2024-12-04 Nr. AB-17674-3-61-3-07312-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1310-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07312-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – E. M.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, VDAI) 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 3R-537(2.13-1.E) „Dėl G. K. 2021-04-09 skundo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. balandžio 9 d. skundą (toliau – ir Skundas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. E. M. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), įrengė dvi vaizdo stebėjimo kameras, nukreiptas į vidinį kiemą. Trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo nei daugiabučio namo, esančio Sklype, savininkų, nei šio namo administratorių, nei Sklypo valdytojo sutikimo įrengti minėtas vaizdo stebėjimo kameras. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kreipėsi į VDAI su Skundu, bet VDAI 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 3R-139(2.13-1.E) atmetė šį skundą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3907-561/2022 panaikino minėtą VDAI sprendimą ir įpareigojo VDAI iš naujo išnagrinėti Skundą. VDAI, vykdydama 2022 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimą, atliko vaizdo stebėjimo teisėtumo tikrinimą ir parengė 2023 m. gegužės 3 d. išvadą Nr. 4R-284(2.14E) „Dėl vaizdo stebėjimo kamerų“ (toliau – ir Išvada) bei 2023 m. gegužės 23 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nutraukė Skundo nagrinėjimą;

2.2. Sprendimo išvados yra neproporcingos, neišsamios ir formalios. Atsakovas pakartotinai apsiribojo paviršutinišku vertinimu, visapusiškai nepatikrino faktinės situacijos, netyrė Nekilnojamojo turto registro duomenų apie Sklypą ir jame esančius pastatus, neišsiaiškino, ar yra stebimos teritorijos gyventojų sutikimai, neįvykdė teismo nurodymų;

2.3. Sklype yra du daugiabučiai gyvenamieji namai, prie kurių yra uždaras bendro naudojimo kiemas (nepadalytas). Trečiasis suinteresuotas asmuo įrengė vaizdo stebėjimo kameras, nukreiptas į šį kiemą (tai, kad kameros yra dvi, patvirtina tiek pareiškėjo pateikiamos nuotraukos, tiek trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai, kuriuose vartojama daugiskaitos forma – „kameros“), o pirmoji kamera yra įrengta ant statinio – sklypus skiriančios aukštos mūrinės tvoros ar jos dalies (VDAI nerado šios kameros ir nesiaiškino su šia kamera susijusių aplinkybių);

2.4. 2022 m. gruodžio 22 d. teismo sprendime buvo nurodyta, kad Skundas turi būti nagrinėjamas vadovaujantis ne vien tik trečiojo suinteresuoto asmens pateikta medžiaga, tačiau atsakovas nepaisė šio nurodymo ir priėmė Sprendimą, vadovaudamasi išimtinai E. M. paaiškinimais, be kita ko, kad šiuo metu kameros yra sugedusios, nepajungtos, todėl jis negali pateikti VDAI prašomos informacijos. VDAI nepatikrino šių teiginių teisingumo, neišnaudojo visų jai teisės aktais suteiktų teisių (pvz., be išankstinio įspėjimo įeiti į tikrinamo asmens, skundžiamo asmens ar su jais susijusių asmenų patalpas);

2.5. atsakovas nusprendė nutraukti Skundo nagrinėjimą, neištyręs, kokie objektai patenka į vaizdo stebėjimo kamerų stebėjimo lauką, ar yra stebimo turto savininkų sutikimai dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimų, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi turto, ant kurio įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, savininko sutikimą įrengti tokias kameras, nepaisant to, kad pareiškėjas buvo iškėlęs šiuos klausimus. Taigi, negalima daryti išvados, kad VDAI nuodugniai ir išsamiai įvertino pareiškėjo skundą, vadovavosi gero administravimo principu.

3. Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. atsakovas, atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 22 d. teismo sprendime pateiktą vertinimą, kurį laikė pagrįstu, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą Skundą. VDAI atliko vaizdo stebėjimo teisėtumo patikrinimą Sklype, kurio metu surašė Išvadą. Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas skundžiasi dėl dviejų vaizdo stebėjimo kamerų, tačiau faktiškai yra tik viena vaizdo stebėjimo kamera (antra yra ventiliacijos anga), ir kad nėra galimybės nustatyti, koks vaizdo stebėjimas yra vykdomas su minėta vaizdo stebėjimo kamera, nes patikrinimo metu trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo pademonstruoti kamerų stebėjimo lauko (nepavyko prisijungti prie vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginio). VDAI, atsižvelgdama į trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimą, kad jam nepavyksta prijungti įrangos ir pateikti prašomą informaciją, taip pat į tai, kad pareiškėjo skundžiamas vaizdo stebėjimas Skundo nagrinėjimo metu nėra vykdomas, nutraukė Skundo nagrinėjimą;

4.2. patikrinimo metu VDAI specialistai atliko vaizdo stebėjimo tikrinimą vietoje (įsitikino, kad vaizdo įrašymo įrenginys neveikia), o pareiškėja nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti VDAI darbuotojų kompetencija, atliekant šį patikrinimą. VDAI nuodugniai ir išsamiai įvertino pareiškėjo pateiktą Skundą, t. y. atliko objektyvų, išsamų ir visapusišką skunde nurodytų aplinkybių tyrimą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. M. atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. atsakovas, vykdydamas 2022 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimą ir iš naujo nagrinėdamas Skundą, atliko išsamų tyrimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo stengėsi netrukdyti tyrimui, be kita ko, jis davė sutikimą atlikti patikrinimą, bendradarbiavo su VDAI tarnautojais, parodė įrengtas vaizdo stebėjimo kameras ir vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginį;

6.2. atliekant patikrinimą, dėl įrangos gedimo nepavyko prisijungti prie vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginio. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo jau kurį laiką nenaudojo vaizdo stebėjimo kamerų, jis anksčiau nežinojo apie šį gedimą. Jis po patikrinimo įsipareigojo, esant galimybei, pateikti informaciją, t. y. vaizdo įrašus, kuriuose matytųsi vaizdo stebėjimo kameromis matomas stebėjimo laukas ir įrašų saugojimo laikotarpis;

6.3. nustačius, kad vaizdo įrašymo įrenginys yra sugedęs, trečiasis suinteresuotas asmuo įsigijo naują įrenginį ir bandė su juo prisijungti prie vaizdo stebėjimo sistemos, bet nepavyko to padaryti. Specialistai paaiškino, kad, siekiant tiksliai išsiaiškinti gedimą, būtina jiems atgabenti vaizdo kameras. Trečiasis suinteresuotas asmuo neturi priemonių pasiekti ir demontuoti vaizdo stebėjimo kameras, artimiausiu metu neketina vykdyti vaizdo stebėjimo, todėl jis minėtų kamerų nenuėmė ir nenugabeno taisyti. Dėl šių priežasčių duomenys apie vaizdo stebėjimą nebuvo pateikti VDAI;

6.4. jeigu trečiasis suinteresuotas asmuo nuspręs vykdyti vaizdo stebėjimą, jis atsižvelgs į VDAI pateiktus nurodymus;

6.5. pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovas, nagrinėdamas Skundą, nepasinaudojo visomis įstatyme numatytomis priemonėmis. VDAI turi diskrecijos teisę pasirinkti tinkamus metodus ir priemones tyrimui atlikti. Šiuo atveju VDAI tarnautojai tyrimą atliko tinkamai, turėdami tam reikiamą kompetenciją;

6.6. pareiškėjas nutyli tai, kad, nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI2-3907-561/2022, trečiasis suinteresuotas asmuo buvo pateikęs savininkų sutikimus. Be to, pareiškėjas reikalauja ištirti tai, kas objektyviai nėra įmanoma, t. y. kaip minėta, nėra galimybės ištirti, kokie objektai patenka į vaizdo stebėjimo lauką. Pareiškėjo argumentas, kad viena iš vaizdo stebėjimo kamerų yra įrengta ant sklypus skiriančios tvoros, kuri net nėra Sklype, neturi teisinės reikšmės, nes pareiškėjas Skunde prašė ištirti būtent vaizdo stebėjimo kameras, įrengtas Sklype;

6.7. trečiasis suinteresuotas asmuo administracinėje byloje Nr. eI2-3907-561/2022 buvo pateikęs informaciją apie pareiškėjo ir jo sūnaus įvykdytas nusikalstamas veikas: trečiasis suinteresuotas asmuo ir kiti Sklype esančio namo gyventojai buvo ne kartą užpulti pareiškėjo sūnaus, pats pareiškėjas yra užpuolęs ir sužalojęs trečiąjį suinteresuotą asmenį, tai patvirtina teismų nuosprendžiai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas yra suinteresuotas, kad Sklype esančių namų ((duomenys neskelbtini)) kiemas nebūtų stebimas vaizdo kameromis (tai šiuo metu ir nėra daroma), nes vaizdo stebėjimas padeda išsiaiškinti pareiškėjo ir jo sūnaus daromas nusikalstamas veikas. Pareiškėjas, prisidengdamas duomenų apsauga, įvairiais būdais piktnaudžiauja savo teisėmis ir teikia nepagrįstus skundus.

II. 7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 12 d. sprendimu tenkino pareiškėjo G. K. skundą, t. y. panaikino atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 3R-537 (2.13-1.E) „Dėl G. K. 2021-04-09 skundo“ ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. balandžio 9 d. skundą, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. pareiškėjas 2021 m. balandžio 9 d. skunde prašė įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį E. M. nedelsiant išmontuoti įrengtas vaizdo stebėjimo kameras ir jį nubausti dėl neteisėto duomenų rinkimo bei netinkamo asmens duomenų tvarkymo. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad trečiojo suinteresuoto asmens įrengtų dviejų vaizdo stebėjimo kamerų laukas apima vienintelį žemės sklypą, – Sklypą. Pagal pareiškėjo žmonos V. K. 2018 metų skundą (reg. Nr. 1R-5726), trečiasis suinteresuotas asmuo VDAI nepateikė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Sklype, nei savininkų, nei šio namo administratoriaus, nei Sklypo valdytojo ar naudotojo sutikimo šiame žemės sklype įrenginėti vaizdo stebėjimo kameras. Trečiojo suinteresuoto asmens pateiktas (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų (ne daugumos savininkų ar jų įgaliotų asmenų) sutikimas įrenginėti nežinia kur vaizdo stebėjimo sistemą neturi jokio teisinio pagrindo (visa teritorija, įskaitant (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kiemą, priklauso Sklypui). Vaizdo stebėjimo kameros sumontuotos ne tik neinformavus, bet ir negavus duomenų subjekto (įskaitant pareiškėją ir jo šeimą) sutikimo tvarkyti asmens duomenis. Pavyzdžiui, nagrinėjant pareiškėjo žmonos skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo VDAI pateiktame atsakyme panaudojo pareiškėjo šeimos nario atvaizdą – nuotrauką, nesant šio asmens sutikimo. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nuotraukas pateiks vėliau;

8.2. pareiškėjas 2021 m. balandžio 16 d. el. paštu atsiuntė VDAI Sklypui stebėti įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nuotraukas;

8.3. pareiškėjas 2023 m. sausio 9 d. pateikė Skundo papildymą, kuriame jis prašė „nubausti E. M. dėl neteisėto duomenų rinkimo bei netinkamo asmens duomenų tvarkymo, viešinant mano sūnaus N. K. atvaizdą, fotonuotraukas (žr. skundo Nr. 1R-5726 (2.13.) medžiagos 12, 15 lapai)“;

8.4. VDAI priėmė 2022 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 3R-139(2.13-1.E), kuriuo nusprendė atmesti Skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3907-561/2022 tenkino pareiškėjo skundą, panaikino minėtą VDAI sprendimą ir įpareigojo VDAI iš naujo išnagrinėti Skundą;

8.5. VDAI 2023 m. vasario 23 d. raštu Nr. 2R-1092 (2.13.Mr) „Dėl patikrinimo atlikimo“ kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį, prašydama ne vėliau kaip iki 2023 m. vasario 28 d. raštu informuoti, ar sutinka, jog VDAI, nesant teismo leidimo, siekdama nustatyti, kokia apimtimi yra vykdomas vaizdo stebėjimas, atliktų patikrinimą dėl galbūt neteisėto asmens duomenų tvarkymo (apžiūrėtų turimus įrenginius). Jeigu asmuo sutinka, prašė nurodyti, ar tinka, jeigu VDAI specialistai atvyktų 2023 m. kovo 6 d. nuo 9.00 val. iki 10.00 val., jeigu ne, prašė nurodyti kitą datą ir laiką, kuris būtų tinkamas;

8.6. trečiasis suinteresuotas asmuo 2023 m. vasario 24 d. el. paštu informavo VDAI, jog jam tiktų, jei patikrinimas būtų atliekamas 2023 m. kovo 6 d. nuo 10.30 val. iki 11.30 val.;

8.7. VDAI 2023 m. kovo 3 d. raštu Nr. 2R-1275 (2.13.Mr) pavedė VDAI Priežiūros skyriaus vyriausiajai specialistei ir VDAI Informacinių technologijų skyriaus vyriausiajai specialistei 2023 m. kovo 6 d. nuo 10.30 val. iki 11.30 val. atlikti vaizdo stebėjimo teisėtumo tikrinimą Sklype;

8.8. VDAI Priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė 2023 m. kovo 7 d. el. paštu, po atlikto patikrinimo, paprašė trečiojo suinteresuoto asmens pateikti: 1) vaizdo įrašus to, ką mato per įdiegtas kameras; 2) momentinę ekrano nuotrauką (angl. k. print screen), kt., kur matytųsi, kokio senumo įrašus gali peržiūrėti, t. y. koks yra įrašų saugojimo laikotarpis;

8.9. trečiasis suinteresuotas asmuo 2023 m. kovo 22 d. pateikė atsakymą, kad: „nuvežiau įrašymo įrenginį į parduotuvę, kur buvau pirkęs. Jis pasirodo sudegęs ar sugedęs kartu su vidine atmintim. Nupirkau naują prietaisą. Deja nesigauna pajungti kamerų. Arba kameros sugedę, arba kažkas nepavyksta. Kalbėjausi su pardavėju, pataria nusiimti kameras ir atvežti jiems. Bet kol kas jos man nepasiekiamos, reikia ilgų kopėčių. Tad šiuo metu negaliu pateikti jokios informacijos, kol įranga nepajungta“.

8.10. VDAI 2023 m. gegužės 3 d. surašė Išvadą, kurioje nurodyta, kad tikrinimo metu E. M. parodė VDAI darbuotojams įdiegtas vaizdo stebėjimo kameras ir vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginį; tikrinimo metu buvo padaryta 12 nuotraukų; teritorijoje yra lipdukas, informuojantis, kad teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis; tikrinimo metu ant daugiabučio namo užfiksuotos pareiškėjo skundžiamos dvi vaizdo stebėjimo kameros, iš kurių viena yra tikra vaizdo stebėjimo kamera, o antra yra ventiliacijos anga, todėl nustatyta, kad yra įrengta tik viena vaizdo stebėjimo kamera; tikrinimo metu skundžiamas asmuo negalėjo pademonstruoti kamerų stebėjimo lauko (nepavyko prisijungti prie vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginio), todėl VDAI neturėjo galimybės nustatyti, koks vaizdo stebėjimas kamera yra vykdomas. Išvadoje konstatuota: 1) yra ženklai, informuojantys, kad teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis; 2) yra įrengta viena tikra vaizdo stebėjimo kamera; 3) viena iš skundžiamų vaizdo stebėjimo kamerų yra ventiliacinė anga; 4) tikrinimo metu skundžiamas asmuo negalėjo pademonstruoti kamerų stebėjimo lauko) nepavyko prisijungti prie vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginio), todėl VDAI neturėjo galimybės nustatyti, koks vaizdo stebėjimas kamera yra vykdomas;

8.11. VDAI 2023 m. gegužės 23 d. priėmė Sprendimą, kuriame nusprendė nutraukti Skundo nagrinėjimą. Sprendime nurodyta:

8.11.1. „Dėl vaizdo stebėjimo vykdymo“. Patikrinimo metu nustatyta ir Išvadoje užfiksuota, kad nors pareiškėjas skundžia dvi vaizdo stebėjimo kameras, viena iš skundžiamų kamerų yra tikra vaizdo stebėjimo kamera, o antra skundžiama kamera yra ventiliacijos anga. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad yra įrengta tik viena vaizdo stebėjimo kamera. Tikrinimo metu skundžiamas asmuo (E. M.) negalėjo pademonstruoti kamerų stebėjimo lauko (nepavyko prisijungti prie vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginio), todėl VDAI neturėjo galimybės nustatyti, koks vaizdo stebėjimas kamera yra vykdomas.

Tikrinimo metu su skundžiamu asmeniu buvo sutarta, kad jis papildomai pateiks VDAI vaizdo įrašus to, ką mato per įdiegtą vaizdo stebėjimo kamerą, bei momentinę ekrano nuotrauką, kur matytųsi, kokio senumo įrašus jis gali peržiūrėti, t. y. koks yra įrašų saugojimo laikotarpis, bei, atitinkamai, kad VDAI turėtų galimybę palyginti, ar dabar užfiksuoti vaizdai atitinka seniausiai užfiksuotus vaizdus. E. M. 2023 m. kovo 22 d. atsakyme (reg. Nr. 1R-2180 (2.13.Mr)) nurodė: „Nuvežiau Įrašymo Įrenginį Į parduotuvę, kur buvau pirkęs. Jis pasirodo sudegęs ar sugedęs kartu su vidine atmintim.

Nupirkau naują prietaisą. Deja nesigauna pajungti kamerų. Arba kameros sugedę, arba kažkas nepavyksta. Kalbėjausi su pardavėju, pataria nusiimti kameras ir atvežti jiems. Bet kol kas jos man nepasiekiamos, reikia ilgų kopėčių. Tad šiuo metu negaliu pateikti jokios informacijos, kol Įranga nepajungta“ .VDAI, atsižvelgdama į 2023 m. kovo 6 d. patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei į 2023 m. kovo 22 d. E. M. pateiktą informaciją, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundžiama vaizdo stebėjimo kamera vaizdo stebėjimas Skundo nagrinėjimo metu nėra vykdomas.

Dėl anksčiau vykdyto vaizdo stebėjimo nurodyta, kad nustačius aplinkybę, jog buvo vykdomas vaizdo stebėjimas, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) nuostatų pažeidimą. Taigi, informacijos ir įrodymų trūkumas užkerta kelią VDAI visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti skundą (įvertinti vaizdo stebėjimo apimtį, teisėtumą), todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 29 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas pagrindas nutraukti skundo nagrinėjimą;

8.11.2. „Dėl asmens duomenų viešinimo (atskleidimo)“. E. M. pateikė (atskleidė) pareiškėjo nurodytas jo sūnaus nuotraukas VDAI 2018 m. spalio 10 d., vykdydamas VDAI 2018 m. rugsėjo 28 d. nurodymą Nr. 2R-5346 (2.13.), kuriame, be kita ko, E. M. buvo prašoma pateikti darytų vaizdo įrašų ar nuotraukų kopijas. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytų jo sūnaus nuotraukų pateikimas VDAI nepažeidžia BDAR įtvirtintų teisėtumo reikalavimų, taikomų asmens duomenų tvarkymui. Papildomai pažymėta, kad, vadovaujantis ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, jei nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai. Pagal ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skundo nagrinėjimas nutraukiamas, kai paaiškėja, kad yra ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2–6, 8 punktuose nurodytas pagrindas (nurodyti pagrindai) atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį. Pareiškėjo skundžiamos jo sūnaus nuotraukos VDAI buvo pateiktos 2018 m. spalio 10 d., o pareiškėjo prašymas dėl skundo papildymo pateiktas 2023 m. sausio 9 d. Atsižvelgiant į tai, Skundo nagrinėjimas dalyje dėl pareiškėjo sūnaus nuotraukų viešinimo (atskleidimo) yra nutraukiamas;

8.12. VDAI 2023 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 2R-3239 (2.13.Mr), skirtame trečiajam suinteresuotam asmeniui, be kita ko, nurodė, kad VDAI, atsižvelgdama į tai, kad jis savo įrengtomis vaizdo kameromis vykdė kiemo, esančio Sklype, vaizdo stebėjimą, bei į tai, kad šios teritorijos vaizdo stebėjimą galbūt vykdys ateityje, papildomai paaiškina, kad, vadovaujantis BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punktu, BDAR netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla; pateikta informacija dėl kriterijų, taikomų vertinant teisėtą interesą, kaip asmens duomenų tvarkymo pagrindą, bei reikalavimų, taikomų vaizdo stebėjimo vykdymui.

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, BDAR ir ADTAĮ nuostatas). Teismas iš Skundo nustatė, jog jame buvo paaiškinta, kad trečiojo suinteresuoto asmens įrengtų 2 (dviejų) vaizdo stebėjimo kamerų laukas apimta vienintelį žemės sklypą – Sklypą, ir kad pareiškėjas nuotraukas dėl įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų pateiks vėliau. Byloje yra pareiškėjo 2021 m. balandžio 16 d. el. laiškas, skirtas VDAI, kuriame jis paaiškina, kad siunčia Sklypui – kiemui stebėti trečiojo suinteresuoto asmens įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (2-oji kamera) nuotraukas. Teismo vertinimu, nuotraukose yra užfiksuoti to paties pastato dalies su vaizdo kamera vaizdai, kurie užfiksuoti ir prie Išvados pridėtose bei teismui pateiktose nuotraukose. Taigi, pareiškėjas Skunde nurodė dvi vaizdo stebėjimo kameras, tačiau VDAI pateikė nuotraukas tik dėl vienos (2-osios) vaizdo stebėjimo kameros.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde teismui nurodė, jog pateikia 1-osios vaizdo stebėjimo kameros nuotraukas. Pareiškėjas prie skundo pridėjo kameros nuotraukas, prie kurių yra užrašas, kad jos padarytos 2023 m. birželio 20 d. Kaip matyti, pareiškėjas 1-osios vaizdo stebėjimo kameros nuotraukas padarė praėjus beveik mėnesiui po to, kai VDAI priėmė Sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas 1-osios kameros nuotraukas buvo pateikęs VDAI kartu su Skundu ar 2021 m. birželio 16 d. el. laišku. Pareiškėjas skunde teismui tvirtino, kad apie pirmosios kameros įrengimą VDAI informaciją turi nuo 2018 metų, kai nagrinėjo pareiškėjo sutuoktinės skundą. Taigi, pareiškėjas Skunde nebuvo pateikęs VDAI informacijos apie 1-ąją vaizdo stebėjimo kamerą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas turėjo pareigą Skunde ir prie jo pridėtuose dokumentuose aiškiai ir tiksliai nurodyti skundžiamus veiksmus. VDAI tyrė pareiškėjo Skundą, o ne pareiškėjo sutuoktinės 2018 metų skundą. VDAI Skundą nagrinėjo pagal pareiškėjo apibrėžtas skundo nagrinėjimo ribas.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad VDAI, iš naujo nagrinėdama Skundą, rėmėsi išimtinai tik trečiojo suinteresuoto asmens E. M. paaiškinimais, neišnaudojo visų jai teisės aktais suteiktų teisių, paviršutiniškai ir netinkamai atliko patikrinimą, konstatavo, kad iš Sprendimo dalyje „Dėl vaizdo stebėjimo vykdymo“ išdėstytų motyvų matyti, jog atsakovas nagrinėjamu atveju iš esmės apsiribojo tik trečiojo suinteresuoto asmens nurodytomis aplinkybėmis, kad vaizdo stebėjimo kamera nėra realiai naudojama. Sprendime nurodyta, jog, kadangi tikrinimo metu trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo pademonstruoti kamerų stebėjimo lauko (nepavyko prisijungti prie vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginio), VDAI neturėjo galimybės nustatyti, koks vaizdo stebėjimas kamera yra vykdomas. Atsakovas, remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens vėliau pateiktais paaiškinimais, padarė išvadą, kad skundžiama kamera vaizdo stebėjimas nėra vykdomas. Tačiau Išvadoje nurodyta, jog tikrintoje teritorijoje yra lipdukas, informuojantis, kad teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, atlikdamas vaizdo stebėjimo Sklype teisėtumo tikrinimą, pats faktiškai netikrino, ar vaizdo stebėjimas kamera yra vykdomas. Nors asmens, kuris yra įrengęs vaizdo stebėjimo kameras, paaiškinimai yra ar gali būti teisingi, tačiau VDAI, atlikdama vaizdo stebėjimo teisėtumą patikrinimą, vadovaudamasi ADTAĮ 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu profesionalumo principu, savo vienareikšmių išvadų, kad vaizdo stebėjimas nėra vykdomas, negali grįsti išimtinai tik asmens, kuris yra įrengęs vaizdo stebėjimo kameras, paaiškinimais, nesant kitų tai pagrindžiančių įrodymų.

12. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, kurioje, be kita ko, pažymėta, jog VDAI privalo nuodugniai ir išsamiai ištirti gautus nusiskundimus, taip pat į ADTAĮ 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą profesionalumo principą, ADTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 4, 8 punktuose, 14 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad iš Sprendimo, kitos bylos medžiagos nėra aišku ir pagrįsta, kodėl atsakovas, atlikdamas vaizdo stebėjimo teisėtumo patikrinimą, rėmėsi tik trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimais, ir nesiėmė kitų ADTAĮ numatytų veiksmų, priemonių, siekdamas realiai patikrinti vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginio veikimą / neveikimą, bei tai, koks vaizdo stebėjimas kamera yra vykdomas, jeigu vykdomas. Atsižvelgiant į tai, Sprendimo rezoliucinė dalis „Dėl vaizdo stebėjimo vykdymo“ – nutraukti Skundo nagrinėjimą, vadovaujantis ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nes informacijos ir įrodymų trūkumas užkerta kelia VDAI visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti skundą – negali būti vertinama kaip tinkamai pagrįsta. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju VDAI apsiribojus tik trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimuose (rašytiniuose, žodiniuose) nurodytomis aplinkybėmis, kad vaizdo stebėjimo kamera realiai nėra naudojama (t. y. ja vaizdas nėra stebimas) ir nesurinkus jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šias trečiojo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, nepagrindus, nemotyvavus, kodėl VDAI pati negalėjo imtis ADTAĮ numatytų veiksmų, priemonių, siekiant surinkti vaizdo kameros naudojimą / nenaudojimą pagrindžiančius įrodymus, negalima daryti išvados, kad VDAI nuodugniai ir išsamiai įvertino Skundą, t. y. atliko objektyvų, išsamų ir visapusišką Skunde nurodytų aplinkybių įvertinimą.

13. Teismas, vertindamas Sprendimo dalies „Dėl asmens duomenų viešinimo (atskleidimo)“ teisėtumą ir pagrįstumą, pažymėjo, jog iš Sprendimo ir bylos medžiagos nėra aišku, kokio amžiaus yra pareiškėjo sūnus (ar jis nepilnametis, ar pilnametis), byloje nėra dokumentų, pagrindžiančių aplinkybę, kad N. K. yra pareiškėjo sūnus, kad pareiškėjas yra įgaliotas jam atstovauti, todėl nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjas pagrįstai teikė tokį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, minėta Sprendimo dalis taip pat pripažinta nepagrįsta.

14. Teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas panaikinti visą Sprendimą. Atitinkamai, atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti Skundą, šio skundo ribose; tai reiškia, kad jeigu pareiškėjas po šio teismo sprendimo priėmimo nuspręstų keisti Skundo pagrindą ir (arba) dalyką (pvz., formuluoti naujus reikalavimus VDAI, teigdamas, kad tai yra Skundo papildymai / pakeitimai), tokie pakeitimai / papildymai negali būti laikomi tokiais, kuriuos teismas šiuo sprendimu įpareigojo atsakovą išnagrinėti. Teismas kitus administracinės bylos proceso šalių argumentus pripažino neesminiais, niekaip nekeičiančiais teismo padarytų išvadų, todėl jų nenagrinėjo. Be to, teismas tenkino pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 600 Eur, kuriuos jis sumokėjo advokatui už skundo parengimą.

III. 15. Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 12 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo:

16.1. teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas, atlikdamas vaizdo stebėjimo teisėtumo tikrinimą, pats faktiškai netikrino, ar vaizdo stebėjimas kamera yra vykdomas, ir rėmėsi tik trečiojo suinteresuoto asmens E. M. (skundžiamo asmens) paaiškinimais, nesiėmė kitų ADTAĮ numatytų veiksmų ir priemonių, siekiant realiai patikrinti vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginio veikimą / neveikimą, tai, koks vaizdo stebėjimas kamera yra vykdomas, jeigu vykdomas. Vadovaujantis ADTAĮ 12 straipsniu, kuriame yra numatyti VDAI įgaliojimai ir teisės, bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 3 punkte numatytu efektyvumo principu, VDAI specialistai atliko vaizdo stebėjimo tikrinimą vietoje (įsitikino, kad vaizdo įrašymo įrenginys neveikia), ir nebuvo pateiktą pagrįstų įrodymų, kurie leistų abejoti VDAI darbuotojų kompetencija, atliekant patikrinimą dėl vaizdo stebėjimo vykdymo. Pakartotinis vykimas patikrinti vaizdo stebėjimo įrangą, turint informacijos, kad įranga vis dar neveikia ir įrangos neveikimu įsitikinus, atliekant pirminį patikrinimą, akivaizdžiai pažeistų minėtą efektyvumo principą;

16.2. teismas nepagrįstai panaikino Sprendimo dalį „Dėl asmens duomenų viešinimo (atskleidimo)“. Skundo nagrinėjimas šioje dalyje buvo nutrauktas, nustačius, kad nuo galimo pažeidimo iki Skundo papildymo dienos praėjo daugiau nei 2 metai. Esant pagrindui nutraukti skundo nagrinėjimą dėl senaties termino pasibaigimo, kitų aplinkybių vertinimas nėra tikslingas.

17. Pareiškėjas G. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, taip pat priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

18. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir papildomai nurodo:

18.1. VDAI specialistai niekaip nepatikrino trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimų teisingumo, realiai nepatikrino naujo vaizdo įrašymo įrenginio ir neįsitikino, kad vaizdo stebėjimas nėra vykdomas;

18.2. atsakovas neteisingai interpretuoja VAĮ 3 straipsnio 3 punkte numatytą efektyvumo principą ir neatsižvelgia į tai, kad šio principo laikymasis turi būti suderinamas su kitais VAĮ įtvirtintais principais, kuriais grindžiamas geras viešasis administravimas. Šiuo atveju atsakovas priėmė neproporcingą, neišsamų ir formalų Sprendimą, pakartotinai apsiribojo paviršutinišku vertinimu ir visapusiškai nepatikrino faktinės situacijos, neišnagrinėjo pareiškėjo nusiskundimų (pvz.„ kad nėra stebimos teritorijos gyventojų sutikimų) ir neįvykdė teismo įpareigojimų 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime;

18.3. atsakovo atlikto tikrinimo rezultatai neatitinka faktinės situacijos, nes patikrinimą atlikę specialistai rado ne visas vaizdo stebėjimo kameras. Pareiškėjas Skunde vartojo žodį „kamera“ daugiskaitos forma, ir tai leidžia suprasti, kad pareiškėjas skundėsi ne dėl vienos kameros. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškinime taip pat kalbėjo apie „kameras“, ir tai turėjo VDAI sukelti klausimų;

18.4. VDAI, priimdama Sprendimą, turėjo išnagrinėti visą su skundu susijusią medžiagą, o ne tik medžiagą, kurią sudarė Išvada ir susirašinėjimas su trečiuoju suinteresuotu asmeniu. VDAI turėjo remtis ir medžiaga, surinkta priimant 2022 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 3R-139(2.13-1.E), bei administracinės bylos Nr. eI2-3907-561/2022 medžiaga, kurioje yra, be kita ko, pareiškėjo žmonos V. K. 2018 metais pateikto skundo medžiaga. Su Skundu susijusioje medžiagoje (visa apimtimi) yra ne kartą nurodyta, jog Sklype yra įrengtos dvi vaizdo stebėjimo kameros;

18.5. teismas pagrįstai panaikino Sprendimo dalį „Dėl asmens duomenų viešinimo (atskleidimo)“, nes šioje dalyje atsakovas dėl Skundo papildymo priėmė formalaus pobūdžio sprendimą, atsisakydamas tirti ir vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 3R-537(2.13-1.E) „Dėl G. K. 2021-04-09 skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti VDAI iš naujo išnagrinėti Skundą.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto argumentus, kuriais jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo VDAI pateikto Skundo ribų, t. y. kad pareiškėjas buvo pateikęs VDAI duomenis tik apie 2-ąją vaizdo stebėjimo kamerą, kad pareiškėjas nei kartu su Skundu, nei su 2021 m. balandžio 16 d. el. laišku nepateikė duomenų apie 1-ąją vaizdo stebėjimo kamerą, ir kad VDAI nagrinėjo pareiškėjo pateiktą Skundą, o ne pareiškėjo sutuoktinės V. K. 2018 metų skundą (reg. Nr. 1R-5726), todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, VDAI Skundą išnagrinėjo pagal pareiškėjo apibrėžtas skundo nagrinėjimo ribas. Kadangi pareiškėjas nepateikė apeliacinio skundo, pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai, išeinantys už atsakovo apeliacinio skundo ribų, nenagrinėjami.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir atsakė į pagrindinius administracinės bylos proceso šalių argumentus. Teismas patikrino bylą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, kad Sprendimo dalis „Dėl vaizdo stebėjimo vykdymo“ yra naikintina, nes pareiškėjo nusiskundimų dėl trečiojo suinteresuoto asmens E. M. vykdomo stebėjimo vaizdo stebėjimo kameromis neteisėtumo nagrinėjimas buvo nutrauktas nepagrįstai, remiantis tik skundžiamo asmens E. M. paaiškinimais, jog jis šiuo metu nevykdo vaizdo stebėjimo, o Sprendimo dalis „Dėl asmens duomenų viešinimo (atskleidimo)“ yra naikintina, nes pareiškėjo nusiskundimų dėl pareiškėjo sūnaus nuotraukų atskleidimo teisėtumo nagrinėjimas buvo nutrauktas taip pat nepagrįstai (konkretus pagrindas nutraukti skundo nagrinėjimą galbūt buvo parinktas netinkamai ir nėra tinkamai motyvuotas), nes iš Sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjas galėjo reikšti reikalavimus šioje dalyje. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tvirtindamas, kad (dėl Sprendimo dalies „Dėl vaizdo stebėjimo vykdymo“) VDAI specialistai tinkamai ir pagal savo kompetenciją atliko vaizdo stebėjimo tikrinimą vietoje, o pakartotinis vaizdo stebėjimo tikrinimas vietoje akivaizdžiai pažeistų VAĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą efektyvumo principą, be to, (dėl Sprendimo dalies „Dėl asmens duomenų viešinimo (atskleidimo)“) nustačius vieną pagrindą nutraukti skundo nagrinėjimą, kitų aplinkybių vertinimas nėra tikslingas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, nusprendžia tik papildyti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

23. BDAR 77 straipsnio 1 dalyje, neapribojant galimybių imtis kitų administracinių arba teisminių teisių gynimo priemonių, yra įtvirtinta kiekvieno duomenų subjekto teisė pateikti skundą priežiūros institucijai, visų pirma valstybėje narėje, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo vieta arba vieta, kurioje padarytas įtariamas pažeidimas, jeigu tas duomenų subjektas mano, kad su juo susijęs asmens duomenų tvarkymas atliekamas pažeidžiant šį reglamentą.

24. BDAR minimos priežiūros institucijos yra nurodytos ADTAĮ III skyriuje „Priežiūros institucijos“. Pagal ADTAĮ 7 straipsnio 1 dalį, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija.

25. VDAI įgaliojimai ir teisės yra įtvirtinti ADTAĮ 12 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad VDAI turi teisę neatlygintinai gauti iš duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais atliekant priežiūros institucijos užduotis ir funkcijas (1 p.); pažeidimų nagrinėjimo metu be išankstinio įspėjimo įeiti į tikrinamo asmens, skundžiamo asmens ar su jais susijusių asmenų patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitais pagrindais) arba teritoriją, kur yra dokumentų ir (ar) įrangos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu. Įeiti į juridinio asmens teritoriją, pastatus, patalpas (tarp jų ir nuomojamus ar naudojamus kitais pagrindais) galima tik juridinio asmens darbo laiku, pateikus valstybės tarnautojo pažymėjimą. Įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitais pagrindais), kur yra dokumentų ir (ar) įrangos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu, galima fiziniam asmeniui iš anksto raštu sutikus leisti įeiti į šias patalpas arba, kai tokio rašytinio sutikimo nėra, pateikus teismo nutartį dėl leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (2 p.); kviesti ekspertus (konsultantus), sudaryti darbo grupes dėl asmens duomenų tvarkymo ar apsaugos ekspertizės, asmens duomenų apsaugos dokumentų rengimo, taip pat kitiems Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencijos klausimams spręsti (4 p.); pažeidimų nagrinėjimo metu naudoti technines priemones (8 p.); pažeidimų nagrinėjimo metu gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš juridinių ir fizinių asmenų ir reikalauti, kad jie atvyktų į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos patalpas duoti paaiškinimų (9 p.).

26. Vadovaujantis ADTAĮ 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skundą dėl BDAR pažeidimų turi teisę pateikti duomenų subjektas, nurodytas BDAR 77 straipsnio 1 dalyje. ADTAĮ 24 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad prie skundo, kurį pateikia pareiškėjo atstovas, turi būti pridėtas pareiškėjo atstovo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, skunde turi būti nurodoma: 1) adresatas – priežiūros institucija; 2) skundo surašymo data; 3) pareiškėjo ir jo atstovo, jeigu jis yra, duomenys: a) fizinio asmens vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys; b) juridinio asmens pavadinimas, kodas ir kontaktiniai duomenys; c) atstovavimo pagrindas, kai skundą pateikia pareiškėjo atstovas; 4) skundžiamo asmens tapatybė (juridinio asmens pavadinimas ir kodas, fizinio asmens vardas ir pavardė), kontaktiniai duomenys, jeigu jie žinomi; 5) skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės; 6) pareiškėjo prašymas priežiūros institucijai; 7) pareiškėjo ar jo atstovo, jeigu jis yra, parašas; skundas, pateikiamas elektroninėmis priemonėmis, turi būti pasirašytas pareiškėjo ar jo atstovo, jeigu jis yra, kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas tokiu būdu, kuriuo užtikrinama elektroninė asmens atpažintis ir teksto autentiškumas. ADTAĮ 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad prie skundo turi būti pridėti turimi dokumentai, reikalingi skundui nagrinėti, ar jų aprašymas.

27. ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti atsisakymo nagrinėti skundą pagrindai, tarp jų – nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo pateikimo praėjo daugiau kaip 2 metai (8 p.); prie skundo nėra pateikti šio įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti dokumentai (9 p.). ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti atvejai, kai priežiūros institucija priima sprendimą nutraukti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, tarp jų – paaiškėja, kad yra šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2–6, 8, 9 punktuose nurodytas pagrindas (nurodyti pagrindai) atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį (2 p.); paaiškėja, kad negalima skundo ar jo dalies išnagrinėti dėl informacijos trūkumo ar kitų reikšmingų aplinkybių (4 p.).

28. Primintina, kad atsakovas Sprendime nutraukė Skundo dalies pagal pareiškėjo reikalavimą įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį E. M. nedelsiant išmontuoti įrengtas vaizdo stebėjimo kameras ir jį nubausti dėl neteisėto duomenų rinkimo bei netinkamo asmens duomenų tvarkymo nagrinėjimą, vadovaudamasis ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nustatęs, kad skundo nagrinėjimo metu skundžiama kamera vaizdo stebėjimas nėra vykdomas, o anksčiau vykdyto vaizdo stebėjimo apimties nėra galimybės nustatyti.

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VDAI specialistai vaizdo stebėjimo tikrinimą vietoje atliko 2023 m. kovo 6 d., tačiau tikrinimo metu skundžiamas asmuo (E. M.) negalėjo pademonstruoti kamerų stebėjimo lauko, nes nepavyko prisijungti prie vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginio (žr. Išvadą). Byloje nėra objektyvių duomenų apie priežastis, dėl kurių 2023 m. kovo 6 d. nepavyko prisijungti prie vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginio. Byloje yra trečiojo suinteresuoto asmens 2023 m. kovo 22 d. el. laiškas, kuriame teigiama, jog, nuvežus įrašymo įrenginį į parduotuvę, kurioje jis įsigytas, buvo nurodyta, kad įrenginys yra sudegęs ar sugedęs, kartu su vidine atmintimi; įsigyto naujo prietaiso nepavyko prijungti prie kamerų; nors buvo pasiūlyta atvežti pardavėjui apžiūrėti pačias kameras, trečiasis suinteresuotas asmuo to nepadarė, nes kameroms pasiekti reikia ilgų kopėčių. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsakovas neginčijo, kad atsakovas tiesiogiai nepatikrino šių trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimų teisingumo ir rėmėsi tik šiais paaiškinimais. Papildomai pastebėtina, kad Išvada buvo priimta 2023 m. gegužės 3 d., o Sprendimas – 2023 m. gegužės 23 d., tačiau byloje nėra duomenų apie per 2 mėnesių laikotarpį (nuo vaizdo stebėjimo tikrinimo vietoje) atsakovo atliktus veiksmus, siekiant objektyviai nustatyti, ar pareiškėjo skundžiamas vaizdo stebėjimas yra vykdomas, ir, jei taip, su šiuo vaizdo stebėjimu susijusias aplinkybes (be kita ko, vaizdo stebėjimo lauką, vaizdo įrašų saugojimo trukmę).

30. Kaip apeliaciniame skunde akcentuoja atsakovas, VAĮ 3 straipsnio 3 punkte yra įtvirtintas efektyvumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pozicija, kad pakartotinis vykimas patikrinti trečiojo suinteresuoto asmens vaizdo įrangą, turint informacijos, jog įranga vis dar neveikia, bei per pirminį patikrinimą jau įsitikinus įrangos neveikimu, akivaizdžiai pažeistų efektyvumo principą, yra pagrįsta tik abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, o ne konkrečiais, objektyviais duomenimis. Atsakovas aiškiai neįvardija, kodėl pakartotinio tikrinimo vietoje organizavimas galėtų būti pripažintas nesuderinamu su efektyvumo principu, ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, per pirminį patikrinimą nebuvo išsiaiškintos priežastys, dėl kurių trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo pademonstruoti kamerų stebėjimo lauko (prisijungti prie vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginio), ir trečiasis suinteresuotas asmuo vėliau įsigijo naują įrenginį, kurio patikra tiesiogiai nebuvo atlikta.

31. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad VAĮ 3 straipsnio 5 punktas nustato išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis įtvirtina reikalavimus, taikytinus administraciniam sprendimui. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios VAĮ redakcijos, įsigaliojusios 2020 m. lapkričio 1 d., 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.) nuostatas, yra ne kartą pažymėjęs, jog tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

33. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 5 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai, šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr., pvz., 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-858/2015, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-156-822/2018).

34. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-165-556/2019, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1560-556/2019).

35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei viešojo administravimo principais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai rėmėsi tik skundžiamo asmens (E. M.) pateiktais paaiškinimais ir nesiėmė kitų ADTAĮ numatytų veiksmų bei priemonių, siekdamas realiai patikrinti vaizdo stebėjimo / įrašymo įrenginio veikimą / neveikimą bei tai, koks vaizdo stebėjimas kamera yra vykdomas, jeigu vykdomas. Šiuo atveju atsakovas visapusiškai nepatikrino pareiškėjo Skunde nurodytų aplinkybių ir įrodymais nepagrindė, jog egzistuoja ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas pagrindas nutraukti aptariamos Skundo dalies nagrinėjimą, todėl Sprendimo dalis „Dėl vaizdo stebėjimo vykdymo“ yra naikintina.

36. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kita Sprendimo dalimi – „Dėl asmens duomenų viešinimo (atskleidimo)“, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas šią Sprendimo dalį panaikino nepagrįstai. Primintina, kad atsakovas Skundo dalies (Skundo papildymo) dėl pareiškėjo reikalavimo nubausti E. M. dėl neteisėto duomenų rinkimo bei netinkamo asmens duomenų tvarkymo, viešinant pareiškėjo sūnaus N. K. atvaizdą, fotonuotraukas, nagrinėjimą nutraukė vadovaudamasis ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nustatęs, kad nuo nurodytų pažeidimų padarymo iki Skundo (Skundo papildymo) pateikimo praėjo daugiau nei 2 metai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas, 2023 m. sausio 9 d. gavęs Skundo papildymą su tokiu reikalavimu, pirmiausiai turėjo nustatyti, ar pareiškėjas turi įgaliojimus kreiptis į atsakovą N. K. vardu, be kita ko, ar N. K. yra nepilnametis ar pilnametis, ar N. K. tikrai yra pareiškėjo sūnus, ar pareiškėjas yra įgaliotas jam atstovauti. Atsakovas, nepatikrinęs, ar skundą (atitinkamą jo dalį) padavęs asmuo yra tinkamas subjektas tokiam skundui (atitinkamai jo daliai) paduoti, neturėjo teisinio pagrindo vertinti šiame skunde (atitinkamoje jo dalyje) nurodytus reikalavimus bei su šiais reikalavimais susijusias faktines ir teisines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismui kilus abejonių, kad aptariamos Skundo dalies nagrinėjimas galėjo būti nutrauktas netinkamu ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, nesant galimybės pagal bylos medžiagą pašalinti šias abejones (Sprendime nesant motyvų dėl pareiškėjo įgaliojimų atstovauti N. K.) ir pareiškėjui reikalaujant panaikinti visą Sprendimą, šią Sprendimo dalį teisingai pripažino neteisėta ir nepagrįsta.

37. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti Skundą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

38. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra pareiškėjo naudai, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjo nurodytos bylinėjimosi išlaidos – 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – atitinka būtinumo, realumo ir pagrįstumo kriterijus, prašoma suma neviršija pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 ir 8 punktus apskaičiuotų maksimalių dydžių, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendraisiais teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad pareiškėjo prašymas yra tenkintinas ir pareiškėjui priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui G. K. iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė