2022-09-01 Nr. AB-21430-4-53-3-00184-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3759-442/2022

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00184-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant užsieniečiui J. E., jo atstovui advokatui V. J.,

vertėjui T. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio J. E. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. liepos 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui J. E..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) piliečiu J. E. prisistatančiam asmeniui (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams t. y. iki 2023 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras teikime nurodė, kad:

2.1. VSAT Varėnos pasienio rinktinės, Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, VSAT pareigūnai 2021 m. liepos 24 d. apie 15.00 val., sulaikė 2 asmenis, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, pėsčiomis, neteisėtai, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką. Tarp sulaikytų asmenų buvo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistatęs J. E., gim. (duomenys neskelbtini), (Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) užsienietis užregistruotas ILTU kodu: 90002468823), kuris su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje bei pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

2.2. 2021 m. rugsėjo 23 d. Užsienietis buvo apgyvendintas VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centre, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6, 8 dalių nuostatomis.

2.3. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –

ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 21S36194, J. E. nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui – išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos pavesta vykdyti VSAT. J. E. pateikė skundą dėl šio Migracijos departamento sprendimo. Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija, išnagrinėjusi skundą, priėmė sprendimą atmesti jį kaip nepagrįstą (2021 m. lapkričio 26 d. Nr. 6K-1717). J. E. šį sprendimą apskundė. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 21 d. išnagrinėjęs Užsieniečio skundą priėmė sprendimą J. E. skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Migracijos departamento 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 21S36194 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, likusią Užsieniečio skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

2.4. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. 22S64726 įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti užsienietį nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

2.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2262-552-2022, atmetė J. E. apeliacinį skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą nepakeistą. LVAT priėmus neskundžiamą nutartį, užsieniečio teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytojo į užsienietį, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turėjo būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2.6. Užsienietis yra apgyvendintas VSAT sprendimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalies nuostatomis iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos užtikrinančios jo poreikius, t. y. užsienietis gali judėti ne tik savo aukšte, ar kiemelyje, tačiau gali judėti visoje Centro teritorijoje, naudotis futbolo, bei krepšinio aikštėmis esančiomis Centro stadione, bendrauti su kitais ten gyvenančiais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su advokatu, naudotis ryšio priemonėmis. Be to, Centre apgyvendinti užsieniečiai, pateikę prašymą Centro administracijai, socialinių darbuotojų pagalba turi galimybę laikinai išvykti iš Centro teritorijos būtiniausiems poreikiams patenkinti ar maisto produktams, kurių nėra Centre esančioje parduotuvėje, įsigyti. Centre yra sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kurios užtikrina užsieniečių teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką. Centre užsieniečiai apgyvendinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1V-340 „Dėl Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis.

2.7. Centre užsieniečiai yra maitinami tris kartus per dieną, taip pat yra numatyta galimybė ir patiems užsieniečiams gaminti maistą, aukštuose yra įrengtos bendro naudojimo virtuvės patalpos su visa reikalinga buitine technika, bei indais ir įrankiais. Užsieniečiai gali pasirinkti tradicinį, alternatyvų ir vegetarišką valgiaraštį. Maistas yra pateikiamas ir meniu sudaromas atsižvelgiant į užsieniečių mitybos ypatumus. Užsieniečių maitinimo valgiaraščiai sudaromi ir maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūriniuose padaliniuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-289.

2.8. Centre yra teikiamos medicininės paslaugos, užsieniečiai yra aprūpinami vaistais ar kitais medicininiais preparatais. Centre veikia parduotuvė, kurioje yra galimybė ne tik įsigyti turimas prekes, bet užsisakyti norimų prekių. Centre lankosi psichologai, kurie teikia psichologo paslaugas užsieniečiams. Centre esančios socialinės darbuotojos, bei Nevyriausybinės organizacijos organizuoja užsieniečiams įvairius laisvalaikio užsiėmimus. Be to, Centro administracija, pagal galimybes, imasi visų priemonių užsieniečių sąlygoms gerinti.

2.9. Įvertinus visus byloje esančius dokumentus ir aplinkybes, nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 10 punktuose nurodytos aplinkybės dėl kurių Užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nes iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog asmuo neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, asmuo užsieniečių registracijos centro pareigūnams nėra pateikęs jokių dokumentų ar įrodymų apie gyvenamąjį būsto turėjimą ar nuomą Lietuvos Respublikoje; užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečių registracijos centrui nėra pateikęs jokių įrodymų apie turimas lėšas, kad galėtų pragyventi Lietuvos Respublikoje;

2.10. Atkreiptas dėmesys, kad sulaikytas asmuo pareigūnams nurodė, jog jis yra nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), užsieniečiui buvo atliktas amžiaus nustatymo testas, kuriuo nustatyta, jog asmens biologinis amžius yra 25-/+ 3 metai (specialisto išvada Nr. MK-0 201/2021(01).

2.11. Asmuo nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečiui buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, tačiau Užsieniečio asmenybę patvirtinančių dokumentų negauta. Nepateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento Užsienietis galimai sąmoningai bando suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę, todėl lieka prielaida, kad asmuo galimai slepia savo asmenybę dėl to, kad yra padaręs nusikaltimus kitose valstybėse ir kelia grėsmę valstybės saugumui. Asmuo, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jo asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas, nelegaliai kertant Europos Sąjungos narės valstybės sieną vienareikšmiai traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis. Be to, vykstant pokalbiui su šiuo užsieniečiu dėl jo teisinės padėties, buvo išaiškinta, jog pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečiui buvo išaiškinta savanoriško grįžimo į kilmės valstybę galimybės ir tvarka, tačiau jis kategoriškai atsisakė grįžti į savo kilmės šalį.

2.12. Užsienietis neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog Užsienietis jau nebe prieglobsčio prašytojas, nes LVAT neskundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo, Užsienietis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę užsieniečiui pasislėpti ar pabėgti į kitą Europos Sąjungos valstybę.

2.13. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jau pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl asmens grįžimo dokumento išdavimo. Gavus minėtus dokumentus Užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę.

2.14. Užsieniečiui yra išaiškinta esama situacija, tačiau jis kategoriškai nesutinka grįžti į savo kilmės valstybę. Kadangi sprendimas dėl prieglobsčio asmeniui jau yra priimtas t. y. asmeniui atsisakyta suteikti prieglobstį, bei nuspręsta asmenį išsiųsti į kilmės valstybę, netaikant asmeniui judėjimo laisvės apribojimų, asmuo, vengdamas išsiuntimo, gali pasislėpti ir (ar) išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje. VSAT nuomone, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

3. Užsienietis J. E. ir jo atstovas advokatas A. S. teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti iš dalies, bei taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. 4. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2022 m. liepos 26 d. sprendimu VSAT Centro teikimą tenkino, taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. sausio 27 d. imtinai, bet ne ilgiau kol bus įvykdyta Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

5. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 115 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

6. Teismas nustatė, kad J. E. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtęs valstybės sieną, ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Šiuo metu užsienietis Lietuvos Respublikoje turi nelegalaus migranto statusą, jis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, asmuo užsieniečių registracijos centro pareigūnams nėra pateikęs jokių dokumentų ar įrodymų apie gyvenamąjį būsto turėjimą ar nuomą Lietuvos Respublikoje; užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečių registracijos centrui nėra pateikęs jokių įrodymų apie turimas lėšas, kad galėtų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

7. Byloje taip pat nustatyta, kad Užsienietis nepateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, pareigūnams nurodė, jog jis yra nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), (užsieniečiui atlikus amžiaus nustatymo testą nustatyta, jog asmens biologinis amžius yra 25-/+ 3 metai), galimai sąmoningai bandė suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę, todėl lieka prielaida, kad asmuo galimai slepia savo asmenybę dėl to, kad yra padaręs nusikaltimus kitose valstybėse ir kelia grėsmę valstybės saugumui. Užsienietis būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jo asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas, nelegaliai kertant Europos Sąjungos narės valstybės sieną vienareikšmiai traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis.

8. Teismas nurodė, kad šiuo metu užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jau pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl asmens grįžimo dokumento išdavimo. Gavus minėtus dokumentus užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę. Užsieniečiui yra išaiškinta esama situacija, tačiau kategoriškai nesutinka grįžti į savo kilmės valstybę. Kadangi sprendimas dėl prieglobsčio asmeniui jau yra priimtas – asmeniui atsisakyta suteikti prieglobstį, bei nuspręsta asmenį išsiųsti į kilmės valstybę, netaikant asmeniui judėjimo laisvės apribojimų, asmuo, vengdamas išsiuntimo, gali pasislėpti ir (ar) išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, be kita ko, būtina atsižvelgti į Užsieniečio elgesį laikotarpiu, kai jam buvo taikomas sulaikymas. Byloje nenustatyta, kad minėtu laikotarpiu Užsienietis būtų bandęs pabėgti iš Centro teritorijos ar pažeidinėti Centro vidaus tvarkos taisykles, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracijos įstatymų, todėl jo atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

10. Vis tik, atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jau pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl asmens grįžimo dokumento išdavimo, tačiau asmuo kategoriškai nesutinka grįžti į savo kilmės valstybę, jis apklausų metu pateikė melagingus duomenis apie save (pareigūnams nurodė, jog jis yra nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), (užsieniečiui atlikus amžiaus nustatymo testą nustatyta, jog asmens biologinis amžius yra 25-/+ 3 metai)), todėl teismas pagrįstai manė, kad netaikant asmeniui judėjimo laisvės apribojimų, asmuo, vengdamas išsiuntimo, gali pasislėpti ir (ar) išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl tikslinga riboti jo judėjimo laisvę, kurios taikymas šiuo atveju yra pakankamas ir proporcingas siekiamiems tikslams.

11. Aptartos aplinkybės sudarė pagrindą teismui pripažinti, kad nagrinėjamu atveju yra sąlygos J. E. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

12. Kartu bylą nagrinėjantis teismas pažymėjo, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminas parenkamas įvertinus galiojantį reguliavimą, įtvirtintą 14018 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad pareiga periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, kreiptis dėl pervarstymo, numatyta tik sulaikymo atveju.

III. 13. Užsienietis J. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. liepos 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę Užsieniečiui, apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

14. Užsienietis nurodo, kad nors yra apgyvendintas Kybartų užsieniečių registracijos centre, tačiau šis centras yra įrengtas buvusios pataisos įstaigos patalpose. Prieš įrengiant Centrą, patalpos nebuvo iš esmės renovuotos atsižvelgiant į užsieniečių laikino apgyvendinimo vietų įrengimo specifiką. Pastatų infrastruktūra savo esme nesiskiria nuo laivės atėmimo vietoms būdingos infrastruktūros. Užsieniečiams Centre taikomi griežti judėjimo ribojimai – be pareigūnų leidimo nėra galimybės judėti tarp aukštų, nelydimiems ir be nustatyto pagrindo judėti erdvėje tarp skirtingų korpusų, išeiti už Centro ribų. Nors pareiškėjas teismo sprendimu nėra sulaikytas, tačiau jo apgyvendinimo režimas yra griežčiausia įmanoma priemonė šiuo metu Lietuvoje taikoma užsieniečiams. Užsienietis laikomas de facto (faktinio) sulaikymo sąlygomis. Nors taikomas apgyvendinimo režimas vadinamas alternatyvia sulaikymui priemone, jos faktinis įgyvendinimas prilygsta sulaikymui.

15. Užsienietis pažymi, kad jis sulaikytas ilgiau nei metus, o vien tai, jog Užsienietis nurodė kitokį amžių, negali būti pagrindas sulaikyti asmenį papildomiems 6 mėnesiams Be to, teismų praktikoje ilgai sulaikytiems užsieniečiams, praradusiems prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, yra skiriamos švelnesnės judėjimo ribojimo priemonės (netaikant judėjimo ribojimų). Remiantis Seimo kontrolieriaus įstaigos ataskaita Centre sulaikymo sąlygos yra laikytinos žeminančiomis asmens orumą, šiame centre taip pat nėra atskiriami prieglobsčio prašytojai nuo neteisėtai esančių asmenų, taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, jog pareiškėjas, nepriklausomai nuo jo statuso, buvo sulaikytas ilgą laiką, Užsieniečio nuomone, teismas nepagrįstai pratęsė suėmimą.

16. VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad remiantis LVAT formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose neprieštaraujame, kad Užsieniečio atžvilgiu būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

17. Centras nurodo, jog nesutinka pilna apimtimi su pateiktais skunde argumentais, liečiančiais užsieniečio judėjimo laisvės apribojimą, t. y. kad Užsieniečio judėjimo laisvė apribota nepagrįstai. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, bendrininkų grupėje, neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėjo asmens dokumento bei dokumento (vizos, užsieniečio paso), suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis apgyvendintas Centre, kuriame administracija, pagal galimybes, imasi visų priemonių užsieniečių sąlygoms gerinti. Kybartų užsieniečių registracijos centre šiai dienai yra apgyvendinta 182 užsieniečių.

18. Centras pažymi, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, tai pat nepateikė jokių duomenų apie būsto turėjimą ar nuomą Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau įvertinus aplinkybių visetą, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų, nėra pažeidęs Centro taisyklių, Užsieniečio atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams t. y. iki 2023 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdyta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, pagrįstumas ir teisėtumas.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog siekiant įgyvendinti galutinį sprendimą Užsieniečio prieglobsčio byloje, judėjimo laisvės ribojimas yra pakankamas ir proporcingas siekiamiems tikslams.

21. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog judėjimo laisvės ribojimai yra nepagrįsti ir jis laikomas de facto (faktinio) sulaikymo sąlygomis.

21.1. Vertindama Užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Migracijos departamentas 2021 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 21S36194 nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis šį sprendimą skundė Migracijos departamentui. Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija išnagrinėjusi skundą, priėmė 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 6K-1717 atmesti Užsieniečio skundą kaip nepagrįstą. J. E. šį sprendimą apskundė. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 21 d. išnagrinėjęs Užsieniečio skundą priėmė sprendimą J. E. skundą tenkinti iš dalies – pakeisti Migracijos departamento 2021 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 21S36194 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; likusią Užsieniečio skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2262-552/2022, atmetė J. E. apeliacinį skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą nepakeistą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. kovo 21 d nutartimi atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą, Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

22. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

23. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

24. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde Užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vertins judėjimo laisvės ribojimų pagrįstumą.

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jau pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl asmens grįžimo dokumento išdavimo, tačiau asmuo kategoriškai nesutinka grįžti į savo kilmės valstybę, Užsienietis apklausų metu nepateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, pareigūnams pateikė melagingus duomenis apie save (pareigūnams nurodė, jog jis yra nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), (užsieniečiui atlikus amžiaus nustatymo testą nustatyta, jog asmens biologinis amžius yra 25-/+ 3 metai)), todėl pirmosios instancijos teismas manė, kad netaikant asmeniui judėjimo laisvės apribojimų, asmuo, vengdamas išsiuntimo, gali pasislėpti ir (ar) išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl tikslinga riboti jo judėjimo laisvę, kurios taikymas šiuo atveju yra pakankamas ir proporcingas siekiamiems tikslams. Teismo vertinimu, asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas, nelegaliai kertant Europos Sąjungos narės valstybės sieną vienareikšmiai traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis.

26. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant konstatuoti užsieniečio nebendradarbiavimą nustatant asmens tapatybę, būtina konstatuoti kumuliatyvias sąlygas, pagal kurias vertinama, ar 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir 2) nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Dėl to būtina nustatyti abiejų sąlygų, suponuojančių normos taikymą, egzistavimą – asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022, 32 p.).

27. Taip pat primintina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, „nebendradarbiavimas“ paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022).

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsienietis 2021 m. liepos 24 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir nuo atvykimo momento, t. y. daugiau nei vienus metus jo judėjimo laisvė buvo ribojama. Byloje nesurinkta duomenų, jog per šį laikotarpį Užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką, nesilaikęs nustatytų taisyklių ar nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais, atsisakęs teikti informaciją pareigūnams. Aplinkybės, susijusios su jo asmens dokumento pateikimu ir tapatybės nustatymu, negali būti vertinamos kaip akivaizdus nebendradarbiavimas ar valstybės institucijų klaidinimas.

29. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

30. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad judėjimo laisvės ribojimai yra būtini. Byloje nenustačius išskirtinių aplinkybių ir konstatavus, jog Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama daugiau nei vienus metus, manytina, jog nurodomas tikslas – galutinio sprendimo prieglobsčio byloje įvykdymas – gali būti pasiektas taikant ne griežčiausią ir labiausiai Užsieniečio judėjimo laisvę ribojančią priemonę.

31. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje ir šiuo atveju proporcinga priemonė būtų Užsieniečio apgyvendinimas netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p., 14019 str. 1 d. 2 d.).

32. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Užsieniečio J. E. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. liepos 26 d. sprendimą pakeisti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui J. E. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė