2021-04-28 Nr. AB-10496-3-62-3-01333-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1184-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01333-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 16.1; 16.2.1; 16.6; 24.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Žemųjų Šančių bendruomenės skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Žemųjų Šančių bendruomenė (toliau – ir Bendruomenė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2019 m. gegužės 29 d. raštą Nr. (33.200)R-1489 „Dėl prašymo pakeisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą“ (toliau – ir Raštas). Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

1.1. Administracijos užsakymu uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Simper“ 2019 metais parengė Nemuno krantinės gatvės rekonstravimo projektinius pasiūlymus dėl Nemuno krantinės (Nemuno krantinės gatvės), Kaune, rekonstravimo (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai), kurių sprendiniais iš esmės siekiama pakeisti Nemuno krantinės naudojimo pobūdį, esamą Nemuno krantinės kraštovaizdį, poilsio zonų bei transporto infrastruktūrą. Šie pakeitimai daro įtaką šioje Kauno miesto vietoje (Žemuosiuose Šančiuose) gyvenančių asmenų gyvenimo sąlygoms. Projektiniais pasiūlymais numatyta Nemuno krantinėje įrengti naują gatvės atkarpą, kuri būtų naudojama automobilių transportui, dėl to rekreacinė teritorija, kuri šiuo metu natūraliai bei saugiai jungiasi su Žemųjų Šančių gyvenamaisiais kvartalais, taptų atskirta nuo Nemuno D1 kategorijos gatve.

1.2. 2019 m. balandžio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijoje viešo Projektinių pasiūlymų svarstymo metu Administracijai atstovaujantis Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas N. V. suinteresuotai visuomenei pasiūlė pateikti pasiūlymą pakeisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendinį, kuriame numatyta visuomenei nepriimtina gatvės atkarpa.

1.3. Bendruomenė 2019 m. gegužės 2 d. Administracijai pateikė pasiūlymą pakeisti Bendrąjį planą ir vietoje Nemuno krantinėje planuojamos D1 kategorijos gatvės planuoti pėsčiųjų ir dviračių takus.

1.4. Administracija Raštu neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė svarstyti Bendruomenės pasiūlymus. Pareiškėjo pasiūlymas dėl Bendrojo plano sprendinio pakeitimo buvo pateiktas dar iki tol, kol 2019 m. gegužės 10 d. pateiktas svarstymui ir priimtas Bendrojo plano pakeitimų pasiūlymų paketas, tačiau pareiškėjo pasiūlymas nepagrįstai įtrauktas nebuvo. Pareiškėjo pateiktas pasiūlymas dėl Bendrojo plano pakeitimo yra susijęs su tais bendrojo plano sprendiniais, kurie prieštarauja savivaldybės strateginio planavimo dokumento (Bendrojo plano) įgyvendinimui, todėl turėjo būti svarstomas. Atsakovė Skundžiamu raštu atsisakydama svarstyti pasiūlymą dėl Bendrojo plano pakeitimo pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8, 9, 11, 12, 13 punktuose įtvirtintus vietos savivaldos principus.

2. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad Raštas tinkamai nemotyvuotas, jame nenurodytas teisinis pagrindas, neaišku, dėl kokių priežasčių atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl Bendrojo plano keitimo. Nesuprantama dėl kokių priežasčių atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų teikimo ir nagrinėjimo tvarką.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Administraciją atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Raštu buvo pagrįstai ir teisėtai atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą motyvuotai išdėstant atsisakymo priežastis, jog sprendimas keisti ar koreguoti Bendrąjį planą priimamas įvertinus teisės aktų nuostatas, taip pat pasiūlymuose nurodytų motyvų reikšmingumą miesto interesams ir kitiems Bendrojo plano sprendiniams, kai pateikti pasiūlymai susiję su reikšminga dalimi Bendrojo plano sprendinių.

3.2. Pareiškėjas buvo informuotas, jog Bendrojo plano korektūra patvirtinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196, todėl artimiausiu metu organizuoti Bendrojo plano keitimo ar koregavimo nenumatoma, nurodyta, kad, ateityje sprendžiant klausimą dėl Bendrojo plano keitimo ar koregavimo, pateiktas prašymas bus nagrinėjamas pakartotinai.

3.3. Pareiškėjo skunde nenurodyta kokią neigiamą įtaką ginčo gatvė gali turėti susiformavusiam Žemųjų Šančių gatvių tinklui, nes didžioji dalis planuojamos gatvės numatyta faktiškai automobilių pravažiavimui naudojamoje vietoje. Kreipdamasis į Administraciją pareiškėjas nenurodė dėl kokių priežasčių Bendrasis planas turėtų būti koreguojamas ir kokios konkrečiai kolizijos turėtų būti pašalintos, t. y. kokie Bendrojo plano sprendiniai prieštarauja vienas kitam. Planuojama gatvė kaip tik užtikrintų nepakitusį susiformavusio gatvių tinklo išsaugojimą, o taip pat pagerintų susisiekimo galimybes su rekreacine teritorija Nemuno pakrantėje.

3.4. Pareiškėjas pagal teisinį reglamentavimą neturi iniciatyvos teisės siūlyti planavimo organizatoriui keisti ar koreguoti ne vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą – Bendrąjį planą. Dėl šios priežasties Rašte Administracija pagrįstai nurodė, kad ateityje sprendžiant klausimą dėl Bendrojo plano keitimo ar koregavimo pareiškėjo prašymas bus nagrinėjamas pakartotinai, kartu su kitais gautais prašymais ir pasiūlymais bei Bendrojo plano stebėsenos išvadomis.

3.5. Pareiškėjo skunde nurodyta Bendrojo plano korektūra, kuri patvirtinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. posėdyje, buvo parengta, suderinta, viešai apsvarstyta ir patikrinta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl su šiais sprendiniais negalėjo būti svarstomas nemotyvuotas, nepagrįstas pareiškėjo prašymas. Administracijos direktorius nepažeidė vietos savivaldos principų ir pareiškėjo teisėtų lūkesčių, nes jo prašymas Kauno miesto savivaldybės taryboje negalėjo būti svarstomas išimties tvarka, nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

3.6. Pareiškėjas neįrodė, jog Raštu atsisakius organizuoti Bendrojo plano pakeitimą, objektyviai buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: panaikino Raštą ir įpareigojo atsakovą Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 2 d. gautą prašymą Nr. 2019-05-02 pakeisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1065,77 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

5. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas nustatė, kad:

5.1. Administracijos užsakymu UAB „Simper“ 2019 metais parengė Projektinius pasiūlymus, kurie buvo svarstomi 2019 m. balandžio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijoje viešame susirinkime, kuriame dalyvavo ir Žemųjų Šančių bendruomenės atstovai.

5.2. Ginčo teritorijoje nuo 2003 m. Bendrajame plane buvo numatyta perspektyvinė C2 kategorijos gatvė, o Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. T-209 patvirtintame Bendrajame plane ji nurodyta kaip D1 kategorijos gatvė. Vadovaujantis Projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi ir Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu rekonstruojamai gatvei nustatyta D1 kategorija. Pagal Projektinių pasiūlymų duomenis, rekonstravimo metu planuojama gatvės jungtis nuo (duomenys neskelbtini) prospekto iki (duomenys neskelbtini) gatvės.

6. Teismas nurodė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl Rašto, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti 2019 m. gegužės 2 d. pareiškėjo prašymą, adresuotą Administracijai dėl Bendrojo plano pakeitimo. Minėtu prašymu Bendruomenės pirmininkė V. G. Žemųjų Šančių bendruomenės vardu Administracijos prašė pakeisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, nurodydama, jog nepritaria planuojamai D1 kategorijos gatvei Nemuno krantinėje Šančiuose ir prašo pakeisti Bendrąjį planą, vietoje planuojamos D1 kategorijos gatvės planuoti pėsčiųjų ir dviračių takus.

7. Apžvelgęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas (3 str. 1 d., 2 d., 8 str. 1 d.) ir jas aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, jog iš Rašto akivaizdu, kad Administracija, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą, aiškiai neišdėstė atsisakymo pagrindo.

8. Teismas akcentavo, kad iš atsisakymo turinio galima spręsti, jog prašymas netenkintas grindžiant aplinkybėmis, jog perspektyvinė gatvė ginčo teritorijoje buvo numatyta pagal galiojusių Bendrųjų planų sprendinius 2003–2013 metais ir dėl šių Bendrojo plano sprendinių nebuvo gauta pasiūlymų, pretenzijų, tarp jų ir iš pareiškėjo, todėl netikslinga keisti Bendrąjį planą. Be to, atsakovas nurodė, jog Bendrojo plano keitimo ir koregavimo procedūros yra susijusios su didelėmis finansinėmis išlaidomis, sprendimas dėl Bendrojo plano keitimo ir koregavimo priimamas, kai pateikti pasiūlymai yra susiję su reikšminga dalimi Bendrojo plano sprendinių, išskyrus atvejus, kai Bendrojo plano sprendiniai prieštarauja valstybės ir savivaldybės strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimui. Taip pat Rašte buvo nurodyta, jog Bendrojo plano korektūra buvo atlikta ir patvirtinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196, todėl artimiausiu metu organizuoti Bendrojo plano keitimo ar koregavimo nenumatoma, teigiama, kad ateityje sprendžiant klausimą dėl Bendrojo plano keitimo ar koregavimo, pateiktas prašymas bus nagrinėjamas pakartotinai.

9. Teismas pažymėjo, kad Rašte išdėstytos faktinės atsisakymo keisti Bendrąjį planą priežastys nepagrįstos jokiu teisiniu pagrindu, tik cituojamos Statybos techninio reglamento STR2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatos dėl D kategorijos gatvės teisinio reglamentavimo, kurios nėra susijusios su prašymu dėl Bendrojo plano keitimo. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, jog Raštas nėra tinkamai motyvuotas, jame motyvų išdėstymas nėra aiškus ir pakankamas dėl prašymo atsisakymo nagrinėti priežasčių.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsiliepime į skundą nurodytas teisinis pagrindas neatitinka Rašte nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis atsisakyta keisti Bendrąjį planą dėl kitų priežasčių (dėl suinteresuotos visuomenės pasiūlymų neteikimo Bendrojo plano rengimo ir svarstymo procese, dėl savivaldybės finansinių išteklių nepakankamumo ir kt.).

11. Teismas padarė išvadą, kad nustatyti Rašto trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti Rašto turinį, identifikuoti teisių pasikeitimo pagrindus ir apimtį, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Teismas konstatavo, kad dėl minėtų pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtaką pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui, įvertinimas, o tai sudaro pagrindą Raštą panaikinti, įpareigojant atsakovą Administraciją 2019 m. gegužės 2 d. gautą prašymą Nr. 2019-05-02 išnagrinėti iš naujo.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pakartotinis prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą individualioje byloje netenkintinas, nes buvo išspręstas teisėjų kolegijai priėmus 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį.

III. 13. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

14. Atsakovas, apeliaciniame skunde pakartodamas bylos faktines aplinkybes, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Rašte pareiškėjui buvo nurodyta, jog, atsižvelgiant į ką tik pasibaigusį Bendrojo plano koregavimo procesą (kurio metu pareiškėjas nesikreipė dėl Bendrojo plano sprendinių koregavimo), prašymas pakartotinai bus nagrinėjamas vėliau, kai vėl bus sprendžiamas klausimas dėl Bendrojo plano keitimo ar koregavimo.

14.2. Raštas yra suprantamas, motyvuotas, pareiškėjui buvo aiškiai nurodytos jos prašymo netenkinimo dabartinėje stadijoje priežastys. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo.

14.3. Šiuo atveju Bendrasis planas – tai ne vietovės, o savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas (Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p.), o tai reiškia, kad pareiškėjas neturi iniciatyvos teisės siūlyti planavimo organizatoriui keisti ar koreguoti ne vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą – Bendrąjį planą. Jei toks teisinis pagrindas būtų nurodytas Rašte, tai reikštų, kad Administracija iš viso nevertino pareiškėjo prašymo. Nagrinėjamu atveju Administracija pareiškėjui nurodė, kad, ateityje sprendžiant klausimą dėl Bendrojo plano keitimo ar koregavimo, pareiškėjo prašymas bus nagrinėjamas pakartotinai, kartu su kitais gautais prašymais ir pasiūlymais bei Bendrojo plano stebėsenos išvadomis.

14.4. Pareiškėjas savo skundą grindė ne teismo nurodytais VAĮ pažeidimais, Rašto faktinio ar teisinio pagrindimo trūkumais – pareiškėjo skundo pagrindu nurodytos Bendrojo plano kolizijos (koreguotini prieštaringi Bendrojo plano sprendiniai) bei pareiškėjo teisėtų lūkesčių pažeidimas (prašymas pateiktas iki koreguoto Bendrojo plano patvirtinimo). Pareiškėjas nenurodė, jog jam buvo neaiškus ar nesuprantamas Rašto turinys, faktinis ar teisinis pagrindas.

14.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Rašte ir Administracijos atsiliepime į skundą nurodytos prieštaringos atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą aplinkybės. Kaip pažymėjo teismas, Rašte nurodyta, jog pareiškėjo prašymą atsisakyta tenkinti, nes buvo pasibaigusios Bendrojo plano koregavimo procedūros, o pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo Bendrojo plano korektūros procese įstatymo nustatytu terminu ir tvarka. Atsiliepime papildomai išvardintas teisės aktuose reglamentuotas Bendrojo plano koregavimo procesas ir pažymėta, kad tik atlikus visas nurodytas procedūras gali būti tvirtinami teritorijų planavimo dokumento sprendiniai. Tai buvo atsikirtimas į skundo argumentus dėl pareiškėjo teisėtų lūkesčių, kad pareiškėjo prašymas bus teikiamas svarstyti savivaldybės tarybai su kitais koreguotais Bendrojo plano sprendiniais, kurių rengimo, viešinimo, derinimo ir tikrinimo procedūros buvo atliktos iki pareiškėjos prašymo pateikimo. Negali būti laikomi teisėtais pareiškėjo lūkesčiai, kad jo prašymas savivaldybės taryboje bus svarstomas išimties tvarka, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Šios aplinkybės patvirtina, kad Administracijos atsiliepime buvo papildomai paaiškintos Rašte nurodytos aplinkybės, tačiau jokių prieštaravimų tarp šių dokumentų nėra.

14.6. Nagrinėjamu atveju teismas priimtame sprendime iš viso neanalizavo ir nepasisakė dėl pareiškėjo teisių pažeidimo. Nei pareiškėjo prašyme Administracijai, nei skunde teismui nebuvo nurodyta, kaip Bendrojo plano sprendiniai yra susiję su jo teisėmis ar teisėtais interesais. Skunde nurodyti vien abstraktūs motyvai, kurie nepagrindė objektyvaus pareiškėjo teisių pažeidimo Raštu atsisakius organizuoti Bendrojo plano pakeitimą, todėl nėra aišku, kaip, teismui panaikinus Raštą, pasikeis pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis ir kaip galimai bus apgintos pareiškėjo teisės. Nurodytos aplinkybės teismo sprendime nebuvo vertintos.

14.7. Teismas patenkino pareiškėjo reikalavimą ir panaikinto Raštą, t. y. išsprendė ginčą pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo ribose, tačiau kartu teismas papildomai įpareigojo Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 2 d. prašymą, nors tokio reikalavimo savo skunde pareiškėjas nebuvo suformulavęs. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) numato galimybę peržengti skundo reikalavimo ribas tik išimtiniais atvejais, todėl skundo reikalavimo ribų peržengimas turi būti motyvuotas ir tokia būtinybė turi būti pagrįsta teismo sprendime. Tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta: teismo sprendime nebuvo pagrįstas pakartotinės administracinės procedūros poreikis, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurioms esant administracinis teismas galėjo peržengti bylos nagrinėjimo ribas.

15. Pareiškėjas Bendruomenė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes ir grindžia jį šiais argumentais:

15.1. Teismas pagrįstai pripažino, jog Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

15.2. Atsakovas neneigė aplinkybės, kad Bendrojo plano koregavimo klausimą miesto tarybai parengė bei pristatė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas N. V. Taip pat atsakovas byloje neginčijo aplinkybių dėl to, kad tas pats asmuo viešame svarstyme pasiūlė suinteresuotai visuomenei pateikti pasiūlymus dėl Bendrojo plano koregavimo ir pareiškėjas rūpestingai ir operatyviai šiuo pasiūlymu pasinaudojo – prašymą pateikė. Toks manipuliavimas procedūromis vėliau formaliai atsisakant svarstyti pareiškėjo prašymą negali būti pripažintas suderinamu su gero administravimo principo imperatyvų laikymusi, o priimtas teismo sprendimas atitinka teisėtumo teisingumo principo laikymosi imperatyvą.

15.3. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu, dėl kurio atsakovas priėmė Raštą, todėl pareiškėjas yra suinteresuotas Rašto turiniu. Raštu atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo prašymą svarstyti atsisakė, todėl Raštas sukūrė teisines pasekmes ir konkretų administracinį teisinį santykį.

15.4. Pareiškėjas yra visuomeninė organizacija, jungianti Žemųjų Šančių aktyvius gyventojus ir padedanti spręsti bendruomenei iškilusias problemas, todėl pagal savo vykdomus uždavinius ir tikslus jis yra suinteresuotas gyventojų gyvenamosios aplinkos kokybe, o tai reiškia ir tais Bendrojo plano sprendiniais, kurie daro įtaką Žemųjų Šančių gyventojų gyvenamosios aplinkos kokybei.

15.5. Skundo reikalavimo patenkinimas suponuoja būtinybę netinkamai atliktą pareigą įvykdyti pakartotinai, t. y. tinkamai, todėl teismo įpareigojimas atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 2 d. prašymą yra tiesiog nesusisaistymas pareikšto reikalavimo formuluotės, o ne išėjimas už reikalavimo ribų.

15.6. Pripažinus, kad teismas tam tikra sprendimo dalimi išėjo už reikalavimo ribų, tokia aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti visą Sprendimą, jeigu jis yra iš esmės pagrįstas ir teisėtas.

15.7. Pareiškėjas palaiko 2019 m. lapkričio 28 d. „Patikslintą prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą individualioje byloje” pagal šiame prašyme išdėstytus motyvus, o pirmosios instancijos teismo atsisakymas patenkinti šį prašymą yra nepagrįstas.

15.8. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 29 d. rašto Nr. (33.200)R-1489 „Dėl prašymo pakeisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą“ panaikinimo.

17. Byloje nustatyta, kad byloje ginčijamas atsakovo 2019 m. gegužės 29 d. raštas Nr. (33.200)R-1489 buvo surašytas atsakant į pareiškėjo 2019m. gegužės 2 d. prašymą Nr. 2019-05-02 pakeisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrąjį planą. Šiame prašyme pareiškėjas prašė pakeisti Kauno miesto Bendrąjį planą ir vietoje Nemuno krantinėje planuojamos D1 kategorijos gatvės planuoti pėsčiųjų ir dviračių takus.

18. Bendrųjų planų parengimą, tvirtiną, keitimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, ginčui aktuali įstatymo redakcija galiojo nuo 2019m. gegužės 1d. iki 2019m. spalio 31d.

19. LR Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išskiriami trys teritorijų planavimo lygmenys: (1) valstybės kai planuojama visa valstybės teritorija ar jos dalys (rengiamos visos valstybės teritorijos, prireikus valstybės teritorijos dalių, išsiskiriančių administraciniu (regionai, apskritys) ar funkciniu bendrumu, bendrieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai; (2) savivaldybės – planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu (rengiami bendrieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai; (3) vietovės – planuojamos savivaldybės teritorijos dalys: miestai (ar jų dalys), miesteliai (ar jų dalys), kaimai ir viensėdžiai (rengiami atskirų urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų bendrieji planai, detalieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai.

20. Pareiškėjų prašymo pateikimo dienai galiojo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014m. balandžio 10d. sprendimu Nr. T-209 patvirtintas Kauno miesto savivaldybės bendrasis planas ( http://www.kaunas.lt/wp-content/uploads/sites/8/2015/06/Sprendimas.pdf ). Atsižvelgiant į tai, kad aptariamas Bendrasis planas apėmė visą Kauno miesto savivaldybės teritoriją, šis planas priskirtinas LR Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtam savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentui. Be to, atsižvelgiant į Bendrajame plane nustatytą teritorijos erdvinį vystymą, svarbiausius naudojimo ir apsaugos reikalavimus, bei remiantis LR teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 2 dalies 2 punkto nuostatomis Kauno miesto savivaldybės bendrasis planas priskirtinas kompleksiniams teritorijų planavimo dokumentams.

21. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimas ir koregavimas reglamentuojamas LR Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo priima planavimo organizatorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti ir savivaldybės lygmens bendrąjį planą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

22. Taigi, LR Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma apsprendžia asmenis, kurie turi teisę inicijuoti atitinkamo teritorijų planavimo dokumento korekciją (pakeitimą). Nurodytos teisės normos turinys leidžia konstatuoti, jog savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento korekciją (bendrojo plano) keitimo iniciatyvos teisę turi Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija. Tuo tarpu fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti tik vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą.

23. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, įstatymo leidėjo valia yra suteikta teisė inicijuoti tik vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento korekciją (pakeitimą), tačiau pareiškėjui įstatymu nėra suteikta teisė inicijuoti savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento korekcijos (pakeitimo), šiuo konkrečiu atveju, nėra suteikta teisė inicijuoti Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano korekcijos (pakeitimo). Todėl atsakovas byloje ginčijamu raštu, nors ir ne visiškai tiksliais argumentais ir nesilaikydamas LR Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų, tačiau iš esmės teisingai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano pakeitimo.

24. Įvertinus tai, kad pareiškėjui įstatymas nesuteikia teisės inicijuoti Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano pakeitimo korekcijos, taip pat tai, kad ir šiuo metu galiojanti LR Teritorijų planavimo įstatymo redakcija tokios teisės pareiškėjui taip pat nesuteikia, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad net ir esant nustatytiems atsakovo 2019 m. gegužės 29 d. rašto Nr. (33.200)R-1489 trūkumams, nėra tikslinga naikinti šį byloje ginčijamą atsakovo raštą, o tuo labiau nėra tikslinga įpareigoti atsakovą pakartotinai nagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 2 d. prašymą, nes nėra teisinių prielaidų tokio pareiškėjo prašymo tenkinimui, kas reiškia, jog pakartotinis pareiškėjo prašymo nagrinėjimas būtų beprasmis.

25. Pažymėtina, kad pareiškėjas siekdamas Kauno miesto Bendrojo plano sprendinių keitimo, turi teisę šio tikslo įgyvendinimui pasinaudoti LR Teritorijų planavimo įstatymo VI skirsnyje įtvirtintomis teritorijų planavimo viešinimo procedūromis, t.y. turi teisę teikti pasiūlymus planavimo organizatoriui ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje dėl teritorijų planavimo dokumentų, išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus, per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais pabaigos (viešo svarstymo ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu) (Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnis).

26. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris tenkinant apeliacinį skundą yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra pateikęs prašymą ištirti ar norminio administracinio akto Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano dalis, kurioje pagal jo sprendinius yra numatyta Šančių mikrorajone tarp upės ir gyvenamosios teritorijos perspektyvinės gatvės trasa (nuo Nemuno krantinės gatvės iki Panemunės tilto), atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisės normą kartu su galiojančio Bendrojo plano 3.4.3 skyriuje, 37, 38, 54 punktuose bei 4 ir 12 lentelėse nustatytais reikalavimais, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8–13 dalyse nustatytus vietos savivaldos principus, o taip pat Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatytus teisėkūros principus.

28. Pareiškėjo prašymas dėl norminio administracinio akto ištyrimo netenkintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes pareiškėjo prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo 2019 m. gegužės 29 d. rašto Nr. (33.200)R-1489 ir sprendžiant šį ginčą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014m. balandžio 10d. sprendimu Nr. T-209 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniai ar Bendrajame plane įtvirtintos teisės normos nėra taikomos.

29. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 147 straipsniu, 148 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 113 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Kauno savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo Žemųjų Šančių bendruomenės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjo Žemųjų Šančių bendruomenės prašymo ištirti ar norminio administracinio akto Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano dalis atitinka aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus.

Netenkinti pareiškėjo Žemųjų Šančių bendruomenės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė