2023-03-01 Nr. AB-4662-3-61-3-00513-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-228-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00513-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. Č. ir A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. Č. ir A. Č. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – prie Aplinkos ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, V. M. ir P. B. dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai E. Č. ir A. Č. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. sausio 21 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-340-(8.30) (toliau – ir Patikrinimo aktas).

2. Pareiškėjai skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. NŽT pateikė neigiamą išvadą dėl pareiškėjų inicijuoto žemės sklypo pertvarkymo projekto, kurio organizatorius yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija), t. y. nurodė, kad tvirtinti projekto negalima. NŽT neigiamą išvadą pateikė dėl patikrinimo akto eilutėje „patikrinimo apibendrinimas“ nurodytų motyvų, t. y. kad planavimo organizatorius neva pažeidė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) 58 ir 59 punktus, nes neįkėlė į sistemą raštu gautų skundų ir atsakymų į juos, taip pat dėl to, kad planavimo organizatorius projektą suderino nesulaukęs atsakymų apskundimo termino pabaigos, nes buvo gauti V. M. ir P. B. skundai, o skundai ir atsakymai į juos nėra įkelti į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS). Pareiškėjų nuomone, tokie NŽT teiginiai prieštarauja Taisyklių reikalavimams ir faktinei padėčiai, nes jose nurodyta, jog į ŽPDRIS įkeliami tik pasiūlymai ir pritarimai, o ne skundai, prieštaravimai ir kiti dokumentai, taigi atsakymai į pasiūlymus ir pritarimus į ŽPDRIS neprivalo būti įkeliami.

2.2. V. M. ir P. B. planavimo organizatoriui pateikė ne pasiūlymus ir ne skundą, o prieštaravimus, nors jie net neturėjo teisės reikšti prieštaravimų dėl rengiamo projekto, o turėjo teisę pateikti pasiūlymus dėl jo. Prieštaravimuose nebuvo pateikta nė vieno konkretaus pasiūlymo dėl rengiamo projekto sprendinių pakeitimų, o tik nesutikimai su esamais sprendimais.

2.3. NŽT teiginiai dėl Taisyklių 58 ir 59 punktų pažeidimų yra nepagrįsti, nes net jei būtų privalu į ŽPDRIS įkelti V. M. ir P. B. prieštaravimus, atsakymus į juos, tokia techninė klaida laikoma mažareikšme ir nesudaro pagrindo teikti išvadą netvirtinti projekto, tokias klaidas būtina ištaisyti, tačiau jų ištaisymas nepakeičia projekto sprendinių ir nesudaro pagrindo atsirasti žalai tretiesiems asmenims.

2.4. Pareiškėjai, remdamiesi Taisyklių 10 punktu bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 30 straipsnio 9 dalimi, teigė, kad pertvarkyti negalima tik tokių sklypų, kurie yra teisminio ginčo objektais. Patikrinimo akte nurodytose bylose ginčo objektas nėra pertvarkomas žemės sklypas. Sklypas, kaip teisminio ginčo objektas, suprantamas tuo atveju, jeigu yra kilęs ginčas dėl paties žemės sklypo, kaip daikto, ir (ar) teisių į jį. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėtoje byloje, kuri su apeliaciniu skundu perduota nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), ginčo objektas yra ne žemės sklypas, o NŽT Klaipėdos rajono skyriaus veiksmai. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendime nurodė, jog tokio projekto rengimas yra net reikalingas, kadangi jis išspręs visus pareiškėjų ir V. M. ir P. B. ginčus ir užkirs kelią ateityje tokiems ginčams kilti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo objektas taip pat yra ne žemės sklypas, o planavimo organizatoriaus atsakymas atmesti V. M. ir P. B. prieštaravimus dėl projekto sprendinių ir NŽT Klaipėdos rajono skyriaus sprendimas nepriimti skundo dėl projekto sprendinių. Minėta byla iškelta po projekto parengimo, o jos ginčo objektas yra ne žemės sklypas, o planavimo organizatoriaus ir vienos iš projektą derinusių institucijų (NŽT Klaipėdos rajono skyriaus) priimti sprendimai. Atsakovo teiginiai dėl projekto rengimo negalimumo, susiję su teismuose nagrinėjamomis bylomis, yra nepagrįsti.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

3.1. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (ŽPDRIS paslaugos ZSFP-54610 byla (toliau – ir Projektas)) organizatorius (Administracija) neatliko Taisyklių 17 ir 58 punktuose nurodytų veiksmų, t. y. neįkėlė į ŽPDRIS visuomenės susipažinimo su Projektu gautus iš asmenų dokumentus ir atsakymus, nors tai atlikti privalėjo. Pagal Projekte esančius duomenis jo viešinimas vyko du kartus – 2020 m. spalio 16 – 29 d. ir 2020 m. lapkričio 30 d. – 2020 m. gruodžio 4 d., tačiau tik iš gautų skundų turinio NŽT tapo žinoma, kad Projekto viešinimų metu V. M. ir P. B. pateikė Klaipėdos rajono savivaldybei prieštaravimus dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo. Projekto organizatorius, pažeisdamas Taisyklių 58 ir 59 punktų nuostatas, į Projekto viešinimo skiltį neįkėlė jokių duomenų apie viešinimo metu gautus skundus ir Projekto organizatoriaus atsakymus į juos. Projektas negalėjo būti teikiamas derinančioms institucijoms, taip pat ir tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, kol nėra pasibaigusi Projekto viešinimo procedūra.

3.2. Pareiškėjai nepagrįstai siaurinamai ir sau naudinga linkme aiškina suinteresuotų asmenų pasiūlymų sąvoką, įtvirtintą Taisyklių 58 punkte. Iš V. M. ir P. B. pateiktų NŽT skundų turinio matyti, kad prieštaravimai Projekto organizatoriui buvo pateikti dėl Projekto sprendinių, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėti skundai nelaikytini pasiūlymais Taisyklių 58 punkto prasme, nes netgi pačiam Projekto organizatoriui nekilo abejonių dėl Taisyklių 59 punkte numatytos prievolės išnagrinėti gautus V. M. ir P. B. skundus ir pateikti jiems atsakymus egzistavimo.

3.3. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų teiginiu, jog prieštaravimus parengtam Projektui gali pateikti tik jo iniciatoriai, žemės sklypo savininkas ir valstybinės žemės patikėtinis. Taisyklių 66 punktas taikytinas kitokiai teisinei situacijai – pritarimui parengtam projektui, be kurio jis apskritai negali būti tvirtinamas. Taisyklių 67 punkte įtvirtinta projekto organizatoriaus prievolė apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoti kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus užtikrina suinteresuotų asmenų (taip pat visų žemės sklypo valdytojų ir naudotojų) informavimą ir supažindinimą su projektu bei suteikia jiems galimybę pasisakyti dėl jo sprendinių. Nors žemės sklypo valdytojų ir naudotojų pritarimas Taisyklių 66 punkto prasme parengtam projektui nėra privalomas tam, kad jis galėtų būti patvirtintas, tai jokiu būdu neeliminuoja jų teisių, numatytų Taisyklių 58 punkte. P. B. yra Žemės sklypo bendrasavininkis, todėl jis bet kuriuo atveju turi pritarti parengtam Projektui.

3.4. NŽT konstatuoti Projekto viešinimo ir derinimo trūkumai nėra mažareikšmiai, todėl jie nėra laikytini skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikties ar kitomis techninėmis klaidomis, dėl ko Projekto organizatoriui neįvykdžius informavimo pareigos, numatytos Taisyklių 58–59 punktuose, buvo sudarytos prielaidos neobjektyviai išvadai dėl Projekto tvirtinimo pateikti. Toks Projekto organizatoriaus elgesys ne tik pažeidžia Taisykles, bet ir neatitinka viešojo administravimo išsamumo bei objektyvumo principų, prieštarauja Žemės įstatymo nuostatoms.

3.5. Atsakovas, vadovaudamasis Žemės valdos projektų valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto 2018 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1415, nurodė, kad paaiškėjus bent vienam iš nustatytų pagrindų, kai žemės valdos projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūros neatitinka žemės valdos projekto rengimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, žemės valdos projekto tvirtinti negalima. NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, pagrįstai nusprendė, kad Projektas paslaugos byloje Nr. ZSFP-54610 negali būti tvirtinamas.

3.6. Atsakovas nurodė Administracijos 2018 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. AV-2438 1 punktą ir paaiškino, kad NŽT turimais duomenimis dėl pertvarkomo Žemės sklypo naudojimo LVAT vyksta teisminis ginčas, kuriame reikalaujama panaikinti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 12SD-1159-(14.12.104) ir įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių atlikti veiksmus: NŽT teigimu, šis ginčas tiesiogiai daro įtaką Projekto sprendiniams, kadangi Projekte turi būti nurodytos pertvarkomo ir formuojamų žemės sklypų ribos ir kiti duomenys, nurodyti Taisyklių 52 ir 53 punktuose.

3.7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose vyksta teisminis ginčas pagal V. M. ir P. B. skundą (tretieji suinteresuoti asmenys – E. Č. ir A. Č.) dėl Administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. atsakymo Nr. (5.1.22 E) A5-6433 bei NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. 12SS-119-(14.12.137 E.) panaikinimo ir Administracijos įpareigojimo V. M. ir P. B. 2020 m. spalio 29 d. prieštaravimus išnagrinėti iš naujo. Dėl planuojamos teritorijos vyksta teisminiai ginčai, kurie turi tiesioginę reikšmę Projekto sprendiniams, todėl NŽT struktūrinis padalinys pagrįstai nusprendė, kad Projekto negalima tvirtinti.

4. Tretieji suinteresuoti asmenys V. M. ir P. B. atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

5. Tretieji suinteresuoti asmenys V. M. ir P. B. atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

5.1. Projekto sprendiniai liečia ne tik Projekto iniciatorių tikslų įgyvendinimą, bet ir visų suinteresuotų asmenų interesus, todėl jis turi būti parengtas taip, kad užtikrintų visų asmenų interesų pusiausvyrą, sprendiniai būtų racionalūs ir nepažeistų asmenų teisių ar nepagrįstai jų nesuvaržytų. Suinteresuotiems asmenims turi būti sudarytos realios galimybės dalyvauti Projekto rengime, t. y. užtikrinta galimybė teikti pastabas ir pageidavimus. Tik radus visas puses tenkinančius sprendinius, Projektas bus parengtas tinkamai ir galima bus jį tvirtinti.

5.2. Projektas buvo parengtas nesuderinus jo sprendinių su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, ignoruojant jų interesus ir siekiant sklypą padalinti taip, kaip pageidauja pareiškėjai. Projekto rengimo metu jie buvo eliminuoti iš proceso. Tik vienoje iš teisminių bylų pareiškėjų atstovui pateikus dokumentus apie parengtą Projektą tretiesiems suinteresuotiems asmenims tapo žinomi Projekto sprendiniai.

5.3. Nesutiko su pareiškėjų pozicija, jog tretieji suinteresuoti asmenys turi būti eliminuoti iš viešinimo procedūros. Toks požiūris į kitų asmenų nuomonę atskleidžia pareiškėjų nenorą derinti skirtingus interesus, nes būtent visų sklypo naudotojų interesų nepaisymas ir lėmė, kad Projektas yra parengtas su esminiais trūkumais, o kiti Žemės sklypo naudotojai ne vienerius metus yra įtraukti į nesibaigiančius teisminius procesus.

5.4. ŽPDRIS yra sukurta tam, kad palengvintų tiek planavimo procese dalyvaujančių asmenų, tiek institucijų darbą ir kad apsikeitimas dokumentais vyktų sklandžiau ir operatyviau, taip pat kad su dokumentais galėtų susipažinti ir planavimo procesu suinteresuoti asmenys, todėl Administracija ignoruodama pareigą įkelti Taisyklėse nurodytus dokumentus į ŽPDRIS elgiasi nepateisinamai.

5.5. Atsakydami į atsiliepime nurodytą argumentą, jog atsakovas tik iš trečiųjų asmenų skundų sužinojo, kad viešo svarstymo metu buvo gauta jų pretenzija, nurodė, kad tai reiškia, jog jei ir toliau jie nebūtų teikę skundų Taisyklių nustatyta tvarka, atsakovas, kaip pagrindinė kontroliuojanti institucija, teikianti išvadą dėl Projekto tvirtinimo galimumo, nebūtų sužinojęs, kad yra pateiktos trečiųjų suinteresuotų asmenų pretenzijos, prieštaravimai, kad tam tikri Projekto sprendiniai galimai pažeidžia jų teises. Nematydamas tokios viešo svarstymo procedūros medžiagos atsakovas nebūtų turėjęs galimybės atlikti išsamų vertinimą bei atsižvelgti į pastabas, kurios be suinteresuotų asmenų pranešimo nebūtų savaime matomos. Priešingai nei teigiama skunde, pažeidimas nėra mažareikšmis, nes tikrinančiai institucijai (atsakovui) suvaržomos galimybės atlikti visapusišką vertinimą, dėl ko gali būti padaryta klaidų, pateikti neteisėti ir nepagrįsti patikrinimo aktai dėl Projekto tvirtinimo.

5.6. Administracijos aplaidumas pasireiškia ne tik į ŽPDRIS neįkeltais dokumentais. Ši institucija planavimo metu gautas pretenzijas vertino atsainiai, neįsigilinusi į Projekto sprendinius, taip vengdama Taisyklėse numatytos pareigos motyvuotai atsakyti į gautas pastabas, kas nesiderina su gero viešojo administravimo principais. Tokią išvadą leidžia daryti ir pasyvus Administracijos elgesys šioje byloje, t. y. Administracija būdama pagrindine planavimo proceso institucija, nepateikė atsiliepimo, neišsakė savo pozicijos, nepaaiškino dėl ko dokumentų neįkėlė į ŽPDRIS.

5.7. Atsakydami į pareiškėjų skundo argumentą, jog jie pateikė netinkamą dokumentą, pavadintą prieštaravimais, nurodo, kad šią poziciją paneigia aplinkybė, kad Administracija nors ir iš dalies, tačiau nagrinėjo prieštaravimus. Nėra jokio pagrindo apsiriboti vien lingvistiniu dokumento pavadinimu, neatsižvelgiant į dokumento turinį, nes Taisyklėse nėra nurodyta, kad kitaip pavadinti viešo svarstymo dokumentai nėra nagrinėtini. Tuo atveju, jei pasiūlymų teikimui būtų keliami specialūs reikalavimai, tikėtina, kad visuomenė negalėtų pasinaudoti viešo svarstymo metu suteiktomis teisėmis, o viešinimo procedūra prarastų prasmę bei nebūtų pasiekti šios procedūros tikslai. Nepriklausomai nuo to, kaip viešo svarstymo metu pavadintas viešo svarstymo metu gautas dokumentas, jis turi būti išnagrinėtas, įvertinti jame nurodyti pastebėjimai, pretenzijos, pasiūlymai ir motyvuotai atsakyta. Tik tokiu būdu galima užtikrinti tinkamą viešo svarstymo procedūros įgyvendinimą bei visų suinteresuotų asmenų teisių apsaugą.

5.8. Nesutiko su pareiškėjų argumentu, jog prieštaravimuose nebuvo nurodytas joks konkretus pasiūlymas. Pareiškėjai pateikė tik apibendrintą vertinimą ir yra neįsigilinę į prieštaravimų turinį.

5.9. Pareiškėjai siaurinamai sau palankia linkme interpretuoja teisės aktuose vartojamą sąvoką „teisminio ginčo objektas“. Trečiųjų suinteresuotų asmenų vertinimu, teisės aktuose nurodyta sąvoka „teisminio ginčo objektas“ pakankamai plati ir apima ne tik pareiškėjų nurodomas, bet ir kitas situacijas, kurios gali daryti įtaką planavimo procesui. Sprendžiant, ar konkreti byla gali turėti įtakos planavimui, būtina įvertinti būsimo teismo sprendimo įtaką konkretiems planavimo sprendiniams ar planavimui apskritai. Todėl su Žemės sklypu susijęs teisminis ginčas gali būti įvertintas kaip neturintis įtakos planavimo procesui tik tuo atveju, jei akivaizdu, kad bet koks būsimas sprendimas niekaip nedarys įtakos Žemės sklypo, teisių į jį, naudojimo ir kitų esminių sklypo teisinio statuso aplinkybių. Priešingu atveju gali susiklostyti teisiškai negalima situacija, kad patvirtintas Žemės sklypo Projektas pats savaime ar atskiri jo sprendiniai prieštaraus teismo sprendimui. Tokiu atveju įgyvendinti teismo sprendimą ar atnaujinti administracines procedūras gali būti sudėtinga arba neįmanoma. Būtent dėl šios priežasties, siekiant išvengti tokių situacijų, įstatymų leidėjas įtvirtino draudimą pertvarkyti žemės sklypą, kol jis yra teisminio ginčo objektas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

7. Teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes:

7.1. Administracijos direktorius 2018 m. lapkričio 9 d. priėmė įsakymą Nr. AV-2438 „Dėl Lietuvos Respublikos ir P. B. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, siekiant padalyti kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) į atskirus sklypus. Parengto sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto viešinimas vyko du kartus: laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2020 m. spalio 29 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d.

7.2. Viešo svarstymo procedūros metu suinteresuoti asmenys V. M. ir P. B. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad: nesutinka, jog sklypas, kuris buvo suformuotas statiniams eksploatuoti, gali būti atidalijamas natūra; Žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams – valstybei ir P. B., ir kadangi nė vienas iš jų nepateikė prašymo, Projektas negalėjo būti pradėtas rengti; Projekto sprendiniai prieštarauja tiek teisės aktams, tiek teisės aktuose numatytoms trečiųjų asmenų teisių apsaugos nuostatoms. Dėl pertvarkomo Žemės sklypo yra nagrinėjamos dvi bylos, todėl jis negali būti sujungiamas, padalijamas, atidalijamas ar perdalijimo būdu pertvarkomas. Projektas visiškai neatitinka nustatytos naudojimosi tvarkos ir daug metų nusistovėjusios naudojimosi praktikos, juo sumažinamos visų naudotojų dalys. Pagal parengtą Projektą tektų griauti tvorą, atskiriančią V. M. ir Č. naudojamas sklypo dalis, taigi V. M. patirtų nuostolius, susiaurėtų jos valdoma sklypo dalis, tai sukeltų nepatogumų, ji netektų įvažiavimo, todėl turėtų išlaidų tinkamam įvažiavimui įsirengti, o P. B. liktų be jokio privažiavimo. Projekte nurodomos apsaugos zonos nėra pagrindas keisti nusistovėjusias ribas, o nuomonė apie neteisingą 2006 m. kūdros ploto skaičiavimą nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

7.3. Administracija 2020 m. lapkričio 12 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad remiantis Taisyklių 13.7. punktu E. Č. ir A. Č. turėjo teisę inicijuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ar kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams. Pateiktame Projekte nėra informacijos, kad jis būtų teisminio ginčo objektas, taip pat informacijos, kad būtų pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai. P. B. apie rengiamą Projektą buvo informuotas 2018 m. spalio 25 d. registruotu laišku. Derinant Projektą buvo įrašyta pastaba, kad pagal Taisyklių 66 punktą: „Parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas“. Esant nesutarimams siūloma parengti atskirą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Dėl kitų prieštaravimuose nurodytų argumentų planavimo organizatorius nepasisakė ir jų faktiškai nenagrinėjo.

7.4. Tretieji suinteresuoti asmenys V. M. ir P. B. dėl Administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. atsakymo NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateikė skundą.

7.5. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė nagrinėti skundą, nurodydamas, jog skundas dėl Administracijos atsakymo turėjo būti teikiamas ne NŽT, o teismui. V. M. ir P. B. pateikė skundą NŽT, kuriuo prašė išnagrinėti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. atsisakymą nagrinėti skundą ir įpareigoti Klaipėdos rajono skyrių jį išnagrinėti. Administracija 2020 m. gruodžio 22 d. pateikė atsakymą į skundą. Atsižvelgdami į tai, V. M. ir P. B. 2021 m. sausio 5 d. NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo departamento Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyriui pateikė skundą, prašydami Administracijos 2020 m. gruodžio 22 d. atsakymą pripažinti nepagrįstu, įpareigoti iš naujo išnagrinėti suinteresuotų asmenų pateiktus prieštaravimus ir į juos atsižvelgti, o rengiant išvadą dėl Projekto tvirtinimo, Projektui nepritarti.

7.6. NŽT ginčijamu 2021 m. sausio 21 d. žemės valdos projekto Patikrinimo aktu Nr. FPA-340-(8.30) pateikė išvadą, jog tvirtinti Projekto negalima. NŽT nurodė, kad Projekto viešinimo metu yra gauti V. M. ir P. B. skundai dėl Administracijos atsakymų, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybė, kuri yra planavimo organizatorius, į Projekto viešinimo skiltį neįkėlė jokių duomenų apie viešinimo metu gautus skundus ir Projekto organizatoriaus atsakymus į juos, tuo pažeisdama Taisyklių 58 ir 59 punktų nuostatas. Atsižvelgdama į tai, nurodė, kad Projektas negalėjo būti teikiamas derinančioms institucijoms, taip pat ir tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, kol nepasibaigusi viešinimo procedūra (apskundimas). Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį ir Taisyklių 10 punktą negali būti pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai, o pagal NŽT turimą informaciją dėl Žemės sklypo vyksta du teisminiai ginčai: 1) dėl pertvarkomo Žemės sklypo naudojimo LVAT administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) dėl Administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. atsakymo panaikinimo ir Administracijos įpareigojimo 2020 m. lapkričio 29 d. prieštaravimus išnagrinėti iš naujo (Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

8. Teismas išanalizavo Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, 7 dalies 2 punktą, Taisyklių 17, 18, 54, 58, 59 punktus.

9. Teismo vertinimu, tai, kad nors V. M. ir P. B. pateikė planavimo organizatoriui dokumentą, pavadintą ne pasiūlymu, o prieštaravimais, šio dokumento esmės, atsižvelgiant į jo turinį, nekeičia. Projekto organizatorius, pažeisdamas Taisyklių 58 ir 59 punktų nuostatas, į Projekto viešinimo skiltį neįkėlė jokių duomenų apie viešinimo metu gautus skundus ir atsakymus į juos, todėl Projektas negalėjo būti teikiamas derinančioms institucijoms ir tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, nes nebuvo pasibaigusi Projekto viešinimo procedūra. Iš V. M. ir P. B. pateiktų NŽT skundų turinio matyti, kad prieštaravimai Projekto organizatoriui buvo pateikti būtent dėl Projekto sprendinių, todėl jie laikytini pasiūlymais Taisyklių 58 punkto prasme. Projekto organizatorius trečiųjų suinteresuotų asmenų prieštaravimus priėmė, juos nagrinėjo ir pateikė jiems atsakymus, todėl privalėjo juos įkelti į ŽPDRIS.

10. Teismas išanalizavo Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį, informaciją apie teisme nagrinėjamas administracines bylas. Teismas, įvertinęs administracinėse bylose keliamų reikalavimų dalyką ir ginčų pobūdį, sprendė, kad NŽT Patikrinimo akte neteisingai įvertino ginčų pobūdį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Projekto tvirtinti negalima dėl to, kad, vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnyje ir Taisyklių 10 punkte įtvirtintomis nuostatomis, dėl Žemės sklypo vyksta teisminiai ginčai, nes teisminiai ginčai Patikrinimo akto surašymo metu vyko ne dėl Žemės sklypo, o dėl Administracijos ir NŽT atsakymų į V. M. ir P. B. pateiktus prieštaravimus dėl Projekto bei skundus. Tačiau šis vertinimas nepaneigia Patikrinimo akto išvados teisėtumo ir pagrįstumo tuo aspektu, kad Projekto tvirtinti nebuvo galima nepasibaigus viešinimo procedūrai (dėl Projekto viešinimo metu gautų trečiųjų suinteresuotų asmenų skundų).

11. Teismas, atsižvelgęs į Taisyklių 29, 57 ir 66 punktus, sprendė, kad vien tik ta aplinkybė, jog pagal Taisyklių 66 punktą žemės sklypo valdytojų ir naudotojų pritarimas parengtam projektui patvirtinti nėra privalomas, nepanaikina suinteresuotų asmenų teisės išsakyti savo nuomonę dėl Projekto sprendinių remiantis tokią teisę suteikiančiomis Taisyklių 57 punkto nuostatomis. Į bylą pateiktas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. kovo 12 d. išrašas patvirtina, jog P. B. yra Žemės sklypo bendrasavininkis, kuriam priklauso 1022/15974 dalys Žemės sklypo, todėl, sutinkamai su Taisyklių 66 punkto nuostatomis, jis turi raštiškai pritarti Projektui, taigi pareiškėjų teiginiai, jog jis neturi teisės reikšti prieštaravimus, laikytini nepagrįstais.

12. Teismas, atsižvelgęs į LVAT praktiką (LVAT 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2349-602/2020), darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys V. M. ir P. B. turėjo teisę pateikti prieštaravimus dėl Projekto sprendinių.

13. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 651 punkte yra aiškiai apibrėžta, kas yra laikoma mažareikšme klaida. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo Projekto viešinimo ir derinimo trūkumus pripažinti mažareikšmiais. Projekto organizatorius pažeidė Taisyklių 58-59 punktuose numatytą informavimo pareigą, kurios nevykdymas nėra priskiriamas prie Taisyklių 651 apibrėžtų ir išvardintų mažareikšmių klaidų (skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikties ar kitų techninių klaidų), todėl, priešingai nei teigė pareiškėjai, negali būti laikomas mažareikšme klaida, nes gali sudaryti prielaidas pateikti neobjektyvią išvadą dėl Projekto tvirtinimo.

14. Teismas netenkino trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol LVAT priims sprendimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad nurodyto ginčo išnagrinėjimo rezultatas neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjama byla.

15. Teismas netenkino pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi sprendimas nėra priimtas pareiškėjų naudai.

16. Teismas netenkino trečiojo suinteresuoto asmens V. M. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad iš pateikto 2021 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymo turinio nėra aišku, už kokias teisines paslaugas A. P., kuri nėra šios bylos proceso dalyvis, atliko mokėjimą 500 Eur sumai. Teismas, įvertinęs trečiojo suinteresuoto asmens prašymo turinį ir pateiktus dokumentus, darė išvadą, kad pateiktas mokėjimo nurodymas nepagrindžia trečiojo suinteresuoto asmens V. M. patirtų 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 17. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

18. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo šiuo argumentus:

18.1. Teismas nepagrįstai laikė trečiųjų suinteresuotų asmenų prieštaravimus kaip pasiūlymus. Tokia teismo išvada prieštarauja minėtų prieštaravimų turiniui, Taisyklių reikalavimams (58, 59 ir 66 punktai) ir faktinei padėčiai.

18.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados prieštarauja Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimui, kuriame teismas V. M. ir P. B. prieštaravimų nelaikė pasiūlymais.

18.3. Net jei būtų buvę privalu į ŽPDRIS įkelti trečiųjų suinteresuotų asmenų prieštaravimus, atsakymus į juos, tai tokia techninė klaida laikoma mažareikšme ir nesudaro pagrindo teikti išvadą netvirtinti projekto, nes jas būtina ištaisyti, tačiau jų ištaisymas nepakeičia Projekto sprendinių ir nesudaro pagrindo atsirasti žalai tretiesiems asmenims.

18.4. Teismas klaidingai nurodė, kad pagal Taisyklių 66 punktą nereikalingas žemės sklypų naudotojų, ir valdytojų pritarimas parengtam projektui. Teismas klaidingai nurodė Taisyklių 57 punktą. Pagal Taisyklių 58 punktą asmenys turi teisę pateikti konkrečius pasiūlymus, o ne reikšti pretenzijas.

18.5. Teismas supainiojo pareiškėjų teiginius ir pačias projektavimo procedūras. Pareiškėjai niekad ir neteigė, kad V. M. ir P. B. neturi teisės pritarti ar nepritarti projektui ir reikšti pretenzijas ir prieštaravimus dėl jo, bet visą laiką aiškino, kad tokią teisę jie turi ne per viešą projekto svarstymo stadiją, o per pritarimo projektui stadiją, o jiems nepritarus projekto iniciatoriai privalėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu leisti tvirtinti projektą ne jų pritarimo.

18.6. Kadangi teismas atsakovo motyvus dėl teisminių ginčų atmetė, teismas turėjo pareiškėjų skundo dalį tenkinti ir priteisti dalį bylinėjimosi išlaidų.

18.7. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

19. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. NŽT nuomone, kad Vilniaus apygardos administracinio teismas tinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjų, NŽT argumentus, ir taikė teisės aktų normas, todėl 2021 m. gruodžio 9 d. priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Administracija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir argumentais. Teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai taikė proceso bei materialiosios teisės normas, teismų praktiką, teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

23. Tretieji suinteresuoti asmenys V. M. ir P. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Tretieji suinteresuoti asmenys V. M. ir P. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

24.1. Pareiškėjai nepagrįstai suteikia prioritetą viešinimo metu trečiųjų asmenų pateikto dokumento pavadinimui ir vien dėl to, kad dokumentas pavadintas ne „pasiūlymai“, o „prieštaravimai“, mano, kad viešinimo metu nebuvo gauta jokių pasiūlymų, kurie turėjo būti įkelti į ŽPDRIS. Pareiškėjai ignoruoja Taisyklėse numatytos projekto viešinimo stadijos esmę, kad parengus projektą jį būtina pateikti visuomenei susipažinti skiriant tam pakankamai laiko ir reaguoti į suinteresuotų asmenų išreikštą poziciją dėl projekto sprendinių. Taisyklių 58 punkte nėra detalizuojamas suinteresuotų asmenų pateikiamų pasiūlymų turinys, forma, apimtis, tikslumas, formuluotės ir pan. Be to, Administracija trečiųjų suinteresuotų asmenų prieštaravimus taip pat vertino kaip pasiūlymus Taisyklių 58 punkto prasme, nes juos, nors ir neišsamiai, tačiau vertino, analizavo ir pateikė atsakymą.

24.2. Pareiškėjai šioje byloje apskųsdami pirmosios instancijos teismo sprendimą teismui pateiktą dokumentą pavadino „skundas“, nors pagal įstatymą šis dokumentas vadinamas „apeliacinis skundas“ (ABTĮ 134 str.). Sekant apeliantų logika, teismas ne taip pavadinto dokumento turėjo nepriimti ir vien dėl to paneigti pareiškėjų teisę į apeliaciją. Akivaizdu, kad toks dokumento pavadinimo sureikšminimas nekreipiant dėmesio į jo esmę yra nepagrįstas.

24.3. Nors Taisyklių 58 punkte nėra paminėtas atsakymų į pasiūlymus įkėlimas, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakymai neįkeltini. Tai prasilenkia su Taisyklėse numatytu procedūrų automatizavimu viską valdant per ŽPDRIS. Be to, pareiškėjų argumentas prieštarauja Taisyklių 17 punktui.

24.4. Apeliacinio skundo argumentas, jog tretieji suinteresuoti asmenys neturėjo teisės teikti prieštaravimų, o galėjo teikti tik pasiūlymus, prieštarauja Taisyklių 58 punktui, kuris neriboja asmenų rato, galinčio teikti pasiūlymus, nes Taisyklės nedetalizuoja, kas yra „suinteresuoti asmenys“.

24.5. Pareiškėjai painiai argumentuoja savo poziciją dėl pasiūlymų ir prieštaravimų pateikimo, išskirdami, kad pagal Taisyklių 58 punktą teiktini tik pasiūlymai ir pritarimai, o prieštaravimai pagal 66 punktą, tačiau Taisyklių 66 p. jokie prieštaravimai net neminimi, o kalbama apie sklypo savininkų pritarimą arba teismo sprendimą dėl projekto vykdymo. Tai tik patvirtina, kad nėra skirtumo kaip pavadintas viešinimo proceso metu gautas dokumentas ir jis negali būti painiojamas su projekto iniciatoriaus, žemės sklypo savininko ar valstybinės žemės patikėtinio rašytiniu pritarimu parengtam projektui, nes tai visiškai kitos stadijos dokumentas, kurio esmė taip pat kita lyginant su viešinimo metu išreikštomis pastabomis.

24.6. Nors Taisyklės konkrečiai ir nenumato, kad nepasibaigus skundų nagrinėjimo terminui negalima teikti projektą derinti ir tikrinti, tačiau tai nereiškia, kad galima nepaisyti Taisyklėse numatytų projektavimo stadijų eiliškumo.

24.7. Pareiškėjai nepagrįstai remiasi Taisyklių 651 punktu. teigdami, kad pasiūlymų ir atsakymų neįkėlimas į ŽPDRIS laikytinas mažareikšme klaida. Pareiškėjai painioja skirtingus dalykus, nes minėtame punkte kalbama apie technines paties projekto klaidas, kurios ištaisytinos grąžinant projektą rengėjui, tuo tarpu apie projektavimo stadijų padarytus procedūrinius pažeidimus nenurodoma. Taisyklėse numatytos pareigos įkelti dokumentus į ŽPDRIS negalima laikyti technine (skaičiavimo, spausdinimo ir pan.) klaida, kurią galima ištaisyti nekartojant susipažinimo, derinimo ir tikrinimo procedūrų.

24.8. Pirmosios instancijos teismas nepadarė Taisyklių 66 punkto taikymo klaidos pasisakydamas dėl sklypo savininkų pritarimo projektui.

24.9. Patikrinimo aktas yra vientisas dokumentas, dalinis jo galiojimas nėra galimas, nes tai reikštų tokio dokumento vidinį prieštaringumą, kai tas pats aktas ir leistų, ir draustų parengto projekto tvirtinimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą visa apimtimi.

25. Tretieji suinteresuoti asmenys V. M. ir P. B. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. sausio 21 d. žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. FPA-340-(8.30), kuriuo pateikta neigiamą išvada dėl pareiškėjų inicijuoto žemės sklypo pertvarkymo projekto, kurio organizatorius yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą konstatavęs, kad atsakovė Patikrinimo akte pateikė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad Projekto tvirtinti negalima; Projekto organizatorius, pažeisdamas Taisyklių 58 ir 59 punktų nuostatas, į Projekto viešinimo skiltį neįkėlė jokių duomenų apie viešinimo metu gautus skundus ir atsakymus į juos, todėl Projektas negalėjo būti teikiamas derinančioms institucijoms ir tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, nes nebuvo pasibaigusi Projekto viešinimo procedūra. Įvertinęs pateiktų NŽT skundų turinį teismas sprendė, kad prieštaravimai Projekto organizatoriui buvo pateikti būtent dėl Projekto sprendinių, todėl jie laikytini pasiūlymais Taisyklių 58 punkto prasme. Teismas taip pat pripažino, kad NŽT Patikrinimo akte neteisingai įvertino ginčų pobūdį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Projekto tvirtinti negalima dėl to, kad, vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnyje ir Taisyklių 10 punkte įtvirtintomis nuostatomis, dėl Žemės sklypo vyksta teisminiai ginčai, tačiau šis vertinimas nepaneigia Patikrinimo akto išvados teisėtumo ir pagrįstumo tuo aspektu, kad Projekto tvirtinti nebuvo galima nepasibaigus viešinimo procedūrai (dėl Projekto viešinimo metu gautų trečiųjų suinteresuotų asmenų skundų). Projekto organizatorius pažeidė Taisyklių 58-59 punktuose numatytą informavimo pareigą, kurios nevykdymas nėra priskiriamas prie Taisyklių 651 apibrėžtų ir išvardintų mažareikšmių klaidų.

28. Pareiškėjai apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, teismas nepagrįstai trečiųjų suinteresuotų asmenų prieštaravimus laikė pasiūlymais, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados prieštarauja Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimui, kuriame teismas V. M. ir P. B. prieštaravimų pasiūlymais nelaikė; net jei būtų buvę privalu į ŽPDRIS įkelti prieštaravimus, atsakymus į juos, tai tokia techninė klaida laikoma mažareikšme ir nesudaro pagrindo teikti išvadą netvirtinti projekto; atmetęs atsakovo motyvus dėl teisminių ginčų, teismas turėjo pareiškėjų skundo dalį tenkinti ir priteisti dalį bylinėjimosi išlaidų.

29. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjų skundo argumentų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjų nurodytus Patikrinimo akte pateiktos išvados pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad Projektas negalėjo būti teikiamas derinančioms institucijoms ir tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, nes nebuvo pasibaigusi Projekto viešinimo procedūra, o prieštaravimai Projekto organizatoriui buvo pateikti būtent dėl Projekto sprendinių. Apeliaciniame skunde pareiškėjai iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytą savo poziciją, tvirtindami, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

31. Žemės valdos projektų (žemės reformos žemėtvarkos projektų ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir žemės konsolidacijos projektų) valstybinės priežiūros vykdymo tvarką reglamentuoja Žemės valdos projektų valstybinės priežiūros tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 8 punkte įtvirtinta, kad jog specialistas, patikrinęs žemės valdos projektą, į aktą surašo patikrinimo išvadą, kad tvirtinti žemės valdos projekto negalima, paaiškėjus bent vienam iš šiame punkte nustatytų pagrindų, be kita ko, kai žemės valdos projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūros neatitinka žemės valdos projekto rengimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (išskyrus Tvarkos aprašo 10.1 papunktyje išvardytus mažareikšmius trūkumus ir (ar) Tvarkos aprašo 10.2 papunktyje nurodytas žemės valdos projekto viešinimo ir (ar) derinimo procedūrų neatitiktis teisės aktų, reglamentuojančių žemės valdos projektų rengimo tvarką, nuostatoms) (8.2.1 p.).

32. Patikrinimo akte, be kita ko, konstatuoti šie pažeidimai: Projektas negalėjo būti teikiamas derinančioms institucijoms ir tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, nes nebuvo pasibaigusi Projekto viešinimo procedūra, Taisyklių 58-59 punktuose numatytą informavimo pareigos nevykdymas nėra priskiriamas prie Taisyklių 651 apibrėžtų ir išvardintų mažareikšmių klaidų.

33. Taisyklių 58 punktas nustatė, kad parengtas Projektas teikiamas organizatoriui, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo teikia jį visuomenei susipažinti, jeigu pritaria Projekto sprendiniams, arba grąžina Projekto rengėjui tikslinti, nurodydamas teisės aktais pagrįstas nepritarimo Projekto sprendiniams priežastis. Informacija apie parengtą Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Ši informacija viešinama iki sprendimo dėl Projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo. Susipažinti su parengto Projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų, o kai visa Projekto teritorija patenka į pramoninių parkų ar laisvųjų ekonominių zonų teritorijas arba kai visuomenei susipažinti Projektas teikiamas pakartotinai – 5 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl Projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Organizatorius ne per ŽPDRIS pateiktus pasiūlymus ir pritarimus ne vėliau kaip kitą darbo dieną įkelia į ŽPDRIS.

34. Taisyklių 59 punkte numatyta, kad organizatorius susipažinimo su parengtu Projektu laikotarpiu gautus pasiūlymus išnagrinėja ir ŽPDRIS priemonėmis ar kitu pareiškėjo pasiūlyme nurodytu būdu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po supažindinimo laikotarpio pabaigos. Organizatorius, nustatęs, kad pasiūlymai pagrįsti, paveda Projekto rengėjui ištaisyti Projektą pagal gautus pasiūlymus.

35. Taisyklių 651 punkte nurodyta, kai projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ar tvirtinimo procedūrų metu nustatoma trūkumų, kurie yra mažareikšmiai, tai yra skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikties ar kitų techninių klaidų, kurias būtina ištaisyti, tačiau jų ištaisymas nepakeičia projekto sprendinių ir nesudaro pagrindo atsirasti žalai tretiesiems asmenims, ištaisius šiuos trūkumus, pakartotinai projekto susipažinimo, derinimo ir tikrinimo procedūros neatliekamos. Organizatorius, grąžindamas projektą taisyti projekto rengėjui, nurodo, kad reikia ištaisyti tik mažareikšmius trūkumus. Projekto rengėjas, ištaisęs trūkumus, kartu su projektu organizatoriui teikia ir aiškinamąjį raštą, kuriame nurodo, kokie pakeitimai buvo atlikti.

36. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčo aplinkybes ir aktualų teisinį reglamentavimą, pritaria atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Projekto organizatorius pažeidė Taisyklių 58-59 punktuose numatytą informavimo pareigą, kurios nevykdymas nėra priskiriamas prie Taisyklių 651 apibrėžtų ir išvardintų mažareikšmių klaidų (skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikties ar kitų techninių klaidų), nes neturint visos informacijos apie viešinimo procedūros eigą, teiktų pasiūlymų išsprendimą, gali sudaryti prielaidos pateikti neobjektyvią išvadą dėl Projekto tvirtinimo.

37. Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad teismas nepagrįstai trečiųjų suinteresuotų asmenų prieštaravimus laikė pasiūlymais, tokios pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados prieštarauja Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimui, kuriame teismas V. M. ir P. B. prieštaravimų pasiūlymais nelaikė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-414-442/2022, minėtą teismo sprendimą pakeitė, nurodydama, kad įvertinus pareiškėjų (V. M. ir P. B.) atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateiktų prieštaravimų turinį jie pripažintini pasiūlymais, kuriuos Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išnagrinėjo ir ginčijamu raštu atsakė pasiūlymus pateikusiems asmenims (pareiškėjams). Pagal Taisyklių 60 punktą, asmenys gautą organizatoriaus atsisakymą priimti pasiūlymus per 10 darbo dienų nuo atsisakymo gavimo dienos gali skųsti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą. Taigi pareiškėjų apeliacinio skundo pozicija, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas trečiųjų suinteresuotų asmenų prieštaravimus nepagrįstai laikė pasiūlymais, nepagrįsta, o šis klausimas išspręstas galutine teismo nutartimi. NŽT pagrįstai sprendė, jog nepabaigus Projekto viešinimo procedūros, tolesnės Projekto rengimo procedūrų vykdymas neatitinka žemės valdos projekto rengimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir Patikrinimo akte pagrįstai surašė patikrinimo išvadą, jog tvirtinti žemės valdos projekto negalima. Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas dalį Patikrinimo akte nurodytų pažeidimų (dėl vykstančių teisminių ginčų) nepripažino pagrįstais.

38. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų reikalavimą panaikinti Patikrinimo aktą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

39. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

40. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

41. Šioje byloje prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas yra pateikę pareiškėjai ir trečiasis suinteresuotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas nebuvo patenkintas jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje tretieji suinteresuoti asmenys V. M. ir P. B. turėjo priešingą interesą, nei pareiškėjai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą buvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės ir jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog trečiojo suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimas yra išspręstas pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris apeliacine tvarka buvo tikrinamas tik pagal pareiškėjų apeliacinį skundą.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, t.y. 500 Eur advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą, ir pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus: banko pavedimo kopiją, kuri patvirtina, kad advokatui už suteiktas teisines paslaugas apmokėta atsiliepimo pateikimo dieną.

44. Teisėjų kolegija vertina, kad prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis atitinka bylos sudėtingumą, advokato patirtas darbo laiko sąnaudas, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl jos priteistinos iš pareiškėjų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų E. Č. ir A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. iš pareiškėjų E. Č. ir A. Č. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis