b70ce99e-4220-4eb5-90b4-b15ea336cff3 · Kauno apygardos teismas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-887-493/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01398-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas ArÅ«nas PaÅ¡tuolis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs G. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarimo G. G. administracinių teisės pažeidimų byloje, n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarimu G.

G. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas, nubaustas 289 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nutraukta, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.G. G. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis, 2015 m. sausio 10 d. apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadinti G.

G. vairuojamas automobilis Dodge Grand Caravan, v. n. (duomenys neskelbtini) ir L. P. vairuojamas automobilis VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė policijai ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Å iais savo veiksmais G. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimus.G. G. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarimÄ , praÅ¡o jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Skunde nurodo, kad, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, Å¡io teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti bÅ«tina nustatyti tiek kaltininko motyvÄ , tiek tikslÄ , kurie yra bÅ«tini Å¡io administracinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai.

G. G. teigia, kad jis neturėjo jokio motyvo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos ir tikslo iÅ¡vengti atsakomybės, kadangi dėl įvykio buvo kaltas ne jis, kÄ ir nustatė apylinkės teismas. Eismo įvykio, kurio metu automobilio „WV Passat“ vairuotoja, važiuodama atbula atsirėmė į stovintį apelianto automobilį, jo automobiliui jokios žalos nebuvo padaryta, jis jokių pretenzijų neturėjo, todėl apie eismo įvykį, kurio metu nebuvo padaryta žala kito asmens turtui ar transporto priemonei, Kelių eismo taisyklės net neįpareigoja praneÅ¡ti policijai.

Å ios aplinkybės, apelianto manymu, byloja, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime į G. G. apeliacinį skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jų tenkinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.G. G. apeliacinis skundas netenkintinas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus, detaliai juos aptarė ir pagrįstai konstatavo, kad G. G. kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo yra įrodyta.

PareiÅ¡kėjas teigia negalintis bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, jei apylinkės teismas konstatavo, kad eismo įvykis kilo ne dėl jo kaltės. Tačiau nei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nei eismo dalyvių pareigas po eismo įvykio kilimo numatančiame Kelių eismo taisyklių 220 punkte nėra iÅ¡skirti reikalavimai eismo dalyviui, kuris dėl eismo įvykio kaltas, ir eismo dalyviui, kuris įvykio metu nukentėjo. Taigi atsakyti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį privalo bet kuris eismo dalyvis, pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Å iuo atveju paties pasiÅ¡alinimo fakto apeliaciniame skunde G. G. neginčija, tačiau teigia neturėjęs tyčios sÄ moningai pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, nei siekęs iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, kadangi dėl eismo įvykio buvo nekaltas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju eismo įvykio aplinkybės buvo prieÅ¡taringos ir tik apylinkės teismas, antrÄ kartÄ nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nustatė, kad G. G. eismo įvykio nesukėlė.

IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad abu eismo dalyviai – tiek L. P., tiek G. G., eismo įvykio aplinkybes vertino skirtingai. Tokiu atveju, kai eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, Kelių eismo taisyklių 220 punktas numato pareigÄ eismo dalyviams iÅ¡kviesti policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ . L. P. Å¡ios pareigos laikėsi, tuo tarpu G. G., savavaliÅ¡kai nuspręsdamas, kad dėl eismo įvykio jis nekaltas ir žala apskritai nepadaryta, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė. Tai apeliantas padarė sÄ moningai, privalėdamas suprasti, jog jam, kaip eismo dalyviui, susijusiam su eismo įvykiu, Kelių eismo taisyklės numato tam tikras pareigas, kurių privalu laikytis, nepriklausomai nuo to, dėl kurio eismo dalyvio kaltės eismo įvykis kilo.

Nors apeliantas savo skunde teigia, kad jo transporto priemonė nebuvo apgadinta, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad bÅ«tent pagal jo automobilio apgadinimus, atlikus specialisto tyrimÄ , padaryta iÅ¡vada, kad sugadinimai negalėjo bÅ«ti padaryti G. G. automobiliui judant atbuline eiga. Remiantis Å¡ia aplinkybe, apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykis kilo ne dėl G. G. kaltės. IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad L. P. automobilio apgadinimai taip pat gana ryÅ¡kÅ«s, taigi abiejų eismo dalyvių transporto priemonėms buvo padaryta žala.

G. G. įsitikinimas, kad eismo įvykis kilo ne dėl jo kaltės ir pretenzijų dėl padarytos žalos neturėjimas neatleidžia jo, kaip eismo dalyvio, nuo pareigos atitinkamai eismo įvykį, kurio metu padaryta turtinė žala, užfiksuoti atitinkamuose dokumentuose (eismo įvykio deklaracijoje) arba kviečiant policijos pareigÅ«nus, taigi ir nuo atsakomybės už Å¡ios pareigos nevykdymÄ .Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes dėl apeliaciniame skunde ginčijamo pažeidimo, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u t a r ė :

Palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                                                                   ArÅ«nas PaÅ¡tuolis