2020-09-30 Nr. AB-18198-3-61-3-00672-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4762-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00672-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. L. B. Š. (K. L. B. S.), S. S. I. K. (S. S. I. K.) ir pareiškėjo S. S. K. (S. S. K.), atstovaujamo pagal įstatymą K. L. B. Š. (K. L. B. S.), S. S. I. K. (S. S. I. K.), skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl spendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai K. L. B. Š. (K. L. B. S.) (toliau – ir pareiškėja), S. S. I. K. (S. S. I. K.) (toliau – ir pareiškėjas) ir pareiškėjas S. S. K. (S. S. K.), atstovaujamas pagal įstatymą tėvų pareiškėjos ir pareiškėjo, (toliau – ir pareiškėjų vaikas) (toliau visi kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2020 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (15/6-15)21PR-3 „Dėl papildomos apsaugos panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą.

2. Pareiškėjai nurodė, kad jiems papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje buvo suteikta 2015 ir 2016 metais Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi remiantis tuo metu turima informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju galėtų kilti rimta ir asmeninė grėsmė pareiškėjų gyvybėms, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų vidaus ginkluoto konflikto metu.

3. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas tyrimą dėl grėsmės pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei atliko paviršutiniškai, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo. Pareiškėjai teigė, kad atsakovas, vertindamas ginkluoto konflikto kilimo galimybę pareiškėjų gyvenamojoje vietoje, ją grindė prielaidomis, taip pažeisdamas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 116 punkte nustatytus vertinimo kriterijus.

4. Pareiškėjai nesutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjų kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) neliko aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjams buvo suteikta papildoma apsauga. Pareiškėjai vadovavosi teismų praktika ir teigė, kad pasikeitimas, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) mieste, turi būti toks, kad asmeniui nebekiltų realus žalos pavojus, kaip jis apibrėžtas 2011 m. gruodžio 13 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje (mirties bausmė ar egzekucija, prašytojo kankinimas, nežmoniškas ar žeminamas elgesys arba baudimas kilmės šalyje, ar rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu). Pareiškėjai rėmėsi surinkta informacija apie kilmės valstybę ir (duomenys neskelbtini) bei teigė, jog jiems grįžus į kilmės valstybę, pavojus pareiškėjų gyvybei išliktų.

5. Pareiškėjai nurodė, kad jų išpažįstamas tikėjimas yra itin svarbi identiteto dalis, todėl grįžus į kilmės valstybę, pareiškėjai bus verčiami atsiversti į islamo tikėjimą bei išsižadėti savo religijos, o tai yra laikoma nežmoniško ir orumą žeminančio elgesio išraiška bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimu. Migracijos departamento padaryti pažeidimai (priimtos neteisingos išvados, netinkamas aplinkybių kvalifikavimas ir kt.) negali būti ištaisyti teisme, todėl Sprendimas turi būti panaikintas, o Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti bei įvertinti pareiškėjų prašymą ir byloje esančius įrodymus.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad jo 2015 m. spalio 6 d. ir 2016 m. sausio 13 d. sprendimais pareiškėjams buvo suteikta papildoma apsauga, kadangi grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju galėtų kilti rimta ir asmeninė grėsmė jų gyvybėms, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų vidaus ginkluoto konflikto metu. Migracijos departamentas 2020 m. sausio 31 d. išnagrinėjęs su pareiškėjais susijusią medžiagą, priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjams suteiktą papildomą apsaugą, nes, atsižvelgus į naujausią informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), neliko aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjams buvo suteikta papildoma apsauga, t. y. pareiškėjai gali apsigyventi (duomenys neskelbtini), nes jų gyvenamojoje vietoje nevyksta ginkluotas konfliktas ir nėra tikėtina, kad situacija pasikeis.

8. Atsakovas pažymėjo, kad Jungtinių tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (toliau – ir JTVPK) ataskaitoje nurodyta, jog saugumo padėtis (duomenys neskelbtini), iš kurio yra kilę pareiškėjai, išlieka santykinai stabili, nors išlieka (duomenys neskelbtini) išpuolių rizika. Migracijos departamentas 2019 m. lapkričio 18 d. parengė pažymą, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gubernijoje nuo šių metų pradžios būta civilių aukų, tačiau (duomenys neskelbtini) miestas neįvardijamas kaip nesaugus. Atsakovas nurodė, kad per populiarią kelionių užsakymo internetu svetainę www.booking.com (duomenys neskelbtini) mieste galima ne tik rasti vietą nakvynei, bet ir perskaityti kitų keliautojų atsiliepimus, iš kurių matyti, kad, nepaisant neramumų (duomenys neskelbtini), apsistoti (duomenys neskelbtini) nevengia ne tik (duomenys neskelbtini) gyventojai, bet ir turistai iš skirtingų užsienio šalių.

9. Atsakovas pažymėjo, kad Migracijos departamento duomenimis, pareiškėja buvo grįžusi į (duomenys neskelbtini) 2018 metais. Pateikdama prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, pareiškėja pateikė ir (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, išduotą 2018 m. rugsėjo 17 d., (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovas vertino, kad pareiškėjos veiksmai savaime parodo, jog ji pati nelaiko, kad jai gresia pavojus. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) regione, nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl rimtos ir asmeninės grėsmės pareiškėjų gyvybėms, sveikatai, saugumui ar laisvei nėra.

10. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. birželio mėnesio Europos prieglobsčio paramos biuro gairėse dėl (duomenys neskelbtini) rašoma, kad (duomenys neskelbtini) kontroliuojamose teritorijoje krikščionys patyrė žiaurų elgesį, jie buvo verčiami atsiversti į islamą. Šiek tiek vėlesni (2019 metų vidurio ir pabaigos) šaltiniai, aprašantys baimėje gyvenančių krikščionių padėtį (duomenys neskelbtini), nurodo (duomenys neskelbtini) regioną kaip teritoriją, kur krikščionys ieško ir gauna saugų prieglobstį ir nebenori grįžti į anksčiau (duomenys neskelbtini) kontroliuotus rajonus. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjams papildoma apsauga buvo suteikta ne dėl valstybės vykdomo pareiškėjų persekiojimo.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino, t. y. panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjų prašymą iš naujo.

12. Teismas nustatė, kad Migracijos departamento 2015 m. spalio 6 d. ir 2016 m. sausio 13 d. sprendimais (Prieglobsčio byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0069 ir Prieglobsčio byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0075) pareiškėjams buvo suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Remiantis informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini), vadovaujantis JTVPK rekomendacijomis, buvo nustatyta, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju galėtų kilti rimta ir asmeninė grėsmė pareiškėjų gyvybėms, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų vidaus ginkluoto konflikto metu. 2019 m. rugpjūčio 23 d. Migracijos departamente gautas pareiškėjos prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2019 m. spalio 18 d. Migracijos departamente taip pat gauti pareiškėjo ir pareiškėjų nepilnamečio vaiko prašymai pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2019 m. spalio 23 d. Migracijos departamento raštu pareiškėja buvo informuota apie pradėtą jai suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą. Tuo pačiu raštu pareiškėjos buvo paprašyta pateikti informaciją apie aplinkybes, jei tokių esama, kodėl jai suteikta papildoma apsauga neturėtų būti panaikinta. 2019 m. lapkričio 14 d. Migracijos departamente buvo gautas pareiškėjos elektroninis laiškas, kuriame pareiškėja teigė, kad situacija (duomenys neskelbtini) dėl vykstančių protestų ir demonstracijų yra pavojinga, (duomenys neskelbtini) šiaurinėje dalyje vykdomi kariniai veiksmai. Krikščionybę išpažįstanti pareiškėja teigė, kad krikščionims šalyje ir toliau išlieka pavojus: jie verčiami išsižadėti savo religijos, jų teisės nėra gerbiamos ir saugomos kaip musulmonų. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nebeliko nei jai artimų žmonių, nei namų, todėl grįžusi į (duomenys neskelbtini) tiek ji, tiek jos šeima gali tapti beatodairiško smurto aukomis. Teismas taip pat nustatė, kad 2019 m. sausio 7 d. Migracijos departamento raštu pareiškėjas buvo informuotas apie pradėtą papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą. 2020 m. sausio 9 d. pareiškėjas elektroniniame laiške pateikė analogiškus argumentus kaip ir pareiškėja, nurodė, jog bijo, kad (duomenys neskelbtini) jų šeima gali tapti beatodairiško smurto ir agresijos aukomis.

13. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas 2020 m. sausio 31 d. parengė išvadą Nr. (15/6-15)14PR-3 „Dėl papildomos apsaugos panaikinimo“ (toliau – ir Išvada), kuria remdamasis priėmė Sprendimą. Sprendime konstatuota, jog atsižvelgus į naujausią informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini) regione, neliko aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjams buvo suteikta papildoma apsauga, t. y. asmenys gali apsigyventi (duomenys neskelbtini) regione, nes jų gyvenamojoje vietoje nevyksta ginkluotas konfliktas ir nėra tikėtina, kad situacija pasikeis. Išvadoje nurodyta, jog pagal JTVPK rekomendacijas (žiūrėta 2019 m. lapkričio 28 d.) saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) regione, iš kurio yra kilę pareiškėjai, išlieka santykinai stabili, nors išlieka (duomenys neskelbtini) išpuolių rizika. Migracijos departamentas 2019 m. lapkričio 18 d. pažymoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gubernijoje nuo šių metų pradžios būta civilių aukų, tačiau (duomenys neskelbtini) miestas neįvardijamas kaip nesaugus. 2019 m. pabaigos šaltinių duomenimis (duomenys neskelbtini) nuo 2014 metų pradžios, kai prasidėjo konfliktas su (duomenys neskelbtini), yra „stabiliai saugūs“. 2019 metų pabaigoje – 2020 metų pradžioje bendra saugumo situacija (duomenys neskelbtini) pablogėjo. 2019 m. spalio mėnesį prasidėjo masiniai protestai, kurių metu žuvo keli šimtai protestuotojų, o tūkstančiai jų sužeisti. Saugumo situaciją paaštrino 2020 m. sausio 3 d. Jungtinių Amerikos valstijų surengta tikslinė ataka. Autonominiame (duomenys neskelbtini) situacija ramesnė, (duomenys neskelbtini) mieste galima ne tik rasti vietą nakvynei.

14. Teismas aptarė Įstatymo paskirtį, Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalių, reglamentuojančių papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, nuostatas, 90 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kurio pagrindu pareiškėjams suteikta papildoma apsauga buvo panaikinta, Tvarkos aprašo 138 punkte įtvirtintą prieglobsčio panaikinimo procedūros tikslą bei analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatytos visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlygos vertinimo aspektu. Teismas atsižvelgė į Direktyvos nuostatas dėl papildomos apsaugos panaikinimo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką dėl svarbių ir nelaikino pobūdžio aplinkybių pasikeitimo vertinimo.

15. Teismas analizavo atsakovo priimtą Išvadą, kurioje, be kita ko, konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) kontroliuojamose teritorijose krikščionys patyrė žiaurų elgesį, jie buvo verčiami atsiversti į islamą. (duomenys neskelbtini) regione smurtas yra mažiau paplitęs, tačiau krikščionys regione ir toliau susiduria su diskriminacija bauginimo ir neprileidimo prie (esminių) paslaugų forma. Yra krikščionių nevyriausybinių organizacijų pranešimų apie tai, kad kai kurie musulmonai grasina moterims ir merginoms, kurios nenešioja hidžabo ir nesilaiko islamo reikalaujamos elgsenos viešumoje papročių. Šiek tiek vėlesni (2019 metų vidurio ir pabaigos) šaltiniai, aprašantys baimėje gyvenančių krikščionių padėtį (duomenys neskelbtini), nurodo (duomenys neskelbtini) regioną, kaip teritoriją, kur krikščionys ieško ir gauna saugų prieglobstį ir nebenori grįžti į tokias vietas kaip (duomenys neskelbtini) (anksčiau (duomenys neskelbtini) kontroliuoti rajonai). Taip pat rasta informacijos, kad iš netoliese nuo (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, kuri nepriklauso (duomenys neskelbtini) regionui ir krikščionys patiria smurtą iš (duomenys neskelbtini) etninei grupei priklausančių (duomenys neskelbtini) grupuočių, krikščionys keliasi į (duomenys neskelbtini) ir jaučiasi čia saugūs nuo fizinio smurto. 2019 metų pabaigoje – 2020 metų pradžioje bendra saugumo situacija (duomenys neskelbtini) pablogėjo.<...> Saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) regione išlieka santykinai stabili, šiuo metu nėra tikėtina, jog kariniai veiksmai šiame regione atsinaujins ar plėsis tiek, kad jį pasieks. (duomenys neskelbtini), iš kurio yra atvykę pareiškėjai, nevyksta kariniai veiksmai, pareiškėjų gyvenamojoje vietoje nevyksta ginkluotas konfliktas ir nėra tikėtina, kad situacija pasikeis.

16. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas Sprendime nėra nurodęs, jog padėtis (duomenys neskelbtini) yra stabili, ir sprendė, kad pareiškėjų į bylą (jau po Sprendimo priėmimo) pateikta publikacija „(duomenys neskelbtini) nori kontroliuoti kai kuriuos (duomenys neskelbtini) miestus“, kurioje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) aktyviai veikia ir mieste yra nesaugu, nes: „(duomenys neskelbtini) pradėjo aktyviau sprogdinti (duomenys neskelbtini) armijos narius bei žudyti policininkus“ (pažymėta, jog (duomenys neskelbtini) miestus skiria 88 km); (duomenys neskelbtini)24 (žiniasklaidos bendrovė) 2020 m. gegužės 3 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pateiktas pranešimas dėl (duomenys neskelbtini) atakų (duomenys neskelbtini) regione ir kt., neleidžia teismui vienareikšmiškai daryti išvados, jog pareiškėjams, išpažįstantiems krikščionybę, grįžus į kilmės valstybę, pavojus jų gyvybei nebegrėstų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo atsakovo atlikto tyrimo, Sprendimo priėmimo ir šio teismo sprendimo priėmimo jau praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl iš esmės sudėtinga objektyviai įvertinti, ar pareiškėjų į bylą pateiktos publikacijos bei pačių pareiškėjų paaiškinimai apie suintensyvėjusius ginkluotus konfliktus (duomenys neskelbtini) regione yra pripažintini patikimais duomenimis ir galėtų būti laikomi nustatytais faktais ar, kaip kad nurodo Migracijos departamentas, tai yra pavieniai atvejai, kurie nepatvirtina realios padėties pareiškėjų kilmės valstybėje.

17. Teismas sprendė, kad atsakovas, siekdamas išvengti bet kokių abejonių dėl papildomos apsaugos statuso pareiškėjams panaikinimo, turėtų racionaliai, visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareiškėjų pateiktus duomenis, jų nurodytas aplinkybes bei naujausią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) regione, kuri įtikinamai patvirtintų, jog aplinkybių pasikeitimas yra tokio svarbaus ir galutinio pobūdžio, kad pareiškėjams nebekiltų realios didelės žalos pavojus, kaip jis apibrėžtas Direktyvos 15 straipsnyje.

III. 18. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

19. Atsakovas nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, išvadas grindė prielaidomis, kurios prieštarauja byloje esantiems įrodymams, teismo sprendimo motyvai išdėstyti nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes.

20. Atsakovas teigia, kad pareiškėjų pateikta publikacija ir kita informacija apie išpuolius (duomenys neskelbtini) savaime nepaneigia Migracijos departamento Sprendimo teiginių, kad saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) regione, iš kurio yra kilę pareiškėjai, išlieka santykinai stabili. Teismas neatsižvelgė į Migracijos departamento 2020 m. birželio 22–23 d. į bylą pateiktą publikacijų vertinimą, kad juose nurodoma bendra saugumo situacija (duomenys neskelbtini), o ne padėtis konkrečiai pareiškėjų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovas nurodo, kad Sprendime nėra nurodęs, jog padėtis visame (duomenys neskelbtini) yra stabili.

21. Atsakovas nurodo, kad teismas neįvertino Migracijos departamento padarytų išvadų, jog socialiniame tinkle „Facebook“ esantys pranešimai yra neoficiali ir niekaip nepatvirtinta informacija. Socialinio tinklo „Facebook“ nuorodose esantys pranešimai yra vienetiniai atvejai, kurių negalima vertinti kaip bendros situacijos (duomenys neskelbtini) regione. Socialinio tinklo „Facebook“ nuorodose įvardyti asmenys yra individualūs ir niekaip nesusiję su padėtimi (duomenys neskelbtini) regione, t. y. niekaip nepagrindžia ir pareiškėjų teiginių apie padėtį (duomenys neskelbtini) regione. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad patys pareiškėjai teismo posėdyje nepaaiškino, kaip minėti individualūs asmenys yra susiję su padėtimi (duomenys neskelbtini) regione.

22. Atsakovas pažymi, kad ir apeliacinio skundo rengimo metu Migracijos departamentas neturi duomenų apie blogėjančią saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) mieste, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad Migracijos departamentas turėjo įvertinti, ar aplinkybių (duomenys neskelbtini) regione yra tokio svarbaus ir galutinio pobūdžio, kad pareiškėjams nebekiltų realus didelės žalos pavojus, nes Migracijos departamentas pateikė po Sprendimo pateiktų dokumentų vertinimą, tačiau teismas neįvertino šių Migracijos departamento pateiktų išvadų.

23. Atsakovas nurodo, kad Migracijos departamentas Sprendimu nesprendė pareiškėjų grąžinimo arba išsiuntimo į jų kilmės valstybę klausimo. Atsakovas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl pareiškėjų grąžinimo arba išsiuntimo iš Lietuvos Respubliką, situacija kilmės valstybėje būtų vertinama dar kartą, nes pagal Įstatymo 130 straipsnio 1 dalį draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę.

24. Atsakovas teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog Migracijos departamento duomenimis pareiškėja jau buvo grįžusi į (duomenys neskelbtini) 2018 metais. Pateikdama prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, pareiškėja pateikė ir (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, išduotą 2018 m. rugsėjo 17 d., (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjos veiksmai savaime parodo, kad pati pareiškėja nelaiko, kad jai gresia pavojus.

25. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26. Pareiškėjai nurodo, kad teismui neabejotinai buvo žinomas Migracijos departamento atliktas pareiškėjų pateiktų papildomų įrodymų vertinimas ir jo turinys, tačiau atsakovo atliktas vertinimas nepašalino teismui iškilusių abejonių dėl papildomos apsaugos statuso panaikinimo pareiškėjams pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjų vertinimu, Migracijos departamentas byloje neįrodė, jog aplinkybių, dėl kurių pareiškėjams buvo suteikta papildoma apsauga, pasikeitimas kilmės valstybėje yra tokio svarbaus ir galutinio pobūdžio, kad pareiškėjams nebekiltų realios didelės žalos pavojus.

27. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovo argumentai, jog jis Sprendimu nesprendė pareiškėjų grąžinimo arba išsiuntimo į jų kilmės valstybę klausimo, yra nesusiję su ginčo dalyku. Kokius veiksmus Migracijos departamentas ketina atlikti ateityje, pareiškėjų vertinimu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą, ar jis tinkamai atliko tyrimą prieš priimdamas sprendimą panaikinti pareiškėjams papildomos apsaugos statusą Lietuvos Respublikoje.

28. Pareiškėjai nesutinka su atsakovo apeliacinio teismo teiginiais, jog saugumo padėtis (duomenys neskelbtini), iš kurio yra kilę pareiškėjai, išlieka santykinai stabili, nors išlieka ir (duomenys neskelbtini) išpuolių rizika. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad teismas, nusprendęs tenkinti pareiškėjų skundą, nepasisakė dėl vieno pareiškėjų argumento, jog Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinės informacijos skiltyje ieškant informacijos apie (duomenys neskelbtini) (http://keliauk.urm.lt/lt/location/(duomenys neskelbtini) yra pateikiama vieša informacija, jog į šalį rekomenduojama nevykti. Pateikiamoje informacijoje taip pat nurodoma, kad dėl padidėjusios įtampos šalyje saugumo situacija nėra stabili ir bet kuriuo metu gali pablogėti, rekomenduojama susilaikyti nuo kelionių į visą (duomenys neskelbtini) teritoriją, o į (duomenys neskelbtini) regioną rekomenduojama keliauti tik esant būtinybei.

29. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad aplinkybes, jog situacija pareiškėjų kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) regione yra nestabili ir nesaugi, patvirtina ir po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo vis pasirodantys naujienų pranešimai.

30. Pareiškėjai nurodo, kad asmenys, kurie nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) mieste ar atvyksta iš užsienio į šį miestą darbo ar turistiniais tikslais, tai daro savo rizika ir suvokdami, kad tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) regione yra nesaugu, ir rekomenduojama vykti tik esant būtinybei. Tačiau pareiškėjai, kurie yra krikščionys ir turi mažametį sūnų, negali grįžti į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini) miestą) nuolatiniam gyvenimui.

31. Pareiškėjai nurodo, kad Migracijos departamentas neatsižvelgė į pareiškėjų pateiktą paaiškinimą, kad jie į kilmės valstybę grįžo tik trumpam (vos kelių savaičių laikotarpiui), esant būtinybei – kritinei pareiškėjo motinos sveikatos būklei ir suvokiant galimas tokių veiksmų rizikas. Pareiškėjams nesant būtinybės, jie 2018 metais į kilmės valstybę nebūtų grįžę. To paties grįžimo metu pareiškėja pasikeitė ir savo kelionės dokumentą – (duomenys neskelbtini) pasą. Daugiau pareiškėjai į kilmės valstybę nebevyko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (15/6-15)21PR-3, kuriuo panaikinta pareiškėjams (duomenys neskelbtini) piliečiams K. L. B. Š., S. S. I. K. bei S. S. K. suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

33. Pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimą, nes nustatė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nevertino, ar aplinkybių pasikeitimas (duomenys neskelbtini) yra tokio svarbaus ir galutinio pobūdžio, jog pareiškėjams nebekiltų realus didelės žalos, kaip ji apibrėžta Direktyvos 15 straipsnyje, pavojus. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad iš byloje esančių įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog (duomenys neskelbtini) regione iš viso neliko aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjams buvo suteikta papildoma apsauga, jog pareiškėjai gali apsigyventi (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame jiems negrėstų pavojus gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, konstatavo, jog atsakovas Sprendime nėra nurodęs, jog padėtis (duomenys neskelbtini) yra stabili.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį priimant buvo surinkta ir įvertinta visa pareiškėjų kilmės valstybės informacija atsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą bei nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) regione neliko aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjams buvo suteikta papildoma apsauga, t. y. pareiškėjai gali apsigyventi (duomenys neskelbtini) regione, nes jų gyvenamojoje vietoje nevyksta ginkluotas konfliktas ir nėra tikėtina, kad situacija pasikeis. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė klaidingas išvadas dėl ginčo esmės ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad atsakovo 2015 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. (15/6-3) 12PR-74 pareiškėjai (Prieglobsčio byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0069, b. l. 37), 2016 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (15/6-3)-12PR-4 pareiškėjui (Prieglobsčio byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0075, bylos lapai nesunumeruoti) buvo suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuris nustato, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Atsakovo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. (15/6-2) 12PR-86 pareiškėjų vaikui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Prieglobsčio byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0069/1, b. l. 38).

36. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 ir 6 dalimis, Tvarkos aprašo VII skyriumi, bei atsižvelgiant į Išvadą.

37. Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija) 1 punktas nustato, jog užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis gali grįžti į savo kilmės valstybę, nes jau nėra aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteikta papildoma apsauga. Įstatymo 90 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog sprendžiant dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose ir 2 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais atsižvelgiama į tai, ar aplinkybių pasikeitimas yra tokio svarbaus ir ilgalaikio pobūdžio, kad baimė būti persekiojamam nebegali būti laikoma visiškai pagrįsta arba kad šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų grėsmė nebėra reali.

38. Tvarkos aprašo VII skyrius reglamentuoja prieglobsčio panaikinimo procedūros tvarką. Šios procedūros tikslas – įvertinti, ar dėl Įstatymo 90 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų aplinkybių užsienietis, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nebeatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba to paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų (Tvarkos aprašo 138 p.).

39. Direktyvos 15 straipsnyje nustatyta, kad didelė žala yra: a) mirties bausmė ar egzekucija arba, b) prašytojo kankinimas, nežmoniškas ar žeminamas elgesys arba baudimas kilmės šalyje, arba, c) rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

40. Direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės nustoja būti papildomą apsaugą galinčiu gauti asmeniu, kai aplinkybės, į kurias atsižvelgus buvo suteiktas papildomos apsaugos statusas, nustoja egzistuoti arba pasikeičia tiek, kad apsauga tampa nereikalinga; o 2 dalyje nurodyta, jog taikydamos 1 dalį, valstybės narės atsižvelgia į tai, ar aplinkybių pasikeitimas yra tokio svarbaus ir ilgalaikio pobūdžio, kad papildomą apsaugą galinčiam gauti asmeniui nebėra realaus didelės žalos pavojaus.

41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai rėmėsi ESTT praktikoje pateiktais išaiškinimais, jog kompetentingų valdžios institucijų nustatytas aplinkybių pasikeitimas turi būti „toks svarbus ir nelaikino pobūdžio“, kad pabėgėlio baimė būti persekiojamam nebegalėtų būti laikoma pagrįsta (ESTT 2010 m. kovo 2 d. sprendimas byloje S. A. ir kt. prieš Bundesver (C-175/08, C-176/08, C-178/08 ir C-179/08), o pagal Direktyvos 16 straipsnio 1 dalį trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės iš esmės nustoja būti papildomą apsaugą galinčiu gauti asmeniu, kai aplinkybės, į kurias atsižvelgus buvo suteiktas papildomos apsaugos statusas, nustoja egzistuoti arba pasikeičia tiek, kad apsauga tampa nereikalinga. Pagal minėto straipsnio 2 dalį toks aplinkybių pasikeitimas turi būti tokio svarbaus ir galutinio pobūdžio, kad suinteresuotajam asmeniui nebekiltų realus didelės žalos, kaip ji apibrėžta šios direktyvos 15 straipsnyje, pavojus (ESTT 2019 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje M. B. prieš Bundesamt für Fremdenwesen und Asyl (C-720/17).

42. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą panaikinti trečiosios šalies piliečiui anksčiau suteiktą papildomą apsaugą, vadovaudamasis Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir Direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, turi visapusiškai ištirti tų aplinkybių, dėl kurių jam anksčiau buvo suteikta papildoma apsauga, pasikeitimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3118-756/2016).

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje nutartyje aptartą teisinį reglamentavimą, aktualią ESTT praktiką, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas nagrinėjamu atveju turėjo įvertinti, ar aplinkybių pasikeitimas (duomenys neskelbtini) regione yra tokio svarbaus ir galutinio pobūdžio (Direktyvos 16 str. 2 d.), kad pareiškėjams nebekiltų realus didelės žalos, kaip ji apibrėžta Direktyvos 15 straipsnyje, pavojus.

44. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas Sprendime nėra nurodęs, jog padėtis (duomenys neskelbtini) yra stabili. Išvadoje nurodyta, kad saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) regione išlieka santykinai stabili, nors išlieka (duomenys neskelbtini) išpuolių rizika. Išvadoje minimoje atsakovo 2019 m. lapkričio 18 d. parengtoje pažymoje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gubernijoje būta civilių aukų, tačiau (duomenys neskelbtini) miestas neįvardijamas kaip nesaugus. Išvadoje yra informacijos, kad (duomenys neskelbtini) kontroliuojamuose teritorijose krikščionys patyrė žiaurų elgesį, buvo verčiami atsiversti į islamą, (duomenys neskelbtini) regione smurtas yra mažiau paplitęs, tačiau krikščionys regione ir toliau susiduria su diskriminacija bauginimo ir neprileidimo prie esminių paslaugų forma. 2019–2020 metais bendra situacija (duomenys neskelbtini) pablogėjo, prasidėjo masiniai protestai, kurių metu yra žuvusiųjų ir sužeistų protestuotojų. Išvadoje teigiama, kad saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) regione išlieka santykinai stabili, šiuo metu nėra tikėtina, jog kariniai veiksmai šiame regione atsinaujins ar plėsis tiek, kad jį pasieks.

45. Nagrinėjamu atveju įvertinusi Išvadoje nustatytas aplinkybes bei pareiškėjų procesiniuose dokumentuose papildomai nurodytus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje esančių aplinkybių visuma neleidžia vienareikšmiškai daryti išvados, jog pareiškėjams, išpažįstantiems krikščionybę, grįžus į kilmės valstybę, pavojus jų gyvybei nebegrėstų. Tokį apeliacinės instancijos teismo vertinimą taip pat pagrindžia pareiškėjų 2020 m. birželio 23 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 1.10.37 iki 1.11.30) bei apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje (http://keliauk.urm.lt/lt/location/(duomenys neskelbtini) yra pateikiama vieša informacija, jog į šalį rekomenduojama nevykti, dėl padidėjusios įtampos šalyje saugumo situacija nėra stabili ir bet kuriuo metu gali pablogėti, rekomenduojama susilaikyti nuo kelionių į visą (duomenys neskelbtini) teritoriją, o į (duomenys neskelbtini) regioną rekomenduojama keliauti tik esant būtinybei.

46. Nors byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja 2018 metais buvo grįžusi į (duomenys neskelbtini), tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia jokio pagrindo išvadai, kad 2020 metais situacija (duomenys neskelbtini) regione, lyginant ją su nustatyta 2015 m. spalio 6 d. sprendime ir 2016 m. sausio 13 d. sprendime pasikeitė taip, kad pareiškėjams nebekiltų realus didelės žalos, kaip ji apibrėžta Direktyvos 15 straipsnyje, pavojus. Pažymėtina, kad 2018 metais atsakovas nesprendė klausimo dėl papildomos apsaugos pareiškėjams panaikinimo (iš teismų praktikos matyti, kad atsakovas 2018 metais buvo nustatęs, jog (duomenys neskelbtini) miestas yra laikomas saugia vieta gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4811-556/2018).

47. Iš atsakovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų (pareiškėjo pateiktų publikacijų, socialiniame tinkle „Facebook“ esančių pranešimų turinio) vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

48. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo pateiktus argumentus apie pareiškėjų į bylą pateiktus papildomus įrodymus ir jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą, atsižvelgė į bylos šalių argumentus, įvertino byloje surinktų duomenų visumą pagal įrodymų vertinimo taisykles ir Įstatymo kontekste išsamiai patikrino Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. tinkamai laikėsi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje, 86 ir 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

49. Teisėjų kolegija nevertina atsakovo apeliacinio skundo argumentų, jog Migracijos departamentas Sprendimu nesprendė pareiškėjų grąžinimo arba išsiuntimo į jų kilmės valstybę klausimo, nes jie yra nesusiję su ginčo dalyku ir nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

50. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė