2023-08-16 Nr. AB-17393-3-61-3-02735-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-345-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02735-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1, 20.2.3.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi (II t., b. l. 188) priimta nagrinėti pareiškėjos G. D. skundo dalis, kuria pareiškėja prašė priteisti iš atsakovų valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (buvusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) (toliau – ir NŽT) Kretingos skyriaus solidariai 230 000 Eur turtinės ir 600 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat nustatyta, kad byloje atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Registrų centro ir NŽT Kretingos skyriaus (toliau – ir atsakovo atstovai).

2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Dėl atsakovo atstovų veiksmų / neveikimo ji negali tinkamai įteisinti / įregistruoti 2003 metais priimtą palikimą – žemės sklypus (namų valdos, žemės ūkio paskirties (asmeninio ir neatlygintinai)), kad būtų juos galima valdyti, jais laisvai naudotis, gaunant ne tik materialinės, bet ir moralinės naudos ir naudotis paveldėtu nekilnojamuoju turtu. Dėl to pareiškėja patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

2.2. VĮ Registrų centras parengė kelis kadastro bylų variantus, į duomenų banko išrašus įrašė duomenis, kurių nėra nei 2003 metais išduotoje, nei ir vėliau su prašymu pateiktoje 2003 metų byloje. VĮ Registrų centras nepagrįstai atstovavo V. J. interesams, gynė jos neteisėtus lūkesčius, nesilaikė įstatymų, pažeidė pareiškėjos įstatymų ginamas teises ir interesus, teisėtus lūkesčius, padarydamas pareiškėjos mirusių tėvų dokumentus negaliojančiais, klastojant duomenis ir taip darė ilgą laiką (17 metų) nuo 2003 metų. Tokiu būdu sukėlė didelę turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjai.

2.3. Pareiškėja negalėjo įteisinti / įregistruoti 2003 metais paveldėtų jos mirusiems tėvams priklausiusių žemės sklypų, kurie buvo suteikti naudotis, valdyti, parduoti šalia 2003 metais pareiškėjos paveldėtų po tėvų mirties pastatų, kurie atiduoti kitiems asmenims toje vietovėje (duomenys neskelbtini). Dėl tokio atsakovo atstovų neteisėto veikimo pareiškėja jautėsi apvogta ir patirdama materialinę žalą dėl negalėjimo laisvai naudotis žemės sklypais ir dėl to gauti atitinkamos materialinės ir moralinės naudos, negalėjo pasinaudoti galimybe gauti paramą ir kt., patirdama diskriminaciją, jausdama nuolatinį pažeminimą, pareiškėja negalėjo tinkamai rūpintis mirusių savo tėvų (savo buvusiais) namais ir ūkiniais pastatais.

2.4. Nuo 2004 m. gruodžio 15 d. NŽT Kretingos skyrius galimai veikdamas neteisėtai ar galimai pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai trukdo pareiškėjai naudoti ir įteisinti 2003 metais pagal įstatymą paveldėtus žemės sklypus (namų valdos: 0,30 ha ir 0,61 ha; žemės ūkio paskirties: 3,00 ha ir 2,89 ha). Atsakovo atstovų veiksmai yra atlikti be teisinio pagrindo ir dėl tokių jų veiksmų pareiškėja ilgą laiką negali naudotis 2003 metais pagal įstatymą paveldėtais žemės sklypais ir iš to gauti naudos, negali atlikti paveldėtų žemės sklypų įteisinimo.

2.5. Dalis pareiškėjos paveldimų žemės sklypų yra galimai nesuformuoti per klaidą, o galimai ir sąmoningai atiduoti kitiems, kita dalis žemės sklypų 2004 m. gruodžio 15 d. išformuota ir suformuota neteisingai ir valdoma neteisėtos savininkės V. J., o pareiškėja nuo 2003 metais priimto palikimo negali įteisinti / įregistruoti, negali valdyti, naudoti, disponuoti.

2.6. Nuo 2003 m. liepos 7 d. iki 2019 m. liepos 11 d. bei vėliau yra pažeistos pareiškėjos teisės į pareiškėjos daikto turinį, materialiosios teisės ir interesai, pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas dėl VĮ Registrų centro, NŽT Kretingos skyriaus veiksmų vilkinimo, jų kompetencijai nepriskirtų atlikti veiksmų neteisėtumo. Pareiškėja ilgą laiką negali valdyti, naudotis, disponuoti 2003 metais pagal įstatymą paveldėtu turtu ir iš to gauti naudos, iki šiol negali įteisinti / įregistruoti žemės sklypų (namų valdos, asmeninio ūkio), VĮ Registrų centras palaipsniui parengė dar ir naują nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą kito asmens vardu, darydamas išimtis neįregistruotam turtui (nepateikta statybos inspekcijos pažyma V. J. tvartui), sistemingai atliko duomenų įrašus Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) centriniame duomenų banke, kai tokių duomenų, VĮ Registrų centro disponuojamoje kadastro ir registro byloje ir 2003 metais gautos (pareiškėjos) kadastro registre / byloje nėra. Dėl to pareiškėja patyrė 230 000 Eur turtinę žalą. Pareiškėja realiai galėjo gauti vidutiniškai 14 375 Eur negautų pajamų per metus, t. y. 14 375 x 16 metų (o ne iš 17 metų) lygu 230 000 Eur, kuriuos galėjo uždirbti iš ekologiškos augalininkystės ir laikomų 2, 3 melžiamų karvių ir kelių veršelių arba vien tik keliolikos veršelių mėsai. Pareiškėja buvo daugelį metų ir sistemingai klaidinama ne tik žodžiu, bet ir raštais, dokumentais, buvo žemina ne tik institucijų, bet ir V. J., padedant užvaldyti / atimant pareiškėjos namus, prie jau atimtų žemės sklypų.

2.7. Pareiškėja patyrė 600 000 Eur neturtinę žalą dėl skunde nurodytų aplinkybių bei dėl pareiškėjos, pareiškėjos mirusių tėvų asmens duomenų ir asmeninio gyvenimo aplinkybių paviešinimo. Nepagrįstai buvo išregistruoti pareiškėjos mirusių tėvų žemės sklypai (namų valdos: 0,30 ha ir 0,61 ha (7 972 kv. m (0,80 ha)): žemės ūkio paskirties: 3 ha asmeninio ūkio, 2,89 ha neatlygintinai) ir tokiu būdu yra pažeista pareiškėjos asmeninių duomenų teisinė apsauga. Sistemingai 16, 17 metų nuo 2003 metų (bei ir dar anksčiau) (VĮ Registrų centras), 2004 m. gruodžio 15 d. (NŽT Kretingos skyrius) žalojo pareiškėjos psichinę ir fizinę gerovę, dėl tokių veiksmų ji negalėjo įgyvendinti savo teisės į 2003 metais priimtą palikimą, juo naudotis ir disponuoti.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT Kretingos skyrius atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. NŽT Kretingos skyrius atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

4.1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-35-243/2017 (3-63-3-01784-2016-4) yra išnagrinėta analogiška byla dėl turtinės 70 000 Eur ir neturtinės 230 000 Eur žalos atlyginimo.

4.2. Kitos paskirties namų valdos 0,61 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius statinius bendrosios dalinės nuosavybės teise (1/3 pastato) valdo A. J.-R., kuri pagal statinių dalį valdo ir 2000/6100 ha namų valdos žemės sklypą. Kitą 2/3 statinių dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo pareiškėja, kuri ir turi teisę įsiteisinti 0,41 ha namų valdos žemės sklypą. Registro duomenimis A. J.-R. yra teisėta 1/3 statinių Nr. (duomenys neskelbtini)savininkė ir 1/3 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teisės valdytoja (savininkė) yra pareiškėja. Šiems statiniams eksploatuoti žemės sklypo ribos suprojektuotos Darbėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 418 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 16258. Naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta. Pareiškėja 2003 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimu paveldėjo 2/3 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2/3 dalis kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir įgijo juridinį pagrindą įsiteisinti dalį 0,41 ha namų valdos žemės, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš 0,61 ha bendro ploto.

4.3. Namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), suformuota teritorijų planavimo dokumentu, t. y. žemės reformos žemėtvarkiniu projektu, atsižvelgiant į privatizuojamo asmeninio ūkio žemės sklypo plotą kartu su naudojamos namų valdos žemės ūkio naudmenų plotu, o ne pagal Techninės apskaitos bylą „registro Nr. (duomenys neskelbtini)“, pagal kurią „plotas, tapęs iš 0,7972 ha į 0,6100 ha“, kaip nurodo pareiškėja. Būtent, pagal pareiškėjos 2014 m. liepos 30 d. ir 2014 m. spalio 16 d. prašymus, pateiktus NŽT Kretingos skyriui buvo pradėta administracinė procedūra dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, t. y. įteisinimo.

4.4. J. V. (miręs (duomenys neskelbtini)) turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui, tačiau šia teise nepasinaudojo, t. y. pilietis turėjo pateikti prašymą Kretingos rajono agrarinei tarnybai dėl asmeninio ūkio žemės įskaitymo privatinėn nuosavybėn ir nurodyti, kiek turėjo susigrąžintinos žemės, todėl J. V. ir prarado teisę pirkti asmeninio ūkio žemę. Jeigu pilietis mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo šeimos nariai.

4.5. Klaipėdos apskrities Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Darbėnų kadastro vietovės projekto autorius (technikas) E. L. 2004 m. gruodžio 15 d. pareiškėjos naudojamo asmeninio ūkio žemės sklypų ribas paženklino vietovėje, minėtos ribos įbraižytos ir nurodytos abrisuose ir paženklino Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose, kuriuos, sutikdama su paženklintų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis, pasirašė pareiškėja.

4.6. Pareiškėja, išsinuomojusi (įsiteisinusi) iš valstybės asmeninio ūkio žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), juos ir valdo nuomos teise, o tai pagrindžia Registro duomenys. Kadangi pareiškėja nesutiko su institucijos pateiktu (ortofoto) planu, NŽT Kretingos skyrius siūlė pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus ir informavo, kad pareiškėjai pateikus minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, Kretingos skyrius tęs pradėtos namų valdos dalies, esančios (duomenys neskelbtini), įteisinimo procedūras, tačiau nurodytų dokumentų pareiškėja NŽT Kretingos skyriui nėra pateikusi.

4.7. NŽT Kretingos skyrius V. J. šeimai neatskleidė pareiškėjos asmens duomenų, nurodytų 2003 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės liudijime. Pati pareiškėja kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir pažeistų savininkės teisių gynimo civilinėje byloje Nr. e2-130-474/2015 ir kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą administracinėje byloje Nr. I-35-243/2017, kuriose atsakovais buvo NŽT ir V. J.. Kitoje byloje V. J. buvo trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir su pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais (kurių didžiąją dalį į bylą teikė pareiškėjos advokatė A. M.) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas turi teisę susipažinti visos proceso šalys. NŽT V. J. neteikė, kaip nurodo pareiškėja, duomenų dėl 2003 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimo.

4.8. NŽT vadovavosi ir vadovaujasi gero administravimo principu, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.). NŽT Kretingos skyrius, priimdamas administracinius sprendimus dėl pareiškėjos, dirbo rūpestingai ir veikė taip, kad administracinėje procedūroje (dėl asmeninio ūkio įteisinimo ir namų valdos) būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Asmeninio ūkio žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įteisinti, neapskųsti ir teisėti, įregistruoti Registre, asmeninio ūkio planai, paženklinimo aktai suderinti su pareiškėja. Namų valdos žemė su statiniais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), įregistruoti Registre, kurios dalis 0,20 ha iš bendro 0,61 ha namų valdos ploto nuosavybės teisė įregistruota V. J., likusi 0,41 ha nuosavybė įregistruota Lietuvos Respublikai ir tik dėl pačios pareiškėjos klaidingos valios išreiškimo suvokimo, nesupratimo, namų valdos įteisinimo procedūros nėra užbaigtos.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė bylą dėl skundo dalies, kuria prašoma atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nutraukti, arba taikyti ieškinio senatį, arba atmesti.

6. VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

6.1. VĮ Registrų centras Registro tvarkymo veiksmus atliko laikydamasis jų tvarkymą reglamentuojančių įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, asmens duomenų tvarkymas Registre buvo atliekamas vykdant teisinę prievolę ir jis nėra priėmęs nei vieno sprendimo dėl pareiškėjos ar jos mirusių tėvų, kuris būtų pripažintas neteisėtu, taip pat nėra nustatyta, kad VĮ Registrų centras būtų vilkinęs ir / ar neatlikęs veiksmų dėl pareiškėjos ir / ar jos mirusių tėvų, kuriuos pagal įstatymus ar teisės aktus privalėjo atlikti.

6.2. Byla turi būti nutraukta, nes pareiškėja apie statinių ir kiemo statinių įregistravimą žino nuo 2003 m. gruodžio 4 d. (tai patvirtina pridedamas pareiškėjos 2003 m. lapkričio 20 d. prašymas), tačiau per įstatymų nustatytą vieno mėnesio laikotarpį nuo sužinojimo momento nesikreipė į VĮ Registrų centrą ir nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Dėl Registro tvarkytojo kaltės atsiradusi žala gali būti atlyginama asmenims įstatymų nustatyta tvarka, tačiau įstatymų leidėjas tuo pačiu yra numatęs privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, t. y. prieš kreipiantis asmenims į teismą dėl Registro tvarkytojo kaltės atsiradusios žalos atlyginimo, asmuo privalo pirmiausia kreiptis į Registro tvarkytoją, ir tik priėmus Registro tvarkytojui sprendimą atsisakyti atlyginti asmeniui žalą, toks sprendimas gali būti skundžiamas teismui ir prašoma teismo įpareigoti Registro tvarkytoją atlyginti konkrečią asmeniui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.260 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 str. 1 d.).

6.3. VĮ Registrų centras nėra ir negali būti atsakingas už tai, kokie ir kokia tvarka žemės sklypai pareiškėjai (jos mirusiems tėvams) yra suformuoti, nes žemės sklypų suformavimo ir perdavimo nuosavybėn ar išnuomavimo klausimai įstatymais nėra priskirti VĮ Registrų centro kompetencijai.

6.4. Pareiškėja neįrodė VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų atliekant Registro tvarkymo veiksmus. Pareiškėjai priklausantiems statiniams ir kiemo statinių daliai eksploatuoti yra skirta 4000/6100 dalis 0,61 ha žemės sklypo, tačiau pareiškėja VĮ Registrų centrui nėra pateikusi dokumentų dėl jos teisių (nuosavybės teisės ar nuomos teisės) įregistravimo Registre; asmeninio ūkio žemę pareiškėja iš valstybės nuomoja nuo 2008 metų; pareiškėjos tėvui J. V. atkurtą žemės sklypą pareiškėja paveldėjo dar 2003 metais ir į jį yra įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės. Visi į Registrą įrašyti duomenys atitinka registravimui pateiktus dokumentus. Pareiškėjos subjektyvus samprotavimai, kokie duomenys ir kokia tvarka turi būti įrašyti į Registrą, yra nepagrįsti ir neatitinka Registro tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų.

6.5. Pareiškėjos ir jos mirusių tėvų asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo) įrašymas į Registrą negali būti laikomas asmens duomenų atskleidimu 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) taikymo prasme, nes šiuos duomenis VĮ Registrų centras tvarko vykdydamas teisinę prievolę (BDAR 6 str. 1 d. c p.).

6.6. Pareiškėja nepagrindė nei turtinės žalos, nei neturtinės žalos dydžių, nurodytos sumos yra absoliučiai nepagrįstos. Pareiškėja nuo 2008 metų nuomojasi iš valstybės žemės ūkio paskirties žemę (0,46 ha ir 2,35 ha), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ji verčiasi „ekologine augalininkyste“ ir gauna kokias nors pajamas iš šių žemės sklypų.

6.7. Nagrinėjamu atveju taikoma ieškinio senatis. Pareiškėja prašo atlyginti jai žalą, kurią ji kildina iš VĮ Registrų centro veiksmų atliekant statinių registraciją 2003 metais ir jos bei jos mirusių tėvų asmens duomenų atskleidimo (įrašymo į Registrą, kaip tai numato įstatymai). Apie šiuos įrašus pareiškėja žinojo nuo 2003 m. gruodžio 4 d.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjos G. D. reikalavimą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Kretingos skyriaus, ir paliko nenagrinėtą bylos dalį pagal pareiškėjos reikalavimą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro, išaiškino pareiškėjai jos teisę dėl Registro tvarkytojo kaltės galimai atsiradusios žalos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka kreiptis į VĮ Registrų centrą.

8. Pasisakydamas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Kretingos skyriaus, teismas nurodė, kad pareiškėja žalos atsiradimą sieja su galimai neteisėtais šios institucijos veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo procese, duomenų ir asmeninio gyvenimo aplinkybių paviešinimu.

9. Teismas aptarė CK nuostatas reglamentuojančias žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą, civilinės atsakomybei atsirasti būtinąsias sąlygas.

10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-35-243/2017, išnagrinėjęs pareiškėjos patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai NŽT, dėl 70 000 Eur turtinės ir 230 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmetė pareiškėjos skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1858-629/2018 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje byloje pareiškėja argumentavo, kad dėl NŽT neteisėtų veiksmų, neveikimo, proceso vilkinimo neturi galimybės atkurti nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus, įteisinti priimto tėvų palikimo ir dėl nekompetentingumo kiti asmenys, t. y. V. J., valdo jai teisėtai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Minėtoje byloje pareiškėja nurodė, jog dėl atsakovo kaltės patyrė 70 000 Eur turtinę žalą kaip prarastas ir negautas pajamas, nes nuo 2003 metų negali naudotis paveldėtais 0,3 ha ir 0,61 ha namų valdos žemės sklypais bei 3,00 ha ir 2,89 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypais ir iš to gauti naudos, negali įteisinti žemės sklypų. Pareiškėja teigė, jog patyrė 230 000 Eur neturtinę žalą ne tik dėl to, jog jai neatkuriamos nuosavybės teisės ir ji negali naudotis paveldėtu turtu, jo įteisinti, bet ir dėl to, jog NŽT Kretingos skyrius paviešino jos asmens duomenis ir duomenis apie asmeninį gyvenimą V. J.

11. Įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, pateiktus dokumentus, byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėja skunde naujų aplinkybių, faktų ar įrodymų dėl NŽT Kretingos skyriaus neteisėtų veiksmų, kurių nenagrinėjo Klaipėdos apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nepateikė.

12. Teismas darė išvadą, kad nenustačius valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas, išnagrinėjęs proceso šalių argumentus, pateiktus dokumentus, įrodymus, nenustatė, kad NŽT Kretingos skyrius pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procese veikė netinkamai, neįgyvendino jos teisės į asmeninio ūkio žemę, bei pagrįstai padarė išvadas, kad namų valdos sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymas buvo nulemtas pačios pareiškėjos nesutikimo su NŽT Kretingos skyriaus pateiktu žemės sklypo planu, o pareiškėjai savarankiškai neatliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų yra trukdoma baigti pradėtas namų valdos įteisinimo pareiškėjos vardu procedūras. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų NŽT Kretingos skyriaus veiksmų atskleidžiant V. J. pareiškėjos asmens duomenis ar duomenis apie jos asmeninį gyvenimą.

13. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjos reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Kretingos skyriaus, yra iš esmės analogiškas tam, dėl kurio jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau prašomos priteisti sumos yra padidintos. Atsižvelgdamas į tai, teismas bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Kretingos skyriaus, nesant valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtų veiksmų, atmetė.

14. Pasisakydamas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro, teismas konstatavo, kad pareiškėja nesilaikė privalomos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, t. y. dėl žalos atlyginimo visų pirma nesikreipė į VĮ Registrų centrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 str. 1 d., CK 4.260 str. 1 d.). Teismas vertino, kad pareiškėja šia tvarka dar gali pasinaudoti, todėl jos skundą šioje dalyje paliko nenagrinėtą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 1 punkto pagrindu.

III. 15. Pareiškėja G. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, esant aiškiems nusikalstamos veikos požymiams į bylą įtraukti ir „Prokuratūrą“ (ABTĮ 111 str.).

16. Pareiškėja nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

16.1. Teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, netyrė ir nevertino pareiškėjos skundo ir su juo pateiktų dokumentų ir suformuluotų prašymų, neatsakė į pareiškėjos suformuluotus reikalavimus.

16.2. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-35-243/2017 jos reikalavimų neišsprendė, skundas buvo atmestas. Jai kaip bendraturtei tuo metu nebuvo aišku, kad ji tokia tapo 2004 m. gruodžio 15 d. naujai suformavus 0,61 ha namų valdos žemės sklypo dalį, nors 2004 m. gruodžio 15 d. prašymas dėl 1992 m. nupirktos namų valdos ir 1993 metų asmeninio ūkio žemės buvo netenkintas ir į jį neatsakyta.

16.3. Po Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo paaiškėjo nauji faktai, kurie pagrįsti dokumentais, pridėtais prie skundo (išvardyti pridedamų dokumentų sąrašo 3–6, 8–10, 35, 37–47, 49, 50 p.). Šie dokumentai nebuvo pateikti Klaipėdos apygardos administracinio teismui nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-35-243/2017. Nauji faktai yra susiję su aplinkybėmis apie bendraturtės V. J. 1997 m. sausio 29 d. paveldėjimo liudijimą Nr. 448. V. J. 1997 m. sausio 29 d. paveldėjimo liudijimas Nr. 448 buvo įregistruotas tik 2004 m. balandžio 29 d. 2004 m. gruodžio 15 d. buvo formuojami nauji žemės sklypai su ypatinga nauda V. J., nors tai nenustatyta teisės aktuose, taip pat buvo atliekami kiti veiksmai, nurodyti skunde. Po 2003 metų buvo parengtos dvi skirtingų duomenų nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), o juose įrašai priklausiniams (2/3; 1/3 dalys) neatitinka abiejų duomenų nurodytų 2019 m. rugpjūčio 1 d. prašyme ir 2003 metų nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų duomenų, todėl teismas neteisingai nusprendė atmesti jos (pareiškėjos) reikalavimą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, tuo ignoruodamas skunde suformuluotus reikalavimus, neatsižvelgdamas į su skundu kartu pateiktus dokumentus.

16.4. Atsakovas VĮ Registrų centras su atsiliepimu į skundą pateikė 2003 m. lapkričio 20 prašymą Nr. 50/224358, kuris neturi visų dokumentui reikalingų rekvizitų. 2003 m. gruodžio 4 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Registre pateiktas siekiant pateisinti atsakovo atstovų neteisėtus veiksmus, kad neva pareiškėja nuo 2003 m. gruodžio 4 d. žinojo, jog yra bendrasavininkė. Aptarti dokumentai nepaneigia pareiškėjos pateiktų dokumentų legitimumo, tokiu būdu siekiama senaties terminų. Nuo po 1996 m. gegužės 2 d. namų valdos 7 972 kv. m žemės sklypo išregistravimo be teisinio pagrindo nesąžiningai leista V. J. užvaldyti pagal įgyjamąją senatį pareiškėjai priklausantį turtą, tokiu būdu neapgintos pareiškėjos pažeistos teisės.

16.5. Teismas neteisingai konstatavo aplinkybes, kad pareiškėja nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Atsakovo atstovai ilgą laiką, sistemingai ir solidariai veikė neteisėtais veiksmais, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais dar kartą kreiptis į VĮ Registrų centrą, po kreipimosi 2020 m. gegužės 7 d. prašymu ir gauto VĮ Registrų centro atsakymo (2020 m. birželio 4 d. raštas), po kurio vėliau buvo pateiktas nagrinėjamoje byloje skundas, nėra teisinga ir tikslinga.

16.6. Teismas neišnagrinėjo pareiškėjos reikalavimų nurodytų teismui pateikto skundo 93–102 puslapiuose, į juos neatsakė ir atsakovo atstovai. Taip pat nebuvo pateikti prašomi dokumentai.

16.7. Nuo 2003 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjos priimto palikimo namų valda su asmeniniu ūkiu 3 ha ir neatlygintinai 2,89 ha turėjo būti įregistruota / įrašyta Registro centriniame duomenų banke, o ne įregistruota / įrašyta kaip: 1) 0,41 ha (namų valda iš 0,61 ha) ir 2) 0,41 ha (iš 0,61 ha) savininkas Lietuvos Respublika. Toks atsakovo atstovų veikimas yra neteisėtas. V. J. namų valdą 0,20 ha iš 0,61 ha su asmeniniu ūkiu 2,92 ha P. G. vardu, kartu parduodant laisvą valstybinę žemę jos vyrui P. J., toje vietoje įsiregistravo 2004 m. balandžio 29 d. ir tai prieštarauja teisės aktų nuostatoms.

Tvenkinys (prūdas), kuris visada priklausė pareiškėjos tėvams, turėjo visas priklausyti pareiškėjai, o ne mažoji jo dalis. NŽT nepateikė 2010 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo Nr. 16258, kuris yra administracinio akto apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-1718 neatskiriama dalis. VĮ Registrų centras atliko neteisėtus ir nepagrįstus įrašus Registro centriniame duomenų banke, kadangi CK nuostatos neįtvirtina teisės pareiškėją ir V. J. padaryti bendrasavininkėmis, išformuoti 2004 m. gruodžio 15 d. nuo 1992 m. rugpjūčio 17 d. suformuotus, įregistruotus, neaiškiu pagrindu išregistruotus žemės sklypus ir 2004 m. gruodžio 15 d. preliminariais matavimais formuoti naujus toje vietoje, juos palaipsniui įregistruojant viešame registre. 2007 m. gegužės 31 d.

Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-3111-(1.3) pagrindu yra laikomi / tapatinami kaip pareiškėjos tėvui asmeniniam ūkiui 3 ha skirti žemės sklypai (2,25 ha ir 0,46 ha yra 2,81 ha), iš kurių identiškas išliko tik 0,46 ha žemės sklypo plotas po 2004 m. gruodžio 15 d. preliminarių matavimų. 1993 m. balandžio 15 d. Kretingos rajono Darbėnų apylinkės Tarybos I-ojo šaukimo 27 sesijos sprendimu siekiama sutapatinti dar ir su miško paskirties žemės sklypu (3,28 ha), kuris savo dydžiu panašus ir esantis Skuodo rajone, dėl kurio atsakinga „Skuodo Žemėtvarka“, o ne „Kretingos Žemėtvarka“, ir kurio juridinis pagrindas yra Klaipėdos apskrities viršininko 1997 m. gruodžio 31 d. sprendimas Nr. 28-4102.

VĮ Registrų centras padarė neteisėtą įrašą Registrų centriniame duomenų banke, kad 2 vnt. lauko tualeto po versijos (data 2003:07:07 09:19:23) nuosavybės teisės priskiriamos dalimis: po 2 vnt. lauko tualetų 2/3 dalis pareiškėjai; po 2 vnt. lauko tualetų 1/3 dalis V. J.. Nepagrįstai viešajame registre įregistruota ir šiuo metu valstybinės žemės patikėjimo teise patikėtinis yra NŽT daiktui 4100/6100 namų valdos žemės sklypo, kurio įregistravimo pagrindas 2010 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-1718.

16.8. NŽT Kretingos skyrius, pažeisdamas teisės aktų nuostatas, bei be teisinio pagrindo 2014 m. gruodžio 15 d. atlikdamas naujus preliminarius žemės sklypų matavimus, dalį tvenkinio, esančio už pareiškėjos pastato tvarto, kuris turėtų būti namų valdos žemės sklype, įmatavo į V. J. svetimu vardu P. G. 2010 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo pagrindu asmeninio ūkio žemės sklypą 2,92 ha, įregistruotą viešajame registre. Buvo savavališkai atlikti įrašai Registro centriniame duomenų banke dėl padalijimo po 2 vnt. lauko tualetų dalimis:“<...>2/3 ir 1/3 po versijos data 2003.07.07 09:19:23 nuosavybės teisės (buvo 1/1)<...>“, vėliau „<...>ištrinant 1992 m. rugpjūčio 17 d. namų valdos plane, dar ir buvusį 2003 m. duomenimis (plane), apeliantės / pareiškėjos / jos pastatų įrašą „Kiemas“) 2010 m. gegužės 20 d. su namų valda 0,20 iš 0,61 ha apeliantės / pareiškėjos privačios nuosavybės prie apeliantės / pareiškėjos tvarto“, dar „siūlant atlikti geodezinį apmatavimą pateikus 2012 m. lapkričio (be dienos) planą 0,61 ha M1:2000 (įregistruoto 2010-05-20)“, ignoruojant 2012 m. spalio 26 d. geodezinį apmatavimą M1:500 planu, bei nepasakant, kad minėtas geodezinis apmatavimas negalioja.

16.9. Byloje ignoruojami Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2013 m. gegužės 15 d. nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. birželio 11 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2013 m. gegužės 15 d. nutarimo panaikinimo, pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 4 d. patikslintas pareiškimas Kretingos rajono apylinkės teismui dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Jų galiojimas ir privalomumas nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, CK, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Nekilnojamojo turto registro įstatyme.

16.10. Po 2017 m. kovo 17 d. Klaipėdos administracinio teismo sprendimo atsiradusios naujos aplinkybės yra įvardytos pateiktame teismui 2021 m. rugpjūčio 20 d. skunde ir su juo pateikti jas patvirtinantis dokumentai. Šie dokumentai aiškiai patvirtina atsakovo atstovų sistemingus neteisėtus veiksmus, kuriais jie veikė solidariai daugelį metų atimdami pareiškėjos nuosavybės teisę į pasibaigusią bendrąją dalinę nuosavybę pastatams po 2003 m. liepos 7 d.(09:19:23 versijos data); nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą po 1996 m. gegužės 2 d. / 2000 m. gruodžio 31 d. žemės sklypus: namų valdos 0,30 ha, 0,61 ha (0,7972 ha); žemės ūkio paskirties: 3 ha asmeninio ūkio, 2,98 ha neatlygintinai (skundo priedų dokumentai 1–50 punktai).

16.11. 1992 m. rugsėjo 25 d. buvo nupirkta 0,30 ha namų valdos žemė (identifikacinis Nr. C7181757) (tai patvirtina 2000 m. sausio 1 d.–2000 m. gruodžio 31 d. apmokestinamojo laikotarpio žemės mokesčio deklaracija), priešingai nei teigia NŽT Kretingos skyrius, kad pareiškėjos tėvas, nupirkęs 0,30 ha, tapo teisėtu valstybinės žemės naudotoju, kai tokių duomenų Registre nėra, taip pat 1996 m. gegužės 2 d. paveldėjimo teisės liudijime Nr. 3658, įregistruotame 1996 m. gegužės 2 d. paveldėjimo liudijime Nr. 3658, nurodytas namų valdos žemės sklypas 7 972 kv. m buvo privati žemė, kas nenurodyta 2003 m. gruodžio 4 d. pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Registre. Pastatams, pastatytiems 1930 metais, nėra duomenų dėl namų valdos žemės, pastatai be žemės, tačiau po 2003 m. liepos 7 d. 09:19:23 versijos data nuosavybės teisės, buvusioji dalis 1/1 tapo dalimis: 1/3 ir 2/3 priklausiniams, konkrečiai po 2 vnt. lauko tualetų dalis, kai nėra lauko žemės sklypo.

16.12. „<...> teismas ir atsakovai siekia apeliantės / pareiškėjos 2003 m. paveldėtą nuosavybės į nekilnojamąjį turtą teisę / teisę į visą turtą: 1) pasibaigusia bendrąją daline nuosavybės teisę (nuo 1987-07-02 2/3 dalys gyvenamojo namo, ūkiniai pastatai (be dalių) ir tai daliai priklausančių 1/1 kiemo statinių<...>; 2) žemės sklypus: namų valdos – 0,30 ha ir 0,61 ha, asmeninio ūkio 3,00 ha bei žemės ūkio paskirties 2,89 ha neatlygintinai <...>“.

16.13. Teismo sprendime neteisingai nustatyta, kad pareiškėja patyrė moralinę žalą tik dėl jos atskleistų duomenų V. J.. Skunde teismui yra aiškiai nurodyta moralinės žalos kilmė, kurią sukėlė neteisėti atsakovo atstovų veiksmai. Neteisėtais atsakovo atstovų veiksmais dar labiau yra daroma žala pareiškėjai viešinant jos pačios ir mirusių tėvų asmeninius duomenis ir gyvenimo aplinkybes.

16.14. Negalėdama įteisinti paveldėto turto, pareiškėja negalėjo vykdyti žemės ūkio veiklos, už kurią būtų gavusi pajamų (negautos pajamos), gyventi sodyboje ir ją tinkamai puoselėti ar kitaip gauti materialinės / moralinės naudos.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT Kretingos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. NŽT Kretingos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

18.1. Teismo sprendimas yra nešališkas, motyvuotas, aiškus, paremtas aiškiais teisiniais argumentais, prejudiciniais faktais bei teismų praktika.

18.2. Analogiška byla kaip ir dėl aplinkybių išdėstytų skunde, yra išnagrinėta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-35-243/2017 (3-63-3-01784-2016-4) dėl turtinės 70 000 Eur ir neturtinės 230 000 Eur žalos atlyginimo ir turi prejudicinį ryšį šioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje. Naujų aplinkybių ar faktų, dėl kurių reikėtų nagrinėti bylą iš naujo, nėra nurodyta.

18.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja šiame skunde teismui naujų aplinkybių, faktų ar įrodymų dėl NŽT Kretingos skyriaus neteisėtų veiksmų, kurių nenagrinėjo Klaipėdos apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nepateikė. Todėl nenustačius valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

18.4. Pareiškėjos poziciją paneigia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos, kad gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruoti Registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

18.5. Registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis kitos paskirties namų valdos 0,61 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius statinius bendrosios dalinės nuosavybės teise (1/3 pastato) valdo A. J.-R., kuri pagal statinių dalį valdo ir 2000/6100 ha namų valdos žemės sklypą. Kitą 2/3 statinių dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo pareiškėja, kuri ir turi teisę įsiteisinti 0,41 ha namų valdos žemės sklypą. Tačiau pareiškėja mano, kad ji turi teisę į visą 0,61 ha žemės sklypo plotą.

18.6. NŽT Kretingos skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-867 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) pardavimo G. D.“ ketino parduoti pareiškėjai 0,41 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalį iš bendro 0,61 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą, tačiau šis projektas pareiškėjos nepasirašytas.

18.7. NŽT Kretingos skyrius 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-2556 pareiškėjai išsiuntė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą (toliau – Sutarties projektas), kurį pareiškėja pasirašė su pastabomis, tačiau už 0,11 ha perkamą žemės sklypo dalį grynais pinigais į Sutarties projekte nurodytą NŽT sąskaitą pinigų nepervedė. Šios aplinkybės išnagrinėtos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-35-243/2017 (įsiteisėjusiu) ir pareiškėja į NŽT Kretingos skyrių dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo pareiškėjai po 2017 m. kovo 17 d. sprendimo įsiteisėjimo daugiau NŽT nesikreipė.

18.8. Pareiškėja nepagrindė ir nenurodė priežastinio ryšio tarp atsakovui Lietuvos valstybei kildinamos padarytos žalos ir neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

18.9. NŽT, priimdama administracinius sprendimus pareiškėjai, dirbo rūpestingai ir veikė taip, kad administracinėje procedūroje (dėl asmeninio ūkio įteisinimo ir namų valdos) būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

18.10. Asmeninio ūkio žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įteisinti, neapskųsti ir teisėti, įregistruoti Registre, asmeninio ūkio planai, paženklinimo aktai suderinti su pareiškėja.

18.11. Namų valdos žemė su statiniais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Ilgoji g. 42, (duomenys neskelbtini), įregistruoti Registre, kurios dalis (0,20 ha iš bendro 0,61 ha namų valdos ploto) nuosavybės teisė įregistruota A. J.-R., likusi 0,41 ha nuosavybė įregistruota Lietuvos Respublikai ir tik dėl pačios pareiškėjos klaidingos valios išreiškimo suvokimo, nesupratimo, namų valdos įteisinimo procedūros nėra užbaigtos.

19. Lietuvos valstybės atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

20. VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

20.1. Pareiškėja nei viename procesiniame dokumente nenurodė, dėl kokių aplinkybių ji nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, numatyta CK 4.260 straipsnio 1 dalyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje. Įvertinęs tai, teismas pagrįstai paliko bylos dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro, nenagrinėtu.

20.2. Vien nuostolių, žalos atsiradimo faktas arba asmens subjektyvus įsivaizdavimas, kad jam atsirado žala ar nuostoliai, negali būti nepagrįstai siejamas su nekilnojamąjį turtą registruojančios institucijos veiksmais nesant kitų šios institucijos civilinės atsakomybės atsiradimą nulemtų ir jas įrodančių aplinkybių.

20.3. Pareiškėja neįrodė VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų atliekant Registro tvarkymo veiksmus, nepateikė nei vieno įrodymo, kad į Registrą įrašyti duomenys neatitinka registravimui pateiktų dokumentų, t. y. neįrodė VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad VĮ Registrų centras pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjos subjektyvūs samprotavimai, kokie duomenys ir kokia tvarka turi būti įrašyti į Registrą, yra nepagrįsti ir neatitinka Registro tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų (Nekilnojamojo turto registro įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“).

20.4. Pareiškėjos nesutikimas, kad kiemo statiniai jai ir bendrasavininkiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra nepagrįstas, nes pagal registravimui pateiktus dokumentus pareiškėja paveldėjo būtent 2/3 dalis kiemo statinių; pareiškėjai priklausantiems statiniams ir kiemo statinių daliai eksploatuoti yra skirta 4000/6100 dalis (0,61 ha) žemės sklypo, tačiau pareiškėja VĮ Registrų centrui nėra pateikusi dokumentų dėl jos teisių (nuosavybės teisės ar nuomos teisės) įregistravimo Registre; asmeninio ūkio žemę pareiškėja iš valstybės nuomoja nuo 2008 metų; pareiškėjos tėvui J. V. atkurtą žemės sklypą pareiškėja paveldėjo dar 2003 metais ir į jį yra įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės. Duomenys apie pareiškėjai priklausančius statinius, kiemo statinius, jiems suformuotą žemės sklypą, pareiškėjos paveldėtą žemės sklypą ir nuomojamą iš valstybės žemės sklypą į Registrą įrašyti laikantis teisės aktų reikalavimų ir atitinka registravimui pateiktus dokumentus.

20.5. Pareiškėjos ir jos mirusių tėvų asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo) įrašymas į Registrą negali būti laikomas asmens duomenų atskleidimu (BDAR 6 str. 1 d. c p.).

20.6. Pareiškėja, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės 230 000 Eur turtinės žalos ir 600 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nepagrindė žalos dydžių. Ginčo situacijoje pareiškėjos skunde teismui pateiktas turtinės žalos dydžio apskaičiavimas yra nepagrįstas jokiais dokumentais. Be to, pareiškėja nuo 2008 metų nuomojasi iš valstybės žemės ūkio paskirties žemę (0,46 ha ir 2,35 ha), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ji verčiasi „ekologine augalininkyste“ ir gauna kokias tai pajamas iš šių žemės sklypų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos G. D. skundo reikalavimas priteisti jai 230 000 Eur turtinės ir 600 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Kretingos skyriaus, pagal CK 6.271 straipsnį ir vadovaujantis CK 4.260 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi ir ABTĮ 105 straipsnio 1 punktu skundo dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro, palikta nenagrinėta, pagrįstumas ir teistumas.

22. Šioje byloje buvo nagrinėjamas tik pareiškėjos skunde suformuluotas reikalavimas priteisti jai iš atsakovų VĮ Registrų centro ir NŽT Kretingos skyriaus solidariai 230 000 Eur turtinės ir 600 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (skundo dalykas) ir skunde nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios šį reikalavimą (skundo pagrindas). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus (skundo pagrindas), nes tik pagal tai apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos.

23. Pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo nagrinėti kitų pareiškėjos skunde suformuluotų prašymų / reikalavimų ir pasisakyti dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su šiais prašymais / reikalavimais, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi (administracinė byla Nr. AS-696-602/2021) panaikino pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kitą nutarties dalį pakeitė, nurodydamas, kad kita skundo dalis laikytina nepaduota, nes pareiškėja nepašalino šios skundo dalies trūkumų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo kitų pareiškėjos apeliaciniame skunde akcentuojamų skunde nurodytų prašymų / reikalavimų.

24. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (veiksmų / neveikimo), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo (CK 6.271 str. 1 d.). Tam, kad pagal CK 6.271 straipsnį, būtų priteistas žalos atlyginimas, būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktus neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtą žalą (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantį priežastinį ryšį (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

25. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, nustatyta CK 6.250 straipsnyje.

26. CK 4.260 straipsnio 1 dalis ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl viešo registro tvarkytojo kaltės atsiradusi žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka; asmuo dėl žalos atlyginimo į viešo registro tvarkytoją turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie nuostolių atsiradimą dienos. Viešo registro tvarkytojas už asmenų patirtą žalą neatsako esant bendriems atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindams, taip pat tais atvejais, kai žalą patyrę asmenys:1) pateikė registro tvarkytojui neteisingus duomenis; 2) per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie netikslų ar neteisingą įrašą viešame registre nesiėmė įstatymų nustatytų priemonių pažeistoms teisėms apginti (CK 4.260 str. 2 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 str. 2 d.). Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas (CK 4.260 str. 3 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 str. 3 d.).

27. ABTĮ 105 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, jog privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai nustatyta įstatyme (žr., pvz., 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011; kt.). Su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje glaudžiai siejamas teisminės gynybos prioriteto principas, kuris reiškia, kad ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose (žr., pvz., 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011; kt.). Tai suponuoja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme, o įstatymo nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010; kt.).

29. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjos skundo reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro, padaręs išvadą, kad pareiškėja privalėjo pasinaudoti privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, tačiau ji ja nepasinaudojo ir dar gali ta tvarka pasinaudoti. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiktina, nes CK 4.260 straipsnio 1 dalyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nėra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad ginčas dėl VĮ Registro centro padarytos žalos atlyginimo priskirtas VĮ Registrų centrui nagrinėti išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Akcentuotina, kad CK 4.260 straipsnio 3 dalis ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 3 dalis nustato, jog ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas be jokio teisėto pagrindo iš esmės nenagrinėjo pareiškėjos skundo reikalavimo dėl jos nurodytos patirtos žalos dėl VĮ Registrų centro atliktų neteisėtų veiksmų atlyginimo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja skundo reikalavimus dėl šios žalos atlyginimo adresavo VĮ Registrų centrui, tačiau pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi nustatė, kad byloje atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Registrų centro, o ne VĮ Registrų centras (CK 6.271 str.).

30. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2016 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-759-624/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-171-602/2017) nėra išaiškinta, kad CK 4.260 straipsnio 1 dalyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, o tik nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje yra numatyta pretenzijos dėl registro tvarkytojo kaltės atsiradusios žalos atlyginimo pareiškimo tvarka, ši nuostata nereiškia, kad asmuo, siekiantis dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės atsiradusios žalos atlyginimo teisme, taip pat privalo teisme ginčyti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsisakymą tenkinti ar nevisiškai tenkinti jo pretenziją dėl atsiradusios žalos atlyginimo. Pareiškėja nurodo, kad ji į VĮ Registrų centrą kreipėsi 2020 m. gegužės 7 d. su prašymu / skundu, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino.

31. Apibendrinant pirmiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš esmės neišnagrinėjo jos skundo reikalavimo dėl žalos, patirtos dėl VĮ Registro centro neteisėtų veiksmų, atlyginimo priteisimo, yra teisingi, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria skundo dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro, palikta nenagrinėta, panaikinama ir ši bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 145 str. 1 d. 3 p.).

Dėl skundo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Kretingos skyriaus

32. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT Kretingos skyriaus, nes nenustatė šios valstybės institucijos bei jos atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nenustatė vienos iš CK 6.271 straipsnyje nurodytų būtinųjų sąlygų tam, kad būtų galima priteisti pareiškėjai jos nurodytos patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės.

33. Pareiškėja apeliaciniame skunde, prašydama panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, laikosi pozicijos, kad dėl jos skunde nurodytų argumentų šis jos reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl turėjo būti patenkintas. Pareiškėja akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-35-243/2017 nustatytomis aplinkybėmis, nes šiuo sprendimu niekas neišsisprendė, todėl turėjo būti nagrinėjami jos 2021 m. rugpjūčio 20 d. skunde suformuluoti prašymai / reikalavimai ir prie jo pridėti dokumentai.

34. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai suponuoja išvadą, kad pareiškėja nesutinka su atliktu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nustatant teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai (dokumentai) nepatvirtina NŽT Kretingos skyriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo).

35. Nagrinėjant šiuos apeliacinio skundo argumentus, akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

36. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

37. Akcentuotina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

38. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

39. Įvertinus šioje byloje bylos šalių pateiktus įrodymus ir pirmosios instancijos teismo atliktą šių įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai nenustatė NŽT Kretingos skyriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo), dėl kurių pareiškėja reikalavo jai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-35-243/2017, kuris paliktas galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1858-629/2018, nustatytomis aplinkybėmis, kurios yra prejudicinės ir negali būti iš naujo nagrinėjamos ir vertinamos.

41. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-35-243/2017 priimtas išnagrinėjus pareiškėjos inicijuotą ginčą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT. Šiuo sprendimu išnagrinėtos pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl NŽT Kretingos skyriaus neteisėtų veiksmų, neveikimo, proceso vilkinimo, kad ji neturi galimybės atkurti nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus, įteisinti priimto tėvų palikimo ir dėl nekompetentingumo kiti asmenys, t. y. V. J., valdo jai teisėtai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kad ji patyrė 70 000 Eur turtinę žalą kaip prarastas ir negautas pajamas, nes nuo 2003 metų negali naudotis paveldėtais 0,3 ha ir 0,61 ha namų valdos žemės sklypais bei 3 ha ir 2,89 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypais ir iš to gauti naudos bei 230 000 Eur neturtinę žalą, kurią patyrė dėl tokių NŽT neteisėtų veiksmų bei dėl to, kad NŽT paviešino jos asmens duomenis ir duomenis apie asmeninį gyvenimą. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pareiškėja nurodė, kad dėl atsakovo kaltės (veiksmų vilkinimo, kompetencijai priskirtų veiksmų ir atliktų veiksmų neteisėtumo, nesilaikymo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pažeistos bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai) patyrė 230 000 Eur turtinę žalą kaip prarastas ir negautas pajamas, nes nuo 2003 metų negali naudotis paveldėtais 0,3 ha ir 0,61 ha (7 972 kv. m (0,80 ha)) namų valdos žemės sklypais bei 3 ha ir 2,89 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypais ir iš to gauti naudos ir 600 000 Eur neturtinę žalą dėl to sužalotos pareiškėjos psichinės ir fizinės gerovės bei paviešintų pareiškėjos mirusių tėvų asmens duomenų ir asmeninio gyvenimo aplinkybių).

42. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-35-243/2017 nustatyta, kad pareiškėja pagal 2003 m. rugpjūčio 28 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo miškų ūkio paskirties 3,2800 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis pastatų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini) sav., jai 2012 m. spalio 31 d. išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas dėl paveldėjimo 16,20 Lt valstybės vienkartinių išmokų, kurias jos tėvas J. V. sumokėjo už Kretingos rajono valdybos 1993 m. balandžio 1 d. potvarkiu Nr. 168v jam leistą pirkti 0,30 ha namų valdos sklypą, esantį tuo pačiu adresu, kurio pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta; 2014 m. birželio 23 d. išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, jog ji paveldėjo motinos V.

V. priklausančią teisę į asmeninio ūkio žemę, paveldėtą po J. V. mirties, atsiradusią Kretingos rajono Darbėnų apylinkės Tarybos I-o šaukimo 27 sesijos, įvykusios 1993 m. balandžio 15 d., sprendimo, kuriuo J. V. skirta 3 ha žemės ūkio naudmenų asmeniniam ūkiui, pagrindu. 2014 m. birželio 23 d. paveldėjimo teisės liudijime taip pat nurodyta, jog pagal Kretingos rajono Darbėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 418, J.

V. suprojektuoti ir natūroje paženklinti asmeniniam ūkiui žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,35 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,46 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos J. V. pageidavo nuomoti iš valstybės. Įvertinus bylos įrodymus ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys pastatų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini) sav., o 1/3 dalis pastatų ir statinių nuosavybės teise priklauso V. J., kuriai taip pat nuosavybės teise priklauso 2000/6100 dalys tuo pačiu adresu esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); jog pareiškėjai priklausančią dalį pastatų ir statinių nuosavybės teise valdė jos tėvas J.

V., po kurio mirties turtą paveldėjo pareiškėjos motina V. V., o po jos mirties paveldėjo pareiškėja. Taip pat nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-1718-(1.3) ir į 0,20 ha žemės sklypo dalį įregistruotos V. J. nuosavybės teisės, o pareiškėja proporcingai jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto daliai turi teisę į 0,41 ha dalį šio žemės sklypo. Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 16258 V.

J. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą asmeniniam ūkiui 2,92 ha žemės sklypą (tame skaičiuje ir namų valdos 0,20 ha), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-1718-(1.3) „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką), valstybinės žemės sklypų įregistravimo Klaipėdos apskrities viršininko vardu ir valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo Kretingos rajone“ V. J. atkurtos nuosavybės teisės į žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui žemės sklypus ir parduota valstybinės žemės sklypo dalis, t. y. namų valdos 0,2 ha žemės sklypo dalis.

43. Minėtame teismo sprendime įvertinus tai, kad Klaipėdos apskrities viršininko sprendimas ir įsakymas yra galiojantys, nenuginčyti, taip pat nenuginčyti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis, konstatuota, kad pagrįstai proporcingai pareiškėjos ir V. J. turimai nuosavybės teise turto daliai minėtas žemės sklypas yra padalintas, t. y. V. J. nuosavybės teise priklauso 0,2 ha sklypo, o pareiškėja turi teisę į 0,41 ha sklypo.

Įvertinus pareiškėjos teiginius, kad ji dėl NŽT neteisėtų veiksmų ir neveikimo neturi galimybės įteisinti jai tenkančios sklypo dalies, nustatyta, kad pagal jos 2014 m. liepos 30 d. ir 2014 m. spalio 16 d. prašymus, pateiktus NŽT Kretingos skyriui, buvo pradėta administracinė procedūra dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, t. y. įteisinimo. NŽT Kretingos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104)-2556 pareiškėja informuota, jog dėl 0,41 ha ploto namų valdos dalies pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bus informuota rugsėjo mėnesį.

NŽT Kretingos skyriaus 2014 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104)-2863 pareiškėjai išsiųstas pirkimo–pardavimo sutarties projektas suderinimui ir pasirašymui, projektą pareiškėja pasirašė su pastabomis; NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2)-867 nuspręsta parduoti pareiškėjai 0,41 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalį iš bendro 0,61 ha žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), už sklypo 0,3 ha dalį valstybės vienkartinėmis išmokomis yra sumokėję J. V. (16,20 Lt), o už 0,11 ha sklypo dalį nustatyta mokėtina 910,80 Lt kaina.

NŽT Kretingos skyriaus 2014 m. spalio 23 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104)-3551 pareiškėja informuota apie mokėjimo tvarką ir rekvizitus, tačiau už perkamą sklypą nesumokėjo, todėl sutartis nesudaryta. Pareiškėja 2015 m. liepos 7 d. prašymu prašė sudaryti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 30 arų žemės pirkimo–pardavimo sutartį (siekdama paveldėti tėvo J. V. 1992 metais išpirktą namų valdos žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis) ir 11 arų namų valdos žemės sklypo daliai sudaryti nuomos sutartį.

NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 14SD-2507-(14.14.7.) „Dėl valstybinės žemės nuomos bei pirkimo ir pardavimo sutarčių suderinimo“ pareiškėjai išsiųsti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies (0,1100 ha), esančios Ilgoji g., (duomenys neskelbtini) sav., valstybinės žemės nuomos sutarties projektas ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,30 ha dalies valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas. Pareiškėja nesutiko su pateiktu sklypo planu, todėl sklypo pirkimo ir nuomos procedūros liko nebaigtos.

NŽT Kretingos skyrius siūlė pareiškėjai, nesutinkančiai su sklypo planu, pačiai teisės aktų nustatyta tvarka atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus ir informavo, kad pateikus minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, bus tęsiamos pradėtos namų valdos dalies įteisinimo procedūros, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų atlikusi matavimus ir pateikusi sklypo planą Nacionalinei žemės tarnybai. Taip pat nustatyta, kad Kretingos rajono Darbėnų apylinkės Tarybos I-o šaukimo 27 sesijos, įvykusios 1993 m. balandžio 15 d., sprendimu pareiškėjos tėvui J.

V. skirta 3 ha asmeninio ūkio žemės. Kretingos rajono valdybos 1993 m. balandžio 1 potvarkiu Nr. 168v J. V. leista nusipirkti privačia namų valda užimtą 3 000 kv. m žemės sklypą, už kurį jis sumokėjo 16,20 Lt valstybės vienkartinių išmokų, o J. V., sumokėdamas 16,20 Lt valstybės vienkartinių išmokų, neįgijo nuosavybės teisių į skirtą namų valdos žemę, o tapo teisėtas 3 000 kv. m valstybinės žemės naudotojas, t. y. įgijo teisę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, o sumokėtos 16,20 Lt valstybės vienkartinės išmokos užskaitomos už 3 000 kv. m.

žemės sklypo kainą. Taip pat nustatyta, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), suformuota teritorijų planavimo dokumentu, t. y. žemės reformos žemėtvarkiniu projektu, atsižvelgiant į privatizuojamo asmeninio ūkio žemės sklypo plotą kartu su naudojamos namų valdos žemės ūkio naudmenų plotu, kuris negalėjo būti didesnis už piliečiams buvusios apylinkės tarybos sprendimu ar apskrities valdytojo įsakymu suteiktą asmeniniam ūkiui žemės plotą, todėl Kretingos rajono valdybos 1993 m. balandžio 1 d. potvarkiu Nr. 168v J.

V. leista išsipirkti tik 0,30 ha namų valda užimtą žemės sklypą (Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 2303 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 418 papildymo ir dalinio pakeitimo Kretingos rajone“ patvirtintas piliečių, kuriems suprojektuoti žemės (miško) sklypai Darbėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, sąrašas, kurio 568 pozicijoje asmeninio ūkio naudotojai – V. V. (kaip J. V. paveldėtojai) suprojektuoti 2,89 ha bendro ploto asmeninio ūkio žemės sklypai ir 0,61 ha namų valdos sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)).

Iš 2014 m. birželio 23 d. papildomo paveldėjimo teisės liudijimo nustatyta, kad pagal Kretingos rajono Darbėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 418, J. V. suprojektuoti ir natūroje paženklinti asmeniniam ūkiui žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,35 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,46 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos J. V. pageidavo nuomoti iš valstybės, šie sklypai nebuvo pareiškėjos tėvo nuosavybė, todėl jų, kaip nekilnojamųjų daiktų, pareiškėja negalėjo paveldėti ir nepaveldėjo, o paveldėjo tik teisę į juos, šie žemės sklypai pareiškėjai yra išnuomoti, nuomos sutartys registruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėjos teisė į žemės sklypus Nr. 621-1 ir Nr. 621-2 yra įgyvendinta tinkamai;

žemės sklypų ribos paženklintos vietovėje pagal 2004 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktus, kurie atitinka Darbėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 įsakymu Nr. 418, ir kuriuos pasirašė pati pareiškėja, sklypų ribos įbraižytos ir nurodytos.

44. Įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, jog nėra nustatyta pareiškėjos nurodomų neteisėtų NŽT veiksmų ar neveikimo, trukdymo jai įteisinti paveldėtą tėvų turėtą žemę, pareiškėja klaidingai suvokia teisinę situaciją, teigdama, jog paveldėjo tėvų (duomenys neskelbtini) sav., valdytus žemės sklypus, o kliūtys įteisinti namų valdos dalį kyla iš pačios pareiškėjos elgesio klaidingai suvokiant situaciją. Teismo sprendime taip pat nustatyta, kad NŽT nepaviešino pareiškėjos asmens duomenų ir duomenų apie jos asmeninį gyvenimą kitiems asmenims, o būtent V. J..

45. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau nustatytos aplinkybės, susijusios su NŽT Kretingos skyriaus veiksmais, suformuojant žemės sklypus ir nustatant jų plotus, nustatant namų valdos dalis bendraturtėms (pareiškėjai ir V. J.), atsižvelgiant į pareiškėjos po tėvų mirties paveldėtą turtą (jo dalis) ir kuriuos ir šioje byloje pareiškėja įvardija kaip neteisėtus ir sukėlusius jai turtinę ir neturtinę žalą, ir šie NŽT Kretingos skyriaus veiksmai nepripažinti neteisėtais.

46. Pareiškėja šioje byloje, teigdama, kad NŽT Kretingos skyrius atlieka neteisėtus veiksmus, vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, nepateikė jokių įrodymų, kad po minėto teismo sprendimo priėmimo NŽT Kretingos skyrius atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ar nepagrįstai jų neatliko, kad NŽT Kretingos skyrius trukdo pareiškėjai įteisinti jos skunde nurodytus sklypus, užkerta kelią jai ūkininkauti ir pan. Pareiškėjai sudarytos galimybės įsigyti 0,41 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalį iš bendro 0,61 ha, tačiau pati pareiškėja nesiima veiksmų, kad būtų sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Pažymėtina, kad jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog pareiškėja neturi teisės įgyti viso sklypo (0,61 ha) nuosavybės teise, kad ji po tėvų mirties nėra paveldėjusi 0,7972 ha namų valdos. Be to, pagal Nekilnojamojo registro duomenis 0,20 ha plotas iš bendro 0,61 ha valdos ploto nuosavybės teise įregistruotas A. J.-R. vardu (pagrindas – 2021 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartis), o prieš tai buvo registruotas V. J. vardu (pagrindas – apskrities viršininko 2010 balandžio 1 d. sprendimas Nr. 16258 ir 2010 m. balandžio 1 d. įsakymas Nr. 4-1718-(1.3)), šių asmenų įgyta nuosavybės teisė nėra nuginčyta.

47. Pareiškėja teigia, kad ji buvo nurodžiusi ir pateikusi naujus įrodymus, kurie patvirtina jos reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėja nurodo NŽT Kretingos skyriaus 2020 m. birželio 10 d. raštą „Dėl atsakymo į skundą“ Nr.14SS-5-(14.14.45.), tačiau šis raštas nepagrindžia NŽT Kretingos skyriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo). Šiuo raštu atsakyta į jos skundą dėl tų pačių klausimų, kurie jau išnagrinėti minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nepriėmė nagrinėti skundo reikalavimo dėl šio rašto panaikinimo, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi paliko šią Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalį iš esmės nepakeistą.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pateiktus pirmosios instancijos teismui naujus dokumentus – 2018 m. kovo 7 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą, 2019 m. liepos 11 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, 2019–2020 metų susirašinėjimą su VĮ Registro centru, konstatuoja, kad šie dokumentai nepatvirtina pareiškėjos skundo argumentų dėl NŽT Kretingos skyriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo).

49. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad buvo ignoruojami jos nurodyti dokumentai (Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2013 m. gegužės 15 d. nutarimas, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartis, pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 4 d. patikslintas pareiškimas Kretingos rajono apylinkės teismui, Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis). Pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde aiškiai nenurodo šių dokumentų sąsajų su skundo dalyku ir pagrindu bei jų įrodomosios reikšmės byloje. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjos pateikto dokumento nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

50. Kadangi pareiškėja pirmosios instancijos teismui iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė naujų įrodymų, kurie patvirtintų skunde nurodytus argumentus dėl NŽT Kretingos skyriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo), dėl kurių ji patyrė jos nurodomą turtinę ir neturtinę žalą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė NŽT Kretingos skyriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų prašymų

51. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėja 2023 m. vasario 19 d. pateikė prašymą, kuriame be kita ko prašoma papildyti bylą pridedamais dokumentais (pareiškėjos 2022 m. lapkričio 28 d. pareiškimu dėl galimai administracinio nusižengimo arba nusikalstamos veikos požymių turinčių V. J. ir jos paveldėtojos veiksmų, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (dėl Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo), Komisariato 2022 m. gruodžio 19 d. raštu, kuriuo pareiškėjai buvo pranešta apie nutrauktą administracinio nusižengimo teiseną ir galimybes šį sprendimą apskųsti, pareiškėjos 2023 m. vasario 12 d. skundu, kuriuo apskųstas Komisariato 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną);

į bylą įtraukti Komisariatą, atstovaujantį Lietuvos policijai. Pareiškėja 2023 m. kovo 28 d. pateikė prašymą, kuriame prašo išsiųsti sukomplektuotų dokumentų egzempliorius Kretingos rajono trečiojo notarų biuro notarei V. K., V. J. / A. J.-R.. Pareiškėja 2023 m. gegužės 5 d. pateikė prašymą, kuriame be kita ko prašoma į bylą įtraukti Komisariatą, atstovaujantį Lietuvos policijai, papildyti bylą pridedamais dokumentais (Komisariato 2023 m. vasario 27 d. raštu, kuriuo pareiškėja informuota, kad jos pareiškimas dėl to, kad pateikiamas pakartotinai, paliekamas nenagrinėtas, pareiškėjos 2023 m. kovo 18 d. prašymu, kuriuo pareiškėja prašo Komisariato atsiųsti atsakymą registruotu paštu, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos (toliau – ir Policijos departamentas) 2023 m. kovo mėnesio raštu į 2023 m. kovo 18 d. prašymą, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad jai pateiktas Policijos departamento 2023 m. vasario 17 d. atsakymas buvo išsiųstas ir grįžo neįteiktas, todėl Policijos departamentas šį raštą persiuntė pakartotinai, Policijos departamento 2023 m. vasario 17 d. raštu, kuriuo pareiškėja informuota, kad tarnybinis tyrimas dėl Komisariato pareigūnų veiksmų nebus atliekamas, nesant teisinio ir faktinio pagrindo, pareiškėjos 2023 m. kovo 22 d. skundu, kuriuo pareiškėja prašė pateikti atsakymą į 2023 m. vasario 13 d. pareiškimą bei imtis veiksmų dėl jos 2023 m. vasario 12 d. skundo, pareiškėjos 2023 m. balandžio 5 d. skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir NŽT dėl valstybinės žemės įteisinimo ir įregistravimo, Komisariato 2023 m. balandžio 12 d. raštu, kuriuo pareiškėja informuota, kad 2023 m. kovo 23 d. pareiškimas paliktas nenagrinėtas, ir apie pareiškėjos 2023 m. vasario 20 d. pareiškimu prašytų kopijų atsiėmimo tvarką, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023 m. balandžio 11 d. raštu, kuriuo pareiškėja informuota apie šios ministerijos kompetenciją išnagrinėti jos pateiktą 2023 m. balandžio 5 d. skundą.

Pareiškėja 2023 m. birželio 14 d. pateikė prašymą papildyti bylos medžiagą NŽT 2023 m. gegužės 4 d. raštu „Dėl termino skundams išnagrinėti pratęsimo“ ir NŽT 2023 m. gegužės 18 d. raštu „Dėl skundų nagrinėjimo“.

52. Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymus dėl naujų papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos ir dėl kitų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

53. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.). Be to, apeliacinį skundą teikiantis asmuo apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017; kt.).

54. Įvertinusi pateiktų prašymų ir prie jų pateiktų dokumentų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie atsirado po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo ir kurie nėra susiję su šioje byloje nagrinėtos skundo dalies pagrindu ir dalyku, todėl jie negali būti priimti ir vertinami, nagrinėjant pareiškėjos apeliacinį skundą ir tikrinant priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Proceso šalys į bylą įtraukiamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o ne bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl netenkinami pareiškėjos prašymai į bylą įtraukti proceso šalimis Komisariatą bei „Prokuratūrą“. Taip pat dėl minėtų priežasčių apeliacinės instancijos teisme į bylos nagrinėjimą negali būti įtrauktos notarė V. K., V. J., A. J.-R..

55. Pareiškėja, prašydama įtraukti „Prokuratūrą“ į bylos nagrinėjimą, nurodo ABTĮ 111 straipsnį, kurio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu nagrinėdamas bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti pranešta prokurorui apie bylos šalių ar kitų asmenų veiksmuose esančius nusikalstamos veikos požymius. Pareiškėjai neužkirstas kelias kreiptis į prokurorą ir informuoti jį apie jai žinomus konkrečių asmenų veiksmuose esančius nusikalstamos veikos požymius.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Apibendrindama šioje byloje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija iš dalies tenkina apeliacinį skundą, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia – panaikina sprendimo dalį, kuria palikta nenagrinėta bylos dalis pagal pareiškėjos skundo reikalavimą priteisti jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro, ir šią bylos dalį perduoda nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kitą sprendimo dalį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. D. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria palikta nenagrinėta bylos dalis pagal pareiškėjos G. D. skundo reikalavimą priteisti jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Registrų centro, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė