2022-05-04 Nr. AB-11354-3-61-3-00427-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2231-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00427-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 21S44904 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 6K-156 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dalyvavo mitinguose prieš neteisybę, jis buvo žurnalistas ir fotografas, transliavo įvykius, dirbo laikraštyje (duomenys neskelbtini), tyrė korupciją šalyje, jo pavardė yra žinoma milicijai. (duomenys neskelbtini)buvo nužudytas jo kolega žurnalistas. Dėl pareiškėjo vykdomos veiklos ir dalyvavimo mitinguose (duomenys neskelbtini) jo ieško, jeigu pareiškėjas grįžtų į kilmės valstybę, jis būtų sulaikytas, gali būti nužudytas, todėl pareiškėjas ieško saugumo.

2.2. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad jam turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašyta Sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Pats atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

2.3. Pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gairės) įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis.

2.4. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo (pareiškėjo) gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei jo kilmės šalyje gresia pavojus dėl to, kad jis vykdė savo pilietinę pareigą, vykdė žurnalisto veiklą. Pareiškėjas įrodė, kad jis dirbo žurnalistu, dalyvavo demonstracijose (protestuose) ir sulaukė realių grasinimų iš ginkluotos grupuotės ((duomenys neskelbtini)), veikiančios šalyje. Atsakovas netinkamai išnagrinėjo prieglobsčio prašymo aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus.

2.5. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, kad sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas (neteisėtas sienos kirtimas) neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko, siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjo pateiktas prašymas skundą dėl Sprendimo nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

3.2. Departamentas, įvertinęs tyrimo metu surinktą informaciją, nenustatė persekiojimo, t. y. neidentifikavo faktinių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, kad pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

3.3. Pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, neva lėmusias jo išvykimą iš kilmės valstybės buvo nedetalus ir prieštaringas, grindžiamas prielaidomis ir bendro pobūdžio teiginiais, nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais (pareiškėjas paties laikraščio straipsnių ar nuotraukų, kurių autorius jis buvo, nepateikė). Paprašius patikslinti, kokios grupuotės grasino pareiškėjui ir jo šeimai, grupuotes asmuo įvardijo bei teigė, kad gavo grasinantį laišką, tačiau jo nepateikė. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), o dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų įgijęs žurnalisto profesiją, jis nepateikė. Po Sprendimo priėmimo pareiškėjas pateikė dokumentus, kurie neva įrodo, kad jis dirbo žurnalistu, dalyvavo demonstracijose (protestuose) ir sulaukė realių grasinimų iš ginkluotos grupuotės ((duomenys neskelbtini)), veikiančios šalyje, tačiau negalima nustatyti jų autentiškumo, tokiu būdu pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jo deklaruojama baimė visiškai pagrįsta.

3.4. Departamentas surinko pareiškėjo kilmės valstybės informaciją. Pagal surinktą kilmės valstybės informaciją (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis, tačiau Gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų iš esmės pasikeitusi, pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją.

3.5. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų, todėl akivaizdu, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Departamentas teigė, kad, atsisakius suteikti prieglobstį, tikėtina, jog pareiškėjas, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti.

3.6. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą patenkino iš dalies, t. y. pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

5. Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad:

5.1. (duomenys neskelbtini).

5.2. Pirminės apklausos metu pareiškėjas papasakojo, kad (duomenys neskelbtini).

5.3. Departamentas, atsižvelgęs į tai, kad šioje situacijoje nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgęs į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Departamentas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

5.4. Departamentas Sprendimu nusprendė 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

5.5. Pareiškėjas su skundu dėl Sprendimo panaikinimo kreipėsi į Komisiją, tačiau jo skundas buvo atmestas.

6. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo nuostatos (86 str., 87 str.), taip pat teismas apžvelgė 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas (99 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas pasakojimas nėra grindžiamas konvencinėmis priežastimis, pareiškėjo persekiotojai nėra valstybiniai subjektai (jis jų net konkrečiai neįvardija), todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies tikroji priežastis nėra apsaugos nuo konvencinio persekiojimo ieškojimas. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, duotus apklausų metu ir teismo posėdyje.

8. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo pasakojimas buvo neišsamus ir prieštaringas. Pareiškėjas buvo paprašytas įvardinti būdus ir priemones, kaip jam buvo grasinama, nurodyti asmenis, kurie jam grasino (vardus ir pavardes), taip pat, kada jam grasino. Pareiškėjas teigė, kad jis buvo persekiojamas ir sulaukė grasinimų iš valstybės (ginkluotos milicijos), tačiau, kas konkrečiai jam grasino, jis nedetalizavo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors pareiškėjas teigė, jog gavo grasinantį laišką, kuriame buvo jo ir jo brolio vardai, taip pat laiške parašyta, kad už jų veiksmus (nuotraukas iš mitingų, vardo teršimą ir pan.) jie bus ieškomi (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir už jo ribų, tačiau konkrečių įrodymų nėra pateikta, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog dėl šio grasinančio laiško pareiškėjui gali grėsti pavojus jo gyvybei ar sveikatai. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo pateikta grasinančio laiško versija kelia abejonių, nes pareiškėjas teismo posėdyje pripažino, kad laiškas buvo popierinis, paliktas prie jo laikraščio redakcijos, tačiau pateikta elektroninė versija neturi jokių popieriniam dokumentui būdingų bruožų (pvz., sulankstymo ar nusidėvėjimo požymių, šešėlių).

9. Teismas papildomai nurodė, kad Departamentas, atlikdamas tyrimą, nustatė, jog pareiškėjo asmens pateiktuose dokumentuose jo gimimo data įrašyta 1997 m. balandžio 3 d., tačiau antrinės apklausos metu pareiškėjas savo gimimo datą nurodė visai kitą (pasakė, kad gimė 1997 m. kovo 4 d.), taigi vien toks neatitikimas rodo, kad pareiškėjas yra nesąžiningas ir galbūt siekia visai kitų tikslų. Taip pat atsakovo nustatyti ir kiti prieštaravimai, kas kelia abejonių dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumo (prašyme suteikti prieglobstį nurodyta, kad savo šalyje (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dalyvavo mitinguose prieš neteisybę 2019 m. spalio 15 d., tuo tarpu antrinės apklausos metu paminėjo jau kitą datą, t. y. 2021 m. gegužės 25 d.).

10. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius dėl jo vykdomos žurnalistinės veiklos, nes nei apklausos metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) vykdė žurnalistinę veiklą ir dėl to pradėjo jam grasinti grupuotės (pareiškėjas laikraščio, kuriame galimai dirbo, darė reportažus, straipsnių nurodyti negalėjo). Teismo posėdyje pareiškėjas laikėsi versijos, kad jo darbas buvo tik filmuoti, bet taip pat pripažino, kad viešai nebūtų galima rasti jo rengtos medžiagos. Pareiškėjas taip pat nepateikė dokumentų apie pareiškėjo įgytą žurnalisto profesiją, priešingai, pareiškėjas pripažino, kad yra (duomenys neskelbtini) ir turi (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Apklausos metu pareiškėjas teigė, kad po grasinimo slapstėsi apie 1,5 mėn., o teismo posėdyje nurodė, kad slapstėsi 3 mėnesius, bet, patikslinus datas apie grasinimo gavimą ir išvykimą, paaiškėjo, kad išvyko praėjus 7 dienoms po grasinimo.

11. Teismas konstatavo, kad nustatyti neatitikimai (prieštaravimai), pasakojant apie kilusias konfliktines situacijas, grasinimus, leidžia teigti, kad pareiškėjo pasakojimas yra nepatikimas. Pasakojimas apie žurnalistinę veiklą, kuri būtų reikšminga persekiotojams, nėra paremtas jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjo pateiktos pažymėjimų kopijos šios aplinkybės nepagrindžia, nes nėra duomenų apie jo veiklą. Iš tokio pareiškėjo pasakojimo sudėtinga (beveik neįmanoma) identifikuoti nei pačių grasintojų, nei jų motyvų, nei tikslų, todėl teismas tokius pasakojimo prieštaravimus vertino itin kritiškai. Teismas taip pat pažymėjo, kad Departamento atlikto tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjas nesikreipė pagalbos į kilmės valstybės institucijas, nebandė kilusių konfliktinių situacijų spręsti kitu būdu. Priešingai – iš kilmės šalies išvyko per oro uostą, praeidamas dokumentų patikras. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pasakojimo ne detalumas neleidžia identifikuoti, kad pareiškėją persekiojo asmenys, nuo kurių gali būti suteikiama tarptautinė apsauga.

12. Teismas, įvertinęs Departamento surinktą medžiagą apie pareiškėjo kilmės valstybę, pripažino, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Sprendime nurodyta, kokia informacija surinkta ir iš kokių šaltinių, ši informacija, teismo vertinimu, yra visiškai aktuali nagrinėjamai bylai, o pats pareiškėjas nepateikė nei argumentų, nei faktų, kad informaciją nustatyta neteisingai. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad atsakovas tyrimą dėl baimės patirti grasinimus iš esmės atliko paviršutiniškai.

13. Teismas akcentavo, kad byloje nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Teismas sprendė, kad Departamentas pagrįstai rėmėsi naujausia EPPB pateikiama informacija, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai neleidžia suabejoti Departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

14. Vadovaudamasis Tvarkos aprašo 222 punktu, teismas pažymėjo, kad Departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą prašymą jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, padarė išvadą, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas. Teismas pabrėžė, kad teisme vyko žodinis pareiškėjo bylos nagrinėjimas ir pareiškėjas turėjo teisę savo paaiškinimus išsakyti teisminio nagrinėjimo metu, todėl šiuo atveju pareiškėjo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista.

15. Apžvelgęs 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalį, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo pagrįstai atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, taip pat teismas įvertino pareiškėjo atvykimo aplinkybes į Lietuvą (laisvai išvyko iš (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad vyks į Europos Sąjungą nelegaliai, neteisėtai kertant (duomenys neskelbtini) sieną hibridinės atakos metu, atvykus be dokumentų), prašymo išnagrinėjimą skubos tvarka. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta ir teisėta, o Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

16. Teismas pažymėjo, kad Departamentas nepagrįstai uždraudė pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, nustatytas laikotarpis yra neproporcingas ir nemotyvuotas, todėl šią Sprendimo dalį teismas pakeitė ir pareiškėjui uždraudė į Lietuvos Respubliką atvykti 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

17. Įvertinęs tai, kad Sprendimo dalis dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką buvo pakeista, teismas sprendė, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

18. Teismas nurodė, kad nenustatyta pagrindų panaikinti Sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, ir Komisijos sprendimą, todėl pareiškėjo išvestinį skundo reikalavimą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo teismas atmetė.

III. 19. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi jis nori ir turi būti tiesiogiai išklausytas.

20. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

20.2. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui dėl jo dalyvavimo protestuose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

20.3. Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes yra persekiojamas dėl politinių motyvų, daug kartų, nepaisydamas grasinimų, organizavo protestus ir aktyviai juose dalyvavo.

20.4. Gairės yra rekomendacinio pobūdžio, ten pateikta apibendrinta informacija iki 2020 m. spalio mėnesio (1 metų senumo), todėl atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. Atsakovui neatlikus tokio vertinimo, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

20.5. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

20.6. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

21. Atsakovas Departamentas, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pakartodamas argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašo jį atmesti.

22. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą Departamentą nagrinėti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, be kita ko, norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

25. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, nurodo, kad Departamentas apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo, nepagrįstai vadovavosi tik Gairėmis.

27. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

29. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

30. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014, 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

31. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

32. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

33. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

34. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

35. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas teigė, jog jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir sulaukė grasinimų dėl to, kad dalyvavo demonstracijose. Pareiškėjas paaiškino, kad dirbo laikraštyje, jį persekioja milicija, nes mitinguose jis dirbo kaip žurnalistas ir fotografas.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė iš esmės teisingą išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas nėra detalus, nuoseklus bei nėra patvirtintas patikimais įrodymais. Kalbėdamas apie protestus apklausos metu, pareiškėjas pateikė prieštaringą informaciją, jo pasakojime buvo esminių neatitikimų – pareiškėjas nurodė skirtingas savo gimimo datas, negalėjo tiksliai nurodyti po kiek laiko nuo grasinimų išvyko iš šalies (nurodė 3 skirtingus laikotarpius), pareiškėjo pasakojimas apie persekiotojus buvo grindžiamas tik labai bendro pobūdžio informacija, pareiškėjo pasakojimai apie grasinimus stokoja detalumo, pareiškėjas negalėjo pateikti jokių įrodymų apie savo veiklą (kaip fotografo ir / ar žurnalisto), pareiškėjas pats nurodė, kad jis baigė (duomenys neskelbtini), pagal profesiją yra (duomenys neskelbtini).

Taip pat iš pareiškėjo pasakojimo apklausos metu negalima aiškiai identifikuoti persekiojimo vykdytojų, pareiškėjo pasakojimas apie grasinimus jam buvo itin abstraktus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį, kadangi pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Teisėjų kolegija pritaria, pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimo veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra nulemta tik jo subjektyvaus situacijos vertinimo bei prielaidų.

Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo (pareiškėjo) pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad prieglobsčio prašytojui reikia suteikti tarptautinę apsaugą. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti teismo įvertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikyta visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai Sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

37. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo bei Departamento išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.

38. Įvertinusi Sprendimo turinį, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Departamentas pateikė išsamią informaciją apie bendrą padėtį kilmės šalyje, kuri patvirtina, kad pareiškėjo gyvenamoje vietovėje ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos, pareiškėjas nepateikė įrodymų ir duomenų, kurie paneigtų šias išvadas, todėl teisėjų kolegija pritaria atsakovui ir pirmosios instancijos teismui, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

39. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad po Sprendimo priėmimo pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus (dokumentus ir nuotraukas), kurie, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad jis dirbo žurnalistu ir dalyvavo protestuose. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pateiktos dokumentų kopijos kelia abejonių dėl jų autentiškumo, be to, pateiktuose dokumentų kopijose yra nurodyti kiti asmenys, pateikta kito asmens nuotrauka, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina jo nurodomų aplinkybių.

40. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Departamentas vadovavosi neaktualiais ir esamos padėties neatitinkančiais duomenimis apie kilmės šalį, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį kilmės šalyje. Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021; taip pat 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1277-520/2022, Nr. eA-1287-968/2022, Nr. eA-1299-815/2022, Nr. eA-1336-575/2022; kt.).

41. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, be Gairių, rėmėsi ir tarptautinių organizacijų (pvz., Tarptautinės Migracijos organizacijos) bei kitų institucijų (pvz., Norvegijos pabėgėlių tarnybos) duomenimis apie padėtį (duomenys neskelbtini), todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad atsakovas nesurinko kilmės valstybės informacijos iš skirtingų šaltinių.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nepagrįstais laikytini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Pirmosios instancijos teismas sutrumpino Sprendime nustatytą laikotarpį, kuriuo uždraudžiama pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2 metų, taip pat pakeitė Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį (perspėjimas įvestas 2 metams), o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan