2020-10-07 Nr. AB-18459-3-61-3-04064-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3843-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04064-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. NN-1409 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ (toliau – ir Nutarimas, ginčijamas nutarimas) ir priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog jis buvo neteisėtai perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – Šiaulių TI) už tai, kad sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, taikomas resocializacijos, drausminio poveikio priemones, nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 3 dalis nuo 2019 m. liepos 6 d. neteko galios, todėl Kalėjimų departamentas neturėjo teisinio pagrindo perkelti jį į Šiaulių TI iki 2019 m. gruodžio 10 d. nuobaudai atlikti, o tik galėjo pagal Kalėjimo departamento 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. V-321 (įsakymo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Nr. V-275 redakcija) perkelti jį į kitą įstaigą tęsti bausmės atlikimą. Šiaulių TI kalinimo sąlygos buvo prastesnės nei Pravieniškių PN-AK – pareiškėjui nebuvo teikiamas jam skirtas gydymas ir dietinis maitinimas, jis buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose nebuvo radijo imtuvo, neveikė pareigūnų iškvietimo sistema, buvo šalta, teko patirti ir kitų nepatogumų.

3. Kalėjimų departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 10 d. padarė šiurkštų pažeidimą – kategoriškai atsisakė eiti į jam paskirtą būrį ir nenurodė tokio atsisakymo priežasčių, taip pažeisdamas BVK 110 straipsnio 2 dalį. Pravieniškių PN-AK direktorius, įvertinęs visas su pareiškėjo padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, 2019 m. lapkričio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 67-2058 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir skyrė pareiškėjui 30 parų bausmę, perkeldamas jį į kamerų tipo patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad Pravieniškių PN-AK tuo metu buvo užimtos visos kamerų tipo patalpos, taip pat siekiant apsaugoti kitus nuteistuosius nuo neigiamo pareiškėjo poveikio, pareiškėjas ginčijamu Nutarimu buvo perkeltas nuobaudai atlikti į Šiaulių TI. Nutarime yra padaryta rašybos klaida – iš tiesų pareiškėjas į Šiaulių TI buvo perkeltas ne tolimesniam bausmės, o nuobaudos atlikimui. Atsakovas, priimdamas Nutarimą, vadovavosi galiojančiu BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Pareiškėjas į Kalėjimų departamentą dėl netinkamų kalinimo Šiaulių TI sąlygų nesikreipė. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti jo patirtą neturtinę žalą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento Nutarimo, kuriuo nuspręsta pareiškėją perkelti iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI atlikti paskirtą nuobaudą, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Nuobaudos paskyrimas šioje administracinėje byloje neginčijamas. Nutarime teisinis jo priėmimo pagrindas nurodytas BVK 69 straipsnis ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d.) 3.2 punktas; o faktinis pagrindas –pareiškėjas „sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos, drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus“, todėl „siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą“, nutarta jį perkelti iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI „tęsti bausmės atlikimą iki 2019-12-10.“

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 5 d., numatė, jog Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį, šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytais atvejais (nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas) perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime. Teismas akcentavo, kad šioje byloje minėta nebegaliojanti teisės norma nėra aktuali, nes ginčijamas nutarimas priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsnio 5 dalimi, be to, pareiškėjas nebuvo perkeltas į kalėjimą.

7. Teismas nustatė, kad ginčijamame nutarime aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas siunčiamas į pataisos įstaigos funkcijas atliekantį Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo perkeltas į Šiaulių TI ne likusiam bausmės atlikimo laikotarpiui (ilgesniam laikotarpiui), o nuobaudos atlikimo laikotarpiui (trumpesniam laikotarpiui), nedaro ginčijamo nutarimo neteisėto ir nepagrįsto. Atlikdamas nuobaudą pareiškėjas taip pat tęsia bausmės atlikimą.

8. Teismas pažymėjo, kad BVK 67 straipsnyje nustatyta, jog nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas. Pastarojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis (akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 6 d.) numato, kad tardymo izoliatoriai taip pat gali vykdyti BVK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių pataisos įstaigų funkcijas.

9. Teismas apibendrino, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo vertinimu, nutarime nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas sistemingai ir itin piktybiškai pažeidžia bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus, yra laikytinos aplinkybėmis, nurodytomis BVK 69 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių pareiškėjas galėjo būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Kalėjimų departamentas neturėjo teisinio pagrindo perkelti jį į kitą kalinimo įstaigą – šiuo atveju Šiaulių TI, kuris taip pat atlieka pataisos įstaigų funkciją – tęsti bausmę.

10. Vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismas pažymėjo, kad ginčijamas nutarimas dėl pareiškėjo perkėlimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo perkeliant pareiškėją iš vienos pataisos įstaigos į kitą, nėra teisinio pagrindo tenkinti nagrinėjamą pareiškėjo reikalavimą.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Jis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė formalų, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl jis turi būti panaikintas. Pareiškėjas nurodo, kad iš tiesų jis sistemingai ir piktybiškai nepažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimų (administracinė byla Nr. I‑2518‑1066/2019). Be to, jis buvo išsiųstas į Šiaulių TI atlikti nuobaudą, kas negali būti laikoma bausmės atlikimo tęsimu. Kalėjimų departamentas vadovavosi BVK 69 straipsnio 4 dalimi, o ne 5 dalimi, kaip nurodė teismas. Taip pat teismas neteisingai pritaikė Aprašo 3.2 punktą, nes jis nesuteikė galimybės perkelti pareiškėją atlikti nuobaudą į Šiaulių TI (BVK 142 str. 3 d., galiojusi iki 2019 m. liepos 5 d.). Kalėjimų departamentas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad iš tiesų ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK nebuvo laisvų kamerų tipo patalpų, taip pat nepaaiškino, kodėl jis buvo nukreiptas būtent į Šiaulių TI. Pareiškėjas teikė Kalėjimų departamentui ne vieną skundą dėl netinkamų kalinimo Šiaulių TI sąlygų, todėl priešingi atsakovo teiginiai yra nepagrįsti.

12. Kalėjimų departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. NN-1409 „Dėl nuteistojo perkėlimo“, kuriuo nuspręsta perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimą iki 2019 m. gruodžio 10 d., teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą pripažinęs, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o, nenustačius atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka, nes, jo nuomone, teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Paminėtina, kad ginčijamą nutarimą Kalėjimų departamentas priėmė 2019 m. lapkričio 18 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsniu ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 3.2 punktu, bei atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas „sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos, drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus“ bei siekdamas „apriboti jo [pareiškėjo] daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą“, nutarė jį perkelti iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI „tęsti bausmės atlikimą iki 2019-12-10“. Taigi Kalėjimų departamento direktorius ginčijamu nutarimu perkėlė pareiškėją laikinai (iki 2019 m. gruodžio 10 d.) iš vienos pataisos įstaigos (Pravieniškių PN-AK) atlikti bausmę į kitą (Šiaulių TI). Tokio perkėlimo faktiniu pagrindu nurodytas siekis apriboti pareiškėjo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą.

17. Nutarimo priėmimo metu galiojusios redakcijos BVK 69 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 1 dalyje buvo nustatyta, kad „nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą <...>“. Pagal to paties BVK straipsnio 5 dalį „teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius <...>. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą <...> tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius“. Tuo pat metu galiojusios redakcijos Apraše (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. birželio 23 d.), kuriame buvo reglamentuota nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarka, buvo nustatyta, kad nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti ir tuo atveju, jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą (3 ir 3.2 p.).

18. Teisėjų kolegija, apibendrindama paminėtas BVK ir Aprašo nuostatas nagrinėjamos bylos kontekste, prieina prie išvadų, kad pagal ginčijamo nutarimo metu galiojusį teisinį reguliavimą (1) būtinybė apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą buvo pakankamas pagrindas nuteistojo, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, perkėlimui atlikti bausmę iš vienos pataisos įstaigos į kitą; (2) teisę priimti sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo tuo pagrindu turėjo Kalėjimų departamento direktorius; (3) tokio perkėlimo terminas nebuvo ribojamas.

19. Bylos duomenys patvirtina, kad Kalėjimų departamento direktorius, priimdamas Nutarimą, be kita ko, vertino tai, jog Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimu pareiškėjui skirta nuobauda „30 parų perkėlimas į kamerų tipo patalpas“ už tai, kad jis, nenurodęs konkrečių savo elgesio priežasčių, kategoriškai atsisakė eiti į jam administracijos paskirtą būrį (b. l. 21, 22). Taip pat buvo vertinama Pravieniškių PN-AK drausmės komisijos 2019 m. lapkričio 11 d. teikime Nr. 61-4397 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 29) pateikta informacija apie tai, kad pareiškėjas „<...> sistemingai pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles. Už drausmės reikalavimų pažeidinėjimą, pareigūnų nurodymų nevykdymą buvo baustas uždarymu į kamerų tipo patalpas, tačiau nuteistasis išvadų nedaro, už atsisakymą gyventi paskirtame būryje drausmine tvarka baustas tris kartus, šiuo metu turi 70 galiojančių nuobaudų“.

20. Teisėjų kolegija paminėtus duomenis, kuriais nėra jokio pagrindo netikėti, įvertinusi Nutarties 17, 18 punktuose paminėto teisinio reguliavimo ir pateiktų išaiškinimų kontekste, sprendžia, kad Kalėjimų departamento direktorius turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą ginčijamu nutarimu terminuotai (iki 2019 m. gruodžio 10 d.) perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK atlikti bausmės į Šiaulių TI. Pareiškėjo teiginiai dėl to, jog jis sistemingai ir piktybiškai nepažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimų, yra deklaratyvaus pobūdžio ir prieštarauja bylos duomenims.

21. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

22. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nenustatė Kalėjimų departamento ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaip vienos iš būtinųjų valstybės institucijų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo patirtos neturtinės žalos klausimas skundžiamame teismo sprendime pagrįstai nebuvo vertinamas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad, kaip nustatyta, pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje pabrėžė, jog prašomą priteisti neturtinę žalą jis kildino tik iš Nutarimo neteisėtumo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šiam teismui teiktame pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų dėl, pareiškėjo nuomone, netinkamų kalinimo Šiaulių TI sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. Kartu paminėtina, kad, kaip nustatyta teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjo skundas dėl, jo nuomone, netinkamų kalinimo Šiaulių TI sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. yra išnagrinėtas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose ir dėl jo 2020 m. birželio 1 d. yra priimtas šiuo metu dar neįsiteisėjęs šio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-2547-621/2020.

23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, taip pat teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė