b70775c7-d67e-41a6-aa99-c87d32bdfe6a · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-755-278/2019 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02814-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.4; 3.3.2.5 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 12 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės (toliau ir AB) „Montuotojas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės AB „Montuotojas“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

Å . (V. Å .), trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Galmeta“ dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Montuotojas“ nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-08-10 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-30854-595/2018 priteisė iÅ¡ UAB „Galmeta“ įmonės naudai skolÄ , delspinigius, bylinėjimosi iÅ¡laidas, viso 21 809,09 Eur, tačiau UAB „Galmeta“ yra bankrutavusi ir priteistos skolos nesumokėjo.

Teigia, kad dėl žalos AB „Montuotojas“ atsiradimo yra kaltas buvęs UAB „Galmeta“ vadovas. Prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo V. Å . solidariai su UAB „Galmeta“ 21 809,09 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Be to, ieÅ¡kinio užtikrinimui, prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti ieÅ¡kinio sumai atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant – pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-09-30 nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo V. Š. turtui atmestas.

3. Teismas sprendė, kad ieškovės baimė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas savo prievolės neįvykdys, nėra pagrįsta ir yra netinkama, nes AB „Montuotojas“ nenurodė jokių aplinkybių, kurios bent preliminariai leistų spręsti, jog atsakovas aktyviais veiksmais būtų siekęs išvengti piniginių lėšų sumokėjimo. Be to, nurodė, kad ieškovė nepagrindė pakankamais ir leistinais įrodymais egzistuojant grėsmei, kad nesiėmus prašomų priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie atsakovo sunkiÄ finansinę padėtį, dėl ko taptų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo procesinį sprendimÄ . Nurodė, kad praÅ¡ymo tenkinimas žymiai padidintų bylinėjimosi iÅ¡laidas, o įstatymas įpareigoja teismÄ ir Å¡alis laikytis ekonomiÅ¡kumo principo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 4. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė AB „Montuotojas“ praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019-09-30 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti arba klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

5. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir be pagrindo netaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 144, 145 straipsnių normų. Teigia, kad nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai nebuvo preliminariai vertinama, ar ieškovės atžvilgiu gali būti priimtas palankus sprendimas.

6. Tvirtina, kad reikalavimų pagrįstumui pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-21 nutarimÄ administracinėje byloje Nr.A6.-40-932/2019, kuriame nustatyta, kad V. Å ., bÅ«damas UAB „Galmeta“ vadovu, žinodamas, jog įmonė yra nemoki, neįvykdė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei, nepagrįstai tęsė bendrovės veiklÄ bei 2017-11-15 sudarė su AB „Montuotojas“ filialu - montavimo firma Panevėžyje, sutartį, nors iÅ¡ anksto žinojo, kad neturės galimybių apmokėti už atliktus darbus.

7. Teigia, kad Å¡iomis aplinkybėmis ieÅ¡kovė maksimaliai pagrindė savo praÅ¡ymo ir bÅ«simo sprendimo, kuriuo bÅ«tų tenkinami jos reikalavimai priėmimo pagrįstumÄ . Tvirtina, kad tai buvo pagrindas tenkinti ir praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8. Nurodo, kad CPK 144 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, teismų praktikoje preziumuojama tuomet, kai pareikÅ¡tas didelės sumos turtinis ginčas. Teigia, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti 21 809,09 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas, t.y. fiziniam asmeniui didelę sumÄ , kuri virÅ¡ija dviejų metų vidutinio mėnesinio fizinio asmens darbo užmokesčio dydį (netto 2019 m. 2 ketv. - 817, 80 Eur.).

Å ios reikÅ¡mingos aplinkybės teismas nevertino. Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės AB „Montuotojas“ atskiruoju skundu, be to, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

10. Atskirojo skundo objektas – teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Atskiruoju skundu apeliantė tvirtina, kad jos ieÅ¡kininis reikalavimas yra preliminariai pagrįstas ir tai patvirtina byloje pateiktų įrodymų turinys, be to, iÅ¡ atsakovo praÅ¡oma priteisti suma, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė ir tai leidžia preziumuoti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo galimÄ pasunkėjimÄ arba negalimumÄ .

12. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi bÅ«tinos sÄ lygos: pirma, Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, antra, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, vertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1194/2014, Nr. 2-1772-943/2016, Nr. e2-1816-302/2018, Nr. e2-40-236/2019;

Nr. e2-205-464/2019). Atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, vadovaujantis ieÅ¡kinio preliminaraus (ne)pagrįstumo sÄ lyga, galima tik esant akivaizdžiam reikalavimo nepagrįstumui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018).

13. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Montuotojas“ ieÅ¡kinio turinio bei byloje pateiktų įrodymų preliminariai galima vertinti, kad atsakovui keliami reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, akivaizdaus ieÅ¡kinio nepagrįstumo nėra nustatyta, dėl ko egzistuoja viena iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų. Tačiau prieÅ¡ingai nei tvirtinama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas nors ir neiÅ¡skyrė Å¡io elemento bei jo atskirai nemotyvavo, tačiau iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad vertino esant pirmiau minėtÄ sÄ lygÄ nustatyta.

14. Ä®vertinus ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teismui pateikto praÅ¡ymo turinį, atskirajame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes bei skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai sprendė nesant pagrindo iÅ¡vadai, kad pagal ieÅ¡kovės praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nurodytas aplinkybes netaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja reali grėsmė galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

15. PrieÅ¡ingai nei tvirtinama atskirajame skunde, nuosekliai teismų formuojamoje praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, didelei ieÅ¡kinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo paties ieÅ¡kovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime areÅ¡to taikymÄ lemiančios aplinkybės reikÅ¡mė. IeÅ¡kinio sumos dydis gali bÅ«ti tik vienas iÅ¡ daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Teisminėje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad Å¡io iÅ¡imtinio, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslÄ iÅ¡vengti bÅ«tent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Todėl su tokiu praÅ¡ymu turi bÅ«ti pateikti duomenys, kad atsakovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, nuslėpti, ar apsunkinti turtÄ kitomis prievolėmis. SÄ Å¾iningumo aspektu gali bÅ«ti vertinami tiek Å¡alies veiksmai iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (pvz.:

Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2-1092-943/2016, Nr. e2-46-464/2017, Nr. e2-351-302/2017, Nr. e2-629-302/2017, Nr. e2-157-464/2018, Nr. e2-210-943/2019). Taigi, vien didelė ieškinio suma pati savaime negali būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu.

16. IÅ¡ byloje teiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieÅ¡kovė net neįrodinėjo atsakovo V. Å . nesÄ Å¾iningumo, neteikė jokių įrodymų ir (ar) nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti apie atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (CPK 178 straipsnis). ŠiÄ iÅ¡vadÄ visiÅ¡kai pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas, o apeliantė skunde nenurodė jokių argumentų, kurie leistų manyti prieÅ¡ingai.

Aplinkybė, kad atsakovas neįvykdė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei bei tęsė jos Å«kinę veiklÄ , sudarė darbų atlikimo sutartis su ieÅ¡kove, savaime nepatvirtina atsakovo nesÄ Å¾iningumo bei ketinimo imtis veiksmų siekiant apsunkinti ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . Be to, pažymėtina, kad teismų priimami procesiniai sprendimai negali bÅ«ti grindžiami prielaidomis, o asmens nesÄ Å¾iningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl praÅ¡ymuose iÅ¡dėstytus teiginius privalo įrodyti juos nurodanti Å¡alis.

Tačiau AB „Montuotojas“ nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, susijusių su atsakovo turtine padėtimi, neįrodinėja, kad ieÅ¡kinio suma atsakovui yra tiek didelė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas iÅ¡ties galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nesant minėtų duomenų, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones teismui nebuvo pakankamo pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsisakymas tenkinti praÅ¡ymÄ neriboja ieÅ¡kovės teisės praÅ¡yti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tolimesnio civilinio proceso eigoje.

17. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Birutė Valiulienė