b70c66cf-4b71-41e9-bb50-b73f1d65e040 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėjas A. Saulėnas             Civilinė byla Nr. 2A-731-622/2012Teisėja D. Jakštienė             Procesinio sprendimo kategorija (S)              116.4; 121.21                                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. birželio 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus ir Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo K.

G. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. G. ieÅ¡kinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl 2008-02-26 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos reikalavimo likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas K.

G. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos visÄ 2008-02-26 reikalavimÄ â€žDėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo“ Nr. 2-691-(2.20), kuriuo statytojas K. G. buvo įpareigotas likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius adresu (duomenys neskelbtini), ir nugriauti arba pagal reikalavimus pertvarkyti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį ir sutvarkyti statybvietę iki 2008-03-07;

2) įpareigoti atsakovÄ Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įforminti naujÄ reikalavimÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo;

3) įpareigoti atsakovÄ Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos Å¡iame reikalavime nurodyti statytojo K. G. teisę dėl statinio, esančio valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) nustatyta tvarka kreiptis į Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybÄ leidžiančius dokumentus iÅ¡duodančius subjektus dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nurodė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdoma statyba nebuvo savavaliÅ¡ka, kadangi ieÅ¡kovas K. G. nustatyta tvarka  2007-02-22 ir pakartotinai 2007-03-01 kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę dėl statybos leidimo iÅ¡davimo, tačiau statybos leidimas neiÅ¡duotas, nepraneÅ¡tos statybos leidimo neiÅ¡davimo priežastys, todėl jis pranešė, kad pagal įstatymÄ pradės vykdyti statybÄ be statybos leidimo. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai statybÄ pripažino savavaliÅ¡ka, todėl 2008-02-26 reikalavimas „Dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Taip pat nurodė, kad reikalavimo nugriauti arba pagal reikalavimus pertvarkyti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį įvykdymo terminas yra neprotingas ir neteisingas, nes per deÅ¡imt dienų pertvarkyti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį arba jį nugriauti yra fiziÅ¡kai neįmanoma, reikalavimo įteikimo dienÄ â€“ 2008-03-26 – reikalavimo įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs, be to, 2008-02-26 reikalavime nenurodyta, kaip konkrečiai pagal reikalavimus reikėtų pertvarkyti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį.Palangos miesto apylinkės teismas 2011-11-30 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo K. G. 47,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A556 - 826/2010 konstatuota, jog statybos leidimas pareiÅ¡kėjui K. G. nebuvo iÅ¡duotas, ir patvirtinta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad statytojas K. G. vykdė savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Nurodė, kad minėtoje administracinėje byloje konstatuotos aplinkybės laikytinos prejudicinėmis aplinkybėmis, kurių nebereikia įrodinėti, ir tai patvirtina statytojui K.

G. suraÅ¡yto 2008-02-26 reikalavimo „Dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo“ Nr. 2-691-(2.20) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nurodė, kad esant teisminiam ginčui dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių, nėra teisinio ir faktinio pagrindo nagrinėti klausimo dėl ginčijamo 2008-02-26 reikalavimo įvykdymo termino teisingumo ir protingumo, Å¡io termino pratęsimo ar kito termino nustatymo, nes teisme sprendžiamas klausimas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių – statinio (duomenys neskelbtini), nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo.

Teismas pažymėjo, kad Å¡ioje ir civilinėje byloje Nr. 2-9-890/2011 pakanka duomenų iÅ¡vadai, kad iki Å¡iol ieÅ¡kovo K. G. veiksmais vykdyta statyba yra savavaliÅ¡ka, vadinasi, neteisėta, todėl yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas spręsti tokios statybos padarinių paÅ¡alinimo klausimÄ pagal Statybos įstatymÄ ir Statybos techninį reglamentÄ STR 1.09.06:2010. Teismas nurodė, kad netenkinant pirmojo ieÅ¡kovo K. G. reikalavimo dėl 2008-02-26 reikalavimo „Dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo“ Nr. 2-691-(2.20) panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti kitų ieÅ¡kovo K.

G. reikalavimų dėl įpareigojimo atsakovui įforminti naujÄ reikalavimÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo ir įpareigojimo naujame reikalavime nurodyti statytojo K. G. teisę dėl statinio įteisinimo procedÅ«ros pradėjimo. Teismas pažymėjo, kad statinio įteisinimo procedÅ«ras reglamentuoja Statybos įstatymas (23 str., 28 str.), Å¡ių procedÅ«rų vykdytojas yra atsakovas, kuris po Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo spręs ieÅ¡kovo ir statytojo K. G. praÅ¡ymÄ , pateiktÄ Statybos įstatymo 23 straipsnio ir 28 straipsnio pagrindu.

Dėl Å¡ių aplinkybių, nustačius, kad nėra ginčų dėl Å¡ios procedÅ«ros eigos, nėra pagrindo ieÅ¡kovo K. G. reikalavimo tenkinimui įpareigoti atsakovÄ Ä¯forminti naujÄ reikalavimÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo. Nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas naujame atsakovo reikalavime nurodyti statytojo K. G. teisę dėl statinio įteisinimo procedÅ«ros pradėjimo taip pat netenkintinas, nes teisę pradėti statybos įteisinimo procedÅ«ras numato Statybos įstatymas ir teismui nereikia įstatymo nustatytos teisės patvirtinti, be to, ieÅ¡kovas K.

G., kaip statytojas, tokia teise jau pasinaudojo ir pateikė praÅ¡ymÄ atsakovui dėl statybos įteisinimo procedÅ«ros pradėjimo. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas K. G. praÅ¡o Palangos miesto apylinkės teismo 2011-11-30 sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Taip pat prijungti raÅ¡ytinius įrodymus, kurių nepriėmė pirmosios instancijos teismas. Nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nepasisakė dėl visų ieÅ¡kinio motyvų, netinkamai taikė Statybos įstatymÄ , į teismo posėdžio protokolÄ neįrašė dalyvaujančių byloje asmenų klausimų, ne iki galo teismo posėdžio protokole surašė dalyvaujančių byloje asmenų kalbas bei pasisakymus, todėl teismo proceso turintys jam neaiÅ¡kus, o bylos esmė neatskleista.

Nurodo, kad teismas be jokių motyvų teismo nutartimi atsisakė papildyti teismo posėdžio protokolÄ , nors teismo posėdžio protokolas ir teismo posėdžio garso įraÅ¡as skiriasi iÅ¡ esmės, t. y. teismo posėdžio protokole nėra įraÅ¡yti dalyvaujančių byloje asmenų klausimai, kalbos, paaiÅ¡kinimai, teisėjos pasakymai. Teigia, kad tokios aplinkybės kelia abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Nurodo, kad teismas be motyvų atmetė praÅ¡ymÄ prijungti raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡ku, kaip reikėtų taikyti Statybos įstatymÄ praktikoje.

Nurodo, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje ir Statybos techninio reglamento nustatyta tvarka atsakovas 2010-11-10 raÅ¡tu atsisakė įforminti naujÄ reikalavimÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo ir tuo užkirto jam administracine tvarka įgyvendinti statybÄ leidžiančio dokumento gavimÄ , todėl atsakovas turi bÅ«ti įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus – įregistruoti naujÄ reikalavimÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo ir Å¡iame reikalavime nurodyti statytojo K.

G. teisę gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ dėl statinio, esančio valstybiniame žemės sklype Meilės alėjoje 26, Palangoje, statybos. Nurodo, kad įsigaliojus naujai Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijai ir Statybos techniniam reglamentui STR1.09.06:2010, atsakovo 2008-02-26 reikalavimas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius naikintinas, nes toks reikalavimas nebuvo įvykdytas iki 2010-10-01, t. y. iki naujos Statybos įstatymo redakcijos įsigaliojimo dienos, be to, 2008-02-26 reikalavimo terminas neprasidėjo ir toks terminas nesibaigė iki 2010-10-01, nes 2008-02-26 reikalavimas buvo apskųstas Palangos miesto apylinkės teismui ir Å¡is teisminis ginčas nebuvo iÅ¡nagrinėtas iki 2010-10-01.

Mano, kad 2008-02-26 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko reikalavimas turi bÅ«ti panaikintas ir pateiktas naujas reikalavimas, t. y. reikalavime paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius turi bÅ«ti nurodyta statytojo K. G. teisė gauti statybÄ leidžiančius dokumentus. Teigia, kad dėl to paties statybos objekto negali vykti keli skirtingi teisminiai procesai, t. y. teisme atsakovas siekia įrodyti, kad esamÄ statinį reikia nugriauti, o tuo pat metu Palangos miesto savivaldybės administracija nesprendžia ieÅ¡kovo K.

G. 2007-03-01 praÅ¡ymo iÅ¡duoti statybos leidimÄ . Teigia, kad teismas netinkamai taikė Statybos įstatymo 23 straipsnio ir 28 straipsnio redakcijÄ , kuri įsigaliojo 2010-10-01, bei netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 4.103 straipsnį, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog byla sudėtinga ir didelės apimties, praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra pateikiama argumentų, pagrindžiančių, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai. Nurodo, kad nepagrįstas apelianto argumentas, jog esant teisminiam ginčui dėl savavaliÅ¡kos statybos akto teisėtumo atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti nugriauti pastatytÄ statinį, kadangi pateikiant Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008-02-26 reikalavimÄ teismui teisminio ginčo dėl savavaliÅ¡kos statybos akto teisėtumo nebuvo, o praÅ¡ymo dėl savavaliÅ¡kos statybos akto panaikinimo nuoraÅ¡as Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijoje buvo gautas tik 2008-08-19, t. y. praėjus beveik 6 mėnesiams po įpareigojimo nugriauti savavaliÅ¡kai statomÄ statinį pateikimo.

Nurodo, kad inspekcija nepriėmė sprendimo atsisakyti tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , o tik sustabdė administracinę procedÅ«rÄ . Nurodo, kad galima nagrinėti praÅ¡ymus iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir tais atvejais, kai savavaliÅ¡kos statybos aktas ir reikalavimas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius buvo suraÅ¡ytas iki 2010-10-30. Nurodo, kad Å¡iuo atveju statybos leidimo procedÅ«ra turėjo bÅ«ti pradėta pagal statinio metu galiojusio Lietuvos Respublikos PajÅ«rio juostos įstatymÄ , kuriame numatyta kitokia, nei Statybos įstatyme, statybos leidimo iÅ¡davimo tvarka.

Nurodo, kad savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo metu statytojas pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai adresuotÄ 2007-03-16 praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti praneÅ¡imÄ apie pradedamÄ statybÄ kaip statybos leidimÄ , tačiau Å¡is praÅ¡ymas negali bÅ«ti laikomas suteikiančiu teisę pradėti statybÄ be leidimo, kadangi Palangos miesto savivaldybės administracija nebuvo subjektas, kuris turėjo iÅ¡duoti statybos leidimÄ ginčo statinio statybai. Nurodo, kad 2007-03-16 praÅ¡ymas įregistruoti praneÅ¡imÄ apie pradedamÄ statybÄ kaip statybos leidimÄ buvo pateiktas Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos pareigÅ«nui tik 2007-04-26 savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo metu statybvietėje, todėl Å¡iuo atveju apskritai nebuvo įgyta teisė statyti be leidimo, kuri numatyta tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-07-24 nutartyje konstatuota, jog statybos leidimÄ ginčo statiniui iÅ¡duoda apskrities virÅ¡ininko administracija, jei yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimas, o veiksmams, susijusiems su pajÅ«rio juosta, yra numatytas atskiras teisinis reglamentavimas, todėl turi bÅ«ti taikomos bÅ«tent specialaus įstatymo nuostatos. Nurodo, kad atsižvelgiant į teismų praktikÄ nepagrįstais laikomi ieÅ¡kovo argumentai apie Palangos miesto savivaldybės administracijÄ , kaip subjektÄ , kuris turėjo iÅ¡duoti statybos leidimÄ ginčo statinio statybai.

Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliantas pateikė praÅ¡ymÄ atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į šį praÅ¡ymÄ , teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teismas Å¡iuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, todėl byla pagal apelianto skundÄ nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).             Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).             Atmestini apelianto argumentai, kad teismas nepasisakė dėl visų ieÅ¡kinio motyvų, nors ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nenurodė, dėl kurių ieÅ¡kinio motyvų pirmosios instancijos teismas nepasisakė, teisėjų kolegija įvertinusi sprendimo motyvus, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nebÅ«tų pasisakęs dėl ieÅ¡kinio motyvų.

             CPK 169 straipsnyje nustatyta, kad teismo posėdžio ar atskirame posėdyje atlikto procesinio veiksmo protokole turi atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo momentai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismo posėdžio protokolo paskirtis nėra detaliai, pažodžiui pakartoti paties teismo posėdžio ar konkretaus veiksmo atlikimo eigÄ . IÅ¡ 2011-11-16 – 2011-11-30 teismo posėdžio protokolo (t. 3, b. l. 22-28), matyti, kad visi esminiai teismo posėdžio momentai užfiksuoti tinkamai, tai teismas nurodė ir 2011-12-14 nutartyje, iÅ¡nagrinėjęs pastabas dėl protokolo, todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismo posėdžio protokole ne iki galo suraÅ¡ytos dalyvaujančių byloje asmenų kalbos bei pasisakymai ir kad teismas be jokių motyvų teismo nutartimi atsisakė papildyti teismo posėdžio protokolÄ bei kad teismo posėdžio protokolas ir teismo posėdžio garso įraÅ¡as skiriasi iÅ¡ esmės.            CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartyje Nr. A556-826/2010 konstatuota, kad Palangos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamus sprendimus, kuriais buvo atmestas K. G. praÅ¡ymas jo praneÅ¡imÄ Ä¯registruoti kaip statybos leidimÄ . Teismas minėtoje byloje konstatavo, kad statybos leidimas K. G. nebuvo iÅ¡duotas ir nėra pagrindo taikyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalį bei nėra pagrindo abejoti vykdytos statybos faktu ir teisėjų kolegija sutiko su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-06-15 sprendime nustatytais motyvais ir padaryta iÅ¡vada, jog K.

G. vykdė savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad minėtoje administracinėje byloje konstatuotos aplinkybės laikytinos prejudicinėmis aplinkybėmis, kurių nebereikia įrodinėti, ir tai patvirtina K. G. suraÅ¡yto 2008-02-26 reikalavimo „Dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo“ teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad K. G. statybai esant neteisėtai, nėra pagrindo naikinti K. G. reikalavimo „Dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo“ Nr. 2-691-(2.20) panaikinimo, taip pat nėra pagrindo tenkinti kitų ieÅ¡kovo K.

G. reikalavimų dėl įpareigojimo atsakovui įforminti naujÄ reikalavimÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo ir įpareigojimo naujame reikalavime nurodyti statytojo K. G. teisę dėl statinio įteisinimo procedÅ«ros pradėjimo.           Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas be motyvų atmetė praÅ¡ymÄ prijungti raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡ku, kaip reikėtų taikyti Statybos įstatymÄ praktikoje. Tai, kad teismas atmetė praÅ¡ymÄ prijungti įrodymus, neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes pateikti apelianto įrodymai nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikÅ¡mės.            Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas netinkamai taikė Statybos įstatymo 23 straipsnio ir 28 straipsnio redakcijÄ , kuri įsigaliojo 2010-10-01, bei netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 4.103 straipsnį, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymus ir išnagrinėjo ginčytinus klausimus pagal ginčui taikomas normas. Tačiau apeliantas turi teisę remdamasis pasikeitusiomis normomis kreiptis į atitinkamas institucijas nustatyta tvarka.            Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                              Audrius Saulėnas Kolegijos teisėjai                                                                                                        Bronius Valius                                                                                                                         Albina Pupeikienė