b70a4a67-4a1b-46b2-8d06-6eab81cfdba8 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja B

Pranešėja B. Simonaitienė                                                  Kopija

Teisėja L.

Aleknavičienė                                                  Civilinė

byla Nr. 2A-116-372/2010

                                                                                         Â

Procesinio sprendimo kategorija    121.21.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio  12 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo  Civilinių bylų  skyriaus  teisėjų  kolegija,  susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės, kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės, sekretoriaujant Kristinai Nemanytei,

dalyvaujant ieškovo atstovams A. V., advokatui Vygantui Barkauskui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R. L. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „VaivorykÅ¡tė“ ieÅ¡kinį atsakovui

R. L. dėl žalos, palūkanų priteisimo bei atsakovo R. L. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“

dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas UAB „VaivorykÅ¡tė“ kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡

atsakovo 14887,80 Lt žalos atlyginimo, 446,63 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å iaulių apygardos teismo 2008-03-12 nuosprendžiu atsakovas, kuris dirbo pas ieÅ¡kovÄ (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 183 str. 2 d., pritaikius LR BK 62 str. 1, 2 d., nes atsakovas pasisavino jo žinioje buvusį ieÅ¡kovo turtÄ : pagal 2000-03-10 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ LBB Nr. 9038640 pasisavino 500 blokų cigarečių „Kosmosas“, kurių vertė 7705,40

Lt; pagal 2000-06-01 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ LBC Nr. 1591923 pasisavino 2700 blokų cigarečių „Astra“, kurių vertė 36315

Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas pasisavino ieškovo turto iš viso už 44020,40 Lt. Nurodė, jog Lietuvos Apeliacinio

teismo 2008-05-23 nutartimi bei Šiaulių apygardos teismo 2008-03-12 nuosprendžiu ieškovui pripažinta teisė į ieškinio dėl CK 6.210 str. 1 d. bei

6.37 str. numatytų palÅ«kanų priteisimo ir klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teigė, jog atsakovas baudžiamojoje byloje pripažino, kad jis pasisavino turto už 58255,23 Lt. IeÅ¡kovas prašė priteisti nuostolius, apskaičiuotus kaip minimalius nuostolius nuo pasisavintos sumos nuo 44020,40 Lt, kurie yra preziumuojami ir jų dydžio nebereikia įrodinėti. IeÅ¡kovo teigimu, jis patyrė nuostolius, nes negalėjo naudotis pasisavinta produkcija, jÄ realizuoti, negalėjo gauti pajamų, patyrė nuostolius dėl infliacijos. Å iuos nuostolius prašė priteisti už laikotarpį nuo 2000-11-02, kai ieÅ¡kovo prekybos tabako gaminiais filialo Mažeikių padalinyje revizijos aktu buvo nustatytas tabako gaminių trÅ«kumas. Nuostolius palÅ«kanų dydžio ieÅ¡kovas apskaičiavo iki 2008-06-18, t.y. iki ieÅ¡kinio civilinėje byloje pareiÅ¡kimo.

Atsakovas R. L. su

ieškovo UAB „Vaivorykštė“ pareikštu ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį

ieÅ¡kovui. Atsakovas prašė: 1) taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovo UAB „VaivorykÅ¡tė“

reikalavimams ir ieÅ¡kinį atmesti; 2) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 13526,83 Lt skolos (be pagrindo įgytų lėšų) ir 400,60 Lt palÅ«kanų minimaliems nuostoliams atlyginti, iÅ¡ viso 13927,43 Lt; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad Å iaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje pripažino jį kaltu pasisavinus tabako gaminių už 44020,40 Lt, likusioje kaltinimo dalyje jis nebuvo pripažintas kaltu. Tačiau, atsakovo teigimu, jis sumokėjo visÄ revizijos aktu nustatytÄ trÅ«kumÄ 58255,23 Lt, neskaitant 1495,22 Lt, kuriuos sumokėjo pardavėjos. Nurodė, kad jis buvo moraliÅ¡kai spaudžiamas ir kaip vadovas prisiėmė kaltę dėl likusios 2000-11-02 revizijos aktu nustatytos trÅ«kumo sumos. Taip pat, esant vadovų spaudimui, pasirašė ir skolinį įsipareigojimÄ . Atsakovo manymu, ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas, nes priteisti palÅ«kanas nėra jokių CK 6.261 str. numatytų pagrindu, t.y. atsakovo prievolė nėra piniginė, o atsakovas yra pilnai atsiskaitęs su ieÅ¡kovu, nes ieÅ¡kovas net atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimo baudžiamojoje byloje. Teigė, jog atsakovo pareigÄ atlyginti žalÄ palÅ«kanų iÅ¡raiÅ¡ka ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ darbo santykių, tačiau palÅ«kanoms priteisti yra praėję senaties terminas,  kurį atsakovas prašė taikyti. Taip pat atsakovas prašė tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes ieÅ¡kovas be teisėto pagrindo įgijo atsakovo permokėtas pinigines lėšas.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o ieškinį likusioje dalyje ir

priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovui UAB „Vaivorykštė“ iš atsakovo R. L. 10736,48 Lt nuostolių atlyginimo,

280 Lt turėtų iÅ¡laidų už laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , 322,09 Lt procesinių

palūkanų už laikotarpį nuo 2007-11-13 iki 2008-06-18 įskaitytinai, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos

sumos už laikotarpį nuo 2008-06-19 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas 322,09 Lt žyminio mokesčio bei 3157 Lt atstovavimo išlaidų. Tuo pačiu teismas priteisė iš atsakovo R. L. 17,81 Lt procesinių

dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Baudžiamojoje byloje nustatytas atsakovo nusikalstamos

veikos pasekmes, jog atsakovas, dirbdamas ieškovo (duomenys neskelbtini), pasisavino jo žinioje buvusio ieškovo turto už

44020,40 Lt, taip pat kad nukentėjusysis, patyręs žalos dėl nusikaltimo, turi teisę reikalauti iÅ¡ kaltininko įstatymų nustatyto dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos neatlygintos sumos, teismas vertino kaip prejudicinius faktus. Prievolę atlyginti materialinę žalÄ teismas vertino kaip piniginę prievolę, todėl

pripažino, kad atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminÄ . Konstatavo, jog Å¡iuo atveju atsakovas naudojosi

ieÅ¡kovo turtu ir už tai gautais pinigais, todėl privalo atlyginti minimalius nuostolius nuo įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje nurodytos sumos. Teismas pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovas savo reikalavime nurodo, jog jis praÅ¡o priteisti žalos atlyginimÄ , tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio teksto matyti, kad praÅ¡o priteisti minimalius nuostolius, kurių dydį skaičiuoja palÅ«kanų forma. Atsakovo praÅ¡ymu, ieÅ¡kovo reikalavimų atžvilgiu teismas taikė CK 129 str. 9 d. numatytÄ sutrumpintÄ 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Nurodęs, kad Å¡iuo atveju pažeidimas yra tęstinis, atmetė atsakovo argumentus, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ viso praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ . Teismas konstatavo, jog atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, t.y. neatlygino ieÅ¡kovui žalos, kuriÄ pripažino nuo pat pradžios, o ieÅ¡kinio senatis tokiu atveju ieÅ¡kiniams dėl neveikimo, atlikto tÄ dienÄ prasideda kiekvienÄ dienÄ . Teismo vertinimu, esant tęstiniam pažeidimui, ieÅ¡kovo teisė reikalauti palÅ«kanų gali bÅ«ti ginama nuo 2002-11-12.

Kitai reikalavimo daliai priteisti palūkanas, kaip minimalius nuostolius pagal CK 6.261 str. 1 d., nuo 2000-11-02 iki 2002-11-11, teismas taikė ieškinio senatį. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas nebuvo pateikęs prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Teismas apskaičiavo palūkanas nuo neatlygintos žalos sumos (42947,41 Lt) ir pripažino, kad per 5 metus ieškovo minimalūs nuostoliai palūkanų forma sudaro 10736,48 Lt. Priteisęs minimalius nuostolius, teismas konstatavo, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti procesinių palūkanų, kurias sudaro 322,09 Lt už laikotarpį nuo 2007-11-13 iki 2008-06-18 įskaitytinai.

Teismas nustatė, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl be teisėto pagrindo įgytų lėšų priteisimo remiasi ta aplinkybe, jog atsakovas yra nuteistas pasisavinęs tabako gaminių už 44020,40 Lt, todėl sumokėdamas visÄ jam inkriminuotÄ Å¾alÄ , 14234,83 Lt yra permokėjęs. Tačiau teismas konstatavo, jog ta aplinkybė, kad iÅ¡ kaltinimo buvo iÅ¡jungtas kaltinimas dėl 15730,82 Lt pasisavinimo, nereiÅ¡kia, kad atsakovas neturėjo pareigos atlyginti žalÄ kitais pagrindais, nes baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė yra vertinami pagal skirtingus kriterijus.

Pažymėjo, jog žala atsirado atsakovui dirbant pas ieÅ¡kovÄ (duomenys neskelbtini). Konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) (atsakovÄ ) ir bendrovę (ieÅ¡kovÄ ) siejo pasitikėjimo (fiduciariniai santykiai) santykiai, todėl vadovas privalėjo veikti rÅ«pestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, o bendrovė savo ruožtu turi teisę reikalauti iÅ¡ vadovo atitinkamo veikimo. Nurodęs, kad Å¡iuo atveju galioja kaltės prezumpcija, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog vadovas yra atsakingas įmonei dėl savo neteisėtų veiksmų padaręs žalÄ ir jÄ turi pilnai atlyginti.

Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas, bÅ«damas vadovu, privalėjo kontroliuoti buhalterinės apskaitos vedimo teisėtumÄ , užtikrinti, reikalauti materialinių vertybių pastovaus tikrinimo, užtikrinti apskaitos pagrįstumÄ , atitikimÄ teisės aktų reikalavimams, kas Å¡iuo atveju ir bÅ«tų leidę pastebėti fiktyvų finansinės apskaitos dokumentų pobÅ«dį, neatitikimÄ realiai padėčiai. Filialas, kuriam vadovavo atsakovas, pagal Nuostatuose nurodytus bendrovės suteiktus įgaliojimus patikėjimo teise valdė bendrovės turto dalį, jo vadovas turėjo teisę Å¡iuo turtu, taip pat piniginėmis lėšomis disponuoti ir buvo atsakingas už jų panaudojimÄ , todėl, teismo vertinimu, atsakovas ir Å¡iuo pagrindu turi atlyginti žalÄ .

Teismas nustatė, kad atsakovas vadovu dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o tuo metu galiojęs Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas numatė, jog už buhalterinės apskaitos organizavimÄ

atsako įmonės vadovas. Be to, pažymėjo, kad su (duomenys neskelbtini) (atsakovu) buvo sudaryta pilnutinės materialinės atsakomybės

sutartis, kuria remiantis jis yra pilnutinai atsakingas už patikėtas jam materialines vertybes. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė patikimų ir objektyvių įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos bendrovei atsiradimo, o baudžiamosios bylos medžiaga rodo, jog atsakovas aplaidžiai atliko pareigas, pažeidė pareigybinius nuostatus, savo neteisėta veika bei neveikimu neiÅ¡saugojo materialinių vertybių ir taip padarė žalÄ ieÅ¡kovui. Pažymėjo, jog atsakovas 2000-11-06 pripažino, kad 1575,22 Lt paėmė iÅ¡ Mažeikių parduotuvės, kad galėtų paskolinti kitam asmeniui, patvirtino, kad pardavėja neturi nieko bendro su Å¡iuo trÅ«kumu, nes jai buvo nuvežtos tik sÄ skaitos–faktÅ«ros, o ne prekės. Nurodė, jog ir baudžiamojoje byloje atsakovas pripažino savo kaltę dėl likusio trÅ«kumo, geruoju atlygino visÄ Å¾alÄ iki nuosprendžio priėmimo. Teismo vertinimu, nors Å¡i suma sumokėta praėjus DÄ®K nustatytiems terminams, tai nereiÅ¡kia, kad Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovas gavo be pagrindo. Teismas konstatavęs, kad buvo visos sÄ lygos atsakovo materialinei atsakomybei atsirasti, nepripažino, kad turtas perduotas suklydimo pasėkoje. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ sumÄ gavo pagal įstatymÄ bei sutartį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

           Apeliaciniu skundu atsakovas R. L. praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. Tuo pačiu atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovas

ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo ne delspinigių, ne palÅ«kanų, o 14887,70 Lt žalos atlyginimÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu

sprendimu ieÅ¡kovui priteisė 10736,48 Lt nuostoliams atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad materialinė teisė į minimalių nuostolių atlyginimÄ ieÅ¡kovui atsirado 2000-11-02 (revizijos metu nustatytas materialinių vertybių trÅ«kumas), Å¡i prievolė buvo tęstinė ir baigėsi 2004-11-24 (pateikus civilinį ieÅ¡kinį), ieÅ¡kovo teisė į žalos (minimalių nuostolių) atlyginimÄ galėtų bÅ«ti teismo ginama, jeigu tokį ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kovas bÅ«tų pareiÅ¡kęs per trejus metus nuo 2004-11-24, kai pasibaigė jo teisė į minimalių nuostolių atlyginimÄ ir tik tai

reikalavimo daliai, kuriai dar nėra suėjęs senaties terminas. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl žalos

(minimalių nuostolių, skaičiuojamų palūkanomis), priteisimo pareiškė tik

2008-02-26 pareiÅ¡kimu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. praleidęs įstatymo nustatytÄ trejų metų

ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o atsakovas teismo prašė taikyti senatį, todėl Å¡ie nuostoliai ieÅ¡kovui iÅ¡ vis negali bÅ«ti teismo priteisti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl žalos (minimalių nuostolių, skaičiuojamų palÅ«kanomis), priteisimo pareiÅ¡kė 2007-11-12 pareiÅ¡kimu, kadangi Å¡iuo pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovas teismo prašė priteisti 78726,12 Lt žalos atlyginimo, net nenurodydamas, kad kažkuri Å¡ios žalos dalis ir kokio dydžio, yra apskaičiuota palÅ«kanomis. Teismas, interpretuodamas ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , pažeidė Å¡alių rungimosi principÄ . Tačiau net gi įvertinus teismo pozicijÄ , jog ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl žalos (minimalių nuostolių, skaičiuojamų palÅ«kanomis), priteisimo pareiÅ¡kė 2007-11-12 pareiÅ¡kimu (kuris pateiktas teismui 2007-11-13 posėdžio metu) bei trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , minimalÅ«s nuostoliai palÅ«kanomis ieÅ¡kovui gali bÅ«ti priteisiami tik už paskutinius trejus metus (nuo 2004-11-13 iki 2007-11-13), o kadangi nuo 2004-11-24 nuostoliai palÅ«kanomis nebeskaičiuojami, tai ieÅ¡kovo reikalavimas gali bÅ«ti tenkinamas tik už laikotarpį nuo 2004-11-13 iki 2004-11-23 (kuomet baigėsi atsakovo tęstinė prievolė ieÅ¡kovui pateikus civilinį ieÅ¡kinį ir papraÅ¡ius teismo priteisti procesines palÅ«kanas). Tokiu atveju priteistinų nuostolių sumÄ sudaro 64,72 Lt. Kita vertus, kadangi žala atsirado atsakovui dirbant pas ieÅ¡kovÄ , tai ieÅ¡kovo, kaip darbdavio, reikalavimui priteisti žalos (nuostolių) atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo, kaip iÅ¡ darbuotojo, taikytinos specialiosios darbo santykius reglamentuojančios teisės normos. IeÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ dėl darbuotojų padarytos bendrovei materialinės žalos atlyginimo, kadangi pagal tuo metu galiojusio DÄ®K 242 str.

2 d. buvo nustatytas vienerių metų terminas nuo tos dienos, kai paaiškėjo darbuotojų padaryta žala. Ieškovui žala paaiškėjo

2000-11-02, kai revizijos metu buvo nustatytas materialinių vertybių trūkumas, taigi vienerių metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2001-11-02 ir ieškovas jį praleido. Be to, pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui (dėl žalos atlyginimo), pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai (dėl minimalių nuostolių, skaičiuojamų palūkanomis), nors jų senaties terminas dar nebūtu pasibaigęs (CK 1.135 str.). Tai, kad senaties terminai reikalavimams dėl žalos atlyginimo, numatyti DĮK, jau yra praėję, nustatė teismas skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl priešieškinio. Atsakovas prašė taikyti senatį ir teismas, atsižvelgdamas į tas pačias teisės normas, turėjo ieškovo ieškinį atmesti.

2. Atsakovo prievolė ieÅ¡kovui dėl žalos padarymo buvo 44020,40 Lt. Atlygindamas padarytÄ Å¾alÄ atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui 58255,23 Lt. Tokiu bÅ«du, atsakovas permokėjo 14234,83 Lt. Å iÄ sumÄ ieÅ¡kovas įgijo be teisinio pagrindo. Atsakovas įskaitė

708 Lt savo prievolę ieÅ¡kovui Å¡ios grÄ Å¾intinos sumos sÄ skaita ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu

prašė priteisti likusiÄ jo permokos dalį - 13526,83 Lt. Kaip paaiÅ¡kėjo iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

atsakovas pripažintas kaltu tik dėl 44020,40 Lt žalos ieÅ¡kovui padarymo, o dėl kitų galimai ieÅ¡kovo patirtų nuostolių, atsakovas yra nekaltas. Tokiu bÅ«du atsakovas, atlygindamas ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ , yra permokėjęs, o ieÅ¡kovas be teisinio pagrindo, pasinaudodamas jo, kaip kaltinamojo, padėtimi, praturtėjo

atsakovo sÄ skaita. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad kaltinimo dėl 15730,82 Lt pasisavinimo panaikinimas dar

nereiÅ¡kia, kad atsakovas neturėjo pareigos atlyginti žalÄ kitais pagrindais, tačiau Å¡ie kiti pagrindai taip ir liko teismo neįvardinti. Be to, teismas atsakovo atsakomybę kildino iÅ¡ juridinio asmens ir jo valdymo organų

teisinių santykių, tačiau šias teisės normas aiškina neteisingai atsakovo atžvilgiu. Teismas nurodė, jog šiuo atveju

galioja atsakovo kaltės prezumpcija, nes vadovas yra atsakingas įmonei, dėl savo neteisėtų veiksmų padaręs žalÄ , jÄ turi pilnai atlyginti. Tačiau atsakovo kaltės prezumpcija bÅ«tų tik tuo atveju, jeigu atsakovas bÅ«tų buvęs ieÅ¡kovo UAB „VaivorykÅ¡tė“ vienasmenis valdymo organas - vadovas (prezidentas). Atsakovas tokių pareigų bendrovėje neatliko. Atsakovas buvo paskirtas tik juridinio asmens struktÅ«rinio padalinio vadovu, t.y. jis turėjo savo pavaldinių, bet tuo pačiu buvo pavaldus bendrovės valdymo organams, kurie duodavo jam nurodymus (tame tarpe neteisėtus), kurių pavedimus jis privalėjo vykdyti. Kita vertus, materialinės atsakomybės sutartis su ieÅ¡kovu buvo sudarę visi filialo darbuotojai, todėl kiekvienas jų atskirai privalo atlyginti savo veiksmais/neveikimu bendrovei padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovas, bÅ«damas filialo vadovu, tinkamai organizavo buhalterinę apskaitÄ , pavesdamas jÄ vesti ir tvarkyti bendrovės buhalteriams. Bendrovės buhalterijai vadovavo vyriausioji finansininkė L. Å ., todėl bÅ«tent ji yra atsakinga už jai pavestų tinkamo buhalterinės apskaitos vedimo funkcijų tinkamÄ vykdymÄ . Vyr. finansininkės nurodymu buvo priimamos sÄ skaitos be prekių, priimami ir iÅ¡duodami grynieji pinigai iÅ¡ kasos, apie tai nefiksuojant jokiuose buhalteriniuose dokumentuos, dėl ko galimai ieÅ¡kovas ir patyrė žalos, tačiau atsakovas dėl to nekaltas. Å iÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovui turėjo atlyginti kalti asmenys - L. Å ., D. B.,

E. N., ar kt. Su Å¡iomis darbuotojomis taip pat buvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, jos tiesiogiai dirbo su ieÅ¡kovui priklausančiomis materialinėmis vertybėmis bei buvo tiesiogiai atsakingos už jų iÅ¡saugojimÄ . Å ių darbuotojų kaltę dėl žalos patvirtina ir ta aplinkybė, kad dalis žalos iÅ¡ jų buvo atskaityta ieÅ¡kovo

sprendimu ir jos dėl to neginčijo. Įvertinus tai, kad atsakovo kaltė dėl žalos ieškovui padarymo nėra

preziumuojama, atsakovas jam pareikšto civilinio ieškinio šioje dalyje nepripažįsta, ieškovas savo tokio reikalavimo atsakovui neįrodė, todėl

atsakovas, stengdamasis atlyginti savo padarytÄ Å¾alÄ , jam be jokio pagrindo sumokėjo, o Å¡is be jokio pagrindo iÅ¡ jo įgijo

13526,83 Lt, kuriuos ieÅ¡kovas privalo grÄ Å¾inti. Patenkinus pagrindinį

prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , turėtų bÅ«ti tenkinamas ir papildomas jo reikalavimas dėl 400,60 Lt minimalių nuostolių,

skaičiuojamų palūkanomis priteisimo.

3. Teismas,

nagrinėdamas atsakovo priešieškinį ir nustatęs, jog nėra jokių konkrečių atsakovo kaltės dėl žalos padarymo įrodymų, todėl

dėl tos žalos galimai yra kalti kiti asmenys (atsakovui pavaldÅ«s filialo darbuotojai - vyr. finansininkė, pardavėjos, kasininkė, vairuotojas), privalėjo į įtraukti Å¡iuos asmenis dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, kadangi Å¡is teismo sprendimas turi tiesioginės įtakos jų pareigoms. Atsakovas, atlyginęs ieÅ¡kovui jo patirtÄ Å¾alÄ dėl kitų bendrovės darbuotojų kaltės, turi regreso teisę į dėl to patirtų nuostolių kompensavimÄ Ä¯ kaltus dėl žalos asmenis. Tokiu bÅ«du teismas, atmesdamas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, nusprendė dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų teisių ir pareigų, Å¡ie asmenys neturėjo galimybės pateikti savo atsiliepimų ir gintis nuo jų atžvilgiu atsakovo pareikÅ¡tų kaltinimų, o pagal CPK

329 str. 2 d. 2 p. nuostatas tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

           Atsiliepimu į atsakovo R. L. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „VaivorykÅ¡tė“ praÅ¡o atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ ir palikti nepakeistÄ Å iaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. sprendimÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje.

           Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantas ignoruoja aplinkybę, kad ieÅ¡kovui teisė į palÅ«kanų atlyginimÄ buvo pripažinta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais Å iaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo teisė į įstatymų nustatyto dydžio metinių palÅ«kanų atlyginimÄ negalėjo bÅ«ti ginčijama ir iÅ¡ naujo svarstoma pirmosios instancijos teisme ir negali bÅ«ti ginčijama apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovas civilinį ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kaip minimalius nuostolius, Å iaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė 2007-11-12, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantui reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kovo teisės gintinos tik nuo 2002-11-12, t.y. CK 1.125 str. 9 d. nustatytos penkerių metų ieÅ¡kinio senaties termino ribose. Apelianto samprotavimai, esÄ ieÅ¡kinio senaties terminas nutrÅ«ko 2004-11-24, kai ieÅ¡kovas parašė raÅ¡tÄ Å iaulių apygardos prokuratÅ«rai, visiÅ¡kai nepagrįsti, kadangi pagal CK 1.130 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat apeliantas visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, esÄ Ä¯statymai nenumato, kad ieÅ¡kovas turi teisę skaičiuoti palÅ«kanas iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, kadangi bÅ«tent tokiÄ teisę įstatymų leidėjas nustato CK 6.210 str., 6.261 str., 1.127 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Apelianto samprotavimai, susiję su DÄ®K 242 str. 2 d. nustatyto vienerių metų senaties termino taikymu, a priori negali bÅ«ti pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimui Å¡ioje dalyje revizuoti. IeÅ¡kovo reikalavimai Å¡ioje dalyje kilo ne iÅ¡ darbo teisinių santykių, tačiau dėl to, kad apeliantas įvykdė sunkų kriminalinį nusikaltimÄ ir teismas apeliantÄ pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 183 str. 2 d., taigi apelianto civilinė atsakomybė Å¡ioje dalyje yra deliktinė.

2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prieÅ¡ieÅ¡kinį. Nors apeliantas baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu pasisavinęs tabako gaminių tik už 44020,40 Lt, tai nereiÅ¡kia, kad apeliantas neturėjo pareigos atlyginti materialinę žalÄ kitais pagrindais, kadangi pareiga atlyginti materialinę žalÄ gali kilti ne tik iÅ¡ baudžiamosios teisės, bet ir iÅ¡ civilinės bei darbo teisės. Å iuo atveju ginčui aktualiu laikotarpiu apeliantas dirbo pas ieÅ¡kovÄ pagal darbo sutartį prekybos tabako gaminiais padalinio vadovu, be to, su apeliantu taip pat buvo sudaryta sutartis dėl visiÅ¡kos materialinės atsakomybės. Byloje buvo nustatytos visos sÄ lygos atsirasti apelianto materialinei atsakomybei. Be to, apeliantas buvo ieÅ¡kovo padalinio vadovas, todėl jo atsakomybė atsirado ne tik iÅ¡ darbo teisės normų, tačiau ir iÅ¡

civilinės teisės (CK ir Akcinių bendrovių įstatymo) normų. Taigi nepriklausomai nuo to, kad apeliantas BPK

nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu pasisavinęs tik 44020,40 Lt vertės turtÄ , jis turėjo pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovui visÄ 58255,23 Lt materialinę žalÄ (visa žala 59751,22 Lt, tačiau 1495,99 Lt žalos dalį atlygino pardavėjos D. B. ir E. N., todėl liko 58255,23 Lt žala). Apeliantas ne tik raÅ¡tu įsipareigojo, bet ir geruoju atlygino materialinę žalÄ atsiradusiÄ tiek iÅ¡ BPK tvarka konstatuotos nusikalstamos veikos, tiek iÅ¡ netinkamo padalinio vadovo pareigų ir sutarties

dėl visiškos materialinės atsakomybės vykdymo. Apeliantas sumokėjo ieškovui 58255,23 Lt ir tai padarė iki Šiaulių

apygardos teismo 2008-03-12 nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo. Tai

neabejotinai atitiko geros moralės nuostatas. Todėl ir CK 6.241 str. 1 d. 3 p. pagrindu apelianto sumokėta suma negali

bÅ«ti iÅ¡reikalauta iÅ¡ ieÅ¡kovo. Apeliantas pats, savo noru, nepaisydamas to, kad nuo žalos nustatymo iki jos atlyginimo praėjo daugiau, kaip septyneri metai, atlygino visÄ Å¾alÄ . CK 6.241 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad negali bÅ«ti

išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, perduotas prievolei įvykdyti pasibaigus ieškinio senaties terminui. Todėl

ir dėl šios priežasties priešieškinis negalėjo būti tenkinamas

3. Apeliantas, ginčydamas teismo sprendimo dalį, kurioje teismas atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinį, nepagrįstai nurodo, esÄ yra CPK 329 str. 2 d. 2 p. nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi, apelianto nuomone, teismas nusprendė dėl buvusių ieÅ¡kovo darbuotojų - vyr. finansininkės L. Å ., pardavėjų D. B. ir E. N., taip pat neidentifikuotų kasininkės ir vairuotojo teisių ir pareigų. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje jokių pareigų apeliaciniame skunde minimoms L. Å ., D. B. ir E. N., taip pat kitiems apelianto net neįvardintiems asmenims nenustatė. Teismas Å¡ioje sprendimo dalyje iÅ¡samiai ir motyvuotai nurodė, kodėl, teismo nuomone, bÅ«tent apeliantas turėjo pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ .

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniuose skunduose, nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d.). Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas iÅ¡vadas ir tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo yra pagrįstos. Apeliantas ieÅ¡kovo reikalavimÄ nepagrįstai vertina kaip

vienkartinį žalos atlyginimÄ . Apeliantui neatsiskaičius su ieÅ¡kovu, atsiranda pastarojo teisė reikalauti

palÅ«kanų, kurios skaičiuojamos kaip periodiniai mokėjimai. Pagrindinė palÅ«kanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimÄ si

pinigais. Pagal įstatymÄ kita palÅ«kanų funkcija yra nuostolių kompensavimas. CK 6.261 str. nustatyta, kad praleidęs piniginės (Å¡iuo atveju laiku neatsiskaičius už padarytÄ Å¾alÄ ) prievolės įvykdymo terminÄ , skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Å ioje įstatymo normoje yra nuostata, kad už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatytas palÅ«kanas. Taigi, palÅ«kanos yra kaip atlyginimas už naudojimÄ si pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Minėta, kad jos atlieka kompensavimo funkcijÄ , ir tai ne kartÄ yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismų praktikoje taip pat suformuluota nuostata, jog teisė reikalauti palÅ«kanų iÅ¡lieka iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, tačiau ne daugiau kaip iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos, jei Å¡alys nėra sutarusios kitaip arba iÅ¡ieÅ¡kotojas bendru sutarimu ar savo pareiÅ¡kimu bei veiksmais nėra atsisakęs nuo procesinių palÅ«kanų skaičiavimo. IeÅ¡kovas to nėra padaręs. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad palÅ«kanos skaičiuojamos už

5 metus atgal, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo 2007 m. lapkričio 12 d., kai ieÅ¡kovas pateikė civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje. Toks sisteminis CK 6.37 str. 2 d., 6.261 str., 6.210 str. 1 d. normų aiÅ¡kinimas, taikant ieÅ¡kinio senatį, atitinka įstatyminio reglamentavimo tikslus bei uždavinius, palÅ«kanų instituto paskirties ir dispozityvumo, prievolės Å¡alių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principus, kuriais siekiama apsaugoti prievolės Å¡alių teises ir teisėtus interesus. Pasisakant dėl apelianto motyvo, jog ieÅ¡kovo reikalaujamos palÅ«kanos iÅ¡ viso negali bÅ«ti priteistos, kolegija pripažįsta, kad ieÅ¡kovo teisė į palÅ«kanas kaip minimalių nuostolių atlyginimÄ yra įteisinta baudžiamojoje byloje priimtu procesiniu dokumentu – Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutartimi. Å ia nutartimi ieÅ¡kovui pripažinta teisė dėl palÅ«kanų priteisimo, jų dydžio klausimÄ perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Taigi, negalima iÅ¡ naujo svarstyti, ar ieÅ¡kovas iÅ¡ viso turėjo tokiÄ teisę.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovo reikalavimui priteisti žalÄ turi bÅ«ti taikomos Darbo kodekso normos, reglamentuojančios senaties termino skaičiavimÄ . Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuosprendžiu atsakovas sumokėjo  ieÅ¡kovo turėtus nuostolius, padarytus nusikalstama apelianto veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (DK 255 str. 2 p.). Tuo tarpu palÅ«kanų priteisimÄ reglamentuoja CK normos. Å iuo atveju apelianto atsakomybė yra kildinama iÅ¡ delikto, o ne iÅ¡ darbo santykių.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto priešieškinį. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo

12 d. nuosprendžiu, kuriuo nuteistas apeliantas, jis buvo kaltinamas dėl prekių pasisavinimo už 44020,40 Lt sumÄ . Nesant įrodymų, kad apeliantas pasisavino tabako gaminių už 15730,82 Lt, Å¡i aplinkybė iÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alinta. Tačiau tame pačiame nuosprendyje, kuris ieÅ¡kinio dalyje dėl žalos atlyginimo yra nepakeistas, konstatuota, kad procesas pagal UAB „VaivorykÅ¡tė“ ieÅ¡kininius reikalavimus dėl tiesioginės nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų nutrauktas. Tokiu atveju ginčas iÅ¡spręstas nuosprendžiu, apeliantui geruoju sumokėjus žalÄ . Tai reiÅ¡kia, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 3 p.). Pats apeliantas baudžiamojoje byloje aiÅ¡kiai pripažino savo kaltę ir sumokėjo visÄ ieÅ¡kovo reikalaujamÄ Å¾alos dydį, tame tarpe ir jo prieÅ¡ieÅ¡kiniu Å¡ioje byloje ginčijamÄ 13526,83 Lt sumÄ . Apeliacine tvarka Å¡io nuosprendžio apeliantas neskundė. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tokiu atveju faktai, pripažinti įsiteisėjusiu nuosprendžiu, nebegali bÅ«ti vertinami kitaip. Apelianto motyvas, kad jis sumokėjo ieÅ¡kovui daugiau, siekdamas iÅ¡vengti didesnės bausmės baudžiamojoje byloje, yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Apelianto argumentas, kad jis niekada nepripažino ieÅ¡kinio, nepagrįstas, kadangi jis gera valia sumokėjo ieÅ¡kovui visÄ nustatytÄ Ä¯rodymais sumÄ . Be to, nuosprendyje yra konstatuota, jog apeliantas pripažino, kad yra atsakingas dėl Mažeikių parduotuvėje susidariusio 15730,82 Lt trÅ«kumo kaip

pilnai materialiai atsakingas asmuo. Tokiu atveju kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas minimÄ

sumÄ iÅ¡ atsakovo gavo be jokio pagrindo, kaip prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo apeliantas (CK 1.136 str.). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas darė iÅ¡vadÄ , jog dėl žalos, padarytos ieÅ¡kovui, gali bÅ«ti kalti ir kiti asmenys. Tokiu atveju jie privalėtų dalyvauti teismo procese kaip tretieji asmenys, kuriems teismo sprendimas turėtų tiesioginės įtakos jų pareigoms. Kolegija atmeta šį apelianto motyvÄ , kadangi trečiaisiais asmenimis į procesÄ traukiami tik tie asmenys, kuriems sprendime nustatytos pasekmės gali turėti teisinį suinteresuotumÄ . Nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo analizuojami L. Å ., D. B. ir E. N. veiksmai, apeliantas nenurodė, kaip jos yra susiję su ginčo objektu. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių asmenų atžvilgiu teismo sprendime nėra pasisakoma, o atmetus apelianto prieÅ¡ieÅ¡kinį, jiems iÅ¡ viso negali bÅ«ti uždedamos kokios nors teisinės pareigos. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė jokių reikalavimų kitiems asmenims, iÅ¡skyrus apeliantÄ . Pateikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, apeliantas taip pat nenurodė jokių į bylÄ Ä¯trauktinų asmenų, o tai reiÅ¡kia, kad teismas net neturėjo jokio pagrindo analizuoti Å¡ių asmenų veiksmų. Tai, kad teismas rėmėsi baudžiamosios bylos įrodymais, savaime nėra pagrindas formaliais

pagrindais naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , nepagrįstai įtraukiant į bylÄ Â papildomus asmenis.

Atmetant apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovui priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 79 str., 93 str. 1, 3 d., 98 str.). Å iuo atveju tai yra advokato pagalbos iÅ¡laidos, sudarančios 1452 Lt. Visos iÅ¡laidos pagrįstos buhalteriniais dokumentais. Spręsdama klausimÄ dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ atsakovo 1452 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų, kolegija atsižvelgia į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Atmetant apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto valstybei priteisiamos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Jas sudaro 12,88 Lt (b.l. 28, 46, t. 2).

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu, n u t a r i a :

           Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui UAB „VaivorykÅ¡tė“ 1452 Lt (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 12,88 Lt (dvylika litų 88 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

 Kolegijos

pirmininkė                                                              Birutė

Simonaitienė

                  Â

Teisėjai                                                                                  Rasa

Bartašienė

                                                                                           Regina

Agota Gutauskienė

Kopija tikra

Teisėja

Birutė Simonaitienė