2020-07-15 Nr. AB-13667-3-62-3-01413-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1253-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01413-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laivės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovo atstovas, Ligoninė, LAVL), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. liepos 4 d. bausmę atlikinėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Nurodė, jog jis yra katalikas ir Ligoninėje jam nebuvo suteiktos sąlygos religinių apeigų atlikimui. Dėl to, jog negalėjo atlikti religinių apeigų su skundais kreipėsi į Ligoninės administraciją. Religinių apeigų atlikimas, malda jam galėtų suteikti stiprybės, nes jis serga nepagydoma liga. Pareiškėjas dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų patyrė dvasinį išgyvenimą, sukrėtimus.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jam priklauso 3 pasivaikščiojimo valandos per parą, tačiau išėjus į pasivaikščiojimo kiemą, jis privalėjo visas 3 valandas būti kieme, o jeigu jis norėjo grįžti atgal į LAVL patalpas atsigerti ar nueiti į tualetą, jam nebuvo leidžiama grįžti atgal į kiemą. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Ligoninėje netinkamoje vietoje yra taksofono aparatai, kadangi jie įrengti apie 50 cm nuo gyvenamosios patalpos Nr. 207, šioje patalpoje esantys nuteistieji gali girdėti pareiškėjo pokalbius su artimaisiais, taip yra pažeidžiama jo teisė į privatumą. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinį išgyvenimą, sukrėtimus.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad Ligoninėje nustatytą dienotvarkę pareiškėjas buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelius. Paaiškino, kad galiojantys teisės aktai telefonų įrengimo reikalavimų pataisos įstaigose ar ligoninėse nereglamentuoja. Ligoninės 2013 metais Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus patalpose buvo atlikti rekonstrukcijos darbai, po kurių statybos užbaigimo aktui gauti yra atliekami tyrimai ir pateikiami dokumentai, kurie patvirtina pastatų tinkamumą eksploatacijai. Pažymėjo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyrius 2013 m. rugpjūčio 30 d. atliko Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus akustinio triukšmo matavimus, kurie atitiko reikalavimus. Tai, kad LAVL patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus vykdyti ūkinę komercinę veiklą, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, patvirtina ir LAVL išduotas higienos pasas bei Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažymos. LAVL nuteistieji (suimtieji) laikomi rakinamose kamerų tipo patalpose, todėl nuteistieji (suimtieji) laisvai LAVL po gydomuosius skyrius nevaikšto. Šie asmenys išvedami iš kamerų tik su pareigūnų palyda. Pataisos įstaigos darbuotojai privalo kontroliuoti nuteistųjų elgesį telefoninių pokalbių metu. Prieš paskambindamas telefonu nuteistasis turi nurodyti telefoninius pokalbius kontroliuojančiam pareigūnui abonento, kuriam jis skambins, telefono numerį. Pareigūnas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tą abonento telefono numerį, kurį jam nurodė, taip pat patikrinęs, ar nebandoma paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį. Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis vartoja necenzūrinius žodžius, pokalbio metu kursto atlikti veiksmus, kurie pažeistų teisės aktus, taip pat pasibaigus telefoninio pokalbio trukmei. Nutrauktas telefoninis pokalbis įskaitomas kaip įvykęs. Nuteistųjų (suimtųjų) skambinimo ir kalbėjimo tvarką užtikrina poste budintis pareigūnas.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas Ligoninėje gydomas dėl tuberkuliozės, pareiškėjui taip pat diagnozuota vaistams atspari tuberkuliozės forma, jam yra paskirtas prieštuberkuliozinis gydymas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dienotvarkėje numatytu laisvalaikio laiku gali išpažinti jam priimtiną religiją savo gyvenamosiose patalpose. Pažymėjo, kad nuteistieji (suimtieji) į koplytėlę nėra vedami kaskart jiems prašant, į koplytėlę jie vedami religinių švenčių metu, kuomet dalyvauja dvasininkas. Pabrėžė, kad kiekvieną sekmadienį į Ligoninę atvyksta Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos narys, kuris lanko kiekvieną norintįjį suimtąjį ar nuteistąjį, ir su jais meldžiasi, bendrauja per atidarytą kameros langelį. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas su kapelionu bendrauti prašymo Ligoninės administracijai nėra pateikęs, taip pat jam buvo pasiūlyta religinėms apeigoms reikalinga atributika (Šv. Raštas, Naujasis Testamentas, pastatomas kryžius ir kt.), tačiau pareiškėjas jų atsisakė ir kitų pageidavimų religinėms apeigoms atlikti kamerų tipo patalpose neišsakė. Paaiškino, kad Ligoninė yra Kalėjimų departamentui pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis yra ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Ligoninėje nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. liepos 4 d. netinkamomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus sąlygomis.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl negalėjimo atlikti religines apeigas, nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 21 d., 2017 m. gruodžio 27 d., 2018 m. sausio 4 d., 2018 m. sausio 18 d., 2018 m. kovo 26 d., 2018 m. birželio 26 d. prašymais kreipėsi į LAVL administraciją, kad jam būtų sudaryta galimybė pasinaudoti teise atlikti religines apeigas tam skirtoje vietoje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu norėdamas pasinaudoti savo teise atlikti religines apeigas, buvo aktyvus ir kėlė klausimą dėl Ligoninės veiksmų (neveikimo) religijos laisvės aspektu, t. y. siekė tam skirtoje vietoje atlikti religines apeigas.

Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo prašymus, atsisakymą vesti pareiškėją į koplytėlę atlikti religinių apeigų grindė tuo, jog Ligoninėje esantys pacientai laikomi lokalizuotuose korpusuose ir yra rakinami savo gyvenamosiose patalpose, kiekvieno lokalizuoto pastato atskiroje patalpoje pacientams teikiamos tik mokytojų konsultacijos ar individualūs susitikimai su kviestinais svečiais, nuteistieji į koplytėlę nėra vedami, o kiekvieną kartą religinių bendruomenių atstovams bei visuomeninių organizacijų savanoriams atvykus į Ligoninę, sudaromos sąlygos susitikti su nuteistaisiais pagal pateiktą rašytinį prašymą.

Teismas iš byloje pateiktos LAVL socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. pažymos Nr. 19-676 nustatė, kad pareiškėjui, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir laikymo sąlygas, buvo suteikta galimybė bendrauti su religinių bendruomenių atstovais betarpiškai prie kameros tipo patalpų durų per atidarytą langelį. Byloje nėra pateiktų pareiškėjo prašymų ar skundų LAVT administracijai dėl to, jog tokia galimybė jam nebuvo suteikta. Teismas taip pat nustatė, kad A. L. 2017 m. gruodžio 15 d., 2018 m. balandžio 20 d. ir 2018 m. gegužės 15 d. buvo sudarytos sąlygos dalyvauti Šv.

Mišiose, vykusiose koplytėlėje dalyvaujant kunigui K. G.. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 185 punkte nurodyta, kad religinėms apeigoms atlikti pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, įrengia atitinkamas patalpas, tačiau šių patalpų įrengimas nėra privalomas. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo atstovas nepažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 106 straipsnyje įtvirtintos nuteistųjų teisės atlikti religines apeigas.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pasivaikščiojimo organizavimo (t. y. jam priklauso 3 pasivaikščiojimo valandos į parą, tačiau, išėjus į pasivaikščiojimo kiemą, jis privalo visas 3 valandas būti kieme, jei jis nori grįžti atgal į LAVL patalpas atsigerti ar nueiti į tualetą, jam nėra leidžiama grįžti atgal į kiemą), nurodė, kad nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore reglamentuota BVK 103 straipsnyje, pagal kurio 1 ir 2 dalis nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Nuteistųjų teisę pasivaikščioti detalizuoja ir Ligoninės 6-ame (tuberkuliozės skyrius), 11-ame (Psichiatrijos skyrius, Vidaus ligų skyrius), 12-ame (Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyrius) ir 13-ame (Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius) gydomuosiuose korpusuose esančių nuteistų (suimtų) pacientų dienotvarkė, patvirtinta Ligoninės direktoriaus „Dėl laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomų asmenų dienotvarkių, garsinių signalų ir komandų dienotvarkei vykdyti, skaičiuočių ir patikrinimų tvarkos patvirtinimo“ 2017 m. vasario 8 d.

įsakymu Nr. V-30 (toliau – ir Dienotvarkė). Dienotvarkėje nustatyta, kad pacientai į pasivaikščiojimo kiemelius vedami kiekvieną dieną nuo 9.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.15 val. iki 17.30 val. Dienotvarkės 1 punkte nurodyta, kad pareigūnai pacientus į pasivaikščiojimus veda atsižvelgdami į esamą darbo krūvį ir kitas objektyvias aplinkybes (pvz., pacientų sveikatos būklę). Esant poreikiui, direktoriaus budintysis padėjėjas gali keisti pasivaikščiojimo grafiką. Pacientų atsisakymai pasivaikščioti fiksuojami žurnaluose (Dienotvarkės 3 p.).

Atsakovo atstovas nurodė, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtose pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pagal LAVL nustatytą Dienotvarkę pareiškėjas buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelius. Ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. pažymoje dėl pasivaikščiojimo gryname ore tvarkos nurodyta, jog gamtinių reikalų atlikimo proceso pasivaikščiojimo gryname ore metu, teisės aktai nereglamentuoja, tačiau esant suimtųjų ir nuteistųjų poreikiui atlikti gamtinius reikalus pasivaikščiojimo metu, jie būna išvedami iš pasivaikščiojimo kiemelių atlikti gamtinius reikalus ir pagal esamą situaciją bei pareigūnų darbo krūvį, suimtiesiems ir nuteistiesiems būna suteikiama teisė tęsti pradėtą pasivaikščiojimą.

Teismas vertino, kad nėra pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Be to, pareiškėjas skunde nekonkretizavo šio pobūdžio aplinkybių, nenurodė konkrečių pažeidimų laiko, su šios teisės realizavimu susijusių pareigūnų, su skundais į Ligoninės administraciją dėl netinkamai organizuojamų pasivaikščiojimų nesikreipė, todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamos pasivaikščiojimo tvarkos teismas atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Ligoninėje taksofono aparatai įrengti netinkamai, nes jie įrengti apie 50 cm nuo gyvenamosios patalpos Nr. 207, šioje patalpoje esantys nuteistieji gali girdėti pareiškėjo pokalbius su artimaisiais, taip yra pažeidžiama jo teisė į privatumą, vadovaudamasis BVK 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 102 ir 152 straipsnių nuostatomis, Taisyklėmis, pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė tikslių datų, kuomet, pasak jo, jam buvo trukdoma ar klausomasi jo telefoninių pokalbių, taip pat nenurodė konkrečių asmenų pavardžių, kurie būtų trukdę jam kalbėtis telefonu ar klausęsi pareiškėjo telefoninių pokalbių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į psichologinės tarnybos specialistus dėl patiriamų išgyvenimų, kankinimų ar orumo pažeminimo, kuriuos jam galėjo sukelti netinkamas bendravimas telefonu su artimaisiais, atliekant bausmę LAVL. Teismas padarė išvadą, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos įstaigai įrengti telefoną, kuriuo nuteistieji skambina artimiesiems atskiroje patalpoje, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo.

12. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas, reikalaudamas atlyginti LAVL pareigūnų padarytą neturtinę žalą, remiasi tik samprotavimais ir prielaidomis, pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog LAVL pareigūnai elgėsi netinkamai jo atžvilgiu, t. y. neteisėtai, ir kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas sprendė, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – viešojo administravimo subjekto (LAVL) neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos, t. y. vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo įrodinėti kitų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl Lietuvos valstybei ir jai atstovaujančiai Ligoninei nekyla civilinė atsakomybė ir nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti prašomą neturtinę žalą. Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos valstybė tinkamai atliko savo pareigas pareiškėjo atžvilgiu.

III. 13. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu, prašo jo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas vertina, kad teismas iš esmės neįsigilino į bylos esmę, neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Teigia, kad jis pažeidžiant Konstituciją ir Konvenciją buvo laikomas ir rakinamas kameros tipo patalpose, iš kurių nebuvo išvestas 4 mėn. Teigia, kad nors jam priklausė 3 valandos laisvai judėti, nueiti į tualetą, pasigaminti valgyti, tačiau norėdamas nueiti į tualetą, jam nebuvo leidžiama grįžti atgal į pasivaikščiojimo kiemelį, todėl turėjo kentėti, norėdamas eiti į tualetą, nes žinojo, kad nebus išvestas vėl pasivaikščioti. Jis buvo kalinamas kaip suimtasis kalėjimo sąlygomis, 24 val. per parą jis yra uždarytas patalpoje, o išvedus jį į kiemą pasivaikščioti – užrakinamas tarp keturių sienų 3 valandoms.

15. Pareiškėjas pažymi, kad negali atlikti religinių apeigų koplyčioje. Teigia, kad jo kalinimo sąlygos dėl pasivaikščiojimo galimybės Ligoninėje turėtų būti geresnės. Nurodo, kad prideda informaciją, kaip yra vykdomi pasivaikščiojimai pataisos namuose.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir mano, kad jis yra nepagrįstas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir Ligoninės argumentus, pateiktus įrodymus bei priimtą 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas. Pažymi, kad apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik tikrinamas joje priimto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Vertina, kad teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, o byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje, kurie pirmosios instancijos teismo įvertinti pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytas taisykles.

18. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos padarytas neigiamas poveikis. Taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad pareiškėjas pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų turi aiškiai nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes ir nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis patyrė kalėdamas Ligoninėje laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. liepos 4 d. netinkamomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus sąlygomis.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisės atlikti religines apeigas, pasivaikščioti ir skambinti taksofono aparatais Ligoninėje nebuvo pažeistos ir jo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas iš esmės neįsigilino į bylos esmę, neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Nurodo, kad jis 24 val. per parą yra uždarytas patalpoje, o išvedus jį į kiemą pasivaikščioti – užrakinamas 3 valandoms, taigi jo teisė pasivaikščioti yra suvaržyta, taip pat pareiškėjas negali atlikti religinių apeigų koplyčioje.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad kitoje administracinėje byloje įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2852-402/2017 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-886-442/2019 minėtas sprendimas paliktas nepakeistas) tarp tų pačių bylos šalių buvo išnagrinėtas ginčas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. dėl, be kita ko, neužtikrintos teisės atlikti religines apeigas Ligoninėje.

24. Šioje nagrinėjamoje byloje prašoma atlyginti neturtinę žalą patirtą, nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. liepos 4 d. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nenurodė jokių argumentų, dėl kurių dar kartą nagrinėjo tas pačias kalinimo sąlygas (dėl neužtikrintos teisės atlikti religines apeigas Ligoninėje) nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.

25. Vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bei atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu (bylos Nr. I-2852-402/2017) išnagrinėtas ginčas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. dėl neužtikrintos teisės atlikti religines apeigas ir su tuo susijusios neturtinės žalos atlyginimo, ši administracinės bylos dalis nutraukiama (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.), o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas. Taigi šioje nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka ginčo laikotarpis yra nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. liepos 4 d.

26. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

27. Pagal BVK 106 straipsnio 4 dalį religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo religinius, dvasinius ir moralinius poreikius, turi būti leidžiama dalyvauti pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose pataisos įstaigoje, ir turėti tam reikalingas knygas ir literatūrą (Taisyklių 184 p.). Religinėms apeigoms atlikti pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, įrengia atitinkamas patalpas (Taisyklių 185 p.). Pataisos įstaigose turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai; dvasininkai nuteistuosius gali lankyti suderintu su pataisos įstaigos administracija laiku (Taisyklių 186 p.).

28. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui diagnozuota atvira tuberkuliozės forma, jam paskirtas prieštuberkuliozinis gydymas, todėl jis buvo laikomas izoliuotai nuo kitų nuteistųjų BVK 70 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 30, 44).

29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 21 d., 2017 m. gruodžio 27 d., 2018 m. sausio 4 d., 2018 m. sausio 18 d., 2018 m. kovo 26 d., 2018 m. birželio 26 d. prašymais (b. l. 49, 50, 52, 55, 58, 59, 67, 68) kreipėsi į LAVL administraciją, kad jam būtų sudaryta galimybė pasinaudoti teise atlikti religines apeigas tam skirtoje vietoje. Atsakovo atstovas, atsakydamas į pareiškėjo prašymus, atsisakymą vesti pareiškėją į koplytėlę atlikti religinių apeigų grindė aplinkybėmis, kad užtikrinant Taisyklių 731 punkto reikalavimus, Ligoninėje esantys pacientai laikomi lokalizuotuose korpusuose ir yra rakinami savo gyvenamosiose patalpose, kiekvieno lokalizuoto pastato atskiroje patalpoje pacientams teikiamos tik mokytojų konsultacijos ar individualūs susitikimai su kviestinais svečiais, nuteistieji į koplytėlę nėra vedami, o kiekvieną kartą religinių bendruomenių atstovams bei visuomeninių organizacijų savanoriams atvykus į Ligoninę, sudaromos sąlygos susitikti su nuteistaisiais pagal pateiktą rašytinį prašymą (b. l. 51, 53, 54, 56, 57, 60, 61, 65, 66). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir laikymo sąlygas, buvo suteikta galimybė Ligoninėje bendrauti su religinių bendruomenių atstovais betarpiškai prie kameros tipo patalpų durų per atidarytą langelį (b. l. 30), be to, pareiškėjui 2017 m. gruodžio 15 d., 2018 m. balandžio 20 d. ir 2018 m. gegužės 15 d. buvo sudarytos sąlygos dalyvauti Šv. Mišiose, vykusiose koplytėlėje (b. l. 44–45) ir pareiškėjas šių aplinkybių neneigia, iš esmės teigdamas, jog jam nebuvo leista atlikti religines pareigas tam skirtoje vietoje.

30. Pažymėtina, kad pareiškėjas niekaip nepagrindė savo teiginio, kodėl jis norėjo atlikti religines pareigas kitaip, nei jam buvo sudarytos galimybės, nurodytos šiame nutarties 29 punkte. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis byloje nustatytais duomenimis, pareiškėjui ginčo laikotarpiu, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir jam taikomus izoliacijos nuo kitų asmenų reikalavimus, buvo sudaryta galimybė atlikti religines apeigas ir pareiškėjas nepagrindė, kad religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarka šiuo atveju buvo pažeista.

31. Atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę (žr. šios nutarties 28 p.), į tai, kad jo bendravimas dėl jo ligos yra ribojamas su kitais asmenimis, be to, kaip teisingai atsakovo atstovas pažymėjo, Ligoninės administracija negali nurodyti religinių bendruomenių atstovams bendrauti su nuteistuoju betarpiškai atskirame kabinete, o pokalbiai gali vykti prie kamerų tipo patalpų durų per atidarytą langelį (b. l. 30), pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovo atstovas nepažeidė BVK 106 straipsnyje įtvirtintos nuteistųjų teisės atlikti religines apeigas, taip pat religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarkos (BVK 106 str. 4 d.). Šios faktinės aplinkybės apeliaciniame skunde ir bylos medžiaga nepaneigtos. Todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jo teisė atlikti religines apeigas tam skirtoje vietoje buvo pažeista.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad buvo laikomas ir rakinamas kameros tipo patalpose, iš kurių nebuvo išvestas 4 mėn., teigia, jog nors jam priklausė 3 valandos laisvai judėti, nueiti į tualetą, pasigaminti valgyti, tačiau norėdamas nueiti į tualetą, jam nebuvo leidžiama grįžti atgal į pasivaikščiojimo kiemelį, todėl turėjo kentėti, norėdamas eiti į tualetą, nes žinojo, kad nebus išvestas vėl pasivaikščioti.

33. Primintina, kad pagal BVK 103 straipsnio 1–2 dalis nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Nuteistųjų teisę pasivaikščioti detalizuoja ir Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-30 patvirtinta Dienotvarkė, pagal kurią pacientai į pasivaikščiojimo kiemelius vedami kiekvieną dieną (b. l. 20, 28, 29).

34. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde iš esmės neneigia, jog jis buvo vedamas pasivaikščioti pagal nustatytą Dienotvarkę 3 valandoms į pasivaikščiojimo kiemelius, tačiau jis savo teisių ribojimą motyvuoja aplinkybėmis, kad negalėjo laisvai judėti per minėtas 3 val., o išvestas į tualetą, nebuvo vedamas atgal pasivaikščioti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino pareiškėjo minėtą nusiskundimą, kadangi jį paneigia Ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. pažyma dėl pasivaikščiojimo gryname ore tvarkos, kurioje nurodyta, jog gamtinių reikalų atlikimo proceso pasivaikščiojimo gryname ore metu teisės aktai nereglamentuoja, tačiau esant suimtųjų ir nuteistųjų poreikiui atlikti gamtinius reikalus pasivaikščiojimo metu, jie būna išvedami iš pasivaikščiojimo kiemelių atlikti gamtinius reikalus ir pagal esamą situaciją bei pareigūnų darbo krūvį, suimtiesiems ir nuteistiesiems būna suteikiama teisė tęsti pradėtą pasivaikščiojimą (b. l. 47). Pareiškėjui nekonkretizavus minėto nusiskundimo aplinkybių ir konkrečių pažeidimų, byloje nesant pareiškėjo skundų Ligoninės administracijai dėl netinkamai organizuojamų pasivaikščiojimų, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos pasivaikščiojimo tvarkos atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

35. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Ligoninėje sąlygas, įvertino pateiktus į bylą duomenis, taigi išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas yra pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų pareiškėjas nepateikė nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nenurodo ir nepateikia naujų argumentų ar motyvų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, o iš esmės tik pakartoja argumentus, kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tačiau iš dalies neteisingai pritaikė proceso teisės normas nustatydamas aktualų ginčo laikotarpį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl neužtikrintos pareiškėjo teisės atlikti religines apeigas Laivės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. yra keičiama šią bylos dalį nutraukiant, o kita skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti.

Nutraukti administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl neužtikrintos pareiškėjo teisės atlikti religines apeigas Laivės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė