Legislator Case Law & Legislation
b70c240e-3f20-4635-ba54-1da808e9774b AI generated

b70c240e-3f20-4635-ba54-1da808e9774b · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number b70c240e-3f20-4635-ba54-1da808e9774b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å ., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. E.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. V. ieÅ¡kinį atsakovei V. V., iÅ¡vadÄ teikiančioms institucijoms Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei iÅ¡laikymo priteisimo ir n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

b70c240e-3f20-4635-ba54-1da808e9774b · Å iaulių apylinkės teismas: Atsakovė tvirtina, jog ieÅ¡kovui neleidžiama bendrauti su dukra, nes dukra bijo ieÅ¡kovo, teigia, jog ieÅ¡kovas buvo pagrobęs dukrÄ , nors tas dvi savaites, kol Å¡alių dukra buvo pas ieÅ¡kovÄ , jÄ lankė Vaiko teisių apsaugos skyrius ir tokių aplinkybių nustatyta nebuvo. IeÅ¡kovo atstovė paaiÅ¡kino, jog atsakovės kitu bÅ«du įtikinti leisti ieÅ¡kovui matytis su nepilnamete dukra nėra galimybės, visos įmanomos priemonės yra jau iÅ¡naudotos, todėl motinos valdžia turėtų bÅ«ti apribota terminuotai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-54-797/2015Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00057-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 77.6; 78.2.1; 113.1; 116.4 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 16 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui E. V., ieÅ¡kovo atstovei advokatei D. B., atsakovei V. V., atsakovės atstovei advokatei I. P., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I.

Å ., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. E.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. V. ieÅ¡kinį atsakovei V. V., iÅ¡vadÄ teikiančioms institucijoms Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei iÅ¡laikymo priteisimo ir n u s t a t ė :

             ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o terminuotai apriboti motinos valdžiÄ V. V. nepilnamečio vaiko G. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti nepilnamečio vaiko G. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu E. V., pakeičiant JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-457/2012 patvirtintÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priteisti iÅ¡ atsakovės V.

V. nepilnametei dukrai G. V., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, kas mėnesį mokant po 200,00 Lt nuo 2014 m. vasario 1 d., pakeičiant JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-457/2012 patvirtintÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl iÅ¡laikymo vaikui, vaikui priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti vaiko tėvÄ E. V. ir priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal teismui pateiktÄ praÅ¡ymÄ .IeÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad santuokoje ieÅ¡kovas E. V. su atsakove V.

V. susilaukė dukters G. V., gim. (duomenys neskelbtini). Å eimos gyvenamoji vieta buvo ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kuriame nuo gimimo gyveno Å¡alių dukra, kol 2011 m. rudenį atsakovė, ieÅ¡kovui nepraneÅ¡usi, pasiėmė vaikÄ ir iÅ¡vyko pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini). Tuomet ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, praÅ¡ydamas nustatyti gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, siekdamas, kad dukra gyventų jai įprastoje, pritaikytoje aplinkoje.

Bylos nagrinėjimu metu teismas nustatė laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarkÄ , tačiau atsakovė Å¡ios nutarties nevykdė. IeÅ¡kovas suprato, kad dukrai reikalinga motina, patikėjo atsakovės tikinimu, kad nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, ji netrukdys tėvui bendrauti su dukra, todėl santuokos nutraukimo byloje atsisakė savo reikalavimo nustatyti dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, siekdamas dalyvauti dukros auginime ir auklėjime, kad dukra iÅ¡saugotų ryšį su savo gimtaisiais namais, tėvu, artimaisiais iÅ¡ tėvo pusės, suderino su atsakove tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , teismas jÄ , kaip atitinkančiÄ vaiko interesus, patvirtino sprendimu.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, atsakovė izoliavo vaikÄ nuo tėvo ir aplinkos, kurioje vaikas gyveno nuo gimimo, atsakovė teismo sprendimo nevykdė, nuo to laiko, kai iÅ¡vyko iÅ¡ Å¡eimos gyvenamosios vietos, visais įmanomais bÅ«dais trukdė ieÅ¡kovui bendrauti su dukra, dalyvauti jos auginime ir auklėjime, institucijos: JoniÅ¡kio Vaiko teisių apsaugos tarnyba, antstolės V. Å . kontoros darbuotojai, vykdę teismo sprendimÄ , ikiteisminio tyrimo institucijos, atlikusios ikiteisminį tyrimÄ dėl teismo sprendimo nevykdymo, nesugebėjo įtikinti atsakovės, kad teismo sprendimÄ vykdyti bÅ«tina, kad Å¡alių dukra turi teisę savo gyvenime turėti ne tik motinÄ , bet ir tėvÄ .

IeÅ¡kovas nurodo, jog vienintelį kartÄ , t. y. 2013 m. kovo 6 d., ieÅ¡kovo gimimo dienÄ , kaip numatyta bendravimo tvarkoje, pavyko su atsakove susitarti, kad ji leis dukrÄ ieÅ¡kovui parsivežti į savo namus, jei dukra jausis gerai, ji galės su tėvu pabÅ«ti bendravimo tvarkoje numatytas 14 dienų atostogų, o jei dukra nenorės likti pas tėvÄ , ilgėsis mamos, jis jÄ parveÅ¡ atgal. Atsakovė pati dukrÄ aprengė ir iÅ¡leido. IeÅ¡kovas atsakovei pranešė, kad dukra jaučiasi gerai ir liks pas jį sutartam atostogų laikui.

Tada atsakovė policijai pranešė, kad ieÅ¡kovas vaikÄ pagrobė - į ieÅ¡kovo namus važiavo policija, JoniÅ¡kio Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai ir įsitikino, kad dukra su tėvu jaučiasi puikiai, vaiko ryÅ¡ys su tėvu nėra nutrÅ«kęs, dukra yra prižiÅ«rėta, nėra laikoma prievarta. Po 14 dienų ieÅ¡kovas dukrÄ pats nuvežė ir grÄ Å¾ino atsakovei. Nuo to laiko ieÅ¡kovas nebegalėjo dukros pamatyti. IeÅ¡kovas nuolat bando susisiekti su atsakove telefonu, praÅ¡o leisti bent pasimatyti su dukra, bet atsakymo arba nesulaukia, arba atsakymas bÅ«na neigiamas. 2013 m. lapkričio 22 d. ieÅ¡kovas nuvyko į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ Å iauliuose, bet nebuvo įleistas. 2013 m. gruodžio 6 d. 10 val., Å iaulių miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Å iaulių VTAS) su atsakove suderintu laiku, ieÅ¡kovas nuvyko į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , bet vėl nebuvo įleistas.

Å iaulių VTAS, kur kreipėsi ieÅ¡kovas, specialistui susisiekus telefonu su atsakove, Å¡i paaiÅ¡kino, kad vaikas serga, todėl ieÅ¡kovo neįsileido. Su ieÅ¡kovo pasiÅ«lymu leisti su dukra matytis neutralioje aplinkoje - prekybos centrų vaikų žaidimų kambariuose ar pan., atsakovė nesutinka. Pagal 2012 m. sausio 19 d. teismo sprendimu patvirtintÄ bendravimo su dukra tvarkÄ , ieÅ¡kovas 2013 m. gruodžio 31 d. 10 val. turėjo teisę pasiimti dukrÄ iÅ¡ atsakovės namų į savo namus. Su antstolės V.

Å ., vykdančios teismo sprendimÄ , padėjėjomis ir Å iaulių VTAS specialistu ieÅ¡kovas 2013 m. gruodžio 31 d. 10.00 val. nuvyko į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovę ir dukrÄ G. rado namuose, bet ji kategoriÅ¡kai atsisakė vykdyti teismo sprendimÄ - leisti ieÅ¡kovui iÅ¡sivežti dukrÄ . Atsakovė bendrauti su dukra G. kliudo ne tik tėvui, bet ir mažametės G. seneliams iÅ¡ tėvo pusės, broliams G., D. ir seseriai T. - ieÅ¡kovo vaikams iÅ¡ pirmosios santuokos, todėl ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės ir atsakovės veiksmai sudaro pagrindÄ apriboti atsakovei motinos valdžiÄ , atsižvelgiant iÅ¡imtinai į vaiko interesus.

IeÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaiko, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka buvo suderinta su atsakove ir jos atstove. Å iaulių apygardos teismas pripažino, jog bendravimo tvarka yra nepažeidžianti vaiko interesų, tačiau atsakovė teismo sprendimo nevykdo. Nurodo, jog ieÅ¡kovas iÅ¡naudojo visas priemones, kad teismo sprendimas bÅ«tų vykdomas: buvo gautas vykdomasis raÅ¡tas, kreiptasi į teismÄ dėl teismo sprendimo nevykdymo, atsakovei skirta bauda už teismo sprendimo nevykdymÄ , atsakovė pripažinta kalta apkaltinamuoju nuosprendžiu dėl teismo sprendimo nevykdymo, bausmę vykdo.

Atsakovė tvirtina, jog ieÅ¡kovui neleidžiama bendrauti su dukra, nes dukra bijo ieÅ¡kovo, teigia, jog ieÅ¡kovas buvo pagrobęs dukrÄ , nors tas dvi savaites, kol Å¡alių dukra buvo pas ieÅ¡kovÄ , jÄ lankė Vaiko teisių apsaugos skyrius ir tokių aplinkybių nustatyta nebuvo. IeÅ¡kovo atstovė paaiÅ¡kino, jog atsakovės kitu bÅ«du įtikinti leisti ieÅ¡kovui matytis su nepilnamete dukra nėra galimybės, visos įmanomos priemonės yra jau iÅ¡naudotos, todėl motinos valdžia turėtų bÅ«ti apribota terminuotai.

IeÅ¡kovas turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje yra mergaitei kambarys, baldai, žaislai, darbÄ , kurio grafikas gali bÅ«ti derinamas, nes ieÅ¡kovas vykdo individualiÄ veiklÄ , gauna neįgalumo pensijÄ , turi tris vaikus, kurie yra pilnamečiai, todėl turi įgÅ«džių auginti vaikus. Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Atvykusi į teismo posėdį, nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas nepilnamečiu vaiku nesidomi, pas dukrÄ nevažiuoja, Å¡meižia atsakovę dėl mergaitės gyvenimo sÄ lygų.

Tvirtina, jog mergaitė dvi savaites buvo pagrobta, ieÅ¡kovas prašė leisti pabendrauti su dukra, atsakovė mergaitę aprengė, iÅ¡leido į laukÄ , tačiau ieÅ¡kovas mergaitę įsisodino į maÅ¡inÄ ir iÅ¡sivežė dviem savaitėm. Atsakovė nurodo, jog ji neprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovas bendrautų su dukra, tačiau nenori taikyti dukrai prievartos. Jeigu dukra pati reikÅ¡tų norÄ bendrauti su tėvu, atsakovė tikrai leistų, tačiau mergaitė nenori, tėvo bijo, tarp tėvo ir dukros nėra jokio ryÅ¡io.

IeÅ¡kovas niekada pas dukrÄ nevažiuoja vienas, tik su antstole ar vaikų teisių apsaugos skyriaus atstove. RaÅ¡o žinutes, ar galėtų atvažiuoti pasimatyti su dukra, tačiau neatvažiuoja. Nuo 2013 metų pabaigos atsakovė ieÅ¡kovÄ stovintį prie jos gyvenamosios vietos ir laukiantį dukters matė tik keletÄ kartų, tačiau dukters ieÅ¡kovui nedavė. Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų užėjęs į namus, atsakovė bÅ«tų leidusi ieÅ¡kovui su dukra pabendrauti, bet ieÅ¡kovas į vidų niekada neina.

Atsakovė paaiÅ¡kino, jog su mergaite Å¡iuo metu gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso draugo mamai, mergaitė turi savo kambarį, į darželį mergaitė neina, nes atsakovė niekur nedirba, atsakovę ir mergaitę iÅ¡laiko draugas, padeda atsakovės tėvai. Atsakovė paaiÅ¡kino, jog yra įraÅ¡yta į JoniÅ¡kio psichikos sveikatos centro pacientų registrÄ dėl to, jog ieÅ¡kovas, Å¡alims bÅ«nant santuokoje, naudojo smurtÄ prieÅ¡ atsakovę, santuokÄ atsakovė nutraukė bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo smurtavimo.

Kol atsakovė nebuvo susituokusi, jai gydytojų pagalbos nereikėjo.              Atsakovės atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog atsakovė gina savo nepilnametę dukrÄ , nurodo, jog Å¡iuo atveju nėra atsakovės kaltės, vaiko teisėti interesai nepažeisti, vaikas yra prižiÅ«rėtas, gyvenimo sÄ lygos vaikui yra sudarytos geros, nėra duomenų, jog mama žaloja vaikÄ , vaikas auga su mama, vaikui nėra bÅ«tina lankyti darželį, byloje esantis ekspertizės aktas tik patvirtina, jog vaiko ir mamos ryÅ¡ys yra labai stiprus, todėl motinos valdžia negali bÅ«ti apribota.

Negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė sÄ moningai neleidžia ieÅ¡kovui matytis su dukra, nes ieÅ¡kovas ne daug kartų buvo pareiÅ¡kęs norÄ su dukra pasimatyti, ar atvykęs dukros aplankyti. Kiek byloje yra konstatuota žinučių, kuriomis ieÅ¡kovas prašė atsakovės leisti pasimatyti su dukra, tiek kartų tik ir buvo neleista, o priežastys, kodėl atsakovė ieÅ¡kovui neleido pasimatyti su dukra tuos keletÄ kartų galėjo bÅ«ti rimtos. Nurodo, jog ieÅ¡kovas visada fiksavo savo atvykimus pas dukrÄ , todėl galima konstatuoti, jog atvykimų nebuvo daug.

IeÅ¡kovas neįrodė, jog kiekvienÄ kartÄ , taip kaip yra nustatyta teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje, atsakovė neleido ieÅ¡kovui bendrauti su dukra. IÅ¡ bylos medžiagos galima daryti iÅ¡vadÄ , jog daug kartų ir pats ieÅ¡kovas neatvyko pasimatyti su savo nepilnamete dukra. Tvirtina, jog ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje pirmiausia siekia ne vaiko interesų užtikrinimo, o savo, siekia pakenkti atsakovei, kuri su juo iÅ¡siskyrė.IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, jog yra Civilinio kodekso 3.180 str. 1 d. numatyti pagrindai, leidžiantys atsakovei V.

V. laikinai apriboti motinos valdžiÄ dukters G. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog atstovė, atsakovei nepraneÅ¡usi, lankėsi jos namuose, gyvenimo ir buities sÄ lygos yra geros, namai tvarkingi, mergaitė turi savo kambarį, kuriame daug žaislų. Nurodė, jog apsilankymo metu mergaitė buvo labai Å¡neki, tačiau paklausus apie tėvÄ , mergaitė iÅ¡sigando, atsakovė ėmė verkti, mergaitė tuo tarpu pribėgo prie mamos, jÄ apsikabino, vaiko reakcija prakalbus apie tėtį buvo neigiama.

Institucijos atstovei susidarė įspÅ«dis, jog mergaitė gali bÅ«ti įtakota, kadangi atsakovė prie nepilnamečio vaiko nuolat kalba apie vaiko pagrobimÄ , tvirtina, kad jis buvo laikomas tamsiam kambary. Atsakovė atstovei apsilankymo metu paaiÅ¡kino, jog mergaitės tėvui neduos, nes ji tėvo bijo, tėvas jÄ buvo pagrobęs. Atsakovei apsilankymo metu buvo pasiÅ«lyta nemokama psichologo konsultacija, atsakovė apsilankymui pas psichologÄ neprieÅ¡taravo.IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkinamas ir nurodė, jog atsakovė nenori vaiko paleisti, glumina vaikÄ , nevykdo teismo nustatytos bendravimo tvarkos, tokiu bÅ«du atsakovė piktnaudžiauja motinos valdžia vaiko atžvilgiu.

Byloje minimas dvi savaites, kada mergaitė buvo pas ieÅ¡kovÄ , jokių iÅ¡gÄ sčio, nerimo ar kitų sutrikimų požymių nenustatyta, tuo metu vaikas buvo Å¡variai aprengtas, pas ieÅ¡kovÄ mergaitei buvo viskas gerai. Atstovė nurodo, jog atsakovei buvo siÅ«lyta ir psichologo pagalba ir leisti mergaitei su tėčiu matytis neutralioje aplinkoje, tačiau atsakovė nesutiko. Bylos nagrinėjimo metu Pakruojo apylinkės teisme Å¡alims buvo siÅ«lyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursai, tačiau Å¡iuos kursus lankė tik ieÅ¡kovas.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad G. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės V. V. ir ieÅ¡kovo E. V. dukra (I t., 13 b. l.).IÅ¡ pateikto 2012 m. sausio 19 d. JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, jog Å¡alių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta Å¡alių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria Å¡alys susitarė, jog V. V. įsipareigoja netrukdyti E. V. bendrauti su dukra dėl tokios bendravimo su vaiku tvarkos: kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį ieÅ¡kovas bendrauja su dukra savo gyvenamojoje vietoje, pasiima dukrÄ iÅ¡ atsakovės gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir parveža jÄ Ä¯ atsakovės V.

V. gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 18 val.; Å¡ventes - dukros gimtadienį (birželio 9 d.), ieÅ¡kovo gimtadienį (kovo 6 d.), Å v. Velykas (atitinkamai 2 dienos), Å v. Kalėdas (gruodžio 25 d. - 26 d.), Naujus Metus (gruodžio 31d. - sausio 1 d.), Tėvo dienÄ â€“ ieÅ¡kovas bendrauja su dukra tokia tvarka: kas metai Tėvo dienos, savo gimtadienio, poriniais metais dukros gimtadienio iÅ¡vakarėse 18 val. pasiima dukrÄ ir Å¡ventei pasibaigus parveža į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 18 val.; neporiniais metais Å v.

Velykų iÅ¡vakarėse 18 val. pasiima dukrÄ ir Å¡ventei pasibaigus (Å v. Velykų antrÄ dienÄ ) vakare iki 18 val. parveža į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ poriniais metais per Å v. Kalėdas pasiima dukrÄ gruodžio 24 d. 18 val. ir Å¡ventei pasibaigus (gruodžio 26 d.) vakare iki 18 val. parveža į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ ; neporiniais metais gruodžio 31 d. pasiima dukrÄ 10 val. ryte ir sausio 1 d. vakare iki 18 val. parveža į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ ; per vasaros atostogas 14 kalendorinių dienų abiejų tėvų suderintu laiku, dukra praleidžia su ieÅ¡kovu (I t., 14-15 b. l.).Atsakovė buvo apskundusi sprendimÄ , tačiau 2014-09-04 nutartimi Å iaulių apygardos teismas JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ , pasisakė, jog Å¡alys, įsipareigojusios abipusius susitarimu dalyvauti dukters auklėjime, pačios pažeidžia prisiimtus įsipareigojimus, pamirÅ¡dami vaiko interesus, byloje nėra duomenų, kad atsakovas nenori bendrauti su vaiku, kad negali realizuoti Å¡ios savo teisės, bendravimo su tėvu nepagrįstas ribojimas pažeistų ne tik skyrium gyvenančio tėvo teises, bet ir vaiko interesus harmoningai vystytis bendraujant su abiem savo tėvais, Å¡alių nustatyta ir teismo patvirtinta bendravimo tvarka atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, nepilnamečio vaiko interesus ir negali bÅ«ti panaikinta ar pakeista (I t., 16-18 b. l.).

Byloje pateikti įrodymai, jog 2013-07-04 nutartimi JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas atsakovei V. V. už JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012-01-19 sprendimo dalies, kurioje nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymÄ paskyrė baudÄ â€“ po 10 Lt už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimo dienÄ nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ieÅ¡kovo naudai, konstatavo, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė neleidžia ieÅ¡kovui bendrauti su vaiku, vykdytina teismo sprendimo dalis, kuria atsakovė yra įpareigota leisti vaiko tėvui bendrauti su dukra, yra neturtinio pobÅ«džio bei privaloma atsakovei ir gali bÅ«ti įgyvendinama tik aktyviais atsakovės veiksmais, tačiau atsakovė neatliko tų aktyvių veiksmų, kuriuos ji privalėjo atlikti vykdydama teismo sprendimÄ (I t., 19-20 b. l.). 2013-09-24 Å iaulių apygardos teismas JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį paliko nepakeistÄ (I t., 22-25 b. l.).

IÅ¡ 2013-03-09 JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados Nr. (17.30.)-SV-325 (I t., 26-29 b. l.) dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo matyti, jog nepaisant sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjusio teismo sprendimo, atsakovė piktybiÅ¡kai nevykdo tesimo sprendimo, neleidžia tėvui nustatytu laiku pasiimti dukrÄ , dėl to yra pažeidžiama vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais vienodai, mergaitė turi kalbos raidos sutrikimų, galimai jai reikalinga logopedo, kitų specialistų pagalba (I t., 27-28 b. l.). 2013-03-18 VšĮ Respublikinės Å iaulių ligoninės pažyma patvirtina, jog G.

V. diagnozuotas specifinis kalbos raidos sutrikimas, reikalinga logopedo pagalba (I t., 30 b. l.). IÅ¡ pateikto 2013-12-04 Å iaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡to Nr. SVT-3124 (I t., 34 b. l.) matyti, jog skyriaus specialistams 2013-12-03 apsilankius atsakovės namuose, esančiuose Ežero g. 8-96, Å iauliuose, atsakovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta jos pareiga nekliudyti bendrauti tėvui su dukterimi bei priminta, kad ji privalo vykdyti įsiteisėjusį JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012-01-19 sprendimÄ , tačiau atsakovė teigė, jog ji nekliudanti, tačiau pati dukra bijo vykti kartu su tėvu, jei Å¡alia nėra mamos, tvirtino, jog tarp dukters ir tėvo nėra susiformavę glaudÅ«s emociniai ryÅ¡iai, todėl ji neversianti dukters vykti kartu su tėvu į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , ji nesutinkanti, kad ieÅ¡kovas, atvykęs į Å iaulius pasiimtų dukterį ir su ja bendrautų leisdamas laikÄ Å iaulių mieste, dukra sutiktų bendrauti su tėvu, jei Å¡alia bÅ«tų ir atsakovė, ji sutinkanti, kad tėvas bendrautų su dukra jos bute, dalyvaujant ir jai pačiai, moteris vis pabrėždavo, jog dukra bijo tėvo. 2014-01-03 antstolės V.

Å . aktas Nr. 0071/12/01041 įrodo, jog ieÅ¡kovui 2013-12-31 10.00 val. atvykus į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), atsakovė atsisakė duoti dukrÄ ieÅ¡kovui iÅ¡sivežti teismo nustatyta bendravimo tvarka, tačiau pabendrauti su dukra leido, mergaitė noriai bendravo su tėčiu, pasakojo, kaip gyvena, vartė su tėčiu atvežtÄ knygÄ (I t., 35 b. l.). IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, jog 2013-03-06 JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-874/2013 V.

V. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 straipsnyje, požymių, teismui konstatavus, jog galimiems Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-12-07 nutartimi nustatytos nukentėjusiojo (ieškovo) bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimams pašalinti nebuvo pasinaudota CPK numatytomis galimybėmis bei priverstinio vykdymo priemonėmis, nors tai buvo įmanoma, baudžiamosios atsakomybės taikymo proceso inicijavimas V. V. atžvilgiu, neišnaudojus visų švelnesnių teisinių priemonių, t. y.

Civilinio proceso kodekso numatytų priverstinio vykdymo priemonių, yra neadekvatus siekiamiems tikslams ir nepagrįstas (I t., 118-122 b. l.). 2013-09-26 nutartimi Å iaulių apygardos teismas Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmetė ir paliko galioti 2013-03-06 JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendį (I t., 123-126 b. l.).Byloje pateiktas 2014-06-16 antstolės V. Å . faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 71-184 ir 2014-10-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 71-14-193, kuriuose antstolė konstatavo, jog iÅ¡ atsakovės telefono numerio į ieÅ¡kovo telefono numerį buvo siųstos trumposios SMS žinutės, kuriose atsakovė nurodo, jog G.

V. nenori ir bijo tėvo, jog atsakovė neduos tėvui mergaitės, jog ieÅ¡kovas pasiimti mergaitės negali, tik atvažiuoti jÄ aplankyti, nurodo, jog neleis traumuoti dukters, vaikui prievartos nedarys (I t., 130-131 b. l.; II t., 32 b. l.). IÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-07-29 pakartotinio Å¡eimos aplankymo akto Nr. AVT1-74 (1 t., 132 b. l.) matyti, jog mergaitė su mama akte nurodytu laikotarpiu gyveno nuomojame bÅ«ste, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«stas pakankamai tvarkingas, atsakovė nurodė, jog Å¡iame bute ji gyvena su dukterimi, o draugas tik atvyksta į svečius, lankymosi metu nenustatyta, kad G.

V. bÅ«tų netinkamai rÅ«pinamasi, pažymėta, kad mergaitė neturi savo atskiro kambario, atsakovei priminta, kad 2014-07-30 Å iaulių apylinkės teisme bus nagrinėjama administracinė byla, atsakovė teigė į teismÄ atvyksianti. 2014-10-29 Å iaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pakartotinio Å¡eimos aplankymu aktu Nr. AVT1-113 (2 t., 21 b. l.) konstatavo, jog atsakovė su dukra nuomojamame bÅ«ste, esančiame (duomenys neskelbtini), nebegyvena nuo 2014 m. liepos mėnesio.

IÅ¡ 2014-10-28 Å iaulių VPK Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos skyriaus pietinės policijos nuovados raÅ¡to Nr. 40-41-6-5-516 (II t., 22 b. l.) matyti, jog ieÅ¡kovas 2014-10-17 apie 18.00 val. atvyko į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kad pasiimtų savaitgaliui dukrÄ taip kaip numatyta 2012-01-19 JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendime, tačiau durų niekas neatidarė, atsakovė pareigÅ«nams nurodė, jog ji nuo 2014 metų liepos mėnesio gyvena pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui matytis ir bendrauti su dukra netrukdo.

Byloje pateiktas 2014-04-09 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje Nr. 62-1-00015-14, iÅ¡ kurio matyti, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimÄ V. V. padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 245 str. (1 t., 162-164 b. l.). IÅ¡ 2014-10-29 Å iaulių VPK JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato raÅ¡to Nr. 40-62-S-9637, Å iaulių VPK Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos skyriaus pietinės policijos nuovados nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje Nr. 0114000684578 (2 t., 33, 34-36 b. l.) matyti, jog buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal požymius baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 straipsnyje, dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo, 2014-10-27 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nurodyta, jog pirmiausia turėtų bÅ«ti iÅ¡naudotos Å¡velnesnės priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjui (ieÅ¡kovui) kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimo įvykdymo. 2014-04-08 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AT-3 (1 t., 168-169 b. l.), kuriame nurodoma, jog 2014-04-04 (pirmÄ mėnesio penktadienį) atsakovė atsisakė duoti dukterį tėvui, kaip yra nustatyta JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012-01-19 sprendimu, tokiu bÅ«du nevykdydama teismo sprendimo ir panaudodama motinos valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams, t. y. pažeisdama vaiko teisę bendrauti su tėvu, Å¡i veika atitinka (duomenys neskelbtini) str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. motinos valdžios panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams. 2014-09-29 Å iaulių apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.9.-1924-409/2014 atsakovei už pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, nutarime teismas konstatavo, jog atsakovės kaltė įrodyta, atsakovė, atsisakydama leisti dukrai bendrauti su tėvu, pažeidė Å¡iÄ vaiko teisę, panaudojo savo valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams (2 t., 23-24 b. l.). 2014-09-11 JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-121-547/2014 V.

V. pripažino kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 245 str., atsakovė nubausta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme už teismo sprendimo nevykdymÄ (2 t., 25-29 b. l.). Teisme buvo apklausta liudytoja G. V. - ieÅ¡kovo motina, kuri patvirtino, jog atsakovė neleidžia pasiimti ieÅ¡kovui mergaitės, teigia, jog dukra bijo tėvo, nenori su juo bendrauti ar pats tėvas nevažiuoja pas dukrÄ , kad atsakovė per mergaitės gimtadienį, kai jos gyveno adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavus seneliams ir ieÅ¡kovui kartu, leido su mergaite pabendrauti tik seneliams, ieÅ¡kovo neįleido.

Liudytoja patvirtino, jog 2014 metais kovo mėnesį anÅ«kę matė trumpai, apie penkias minutes, birželio mėnesį matė paskutinį kartÄ . Nuvykus aplankyti mergaitę rugpjūčio 15 bei spalio 17 dienomis, mergaitės nerado. Mergaitė buvo pas ieÅ¡kovÄ atostogų dviem savaitėm, iÅ¡ pradžių atsakovė leido mergaitei važiuoti pas tėvÄ , tačiau vėliau apskundė, jog ieÅ¡kovas dukrÄ pagrobė ir iÅ¡sivežė. Liudytoja nurodė, jog apie smurtÄ Å¡eimoje nėra girdėjusi, priežasčių, kodėl ieÅ¡kovui nėra leidžiama bendrauti su dukra ji nesupranta (garso įraÅ¡as 42 b. l. t. 2).Liudytoja D.

M., kuri yra ieÅ¡kovo draugė, teismo posėdžio metu tvirtino, jog atsakovė neleidžia ieÅ¡kovui bendrauti su dukra, ieÅ¡kovas su atsakove susiraÅ¡inėja trumposiomis SMS žinutėmis, kartais atsakovė iÅ¡kart paraÅ¡o, jog neduos mergaitės, tada ieÅ¡kovas nevažiuoja, tačiau tuo atveju, kai atsakovė neatraÅ¡o, ieÅ¡kovas važiuoja į susitikimÄ su mergaite. Žinutes ji yra mačiusi, jos yra raÅ¡omos tÄ dienÄ , kai ieÅ¡kovas nori pasiimti dukrÄ taip, kaip nustatyta teismo patvirtintoje bendravimo su dukra tvarkoje.

Liudytoja patvirtino, jog ji nėra mačiusi ieÅ¡kovo ir mergaitės bendraujant kartu, nurodė, jog visos sÄ lygos mergaitei svečiuotis ir gyventi jų namuose yra, mergaitė turi savo kambarį, ieÅ¡kovas yra atsakingas, rÅ«pestingas. Patvirtino, jog ieÅ¡kovas serga depresija, tačiau nuolat vartoja vaistus, kitų problemų su sveikata neturi, smurtaujančio ieÅ¡kovo ji niekada nėra mačiusi (garso įraÅ¡as 42 b. l. t. 2).Liudytoja R. J. - atsakovės draugė, tvirtino, jog tuo metu, kai atsakovė su dukra gyveno pas savo mamÄ (duomenys neskelbtini), jos daug bendravo, kadangi turi panaÅ¡aus amžiaus vaikus, tačiau jai neteko matyti ieÅ¡kovo atvykstant aplankyti mergaitės. Ji žinojo, jog ieÅ¡kovui priklauso atvažiuoti pirmadieniais ir penktadieniais, specialiai ateidavo pažiÅ«rėti, tačiau ieÅ¡kovas niekada nėra atvažiavęs. Apie 2013-2014 metų laikotarpį ji žinanti tik tiek, kiek jai pasakojo atsakovė, kadangi tuo metu atsakovė su mergaite kaime jau nebegyveno, tik atvažiuodavo pasisvečiuoti pas tėvus.

Liudytoja nurodė, jog mergaitę dviem savaitėm atostogų ieÅ¡kovas iÅ¡sivežė prievarta, be atsakovės žinios, mergaitė grįžo murzina, netvarkinga, buvo pasikeitęs jos elgesys. Liudytoja yra girdėjusi iÅ¡ mergaitės, jog ji nenori pas tėtį, tačiau stengdavosi ta tema daug nekalbėti, mergaitės niekada nieko neklausinėjo specialiai (garso įraÅ¡as, 102 b. l. t. 2). Teisme apklaustas liudytojas Å . J. - atsakovės draugės R. J. sutuoktinis, tvirtino, jog tÄ dienÄ 2013 metais, kai ieÅ¡kovas iÅ¡sivežė mergaitę atostogoms, pas juos atėjo atsakovė ir papasakojo, jog mergaitė buvo iÅ¡vežta prievarta, jis pats Å¡ių aplinkybių nematė.

Nurodė, jog nuvežė atsakovę į JoniÅ¡kį, tačiau atsakovė mergaitė ieÅ¡kovo namuose nerado, atsakovė prašė pareigÅ«nų pagalbos, policijos nuovadoje parašė pareiÅ¡kimÄ . Visos kitos aplinkybės jam yra mažai žinomos, tik tiek, kiek girdėtos iÅ¡ žmonos, kadangi ji dažnai lankydavosi pas atsakovę, jų vaikai kartu žaisdavo (garso įraÅ¡as, 102 b. l. t. 2).Liudytojos S. Kojelienės - atsakovės motinos - parodymais, jog per tÄ laikotarpį, kol atsakovė su dukra gyveno jos namuose, apie du su puse metų nuo ieÅ¡kovo ir atsakovės skyrybų, ieÅ¡kovas buvo atvykęs aplankyti mergaitės apie 5 kartus, bet vienas niekada nevažiuodavo, į kambarį niekada neidavo, laukdavo, kol mergaitę atsakovė aprengs ir iÅ¡leis į laukÄ .

Patvirtino, jog atsakovė su dukra dabar gyvena (duomenys neskelbtini), mergaitė turi atskirÄ kambarį, gyvenimo sÄ lygos geros, yra kas atsakovę iÅ¡laiko, padeda tėvai. PaaiÅ¡kino, jog mergaitė dviem savaitėm buvo pagrobta, grįžo purvina, iÅ¡sigandusi, vėl mergaitei reikėjo žinduko, nors prieÅ¡ tai jau buvo nuo jo atpratusi, po kelių valandų pradėjo sakyti, jog buvo muÅ¡ama (garso įraÅ¡as, 102 b. l. t. 2). Teisme apklaustas liudytojas A. K. - atsakovės tėvas - teismo posėdžio metu tvirtino, jog ieÅ¡kovui niekas nedraudžia bendrauti su dukra, jis tik taip sako, nors pats neatvažiuoja, o jeigu atvyksta, tai tik su vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovais.

Nurodė, jog mergaitė dviem savaitėm buvo iÅ¡vežta prievarta ir po Å¡io įvykio mergaitė pradėjo bijoti tėvo, pradėjus kalbėt su mergaite apie tėvÄ , ji pradeda verkti, sakyti, jog nevežkit pas tėtį. Tvirtino, jog yra matęs keletÄ kartų, kaip mergaitė pati neina pas tėvÄ , tačiau ieÅ¡kovo ir atsakovės susiraÅ¡inėjimų trumposiomis SMS žinutėmis nėra matęs, atsakovė papasakoja (garso įraÅ¡as 102 b. l. t.2).Liudytoja J. K. - atsakovės brolio žmona - tvirtino, jog ieÅ¡kovas į trečiÄ jį mergaitės gimtadienį neatvažiavo, nors buvo pakviestas, į ketvirtÄ jį gimtadienį buvo atvykę ieÅ¡kovo tėvai.

BÅ«davo, kad ieÅ¡kovas paraÅ¡o atsakovei, jog norėtų pasiimti dukrÄ , atsakovė sudeda daiktus, tačiau ieÅ¡kovas neatvažiuoja. PaaiÅ¡kino, jog su G. V. bendrauja, žaidžia, tačiau ta tema nekalba, neklausinėja. Patvirtino, jog tos aplinkybės jai yra žinomos daugiau iÅ¡ pasakojimų (garso įraÅ¡as, 120 b. l. t. 2).Liudytojas K. B., atsakovės buvęs sugyventinis, teismo posėdžio metu tvirtino, jog jie su atsakove ir jos dukra visÄ laikÄ gyveno kartu nuo 2013 metų rugsėjo iki 2014 metų gegužės mėnesio iÅ¡ pradžių Ežero g. 12-31, vėliau - Pabalių g. 44, Å iauliuose, o liepos mėnesį iÅ¡siskyrė.

Nurodė, jog bendravimo tarp mergaitės ir ieÅ¡kovo nebuvo. Matė jiems gyvenant Ežero g. 12-31, Å iauliuose, atvykstant ieÅ¡kovÄ su Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovu vienÄ kartÄ , gyvenant Pabalių g. 44, Å iauliuose, matė atvykstant ieÅ¡kovo tėvus, kitÄ kartÄ ieÅ¡kovÄ kartu su tėvais. Yra tekę matyti, jog mergaitė prisiglausdavo prie atsakovės ir nenorėdavo su tėvu bendrauti, tačiau nurodė, jog su juo pačiu mergaitė bendraudavo be problemų, bÅ«davo linksma. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas nelabai siekia bendrauti su dukra, yra rašęs ieÅ¡kovei trumpÄ sias SMS žinutes dėl mergaitės aplankymo, tačiau galiausiai neatvažiuodavo (garso įraÅ¡as, 121 b. l. t. 2).Pateikti dokumentai, įrodantys, jog 2013-08-01 nutartimi Pakruojo rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3-744/2014 paskyrė ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę G.

V., (I t., 36 b. l.). IÅ¡ Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-123/2014 (II t., 51-80 b. l.) matyti, jog mergaitės santykis su tėvu yra emociÅ¡kai palankus, teigiamas, tėvas yra pasiruošęs įsiklausyti į dukros norus bei poreikius ir atitinkamai reaguoti, mergaitė yra priklausoma nuo mamos nuomonės, elgsenos mÄ stysenos, patikli, įtaigi, paklusni, mergaitė patiria bendravimo su tėvu deprivacijÄ (trÅ«kumÄ , deficitÄ ), tokiu bÅ«du mamos savijauta, elgsena, mÄ stysena, jos nuomonė apie konkrečius dalykus tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai veikia dukrÄ , todėl mergaitė dar negali iÅ¡reikÅ¡ti savarankiÅ¡kos nuomonės byloje aktualiais klausimais.

Akte taip pat konstatuota, jog mamos santykis su dukra yra teigiamas, geranoriÅ¡kas, tačiau atsakovės tvirtinimai apie tėvo baimę yra nepagrįsti, manytina, jog panašūs teiginiai atskleidžia mamos nuomonę apie vaiko tėvÄ , o ne realiÄ dukros bÅ«senÄ , mergaitė džiaugiasi bendravimu su tėvu, atsižvelgia į jo nuomonę, jos santykis su tėvu yra emociÅ¡kai palankus ir teigiamas, tačiau mergaitės prisiriÅ¡imas prie jo yra nepatvarus, pilnai nesusiformavęs, tai yra nulemta objektyvių aplinkybių.

Tėvo santykis su dukra taip pat yra pozityvus, tačiau Å¡iuo metu pagrindas atsirasti tėvų atstÅ«mimo sindromui yra mamos negatyvus santykis su dukros tėvu, mergaitės atribojimas nuo tėvo ir Å¡eimos, giminaičių iÅ¡ tėvo pusės. Psichologinis tyrimas neatskleidė tokių aplinkybių, dėl kurių G. V. negalėtų bendrauti, palaikyti artimų santykių ar gyventi kartu su tėvu, atvirkščiai – tėvo santykis su dukra vertinamas psichologiÅ¡kai palankiai, tuo tarpu mamos elgesys psichologiniu požiÅ«riu vertinamas neigiamai, mama sudaro kliÅ«tis dukrai bendrauti su tėvu, nepagrįstai kaltina buvusį sutuoktinį, atsisako dukrÄ vesti pas raidos specialistus konsultacijoms, meluoja institucijų atstovams, mamai yra aiÅ¡kiai reikalingos psichologo konsultacijos, kurios padėtų jai suprasti, kad ji veikia prieÅ¡ingai dukters interesams.

Ekspertas taip pat nurodė, jog medicininiuose dokumentuose labiau atsispindi mamos pozicija apie dukros tėvÄ , nei objektyvi mergaitės bÅ«sena, mergaitė bendraudama su tėvu yra susidomėjusi, bendradarbiaujanti, siekianti jo dėmesio, norinti tęsti bendrÄ veiklÄ , teigiamai nusiteikusi, mama mergaitei emociÅ¡kai reikÅ¡mingas asmuo, tačiau jos noras atriboti dukrÄ nuo tėvo vertinamas neigiamai, nes tai prieÅ¡tarauja vaiko interesams, tėvo elgesys ir santykis su dukra yra emociÅ¡kai palankus, tėvas yra orientuotas į dukros gerbÅ«vį, siekia suprasti jos norus ir poreikius bei juos atliepti.

Objektyvių duomenų, jog G. V. bijotų savo tėvo ar kad tėvas traumuotų dukrÄ , negauta, mergaitės nuomonę ir savijautÄ dėl jos tėvo tiesiogiai ir netiesiogiai veikia jos mamos nuomonė bei konfliktiÅ¡kas santykis su tėvu, tėvo maksimalus bendravimas su dukra ne pakenktų, bet paveiktų G. V. asmenybės raidÄ teigiamai (79-80 b. l. t. 2).IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė iÅ¡vadÄ , jog yra Civilinio kodekso 3.180 str. 1 d. numatyti pagrindai, leidžiantys atsakovei V.

V. laikinai apriboti motinos valdžiÄ dukters G. V. atžvilgiu. Nurodė, jog 2014-12-22 lankėsi atsakovės V. V. namuose ir patikrino buities ir gyvenimo sÄ lygas. Patikrinimo metu nustatyta, kad V. V. kartu su dukra G. V., draugu V. Z. bei jo motina G. Z. gyvena G. Z. priklausančiame gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini). G. skirtas atskiras apie 12 kv. m. ploto kambarys. Namuose tvarkinga, jauku. Kambariai sutvarkyti, mergaitės kambaryje jaučiama specialiai vaikui sukurta aplinka. IÅ¡vadoje taip pat nurodė, jog pokalbio metu atsakovė paaiÅ¡kino, kad konfliktuoja su buvusiu vyru, nes jis jÄ nepagrįstai kaltina neleidžiant bendrauti su dukra, tačiau ji mergaitės tėvui iÅ¡sivežti neleidžia, nes vaikas jo bijo po to, kai buvo mergaitę pagrobęs laikė tamsiame kambaryje.

Sakė sutiktų, kad ieÅ¡kovas lankytų dukrÄ jos gyvenamojoje vietoje, taip pat neprieÅ¡tarautų tėvo ir vaiko bendravimui Vaikų teisių apsaugos skyriuje dalyvaujant jai pačiai, nes kitu atveju dukra viena pasilikti su tėvu nesutiks. Mergaitė buvo linksma, drÄ siai elgėsi, rodė savo žaislus, rodė pieÅ¡inius, klausinėjo daug klausimų, atsakinėjo į jai užduodamus, aprodė savo kambarį, pieÅ¡inius, rodė, kur miega, kur laiko savo daiktus, o paklausus apie tėtį iÅ¡sigando, nuėjo ir prisiglaudė prie mamos, kurį laikÄ nebekalbėjo.

Pakeitus pokalbio temÄ vaiko nuotaika vėl buvo gera. Institucijos atstovė teismo posėdžio paaiÅ¡kino, jog jai susidarė įspÅ«dis, kad mergaitė gali bÅ«ti įtakota, kadangi atsakovė prie nepilnamečio vaiko nuolat kalba apie vaiko pagrobimÄ , tvirtina, kad jis buvo laikomas tamsiam kambary (garso įraÅ¡as, 121 b. l. t. 2).IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, jog nepaisant tarp Å¡alių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjusio teismo sprendimo, atsakovė piktybiÅ¡kai nevykdo teismo sprendimo, neleidžia ieÅ¡kovui nustatytu laiku pasiimti dukrÄ , o dabar ir matytis su ja, dėl to yra pažeidžiama vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais vienodai, atsakovei gyvenant JoniÅ¡kio rajone, su abiem ginčo Å¡alimis buvo ne vienas prevencinis pokalbis.

Nurodė, jog gyvenimo sÄ lygos gyventi vaikui su tėvu yra geros, ieÅ¡kovas rÅ«pinasi dukros priežiÅ«ra, sveikata, ugdymu. IeÅ¡kovas buvo parsivežęs dukrÄ 14 dienų, tačiau atsakovė jį apkaltino nebÅ«tais dalykais, neva, tėvas buvo paėmęs dukrÄ prievarta, be jos leidimo, nors mama pati aprengė ir iÅ¡leido mergaitę. BÅ«dama su tėvu mergaitė jautėsi puikiai, jie kartu buvo atėję į Vaiko teisių apsaugos skyrių, mergaitė buvo tvarkinga, su tėvu bendravo, žaidė, ėjo pasivaikščioti, matėsi, kad mergaitė bÅ«dama su tėvu jaučiasi saugi, todėl teikia iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkinamas (garo įraÅ¡as, 121 b. l. t. 2). 2014-08-19 pateiktame Å¡eimos aplankymo akte (I t. 139-140 b. l.) nurodė, jog sprendimÄ nagrinėjamoje civilinėje byloje tikslinga priimti atsižvelgiant visų pirma į G.

V. teises ir interesus, įvertinus kiekvienos iÅ¡ Å¡alių pateiktus įrodymus apie abiejų tėvų pareigų atlikimÄ auklėjant, auginant, iÅ¡laikant mažametę dukrÄ .Priimdamas sprendimÄ , teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Seimo 1995 metais ratifikuotos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatomis, kuriose numatyta, jog, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, svarbiausia yra vaiko interesai, o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimÄ , procese turi bÅ«ti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms Å¡alims (Konvencijos 3, 9, 12 str.).Vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas, priimdamas sprendimÄ visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

Å is principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Å iuo principu vadovaujantis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sÄ lygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti laikinai ar neterminuotai apribota Å¡iais pagrindais:

1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Nustačius bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi bÅ«ti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžiÄ yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobÅ«dį. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiÅ¡kia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtakÄ vaikui.

Atkreiptinas dėmesys, jog tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamÄ jÄ , prevencinę funkcijÄ . Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas muÅ¡amas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti keliÄ vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais.

Todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, laikinas tėvų valdžios apribojimas yra bÅ«das apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos, nelaukiant, kol ta žala jam bus padaryta.Byloje nenustatyta ir atsakovė neįrodė, kad G. V. bijo tėvo, nenori su juo bendrauti, taip pat, kad ieÅ¡kovo veiksmai, poelgiai ar jo asmeninės savybės yra žalingi ir gali neigiamai įtakoti G. V.. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, ekspertų iÅ¡vados galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas siekia bendrauti su dukra, kad G.

V. santykis su tėvu yra emociÅ¡kai palankus ir teigiamas, kad atsakovė, neleisdama dukrai bendrauti su tėvu bei jo giminaičiais, prieÅ¡tarauja mergaitės interesams, tuo tarpu motinos (atsakovės) negatyvus santykis su tėvu gali vaikui suformuoti tėvo atstÅ«mimo sindromÄ , dėl ko ateityje vaikui gali atsirasti neigiamos pasekmės, t. y. tokie G. V. psichikos bÅ«senos pokyčiai, dėl kurių bus reikalinga psichologų ir (ar) psichiatrų pagalba. IÅ¡ įrodymų visumos, teismas sprendžia, jog nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovo bendravimas su dukra prieÅ¡tarautų vaiko interesams (CPK 178, 185 str.).IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė V.

V. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 245 str., nubausta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Nuosprendyje nurodyta, jog V. V. iÅ¡ dalies pripažįsta savo kaltę, kad nevykdo JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012-01-19 sprendimo, tačiau tokį savo elgesį motyvuoja tuo, jog E. V. pats nustatytu laiku neatvažiuoja pasiimti dukros, dukra yra atpratusi nuo tėvo, kai tėvas atvažiuoja, ji nenori eiti pas jį, tačiau minėtos aplinkybės byloje paneigtos, konstatuota, jog atsakovė piktybiÅ¡kai nevykdo JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012-01-19 sprendimu patvirtintos bendravimo su dukra tvarkos, ieÅ¡kovui nepraneÅ¡a apie savo ir dukros gyvenamosios vietos pasikeitimus (II t., 25-29 b. l.).

Be to, atsakovė yra bausta ir administracine tvarka už pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, nustačius, jog atsakovė, atsisakydama leisti dukrai bendrauti su tėvu, pažeidė Å¡iÄ vaiko teisę, panaudojo savo valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams (II t., 23-24 b. l.).Atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje, o tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.).

Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1–3 d.).

IÅ¡ teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad nepilnamečio vaiko G. V. teisės ir interesai yra pažeisti: atsakovė neleidžia dukrai bendrauti su tėvu, dažnai keičia gyvenamÄ sias vietas, Å¡ios bylos nagrinėjimo metu atsakovės ir dukters gyvenamoji vieta buvo keista net keturis kartus ((duomenys neskelbtini)), nors vaikui reikalinga rami, nuolatinė aplinka, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra konstatuota, jog atsakovė piktybiÅ¡kai nevykdo 2012 m. sausio 19 d.

JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta Å¡alių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir bendravimo su vaiku tvarka, nors yra ne tik raginama tÄ daryti institucijos atstovų, kitų asmenų, bet ir baudžiama administracine, baudžiamÄ ja tvarka, taip ji piktnaudžiauja motinos valdžia (CK 3.180 str. 1 d., CPK 185 str.). Atsakovė ir toliau teigia, jog mergaitė bijo tėvo, nurodo, kad ieÅ¡kovas yra linkęs smurtauti, tačiau įrodymų nepateikia, o jos teiginius dėl vaiko baimės paneigia pateikta ekspertų iÅ¡vada (CPK 178 str.).

Teisme liudiję atsakovės iškviesti liudytojai nors nurodė, jog mergaitė bijo tėvo, tvirtino, kad ji buvo pagrobta, kad tėvas pats neatvažiuoja, tačiau liudytojai R. J., Š. J., A. K. teismo posėdžio metu minėjo, jog jiems nėra žinomos visos nagrinėjamos bylos aplinkybės, daug faktų jie yra girdėję iš pačios atsakovės pasakojimų, tai yra netiesioginiai įrodymai, be to, byloje esantys kiti įrodymai patvirtina visai kitas aplinkybes, nei nurodo atsakovės kviesti liudytojai (CPK 178, 185 str.).

Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė stengtųsi, jog G. V. turėtų galimybę bendrauti su tėvu, prieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos, institucijų, teikiančių iÅ¡vadÄ byloje, atstovių paaiÅ¡kinimų matyti, jog atsakovė sudaro neigiamas sÄ lygas, įtakoja dukrÄ , mergaitės akivaizdoje kalba, jog ji buvo tėvo pagrobta ir laikoma tamsiame kambaryje, tvirtina, jog G. V. bijo tėvo, todėl atsakovė teigia, jog prievartos mergaitei ji netaikys. IÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų matyti, jog ji nesiekia sudaryti bendravimo su tėvu sÄ lygų.

Ekspertizės iÅ¡vadoje yra konstatuota, jog mamos elgesys psichologiniu požiÅ«riu vertinamas neigiamai, mama sudaro kliÅ«tis dukrai bendrauti su tėvu, nepagrįstai kaltina buvusį sutuoktinį, atsisako dukrÄ vesti pas raidos specialistus konsultacijoms, meluoja institucijų atstovams, mamai yra aiÅ¡kiai reikalingos psichologo konsultacijos, kurios padėtų jai suprasti, kad ji veikia prieÅ¡ingai dukters interesams. Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovo ir jo dukters G. V. bendravimas Å¡iuo metu yra labai komplikuotas dėl atsakovės netinkamo elgesio, o tokie atsakovės veiksmai, kai yra pažeidžiama vaiko teisė bÅ«ti auklėjamai savo abiejų tėvų ir bendrauti su jais abiem, yra laikomi kaltais atsakovės veiksmais (CPK 178, 185 str.).

IÅ¡ byloje esančių įrodymų teismas sprendžia, jog atsakovė piktnaudžiauja motinos valdžia, nes nesudaro sÄ lygų dukrai bendrauti su tėvu, nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, veikia prieÅ¡ingai vaiko interesams, todėl atsakovei, atsižvelgiant į kaltės pobÅ«dį, kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko motinÄ pakeisti savo elgesį, laikinai apribotina motinos valdžia dukters G. V. atžvilgiu (CK 3.180 str., CPK 185 str.).Ä®statymas suteikia tėvams galimybę panaikinti ribojimÄ , tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡tarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.).

Teismo sprendimas dėl laikino motinos (tėvo) valdžios apribojimo nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl atsakovė gali kreiptis į teismÄ dėl laikino motinos valdžios panaikinimo, kai tik iÅ¡nyks aplinkybės, dėl kurių apribojimas buvo nustatytas (CK 3.182 str. 3 d.). Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , esant neaiÅ¡kiam laikui, kada gali iÅ¡nykti aplinkybės, dėl kurių laikinai apribota motinos valdžia ir ar iÅ¡ viso taip gali atsitikti, teismas gali nenustatyti laikino motinos valdžios apribojimo termino (Å iaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-134-372/2011, LAT nutartis 2009-03-03 Nr. 3K-3-95/2009).

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , į įrodymų visumÄ , į tai, jog abi Å¡alys turi sÄ lygas auginti dukrÄ , į tai, jog yra svarbu nustatyti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimÄ bei tėvų teisės vėl bÅ«ti kartu su vaiku, jų bendravimo su vaiku teisių užtikrinimo, tikintis, jog atsakovei laikinai apribojus motinos valdžiÄ dukters atžvilgiu, atsakovė pakeis savo elgesį, supras, jog G. V. yra svarbu bendrauti ne tik su motina, bet ir tėvu, įsitikins, jog mergaitė jaučiasi saugi su ieÅ¡kovu, laikino motinos valdžios apribojimo terminas nenustatytinas.

Atsakovei iÅ¡aiÅ¡kintina, jog ji gali kreiptis į teismÄ dėl apribojimo panaikinimo, pateikdama įrodymus, jog aplinkybės, dėl kurių apribojimas buvo nustatytas, iÅ¡nyko (CK 3.181 str. 2 d., 3.182 str.).Apribojus motinos valdžiÄ , atsakovei laikinai, apribojimo laikotarpiui, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau iÅ¡lieka jos teisė matytis su vaiku, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai prieÅ¡tarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).Laikinai apribojus atsakovės motinos valdžiÄ , vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 4 dalies, nepilnametei G.

V. nustatytina jos gyvenamoji vieta (CPK 407 str.). CK 3.174 str. 2 d., teismas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustato vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir tėvų galimybes rÅ«pintis vaiku. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog ieÅ¡kovui E. V. nuosavybės teise priklauso 67 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini) (I t., 33 b. l.). IeÅ¡kovas gauna invalidumo/netekto darbingumo pensijÄ (I t., 152-153 b. l.), yra automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas (I t., 38 b. l.). Pateiktas 2014-08-19 Å¡eimos aplankymo aktas (I t. 139-140 b. l.), iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada, valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-123/2014 ((II t., 51-80 b. l.) įrodo, jog ieÅ¡kovo Å¡eima gyvena trijų kambarių bute su visais patogumais, kuriame G.

V. yra skirtas atskiras kambarys su mergaitei skirtais baldais, žaislais, stalu, televizoriumi, gyvenimo sÄ lygos gyventi vaikui su tėvu yra geros, tėvo elgesys ir santykis su dukra yra emociÅ¡kai palankus, tėvas yra orientuotas į dukros gerbÅ«vį, siekia suprasti jos norus ir poreikius bei juos atliepti. G. V., bendraudama su tėvu jaučiasi saugiai, ramiai, jai svarbus tėvo skiriamas dėmesys. IÅ¡ pateiktos 2014-11-04 JoniÅ¡kio vaikų lopÅ¡elio darželio „Ąžuoliukas“ pažymos Nr. S-22 matyti, jog nustačius gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, G.

V. bus priimta į darželį (II t., 37 b. l.). 2014-06-13 VÄ® JoniÅ¡kio psichikos sveikatos centro pažyma Nr. 169 patvirtina, jog tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė gydėsi JoniÅ¡kio psichikos centre, ambulatoriÅ¡kai vartojo vaistus, atsakovei buvo nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, tačiau nuo 2011-11-30 atsakovė psichikos sveikatos centre nebesilanko, o ieÅ¡kovas lankosi pastoviai, ambulatoriÅ¡kai vartoja vaistus, laikosi gydytojo nurodymų dėl vaistų vartojimo (I t., 115 b. l.). Byloje nustatytų aplinkybių visuma teismui leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovas savo kaip tėvo pareigas dukros atžvilgiu vykdo tinkamai, tiek, kiek tokias pareigas vykdyti galimybę jam suteikia atsakovė, mergaitei pas ieÅ¡kovÄ sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos, tėvas yra rÅ«pestingas, atsakingas, rÅ«pinasi vaiko sveikata, jo pajamos yra pakankamos užtikrinti svarbiausius vaiko poreikius.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, laikinai apribojus motinos valdžiÄ , nepilnamečio vaiko G. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kovu, pakeičiant JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-457/2012 patvirtintÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. ir Civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl apribojus tėvo valdžiÄ , atsakovei iÅ¡lieka pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnametę dukrÄ (Civilinio kodekso 3.195 str.).

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės nepilnametei dukrai iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, kas mėnesį mokant po 200,00 Lt nuo 2014 m. vasario 1 d., pakeičiant JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-457/2012 patvirtintÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl iÅ¡laikymo vaikui, vaikui priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti vaiko tėvÄ E. V.. Atsižvelgiant į vaiko interesus, į tai, kad atsakovė gauna mažas pajamas (I t., 148, 154, 157 b. l.), tačiau yra jauno amžiaus, sveika, gali dirbti, iÅ¡ atsakovės priteistinas iÅ¡laikymas vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 57,92 Eur (200 Lt) iki dukters pilnametystės, bet ne nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos, kaip praÅ¡o ieÅ¡kovas, o nuo sprendimo įsiteisėjimo, nes dukra visÄ bylos nagrinėjimo laikÄ gyveno su motina, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti nuo ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos (CK 3.192, 3.196 str., CK 1.5 str.).

Vaikui priteisto ir mokamo iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieÅ¡kovas E. V. (CK 3.190 str. 1 d.). Priteistas iÅ¡laikymas indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. 2014-12-05 sprendimu ieÅ¡kovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant jÄ nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų sumokėjimo (II t. 94 b. l.). Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos pagal pateiktÄ 2014-12-30 pažymÄ Nr. VI-2395(7.3366) sudaro 100,44 Eur (346,80 Lt) (II t., 192 b. l.).

Kadangi sprendimas priimamas ieškovo naudai, o atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atleista, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 88, 93, 96 str.). Ieškovas patyrė 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 144 Lt žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidas (I t., 127, 128, 129 b. l.). Kadangi sprendimas priimamas ieškovo naudai, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 392,14 Eur (1354 Lt) bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.) Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 269-270, 376, 406 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė:

          ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Laikinai apriboti motinos valdžiÄ V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukters G. V., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.Nustatyti G. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) pakeičiant JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-78-457/2012 patvirtintÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Priteisti iÅ¡ V.

V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai G. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 57,92 Eur (penkiasdeÅ¡imt septynis eurus, 92 centus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukters pilnametystės, pakeičiant JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-457/2012 patvirtintÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl iÅ¡laikymo vaikui. Vaikui priteisto ir mokamo iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieÅ¡kovÄ E. V..Priteisti iÅ¡ atsakovės V.

V. ieÅ¡kovui E. V. 392,14 Eur (trijų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų, 14 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .Teismo sprendimÄ Â per tris dienas jam įsiteisėjus, iÅ¡siųsti Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Teisėja                                                                                                             Edita Kavaliauskienė