2018-09-26 Nr. AB-17699-3-61-3-04760-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1601-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04760-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiais nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. kalėjo bendrabučio tipo patalpose, kuriose nebuvo užtikrinamas vienam asmeniui turintis tekti minimalus plotas, nebuvo ventiliacijos, tinkamo apšvietimo, kadangi ant langų buvo įrengtos grotos, vyravo drėgmė, oro judėjimo greitis ir švarumas neatitiko nustatytų reikalavimų. Be to, už lango buvo rūkomasis, dėl to pareiškėjui teko nuolat kvėpuoti cigarečių dūmais. Nebuvo suteikta galimybė 8 valandas per dieną praleisti lauke. Pasivaikščiojimo kiemelyje vietose, skirtose rūkyti, nebuvo suoliukų, stogo.

3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2012 m. liepos 20 d. – 2012 m. spalio 20 d. Lukiškių TI-K dirbo maisto dalintoju, darbas trukdavo nuo 6 iki 21 – 22 val., be poilsio dienų. 2012 m. spalio 20 d. – 2013 m. rugsėjo 25 d. nuo 6 iki 22 val. administracijos skyriuose, pasimatymų kambariuose dirbo valytoju. Darbas vykdavo ir savaitgaliais nuo 10 iki 17 val. Pareiškėjui nebuvo išduodama darbui skirta apranga, avalynė, guminės pirštinės. Taip pat dirbo santechniku, darbas buvo be išeiginių dienų, iškvietimų pasitaikydavo ir naktimis. Laikotarpiais nuo 2014 m. kovo 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. ir nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. dirbo suvirintoju, darbas trukdavo nuo 7.30 val. iki 16.30 val. Pažymėjo, kad suvirinimo aparatai buvo techniškai netvarkingi, darbo vieta neatitiko tinkamų darbo sąlygų, t. y. buvo tik vienas gesintuvas, nebuvo aliarmo mygtuko pagalbai išsikviesti, per mažas plotas, tenkantis vienam darbuotojui, nebuvo ventiliacijos, tinkamo apšvietimo, buvo nešvaru, neįrengtas sanitarinis mazgas, kuriame būtų šilto vandens sistema, žiemą darbo vietoje buvo šalta, o vasarą karšta. Reikalavimų neatitiko ir darbui skirta apranga.

4. Pareiškėjas prašė netaikyti ieškinio senaties termino, kadangi pažeidimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, nes turi tik vidurinį, o ne teisinį išsilavinimą.

5. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad pareiškėjas reikalauja atlyginti neturtinę žalą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d., o į teismą kreipėsi tik 2016 m. gruodžio 7 d.

6. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jau kreipėsi į teismą dėl netinkamų laikymo sąlygų ir nepakankamo ploto vienam asmeniui: pirmą kartą dėl laikotarpio nuo 2012 m. balandžio 15 d. iki liepos 20 d., skundas buvo atmestas; antrą kartą dėl laikotarpio nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. vasario 23 d., skundas patenkintinas iš dalies ir priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgęs į tai, kad teismo žinioje yra dvi administracinės bylos tarp tų pačių šalių dėl tų pačių dalykų ir tuo pačiu pagrindu, atsakovas prašė šioje byloje skundo reikalavimus dėl laikotarpio nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. vasario 23 d. palikti nenagrinėtus.

7. Atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-212 buvo patvirtinta Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklė, kurios lentelės 6.34 punkte nustatyta, kad suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo žurnalo minimalus saugojimo terminas – 3 metai. Taigi dėl to duomenų apie pareiškėjo judėjimą (kameros, skaičius jose bei plotas) laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pateikti neturi galimybės.

8. Atsakovas nurodė, jog Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, kad gyvendami sekcijose nuteistieji turi galimybę judėti bei bendrauti su kitais nuteistaisiais, lankyti sporto salę, kompiuterių klasę, valgyklą. Jie turi teisę vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritoriją ir faktiškai nėra suvaržyti patalpos, kurioje miega, ribų. Dieną gali išeiti net ir į lauką. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nėra rakinami. Tualetai, dušai įrengti atskirose patalpose. Sekcijoje atliktas remontas, todėl patalpos erdvios, tvarkingos, suremontuotos. Pabrėžė, jog Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog asmenims pirmą kartą atvykus į Lukiškių TI-K yra pildomas blankas apie asmens asmeninių duomenų tvarkymą, su tuo tas asmuo yra supažindinamas ir patvirtina tai savo parašu. Tame pačiame blanke yra eilutė, kurioje rašoma: „Būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis“ (asmuo paliktoje laisvoje vietoje turi parašyti, ar jis sutinka būti kartu su rūkančiais asmenimis, ar nesutinka, ir patvirtinti tai savo parašu). Pareiškėjas paliktoje vietoje įrašė „Sutinku“ ir pasirašė, patvirtindamas, kad sutinka būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Taip pat atvykus į Lukiškių TI-K buvo užpildyta Asmenų, atvykusių į Lukiškių TI-K pirmą kartą, apklausos anketa, kurios antruoju klausimu klausiama, ar suimtasis arba nuteistasis nori būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjas pažymėjo „taip“ ir pasirašė, patvirtindamas, kad sutinka būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.

10. Atsakovas nurodė, jog Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pažymėjo, kad kiekvieno pastato kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai). Gesintuvai taip pat yra kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinetuose. Gesintuvų gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka (kartą per metus). Lukiškių TI-K įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis. Gaisriniai čiaupai įrengti visuose gyvenamuosiuose korpusuose kiekviename aukšte. Kiekviename korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į lauką. Evakuacijos keliai ir išėjimai neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti. Koridoriuose ir virš evakuacijos keliuose esančių durų yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai. Žmonių evakavimo planai statiniuose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus.

11. Atsakovas paaiškino, kad Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti gali būti palikti tik tie nuteistieji, kurie patys yra išreikę tokį norą, t. y. priversti nuteistąjį pasilikti dirbti ūkio darbus įstaigos administracija neturi teisės. Nuteistojo, palikto Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, tiesioginės darbo funkcijos detalizuojamos pareigybės aprašyme. Su nuteistojo, atliekančio suvirintojo šaltkalvio pareigas, pareigybės aprašymu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus, pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas.

12. Atsakovas pateikė prašymą atlyginti turėtas dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, jei teismo sprendimas bus priimtas atsakovo naudai.

II. 1. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 4 730 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylos dalį dėl laikotarpio nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. vasario 23 d. nutraukė, likusią skundo dalį atmetė.

2. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodė patyręs Lukiškių TI-K.

3. Pareiškėjo prašymą netaikyti jo skundui senaties termino teismas atmetė, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra nurodyta, kad paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus. Teismas pritaikęs ieškinio senaties terminą atmetė pareiškėjo reikalavimo dalį priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki 2013 m. gruodžio 8 d.

4. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7457-281/2016 pagal pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. vasario 23 d., todėl teismas pasisakė, kad nebus nagrinėjamas laikotarpio nuo 2015 m. gruodžio 18 iki 22 d. neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

5. Teismas apsibrėžė, kad nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo klausimas bus nagrinėjamas dėl laikotarpių nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d. ir nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d.

6. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas neginčijo atsakovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 19 d. – rugsėjo 10 d., 2016 m. vasario 24 d. –gruodžio 16 d. buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Įvertinęs aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai dar mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažino, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą.

7. Teismas vadovaudamasis Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktais, kuriuose ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nebuvo nustatyta, pareiškėjo skundą dėl kamerose buvusio prasto apšvietimo, oro judėjimo greičio ir švaros, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas dėl grotų ant langų pasisakė, kad Lukiškių TI-K įrengdamas grotas ant langų vykdė nurodytų taisyklių reikalavimus, todėl teigti, kad buvo padarytas pažeidimas, pagrindo nėra.

8. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas pateiktame blanke apie asmeninių duomenų tvarkymą pasirašė, kad neprieštarauja būti kameroje su rūkančiais asmenimis, būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje su rūkančiais asmenimis taip pat neprieštaravo pildydamas Suimtųjų ir nuteistųjų, atvykusių į Lukiškių TI-K, adaptacijos anketą, atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjui sutikus gyventi su rūkančiais asmenimis, neturėtų sukelti nepatogumų ir tai, kad jo kamera yra šalia rūkomojo, kadangi vienu ar kitu atveju jis kvėpuoja rūkančių asmenų cigarečių dūmais, todėl pareiškėjo argumentus atmetė.

9. Pareiškėjo skundo argumentus dėl 8 valandų pasivaikščiojimo gryname ore teismas atmetė, pasisakydamas, jog Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Atkreipė dėmesį, jog byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K šios savo pareigos neįgyvendintų ar įgyvendintų ją netinkamai. Kaip nepagrįstą atmetė ir pareiškėjo teiginį, kad pasivaikščiojimo kiemelyje netinkamai įrengtos rūkymo vietos, kadangi byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių šį pareiškėjo teiginį.

10. Iš teismui pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 22 d. pareiškėjas raštu sutiko būti paliktas Lukiškių TI-K atlikti suvirintojo šaltkalvio darbus bei buvo pasirašytinai supažindintas su pareigybės aprašymu, atkreipė dėmesį, jog byloje nėra duomenų, jog jis būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamų darbo sąlygų ar norėtų atsisakyti dirbti suvirintoju šaltkalviu, todėl pareiškėjo argumentus susijusius su netinkamos vietos įrengimu ir darbo priemonių neišdavimu teismas atmetė kaip abstrakčius, nekonkrečius ir nepagrįstus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovas nurodė, kad kiekviename įstaigos aukšte yra gesintuvai, gaisriniai čiaupai, evakuaciniai išėjimai, kurie parengti žmonėms evakuoti. Pasisakė, jog teismas šiais Lukiškių TI-K teiginiais neturi pagrindo abejoti, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų.

11. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 473 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124, tai yra 3,6 kv. m vienam asmeniui. Tokiu būdu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį. Teismas įvertinęs pažeidimo pobūdį ir trukmę sprendė, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 4 730 Eur sumos priteisimas.

12. Teismas pasisakęs, jog bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą, atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.

III. 13. Atsakovas nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovas atsižvelgdamas į tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Vadovaudamasis teisės normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsakovas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Todėl teigia, kad nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Atsakovo įsitikinimu nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl atsakovas mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

16. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008).

17. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui, siekiant inter alia ir neturtinės žalos atlyginimo, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

18. Gautoje patikrinti apeliacine tvarka administracinėje byloje buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, kurie leido padaryti išvadą dėl netinkamų pareiškėjo (apelianto) kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ir dėl to ginčo iš esmės nėra, todėl apeliacija, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, dėl vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, yra paneigtina, kartu konstatuojant ir patirtą neturtinę žalą.

19. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista suma šiuo konkrečiu atveju laikytina pagal formuojamą nacionalinę ir tarptautinę praktiką, faktines bylos aplinkybes teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančiu piniginiu atlygiu pareiškėjui už patirtą neturtinę žalą.

21. Dėl išdėstytų priežasčių apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip teisėtas bei pagrįstas, paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius