b6fef808-9e87-462b-bb58-a753d712dd2e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2270-275/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27078-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.; 2.3.2.3.; 2.1.2.1.; 3.3.1.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Kalinauskienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. S. ieÅ¡kinį atsakovams V. S., L. S., Vilniaus miesto savivaldybei, A. L., A. Č., G. G., VÄ® Registrų centrui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisių pripažinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir teisinės registracijos panaikinimo, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos.

Teisėjai n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. S. 2013-08-14 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi 2013-11-11 ieÅ¡kiniu ( t. I, b.l.124-130 ), prašė teismo:

1) pripažinti ieÅ¡kovei A. S. nuosavybės teisę į prie rekonstruojamo buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), prijungiamÄ 39,49 kv. m ploto patalpÄ , esančiÄ pastate lA2p, pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), UAB „KM Centras“ 2013-06-26 parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtÄ Nr. 5-6;

2) pripažinti ieÅ¡kovei A. S. nuosavybės teisę į prie rekonstruojamo buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), prijungiamÄ 14,30 kv. m ploto patalpÄ , UAB „KM Centras“ 2013-06-26 parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtÄ Nr. 5-9, 2,74 kv. m ploto patalpos Nr. 5-10 (3,34 kv.

m) dalį ir 2,33 kv. m ploto patalpos Nr. 5-8 (10,26 kv.

m) dalį, esančias pastate lA2p, pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

3) pripažinti negaliojančia tarp A. Č. ir V. S. sudarytÄ 2012-05-25 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. RJ-1574;

4) pripažinti negaliojančia tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir V. S. sudarytÄ 2012-11-08 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 8-5807;

5) pripažinti negaliojančia tarp G. G. ir A. L. sudarytÄ 2013-02-11 dovanojimo sutartį Nr. RJ-627;

6) panaikinti nekilnojamojo daikto: negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir V. S. ir L. S. nuosavybės teisių į 99/1000 jos dalis; Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisių į 178/1000 jos dalis; A. Č. nuosavybės teisių į 152/1000 jos dalis; V. S. ir L. S. nuosavybės teisių į 251/1000 jos dalis; A. L. nuosavybės teisių į 103/1000 jos dalis; G. G. nuosavybės teisių į 39/1000 jos dalis; V. S. nuosavybės teisių į 300/1000 jos dalis teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre;

7) panaikinti 1999-07-12 priėmimo - perdavimo aktÄ Nr. 1551-01 dalyje dėl objekto (duomenys neskelbtini) perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn;

8) panaikinti nekilnojamojo daikto: buto/patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisių į jį teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre;

9) priteisti iš atsakovų, nesutinkančiu su ieškiniu, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Butas), kurį jį paveldėjo iš 1996 m. mirusios motinos. Tuo metu virš Buto buvo neįrengta apie 53,4 kv. m ploto pastogė, o po Butu 67,23 kv. m ploto rūsys, dėl kurių įrengimo dar 1994 - 1995 metais tuometės Buto savininkės užsakymu buvo parengti techniniai projektai. Tuo metu namo (duomenys neskelbtini) neįrengta pastogė bei rūsys, kaip bendrojo naudojimo patalpos, priklausė name esančių butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kuri pagal tuo metu galiojusį 1964 m.

CK buvo įgyvendinama laikantis jo 122 str. 1 d. nuostatų, todėl ieÅ¡kovės motina gavo visų namo patalpų savininkų sutikimus dėl gyvenamojo ploto virÅ¡ Buto ir rÅ«syje po Butu įsirengimo. Vilniaus miesto valdyba 1996-05-30 sprendimu leido ieÅ¡kovės motinai pagal suderintÄ projektÄ Ä¯sirengti patalpas pastogėje ir rÅ«syje. Mirus ieÅ¡kovės motinai, buvo pakartotinai sudaryti notaro patvirtinti sutikimai dėl pastogės ir rÅ«sio patalpų įsirengimo bei registravimo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VÄ® (VÄ® Registrų centras) bei kitose įstaigose ir organizacijose privačios nuosavybės teise ieÅ¡kovės vardu.

Sutikimus jai įsirengti patalpas pastogėje suteikė visi tuomečiai namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai. Vilniaus miesto valdyba 2000-09-21 sprendimu pakartotinai leido ieÅ¡kovei įsirengti gyvenamÄ sias patalpas virÅ¡ Buto esančioje 39,5 kv. m ploto pastogėje ir 68,4 kv. m ploto patalpas rÅ«syje po Butu. Be to, 2000-09-29 buvo priimtas ir Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«no potvarkis, kuriuo ieÅ¡kovei leista įsirengti ginčo patalpas pagal nustatyta tvarka suderintÄ projektÄ .

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Vilniaus miesto statinių statybos inspekcija ir KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento Vilniaus TP 2000-11-02 iÅ¡davė LeidimÄ , kuriuo ieÅ¡kovei buvo leista vykdyti kapitalinio remonto darbus ir įrengti gyvenamÄ sias patalpas palėpėje virÅ¡ Buto bei rÅ«syje po Å¡iuo butu. Gavusi minėtÄ leidimÄ , ieÅ¡kovė pradėjo vykdyti pastogės ir rÅ«sio įrengimo darbus. IeÅ¡kovė 2013-07-03 kreipėsi į VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ su praÅ¡ymu įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre į rekonstruotÄ (prijungiant rÅ«sio ir pastogės patalpas) nekilnojamÄ jį daiktÄ - 155,24 kv. m butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau VÄ® Registrų centras atsisakė įregistruoti nuosavybės teises, nes rekonstruojant ieÅ¡kovei priklausantį butÄ , prie jo buvo prijungta neva kitiems asmenims nuosavybės teise priklausanti 39,49 kv. m ploto pastogės dalis, esanti 75,14 kv. m ploto neva neįrengtoje pastogėje.

PaaiÅ¡kėjo, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai, ieÅ¡kovei nieko nežinant, įsiregistravo bendrosios dalinės nuosavybės teises į 65,45 kv. m plotÄ iÅ¡ 75,14 kv. m ploto neva neįrengtos pastogės, t. y. tame tarpe ir į ieÅ¡kovės įrenginėjamÄ 39,49 kv. m ploto patalpÄ , savo vardu ir vėliau dalis savininkų Å¡ias teises perleido kitiems asmenims. Tokiu bÅ«du pirminiai butų ir patalpų savininkai arba vėlesni jų įgijėjai, neatsižvelgdami į tai, kad sutikimais jau buvo perleidę ieÅ¡kovei atitinkamas dalis neįrengtos pastogės ir kad Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«nas buvo suteikę leidimus ieÅ¡kovei įsirengti 39,5 kv. m ploto palėpės patalpas virÅ¡ jai priklausančio Buto, antrÄ kartÄ perleido pastogės nuosavybės teises, todėl visos neva neįrengtos pastogės dalių teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre yra neteisėtos ir turi bÅ«ti panaikintos, o jos perleidimo sandoriai, t. y. 2012-05-25 pirkimo - pardavimo sutartis, 2012-11-08 pirkimo - pardavimo sutartis ir 2013-02-11 dovanojimo sutartis, vadovaujantis CK 1.80 str. 1 d., yra niekiniai ir negaliojantys.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o ieÅ¡kinio reikalavimams panaikinti nekilnojamojo daikto – buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ ir 1999-07-12 priėmimo – perdavimo aktÄ Nr. 1551-01 dalyje dėl objekto (duomenys neskelbtini) perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1996-05-30 sprendimu ieÅ¡kovės motinai buvo suteikta teisė tik įsirengti ginčo patalpas ir naudoti jas kaip pagalbines, o ne atsisakyta savivaldybės turėtų teisių į Å¡ias patalpas. Å ių teisių savivaldybė neatsisakė ir 2000-09-21 sprendimu, nes juo Vilniaus miesto valdyba neprieÅ¡taravo, kad ieÅ¡kovė atliktų pastogės rekonstrukcijÄ bei įrengtÄ pastogę įregistruotų kaip savarankiÅ¡kÄ nuosavybės teisės objektÄ , iÅ¡laikant jÄ bendrosios nuosavybės objektu.

Gyventojų sutikimų davimo metu galiojusio Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustatė pareigÄ nuosavybės ir kitas daiktines teises registruoti Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, todėl ieÅ¡kovė nuosavybės teisę į ginčo patalpas galėjo įgyti tik teisiÅ¡kai įregistravusi minėtus atsisakymus, o to nepadariusi nuosavybės teisės į ginčo patalpas neįgijo. Ginčo pastogė kaip atskiras nuosavybės teisės objektas buvo suformuota ir įregistruota tik 2012-03-29 vieno iÅ¡ bendraturčių, t. y.

V. S., iniciatyva. Iki tol pastogė ar jos dalis, priklausanti Vilniaus miesto savivaldybei, nebuvo suformuota kaip atskiras turtinis vienetas, todėl nebuvo ir nuosavybės teisės objektas bei negalėjo bÅ«ti perleista. 2012-04-03 Vilniaus miesto savivaldybėje buvo gautas V. S. praÅ¡ymas leisti įsigyti Vilniaus miesto savivaldybės palėpės dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), kurį apsvarsčius buvo nutarta organizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini) dalių (178/1000) perleidimo bendraturčiams uždarÄ konkursÄ .

Konkurso nugalėtoju pripažinus V. S., 2012 m. lapkričio 8 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir V. S. buvo sudaryta 178/1000 Negyvenamosios patalpos - Neįrengtos pastogės dalių pirkimo - pardavimo sutartis, kuri yra teisėta, todėl nėra jokio pagrindo jÄ pripažinti negaliojančia bei naikinti jos pagrindu atliktÄ teisinę registracijÄ . Atsakovai V. S. ir L. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kovė neįrengė pastogė patalpų ir jų neįregistravo iki 2001-07-01 (naujo CK įsigaliojimo), todėl ji pagal dabar galiojantį CK privalėjo iÅ¡sipirkti iÅ¡ savininkų jiems priklausančias pastogės dalis, ko ji nepadarė, todėl VÄ® Registrų centras pagrįstai atsisakė registruoti ieÅ¡kovės nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre.

Ieškovė taip pat praleido ieškinio senatį reikalavimams dėl teisinės registracijos panaikinimo. Atsakovė A. Č. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nesutikimo motyvų nenurodė.Atsakovas VĮ Registrų centras ieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra. Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl 1999-07-12 priėmimo-perdavimo akto Nr. 1551-01 dalyje dėl objekto (duomenys neskelbtini) perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei panaikinimo ir šioje dalyje ieškinį atmesti, dėl kitų ieškinio reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovė G. G. su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti.Atsakovas A. L. su ieÅ¡kiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui iÅ¡vadÄ byloje, kurioje nurodė, jog atlikus buto, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimÄ buvo nustatyta, kad jokie statybos ar remonto darbai pastogės patalpose nevykdomi. Akcentavo, jog inspekcija neturi duomenų apie savavaliÅ¡kos statybos faktÄ (duomenys neskelbtini) esančiame name, civilinę bylÄ prašė nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos pateikė teismui iÅ¡vadÄ byloje, kurioje nurodė, kad ginčo statinys, esantis (duomenys neskelbtini), nėra registruotas KultÅ«ros vertybių registre, tačiau patenka į KultÅ«ros vertybių registre registruotas nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės teritorijas.

Pažymėjo, jog statybos leidimas (registruotas departamente 2000-10-30 Nr. 458) buvo iÅ¡duotas Vilniaus miesto statinių statybos inspekcijos kartu su KultÅ«ros vertybių apsaugos departamentu, todėl pratęsti leidimÄ turėjo teisę kartu abi Å¡ios institucijos, dėl to, atsižvelgiant į tai, jog minėtÄ leidimÄ pratęsė tik departamento Vilniaus teritorinis padalinys ir nėra žymos apie Vilniaus miesto statinių statybos inspekcijos pritarimÄ , nurodė, kad minėtas leidimas negaliojo. Atsižvelgiant į tai, departamentas 2013-10-11 raÅ¡tu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos fiksavimo, taip pat 2013-10-13 surašė reikalavimÄ dėl minėtų statybos darbų sustabdymo.

BylÄ prašė nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, tačiau šį sprendimÄ Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi panaikino ir bylÄ grÄ Å¾ino naujam nagrinėjimui. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, jog iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , turi aiÅ¡kintis Vilniaus apygardos teismo 2016-01-11 nutartyje nurodytas aplinkybes, neanalizuojant tų, kurios apygardos teismo buvo konstatuotos (dėl bendraturčių sutikimų laikymo sandoriais; ieÅ¡kinio senaties nepraleidimo).

Dėl pripažinimo nuosavybės teisių į palėpę ir rÅ«sį teismas nurodė, jog iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo gyventojų ieÅ¡kovei duotų sutikimų yra aiÅ¡ku, kurioje vietoje leidžiama įsirengti palėpę ir rÅ«sį, t. y. virÅ¡ ir po (duomenys neskelbtini) butu, tačiau kokiÄ konkrečiai savo turimÄ nuosavybės dalį Å¡ie asmenys perleido ieÅ¡kovei, duomenų byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir ieÅ¡kovė. Byloje esant tų pačių patalpų savininkų sutikimams ir kitiems patalpų savininkams įsirengti patalpas virÅ¡ jiems priklausančių patalpų esančiose palėpėse bei įsirengti negyvenamÄ sias patalpas, taip pat esant ir pačios ieÅ¡kovės, kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės bei Å¡io buto ankstesnių savininkų duotiems sutikimams kitiems bendraturčiams įsirengti palėpę, ir nesant duomenų, kokios konkrečiai savo turimos dalies namo patalpų savininkai, tarp jų ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, atsisakė kitų naudai, teismui nebuvo galimybės nustatyti, ar ieÅ¡kovei iÅ¡ tikrųjų priklausytų jos praÅ¡oma pripažinti nuosavybės dalis į virÅ¡ buto esančiÄ palėpę ir rÅ«sį.

Pagal namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų sutikimų davimo metu galiojusio Nekilnojamojo turto registro įstatymÄ ieÅ¡kovė privalėjo įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo patalpas, tačiau byloje duomenų apie tokios ieÅ¡kovės pareigos įvykdymÄ nėra. IeÅ¡kovė į VÄ® Registrų centrÄ dėl ginčo patalpų registracijos kreipėsi tik 2013 metais, t. y. po daugiau nei 13 metų nuo sutikimų bei leidimų gavimo. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto valdyba bei Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«nas, iÅ¡davę ieÅ¡kovės motinai bei ieÅ¡kovei leidimus vykdyti ginčo patalpų įrengimo darbus, nustatė tam tikras pareigas, o bÅ«tent atlikti ginčo patalpų įrengimo darbus, priduoti atliktus darbus valstybinei komisijai ir įregistruoti ginčo patalpas atitinkamame registre, tačiau ieÅ¡kovė per daugiau kaip 13 metų neatliko ginčo patalpų įrengimo darbų, jų nepridavė atitinkamai komisijai, ginčo patalpų neįregistravo savo vardu, todėl teismas, remdamasis CK 4.49 str. 3 d., konstatavo, jog nuosavybės teisės į ginčo patalpas ieÅ¡kovei neperėjo.

Dėl rÅ«sio paskirties ir 1999 m. perdavimo akto panaikinimo teismas nurodė, jog aplinkybė, jog Å¡iuo metu butas (duomenys neskelbtini) nėra suremontuotas, negali paneigti Nekilnojamojo turto registre įregistruotos gyvenamosios (butų) pagrindinės naudojimo paskirties. Atsižvelgiant į Å¡ių patalpų buvimo vietÄ , plotÄ ir galimybę jas naudoti kaip visiÅ¡kai atskirÄ objektÄ , teismui nebuvo pakankamo pagrindo nustatyti bendrÄ jų ir ieÅ¡kovei priklausančio buto Å«kinę paskirtį bei funkcinį ryšį.

Ieškovė tokiam ryšiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, t. y. neįrodė, kad ginčo patalpos skirtos tarnauti jos butui kaip priklausinys (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ginčo objektas – pastato pusrūsyje esančios patalpos (duomenys neskelbtini), kvalifikuotinos kaip atskirai nuo gyvenamajame name esančių butų funkcionuojančios patalpos, tuo pačiu konstatavo, kad tai yra gyvenamosios patalpos, kurios Vilniaus miesto savivaldybei iš valstybės nuosavybės 1999 m. buvo perduotas teisėtai.

IeÅ¡kovė nenurodė motyvų, dėl kurių 1999-07-12 priėmimo - perdavimo aktas dalyje dėl objekto (duomenys neskelbtini) perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn turėtų bÅ«ti panaikintas. Aplinkybė, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai Å¡iose patalpose atlikinėja remontÄ , nėra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į taip vadinamÄ rÅ«sį. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendė, jog nebuvo pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimų pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į prie jos rekonstruojamo buto prijungiamas ieÅ¡kinyje nurodytas patalpas.

Dėl sandorių negaliojimo teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kinyje nurodytus sandorius negaliojančiais, kadangi ieÅ¡kovė neįrodė, kad ji įgijo nuosavybės teisę į ginčo palėpę ir rÅ«sį, be to, sandoriais parduoto ar dovanoto turto savininkų nuosavybės teisių turėjimas į neįrengtos pastogės dalis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o CK 1.75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu tÄ patį daiktÄ ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, laikoma, kad daiktÄ ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo.

Dėl teisinės registracijos panaikinimo teismas nurodė, kad Å¡ie iÅ¡vestiniai reikalavimai, atmetus pagrindinius reikalavimus, taip pat atmestini. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovė A. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais motyvais: Å iÄ bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2016-01-11 nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-342-619/2015) konstatavo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrindu nurodomi dokumentai yra sandoriai ir jų pagrindu atsirado ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į ginčo patalpas, o nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme reikia tirti tokios įgytos nuosavybės apimtį, tačiau pirmosios instancijos teismas, pats papildomai surinkęs tokios ieÅ¡kovės įgytos nuosavybės apimtis patvirtinančius įrodymus (kad ieÅ¡kovei sutikimais leisti įsirengti palėpę bÅ«tent virÅ¡ 5 buto ir konkretų rÅ«sį, nurodytÄ techniniame projekte, ir kad daugiau niekas tokios teisės neįgijo) ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, kad ieÅ¡kovė nuosavybės neįgijo, kas prieÅ¡tarauja prieÅ¡ tai minėtoms apeliacinės instancijos teismo nustatytoms reikÅ¡mingoms aplinkybėms.Teismo argumentas, kad jis negali nustatyti, kokiÄ tiksliai dalį sutikimais įgijo ieÅ¡kovė, yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes 1) IeÅ¡kovė turi visų butų savininkų sutikimus ir savivaldybės įstatymų nustatyta tvarka priimtus administracinius aktus, kas reiÅ¡kia, jog jos įgyta nuosavybės dalis yra visa (sudaro 1, t. y. apima 100 proc. kitų savininkų jai perleistų dalių kartu su jos pačios pagal įstatymÄ turėta dalimi);

2) Sutikimuose aiškiai nurodyta, kad leidžiama įsirengti ir privačios nuosavybės teise įsiregistruoti tik palėpę virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) (tokia formuluotė yra visiškai korektiška ir suprantama, aiškiau nelabai turbūt ir galima apibrėžti – plotas virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) leidžiamas įrengti, plotas ne virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) – neleidžiamas įrengti);

3) Yra parengtas techninis projektas, iÅ¡duotas statybos leidimas, plotas virÅ¡ buto (duomenys neskelbtini) įrenginėjamas ir iÅ¡duota tokio įrengimo teisėtumÄ patvirtinanti VTPSI pažyma;

4) Palėpė yra įrenginėjama ir suformuota kaip nekilnojamojo turto objektas tik virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) (nei daugiau, nei mažiau). Analogiškai yra ir su rūsio patalpomis. Iš butų savininkų duotų kitokių sutikimų dėl palėpės patalpų įrengimo matyti, kad ieškovės duotame sutikime kitam buto savininkui yra taip pat labai aiškiai nurodyta - kitam savininkui leidžiama įsirengti pastogės patalpas virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) arba virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. ne virš buto Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nei viename iÅ¡ į bylÄ teismo iÅ¡sireikalautų įrodymų nenurodyta, kad kuriam nors iÅ¡ butų savininkų, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovę, leidžiama įrengti pastogės patalpas virÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini). Dar daugiau, teismui kartu buvo pateikti ir įrodymai, kad tie kiti du savininkai (buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini)) tokias pastogės patalpas atitinkamai virÅ¡ savo butų įsirengė ir įregistravo tokių pačių dokumentų, kaip ir turi ieÅ¡kovė, pagrindu nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre.

Teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-674/2000, nes priešingai nei nurodė teismas, nagrinėjamos bylos ir pirmiau nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos sutampa tiek ieškinio pagrindas (nuosavybės įgijimas įrodinėjamas sutikimų bei statybos normatyvinių techninių dokumentų pagrindu), tiek ginčo pobūdis (abejose bylose ginčas kilo dėl nuosavybės atsiradimo į namo pastogės patalpas).

Å i kasacinio teismo praktika nėra pasikeitusi. Teismo motyvai, jog ieÅ¡kovė sutikimų davimo metu neįregistravo nuosavybės teisių į įrenginėjamas patalpas savo vardu, todėl nuosavybės teisės į ginčo patalpas jai neperėjo, prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kuriÄ registracija yra tik iÅ¡vestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tÄ registruotinÄ daiktÄ atsiradimo pagrindas, ir yra nepagrįsti, nes ne registracija, o butų savininkų sutikimai ieÅ¡kovei savo lėšomis įsirengti ginčo patalpas yra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas.

Pastogės ir rÅ«sio patalpas ieÅ¡kovė pradėjo įsirenginėti galiojant 1964 m. CK, todėl ir jos nuosavybės teisių atsiradimui taikomas tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas. Sprendime minimas ilgas delsimas įrengiant ginčo patalpas CK ketvirtoje knygoje nėra nurodytas kaip nors vienas iÅ¡ galimų nuosavybės teisių pasibaigimo pagrindų. Statybos darbų vykdymo terminas yra siejamas su statybos leidimu, kurio pagrindu jie atliekami, ir Å¡io leidimo galiojimu. IeÅ¡kovei iÅ¡duotas statybos leidimas buvo galiojantis visÄ statybų laikotarpį.

Nei CK, nei kitame teisės akte nėra numatytas terminas, per kurį įgytas turtas privalo bÅ«ti registruojamas atitinkamame registre. Paties atsakovo VÄ® Registrų centras atstovė teismo posėdžio metu (pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme) patvirtino, jog VÄ® Registrų centras iki Å¡iol priima iki CK įsigaliojimo (2001-07-01) sudarytus ir notariÅ¡kai patvirtintus namo savininkų susitarimus dėl palėpių įrengimo bei registruoja nuosavybės teises į jas. Teismas, spręsdamas dėl rÅ«sio statuso, padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog pusrÅ«syje esančios patalpos (duomenys neskelbtini) kvalifikuotinos kaip atskirai nuo gyvenamajame name esančių butų funkcionuojančios patalpos, t. y. kaip gyvenamosios paskirties, o ne rÅ«sio patalpos.

IeÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina, kad rÅ«sio patalpos, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, yra visiÅ¡kai suremontuotos. Be to, atlikus rÅ«sio remonto ir įrengimo darbus, tapo nebeįmanoma atskirti Å¡ių patalpų be žalos objektui. BylÄ apeliacine tvarka nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 20016-01-11 nutartyje nurodė, kad reikia įvertinti ieÅ¡kovės atliktus darbus, kadangi į bylÄ pateikti įrodymai yra prieÅ¡taringi. Tačiau tai padaryta nebuvo ir į bylÄ pateikti įrodymai taip ir liko neįvertinti.

Teismas sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų dėl rÅ«sio ir jos buto funkcinio ryÅ¡io, tačiau aplinkybės, kad rÅ«sio patalpos funkciniu ryÅ¡iu susijusios su kitomis ieÅ¡kovei priklausančio buto patalpomis, atlikus statybos darbus jos tapo neatsiejamos nuo paties buto, buvo nustatytos Å¡iÄ bylÄ nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo 2016-01-11 nutartyje, į kurias apylinkės teismas neatsižvelgė. Be to, nėra aiÅ¡ku, apie kokius funkcinio ryÅ¡io įrodymus teismas kalba, kai iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčo rÅ«sio patalpa yra suprojektuota kaip buto kambarys, į jÄ patekti, nepatekus į butÄ , net nėra kitos galimybės, visos rÅ«syje įrengtos inžinerinės sistemos yra bendros su butu Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ į bylÄ pateikto pastato kadastro bylos taip pat matyti, kad ginčo rÅ«sio patalpa yra bÅ«tent tame pačiame pastate, kur yra ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), o ne kuriame nors kitame statinyje. PrieÅ¡ingai nei sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė tiek patikslintame ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžių metu, tiek 2014-04-25 apeliaciniame skunde, tiek 2014-08-18 paaiÅ¡kinimuose nurodė motyvus, dėl kurių turi bÅ«ti panaikintas 1999-07-12 priėmimo - perdavimo aktas Nr. 1551-01 dalyje dėl objekto (duomenys neskelbtini) perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Taigi teismas, spręsdamas dėl rÅ«sio paskirties bei 1999 m. perdavimo akto, nepagrįstai rėmėsi netiksliais Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, atsakovo atstovo Aplinkos ministerijos argumentais, laikėsi prieÅ¡taringos pozicijos ir visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovės pateiktų faktinių įrodymų, iÅ¡dėstytų motyvų bei argumentų.Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinio reikalavimus pripažinti ginčo patalpų perleidimo sandorius negaliojančiais, remiantis CK 1.75 str. 3 d. norma, neįvertino esminių faktų, kad dalis atsakovų ginčo patalpas 2000 m. sutikimais ir administraciniais aktais, t. y. sandoriais, jau buvo perleidę ieÅ¡kovei, o vėliau (2012 m.) vienaÅ¡aliÅ¡kai patalpas susigrÄ Å¾ino ir perleido jas antrÄ kartÄ .

Tokie atsakovų veiksmai prieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymo normoms, nes nuosavybės teisę gali perleisti tik jÄ turintis asmuo (CK 4.37 str., 6.305 str.). Teismas visiÅ¡kai ignoravo ir nevertino ieÅ¡kovės 2015-02-16 paaiÅ¡kinime ir teismo posėdžio metu nurodytÄ faktÄ , kad 2012 m. atsakovas V. S. suformavo ir pateikė registracijai neva neįrengtÄ pastogę neturėdamas nei vieno namo bendrasavininko raÅ¡ytinio sutikimo dėl bendro naudojimo patalpų (pastogės) suformavimo ir įregistravimo atskiru daiktiniu vienetu ir tokiu bÅ«du buvo pažeistas CK 4.75 straipsnis bei formuojama teismų praktika (LAT 2014-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014).

Reikalavimas dėl palėpės teisinės registracijos panaikinimo ieÅ¡kinyje ir nebuvo formaliai įrodinėjamas kaip iÅ¡vestinis iÅ¡ kitų reikalavimų, nes ieÅ¡kovė Å¡iÄ palėpės teisinę registracijÄ ginčijo savarankiÅ¡ku pagrindu, t. y. kad tokia teisinė registracija negalėjo bÅ«ti atlikta be visų pastogės bendraturčių raÅ¡ytinio susitarimo dėl dalių nustatymo ir teisinės registracijos. Atsakovas A. L. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad su skundu sutinka, praÅ¡o jį patenkinti ir nepriteisti iÅ¡ jo bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsakovė G. G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad su skundu sutinka, praÅ¡o jį patenkinti ir nepriteisti iÅ¡ jos bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovas V. S. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, Vilniaus apygardos teismas 2016-01-11 nutartyje nepripažino nuosavybės teisių apeliantei, o nurodė, kad bÅ«tina sÄ lyga tinkamai iÅ¡spręsti ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į bendro naudojimo objektÄ yra bendraturčių nuosavybės teisių apimties nustatymas.

Todėl apeliantė turėjo įrodyti, kad jai įvairiais laikotarpiais duoti bendrasavininkių sutikimai turėjo faktinį pagrindÄ (bendrasavininkiai atsisakė nuo jų turimo tam tikros konkrečiai apibrėžtos (kv.

m) dalies nuosavybės teisių į palėpę, esančiÄ virÅ¡ apeliantės buto). Tačiau apeliantės atstovas 2016-02-22 teismo posėdžio metu, teismui paklausius, ar ieÅ¡kovė ketina įrodinėti Vilniaus apygardos teismo 2016-01-11 nutartyje nurodytas aplinkybes, atsisakė tai daryti, teigdamas, jog to nereikia, todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai tuo pagrindu, jog apeliantė neįrodė, kokia apimtimi jai buvo perleistos (atsisakyta jos naudai) nuosavybės teisės į palėpę ir rÅ«sį, atmetė ieÅ¡kinį dalyje dėl ieÅ¡kovės nuosavybės teisių į 39,49 kv. m palėpės ir 19,37 kv. m rÅ«sio patalpas.

Vilniaus apygardos teismo 2016-01-11 nutarties apeliantė kasacine tvarka neskundė ir ji yra galiojanti bei privaloma pačiai apeliantei, todėl visi kiti apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai Å¡iuo klausimu yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neteisėti. Kadangi apeliantė galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui gavo tik sutikimus, tačiau palėpės ir rÅ«sio įrengimo darbus atliko (2013 m., po ieÅ¡kinio pateikimo), atitinkamÄ statybos valstybinę priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos administracinį aktÄ apie tokios statybos teisėtumÄ gavo (2013-07-03) ir nuosavybės teises į Å¡ias patalpas bandė įregistruoti galiojant naujajam Civiliniam kodeksui (2013-07-05), akivaizdu, jog ginčo byloje turėjo bÅ«ti ir teismo buvo pagrįstai taikomos Civilinio kodekso normos.

Todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl 1964 m. CK teisės normų taikymo yra visiškai nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 12 d. nutartyje Nr. 3K- 3-674/2000 praktika buvo suformuota galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, tuo tarpu šioje byloje turėjo būti ir buvo taikomos naujojo Civilinio kodekso normos. Taigi jau vien dėl to, negalėjo būti taikoma 2000 m. birželio 12 d. nutartyje Nr. 3K-3-674/2000 suformuota praktika. Be to, nagrinėjamoje byloje ir paminėtoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje faktinės aplinkybės yra skirtingos. apeliantė nurodė, kad neva joks teisės aktas nenurodo, kad turi būti skaičiuojamos konkrečios bendrosios nuosavybės dalys.

Tai netiesa. Tiek 2000 m. galiojusi Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies redakcija, tiek CK 4.85 str. 7 d., numatė, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Taigi, siekiant nustatyti (kilus byloje ginčui dėl apeliantės turimos dalies dydžio), apeliantės turimÄ nuosavybės teisės dydį, turėjo bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar iÅ¡ tiesų bendrasavininkiai atsisakę nuo savo bendrosios nuosavybės teisės, tuo metu turėjo tam tikro dydžio teisę.

Taip pat nuo kokios dalies bendrosios nuosavybės teisės jie atsisakė, nes Å¡i dalis nebuvo nurodyta sutikimuose. Taigi, bÅ«tent Å¡ie teisės aktai ir numatė pareigÄ paskaičiuoti konkrečios bendrosios nuosavybės dalis. Teismas visiÅ¡kai pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį, nes apeliantė rėmėsi dar ir niekiniais ir negaliojančiais 2000 m. sutikimais. Apeliantei sutikimai buvo duoti tiek 1996-1999 m. laikotarpiu, tiek ir tų pačių bendrasavininkių sutikimais duotais 2000 m. Kadangi sutikimai yra sandoriai, tai 2000 m. duotais sutikimais jie negalėjo atsisakyti bendrosios nuosavybės teisių, nes tai jau buvo padarę 1996-1999 m. laikotarpiu sudarytais sandoriais, kurie nebuvo panaikinti ar pripažinti negaliojančiais.

Kadangi 2000 m. sutikimuose nėra aptartas 1996-1999 m. sutikimų negaliojimas, o apeliantės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog remiasi bÅ«tent 2000 m. sutikimais, pagrįstai darytina iÅ¡vada, jog apeliantė savo iÅ¡vadas grindė niekiniais ir negaliojančiais sandoriais (CK 1.80 str. 1 d.). Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo ne aiÅ¡kintis kokios konkrečia trupmena iÅ¡reikÅ¡tos dalies kiekvienas buto savininkas atsisakė, kadangi ta dalis, nors ir neiÅ¡reikÅ¡ta konkrečiu skaičiumi, yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki ir nustatyta įstatymu, o aiÅ¡kintis, ar ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti patalpos atitinka sutikimuose nurodytas patalpas ir ar tikrai visi tÄ nuosavybę turintys asmenys jÄ perleido ieÅ¡kovei.

Kaip matyti iÅ¡ butų Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro duomenų, pateiktų į bylÄ , nėra jokių įrodymų, jog Å¡ių butų savininkai, nuosavybės teises į palėpę esančias virÅ¡ Å¡ių butų įregistravo esant tuo metu savivaldybės kaip dalies butų bendrasavininkės sutikimui. Kas reiÅ¡kia, jog trÅ«kstamÄ dalį virÅ¡ savo butų Å¡ių butų savininkai dengė savo bendrosios nuosavybės teisėmis turėtomis kitose namo palėpės dalyse, tarp jų ir esančiose virÅ¡ apeliantės buto Nr. (duomenys neskelbtini).

Todėl šių butų sutikimai, t. y. atsisakymai nuo jiems priklausančios bendrosios nuosavybės teisės dalies į palėpės patalpas, esančias virš apeliantės buto Nr. (duomenys neskelbtini), yra niekinės, nes tuo metu minėtų butų savininkai ja nebeturėjo nuosavybės teisių į palėpės patalpas, esančias virš apeliantės buto Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantei išduotas statybos leidimas nustojo galioti jau 2004 m., nes teisės aktų pakeitimas, kuriuo remiantis statybos galiojimo laikas tapo neribotas buvo priimtas tik 2010 m., t. y. jau gerokai po to, kai jis buvo pasibaigęs. Pagal byloje esančius namo registro ir kadastro duomenis, Vilniaus miesto savivaldybė davė sutikimus tik apeliantei, tuo tarpu kitiems palėpių savininkas jų nedavė (nėra pateikta apie tai įrodymų), todėl savivaldybė turėjo teisę įregistruoti nuosavybės teises ir jas perleisti atsakovui.

Kadangi apeliantė savo teisių neįgyvendino, t. y. nesukÅ«rė naujo nuosavybės teisės objekto (palėpės virÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo neįsiregistravo savo vardu, todėl ginčo palėpė, esanti virÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuri iki tol nebuvo suformuota kaip nekilnojamo turto vienetas, jÄ suformavus kaip tokiÄ , teisėtai ir pagrįstai remiantis bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo įgyta atsakovų. Nesutiktina su apeliante, jog teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014, iÅ¡aiÅ¡kinimu.

Atsakovas VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kinio reikalavimus dėl neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos panaikinimo spręsti kaip iÅ¡vestinio pobÅ«džio reikalavimus, o kitus ieÅ¡kinio reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra; o ieÅ¡kovės apeliacinio skundo tenkinimo atveju, praÅ¡o, sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , iÅ¡ VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo jų nepriteisti.

IeÅ¡kovės apeliacinės instancijos teismui pareikÅ¡ti nauji pagrindiniai reikalavimai dėl ginčo nekilnojamųjų daiktų teisinės registracijos panaikinimo, t. y. dėl Vilniaus filialo priimtų sprendimų panaikinimo, kildinami iÅ¡ administracinių teisinių santykių, todėl kreipimuisi į teismÄ taikomas vieno mėnesio terminas (remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d.), kurį ieÅ¡kovė yra praleidusi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-03 nutartyje suformuota praktika neturėtų bÅ«ti taikoma atgal, t. y.

žymiai anksčiau įregistruotai ginčo palėpei, nes tai prieÅ¡tarautų teisės principui lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) bei bendriesiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. PrieÅ¡ingu atveju, ta pati Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014 suformuota teismo praktika turėtų bÅ«ti taikoma ir ieÅ¡kovei, registruojant jos nuosavybės teises į ginčo pastogę, o taip pat ir į ginčo rÅ«sį. Tokiu atveju nagrinėjamoje byloje pateikti 1994 m. ieÅ¡kovės motinai ir 2000 m. ieÅ¡kovei duoti sutikimai taip pat negalėtų bÅ«ti pakankamas teisinis pagrindas įregistruoti ieÅ¡kovės nuosavybės teises į ginčo patalpas, nes minėtuose sutikimuose neiÅ¡reikÅ¡ta nei vieno bendraturčio valia dėl kiekvienam bendraturčiui priklausančios nuosavybės dalies.

A. S. tokio bendraturčių susitarimo, kuriame bÅ«tų nurodytos bendraturčių turimos dalys, neturi. Taip pat pažymėtina, jog visi bendraturčiai, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovę, yra įsiregistravę savo nuosavybės teises į jiems pagal CK 4.82 str. 7 d. nuostatas 2012-04-02 ginčo neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projekte nustatytas dalis pastogės. Taigi bendraturčiai savo valiÄ dėl ginčo pastogės ir jiems priklausančios nuosavybės dalies registravimo yra jau iÅ¡reiÅ¡kę, Registro tvarkytojui teikdami praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti jų nuosavybės teisę į ginčo pastogę.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad Vilniaus miesto valdyba bei Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«nas, iÅ¡davę ieÅ¡kovės motinai bei ieÅ¡kovei leidimus vykdyti ginčo patalpų įrengimo darbus, nustatė tam tikras pareigas, o bÅ«tent atlikti ginčo patalpų įrengimo darbus, priduoti atliktus darbus valstybinei komisijai ir įregistruoti ginčo patalpas atitinkamame registre, taip pat suremontuoti stogÄ . IeÅ¡kovė per daugiau kaip 13 metų pastarųjų sÄ lygų neįvykdė.

Be to, 2000-09-29 Senamiesčio seniÅ«no potvarkyje atkreiptas dėmesys, jog ieÅ¡kovei bÅ«tina darbus pradėti gavus KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos leidimus vykdyti statybos darbus, tuo tarpu ieÅ¡kovės turimÄ statybos leidimÄ pratęsė tik KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinis padalinys, tačiau nėra žymos, kad Vilniaus miesto statinių statybos inspekcija taip pat pratęsė minėtÄ leidimÄ , dėl ko darytina iÅ¡vada, kad leidimas, pratęstas tik vienos jį iÅ¡davusių institucijų, negaliojo.

Remiantis Å¡iomis aplinkybėmis bei CK 4.49 str. 3 d., nustatančiu, kad sutartyje gali bÅ«ti numatyta, kad nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam tikrÄ sutartyje nustatytÄ sÄ lygÄ , pirmosios teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės į ginčo patalpas ieÅ¡kovei neperėjo. IeÅ¡kovė tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikia savo nuomonę, kad nuosavybė ginčo patalpoms ieÅ¡kovei perėjo jau nuo minėtų susitarimų sudarymo momento.

Tačiau pažymėtina, kad Vilniaus miesto valdybos ir Senamiesčio seniÅ«no priimtuose sprendimuose numatytos sÄ lygos turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir vertinamos jau nurodyto Nekilnojamojo turto registro įstatymo kontekste, pagal kurį nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į nekilnojamÄ Ä¯ turtÄ atsiranda tik jas įregistravus Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Nurodytų subjektų sprendimuose įtvirtintos sÄ lygos, kurias ieÅ¡kovė turėjo įvykdyti dar iki patalpų įregistravime, žymi, kad jos apibrėžia nuosavybės perėjimo momentÄ - neįvykdžiusi susitarimuose numatytų sÄ lygų, ieÅ¡kovė pagal Å¡iuos sprendinius neįgijo teisės įregistruoti nuosavybės teisių į ginčo patalpas, o tuo pačiu, remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymu, neįgijo ir pačių nuosavybės teisių.

Å alys turi teisę nusistatyti nuosavybės teisės perėjimo įgijėjui momentÄ , tas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta. Aptariamus sutikimus vertinant prieÅ¡ingai, bÅ«tų paneigiama sprendimus priėmusių subjektų valia, kad iki nuosavybės teisių įgijimo ieÅ¡kovė įgyvendintų jai numatytas pareigas. Nėra visai aiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė kildina savo nuosavybės teises į rÅ«sio patalpas - ar iÅ¡ butų savininkų sutikimų įsirengti bendrojo naudojimo patalpas, ar iÅ¡ jos, kaip buto savininkės, teisių į buto priklausinius.

Ieškovė neįrodo nei vienos iš šių aplinkybių, bet priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo patalpos - butas (duomenys neskelbtini), nėra laikytinas nei bendrojo naudojimo, nei ieškovės buto priklausiniu, bet savarankišku butu. Ginčo patalpos, kadangi yra butas, nagrinėjamu atveju negali būti laikomos bendrojo naudojimo patalpomis. Taip pat ieškovė neįrodo, kad ginčo patalpos yra jos buto priklausinys. (duomenys neskelbtini) patalpose, remiantis nekilnojamojo turto išrašu, yra krosnims šildymas, komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas.

Namo techninėje byloje fiksuota, jog Å¡ios patalpos susideda iÅ¡ dviejų atskirų patalpų: sandėlio ir kambario- virtuvės, jose yra langas. Vien ta aplinkybė, jog Å¡iuo metu butas (duomenys neskelbtini) nėra suremontuotas, ar savavaliÅ¡kai suremontuotas ieÅ¡kovės, negali paneigti Nekilnojamojo turto registre įregistruotos gyvenamosios (butų) pagrindinės naudojimo paskirties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsižvelgiant į Å¡ių patalpų buvimo vietÄ plotÄ ir galimybę jas naudoti kaip visiÅ¡kai atskirÄ objektÄ nėra pagrindo nustatyti bendrÄ jų ir ieÅ¡kovei priklausančio buto Å«kinę paskirtį bei funkcinį ryšį.

IeÅ¡kovė tokiam ryÅ¡iui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, t.y. neįrodė, kad ginčo patalpos skirtos tarnauti jos butui kaip priklausinys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad ginčo objektas - pastato pusrÅ«syje esančios patalpos (duomenys neskelbtini) kvalifikuotinos kaip atskirai nuo gyvenamajame name esančių butų funkcionuojančios patalpos. Tuo pačiu konstatuotinÄ kad tai yra gyvenamosios patalpos, kurios Vilniaus miesto savivaldybei iÅ¡ valstybės nuosavybės 1999 m. buvo perduotos teisėtai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 870 „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ginčo rūsys nėra tiesiai po ieškovės butu. Nors ieškovei buvo leista patalpas įsirengti, kaip ji nurodo, virš ir po butu, tačiau ginčo pusrūsio patalpos (duomenys neskelbtini) nėra tiesiai po ieškovės butu, todėl remiantis pačios ieškovės paaiškinimais (nevertinant jų pagrįstumo palėpės patalpų atžvilgiu) galima konstatuoti, jog į šias patalpas ieškovė teisių neįgijo. Tuo tarpu ieškovės teiginys, jog Vilniaus miesto savivaldybė ginčo patalpų nenaudojo, nepaneigia savivaldybės nuosavybės teisių į ginčo patalpas.

Taip pat nepagrįsti ir ieÅ¡kovės teiginiai, kad ginčo patalpos nėra laikytinos gyvenamosiomis. Remiantis jau nurodyto STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ 7 p. gyvenamosiomis patalpomis laikomi butai gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose. Å iuo atveju, kaip minėta, ginčo patalpos pagal namo dokumentus yra laikytinos butu, todėl ir gyvenamosiomis patalpomis.Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ dalyje dėl 1999-07-12 priėmimo-perdavimo akto Nr. 1551-01 dalies panaikinimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad 1999-07-12 priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1551-01 buvo sudarytas vadovaujantis jo sudarymo metu galiojusiais teisės aktais, ginčo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki Å¡io priėmimo - perdavimo akto sudarymo priklausė valstybei nuosavybės teise ir atitiko teisės aktuose nurodytÄ turtÄ , priskirtÄ savivaldybių nuosavybėn, kuris pagal įstatymus perduotinas atitinkamos savivaldybės nuosavybėn. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pusrÅ«syje esančios patalpos nėra gyvenamosios paskirties, kad jos yra negyvenamos patalpos ir bendro naudojimo patalpos, jos buto priklausinys ir kad tarp jos buto ir Å¡ių patalpų yra funkcinis ryÅ¡ys.

Ginčo patalpos yra butas, kuris kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas buvo suformuotas 1970 m. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir į bylÄ VÄ® Registro centro pateikti duomenys. Teismas sprendime pagrįstai rėmėsi Nekilnojamoje turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodytais duomenimis, jog (duomenys neskelbtini), esančiose patalpose yra krosnims Å¡ildymas, komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų Å¡alinimas, taip pat namo techninės bylos duomenimis, kuriuose nurodyta, kad Å¡ios patalpos susideda iÅ¡ dviejų atskirų patalpų: sandėlio ir kambario virtuves, jose yra langas.

Ginčo butas iki ginčijamo priėmimo - perdavimo akto sudarymo priklausė valstybei nuosavybės teise ir kaip atskiras nuosavybės teisinių santykių objektas butų privatizavimo laikotarpiu nebuvo perleistas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų nuosavybėn. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog patalpos (butas, esantis (duomenys neskelbtini)) yra visiÅ¡kai įrengtos ieÅ¡kovės. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu savavaliÅ¡kai Å¡iose patalpose atlikinėja remontÄ .

Aplinkybę dėl savavalinio remonto darbų atlikimo patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos raÅ¡te pateikta nuomonė, taip pat ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2013-10-28 raÅ¡tu pateikta nuomonė dėl statybos leidimo 2000-10-30 negaliojimo, tinkamai jo nepratęsus. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad vien aplinkybė, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai Å¡iose patalpose atlikinėja remontÄ , nėra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į taip vadinamÄ rÅ«sį.

             IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas dalinai tenkintinas.  Dėl ieÅ¡kovės nuosavybės teisių į palėpės dalį ir reikalavimo panaikinti palėpės dalių teisinę registracijÄ Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m sausio 11 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-342-619/2015) panaikinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m kovo 27 d. sprendimÄ ir gražinęs bylÄ naujam nagrinėjimui nurodė, kad bÅ«tina sÄ lyga tinkamai iÅ¡spręsti ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į bendro naudojimo objektÄ yra bendraturčių nuosavybės teisių apimties nustatymas, t. y. jų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje identifikavimas.

Nutartyje nurodyta, jog byloje nėra duomenų, į kokiÄ bendrosios nuosavybės dalį ir plotÄ bendrojo naudojimo patalpų savininkai sutikimais atsisakė savo nuosavybės teisių ieÅ¡kovės naudai, taip pat kokia Å¡ių patalpų dalis priklauso ieÅ¡kovei kaip bendrojo naudojimo patalpų bendraturtei. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , dėl Å¡ių aplinkybių padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra galimybės nustatyti, ar ieÅ¡kovei iÅ¡ tikrųjų priklausytų jos praÅ¡oma pripažinti nuosavybės dalis į virÅ¡ buto esančiÄ palėpę ir rÅ«sį.

Sprendime nurodyta, kad  namo patalpų gyventojams vieni kitiems dalijant sutikimus arba atsisakant savo turimų nuosavybės dalių į name esančias palėpes ir rÅ«sius, ir nesant duomenų, kokios konkrečiai savo turimos dalies namo patalpų savininkai, tame tarpe ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai  atsisakė kitų naudai, ieÅ¡kinys netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nesant duomenų, į kokiÄ Â bendrosios nuosavybės dalį ir plotÄ bendrojo naudojimo patalpų savininkai sutikimais atsisakė savo nuosavybės teisių ieÅ¡kovės naudai, galima padaryti iÅ¡vadÄ , ar butų savininkai, atsisakę nuosavybės teisių, tokias teises turėjo į plotÄ , į kurį nustatyti nuosavybės teises jai palėpėje praÅ¡o ieÅ¡kovė. Šios aplinkybės nustatymas, t. y. iÅ¡vada, jog kitų butų savininkai yra atsisakę savo turėtų nuosavybės teisių į palėpės dalis ir kartu su ieÅ¡kovei priskirtinu palėpės plotu tai sudaro 39,49 kv. m., bÅ«tų pakankamu pagrindu daryti iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė turi teisę įsiregistruoti dalies palėpės patalpas, kurių remontui yra gavusi leidimÄ . Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad buvo galimybė nustatyti, kokia namo palėpės dalis priklausė kiekvienam iÅ¡ bendrasavininkių pagal bendrÄ palėpės plotÄ ir jų valdomų nuosavybės teisėmis butų ar kitų patalpų plotÄ , tačiau atsakovas VÄ® Registrų centras, registruodamas palėpės dalis bendrasavininkiams, Å¡ias dalis nustatė netinkamai.

Kolegija sutinka, kad anksčiau bylÄ nagrinėjusio Vilniaus  apygardos teismo kolegijos iÅ¡vados, nurodytos 2016 m. sausio 11 d. nutartyje, kad savininkų sutikimai, duoti ieÅ¡kovės motinai ir ieÅ¡kovei vertintini kaip atsisakymas nuosavybės teisių į bendrosios dalinės nuosavybės teise kiekvienam iÅ¡ jų priklausančiÄ palėpės dalį, yra pagrįstos, nutartis yra įsiteisėjusi, todėl teismas ja turėjo vadovautis. Tai, kad byloje nepateikti duomenys apie perleistos bendrasavininkių palėpės dalį ieÅ¡kovei, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei nebuvo perleistos teisės į jos nurodytÄ Â plotÄ - 39,49 kv. m.

Atsižvelgiant į tai, VĮ Registrų centro veiksmai, registruojant bendrasavininkiams palėpės dalis neįvertinus, jog dalis bendrasavininkių yra atsisakę savo teisių į palėpės dalį, vertinti kaip neteisėti veiksmai. Remiantis Registro duomenimis palėpės patalpos yra vadinamos negyvenama patalpa - neįrengta pastoge, pripažintina, kad patalpų įvardijamas „palėpe“ yra sinonimas žodžiui „pastogė‘. Byloje turi būti padaryta išvada, ar bendrasavininkio sutikimų įsirengti palėpės patalpas gavimas laikotarpiu iki 2001-07-01, t. y. naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo ir neįregistravimas įrengtos palėpės pagal gautus sutikimus iki šio termino, bei neužbaigimas remonto yra pagrindu atmesti ieškovės reikalavimus dėl nuosavybės teisės pripažinimo į patalpas palėpėje, nes atsakovai atsiliepime nurodo šias aplinkybes.

Pripažinus, kad bendrasavininkiai yra atsisakę savo teisių į dalį palėpės, ir nesant nuginčytiems Å¡iems atsisakymams, atsisakymų neįregistravimas nedaro atsisakymų negaliojančiais. Ankstesnių patalpų savininkų atsisakymas sukelia teisines pasekmes naujai įsigijusiems patalpas asmenims, jei atsisakymai nėra nuginčyti. IeÅ¡kinio pagrindu nurodomi dokumentai yra sandoriai ir jų pagrindu atsirado ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į ginčo patalpas.              Nustatyta, kad palėpės patalpos atsakovų vardu buvo įregistruotos jiems pateikus praÅ¡ymus VÄ® Registrų centrui, jų įregistravimo neteisėtumÄ ieÅ¡kovė grindžia tuo, kad turimų patalpų savininkai arba buvę savininkai jau buvo perleidę ieÅ¡kovei ar jos motinai savo teises į palėpės dalį.

Atsakovai G. G. (butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė) ir Vilniaus miesto savivaldybė nurodytos kaip savininkės, kurios buvo perleidusios nuosavybės teises į palėpės patalpas, tačiau kreipėsi dėl įregistravimo joms nuosavybės teisių į patalpas. Byloje pateikti patalpų savininkų sutikimai, jog G. G. įsirengtų palėpėje gyvenamÄ sias patalpas ir jas įregistruotų (b. l. 64-71, t. IV), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad patalpų bendrasavininkiai, parašę tokius sutikimus, yra perleidę savo nuosavybės teises kitiems bendrasavininkiams.

IÅ¡ pateiktų sutikimų matyti, kad teisės į palėpės patalpas buvo perleistos ir UAB „A“, kurios nuosavybėje yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad buvusi buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė G. G. perleido savo nuosavybės teises į palėpę ne tik ieÅ¡kovei, bet ir G. G., bei UAB „A“, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad butui Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiusi palėpės dalis galimai visa buvo perleista kitiems bendrasavininkiams. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės argumentas, kad ji leido tik įsirengti patalpas, tačiau neperleido į jas nuosavybės teisių, dalyje dėl palėpės atmestinas, nes vertinant kitų namo bendrasavininkių sutikimus kaip atsisakymÄ nuo nuosavybės dalies, analogiÅ¡kai vertintinas ir vieÅ¡ojo juridinio asmens duotas sutikimas.

Be to, atmesti ieškovės reikalavimus dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė neišreiškė valios, jog ieškovė įsiregistruotų kaip nuosavybę patalpas palėpėje, būtų pagrindas tuo atveju, jei byloje būtų pateikti įrodymai, kad kitų bendrasavininkių, perleidusių ieškovei nuosavybės teisės dalis, perleistų patalpų nepakako jai įgyti nuosavybės teises į 39,49 kv. m palėpės. Nesant tokių duomenų, nebuvo pagrindo atmesti ieškovės reikalavimo šioje dalyje.

Nustatyta, kad virÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini) palėpė užima yra 39,49 kv. m plotÄ , bendros Å¡ios palėpės patalpos sudaro 75,14 kv. m ( b.l.74-76, t. I), name yra kita palėpė-pastogė , unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 38,66 kv. m. VirÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini) yra 119,52 kv. m mansarda (b.l.144, t. IV), virÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini) – 49,73 kv. m mansarda. Å ios patalpos taip pat turėjo bÅ«ti įvertintos, skaičiuojant kiekvienam iÅ¡ bendrasavininkių priklausančiÄ Â bendrų palėpės patalpų dalį.

Dalies bendrasavininkių palėpės patalpų įregistravimas nuosavybėmis teisėmis VÄ® Registrų centre buvo atliktas remiantis matininkės L. Z. sudarytu 2012-04-01 projektu ( b. l. 92, t. I).  Byloje turėjo bÅ«ti įvertinta, ar apskaičiuojant kiekvienai atskirÄ unikalų numerį turinčiai patalpai priklausantį palėpės plotÄ buvo įtrauktos visos palėpės patalpos bei visos patalpos, esančios name (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad name (duomenys neskelbtini) yra miÅ¡rios paskirties patalpos, įregistruotos atskirais unikaliais numeriais, t. y. gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties.

Remiantis 2013-07-31 VĮ Registrų centro svetainės duomenimis (t. I, b.l.38), gyvenamųjų patalpų yra 10, negyvenamųjų – 6. Iš jų kaip negyvenamosios patalpos yra įregistruotos dvi palėpės unikaliais numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ( b.l.72-74, t. I). Bendras palėpių plotas yra 113,80 kv. m ( 38.66 +75.14 ). Į palėpėje esančias patalpas unik. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotos nuosavybės teisės N. M. nuo 2010-10-11, nuo 2006-05-24 iki 2010-10-11 šios patalpos buvo įregistruotos savininkei L.

M.. Vertinant, kokia palėpės patalpų dalis priklauso kiekvienam iÅ¡ pastato bendrasavininkių, turėjo bÅ«ti įvertina ir ta aplinkybė, kad name yra ir kitos, neįrengtos pastogės patalpos, į kurias galimai turėjo teises patalpų bendrasavininkiai, tačiau jų atsisakė kitų naudai. L. Z. sudarytame 2012-04-01 projekte dėl vienos iÅ¡ namo palėpių nėra įtraukta patalpų, kurių butų numeriai 2 ir 3, 7 ir 8. Dėl Å¡ios aplinkybės daryti iÅ¡vadÄ , kad palėpės patalpų dalies nustatymas ir nuosavybės teisių įregistravimas name esančių 10 patalpų savininkams pagal L.

Z. 2012-04-02 dalių paskaičiavimo projektÄ atliktas nepagrįstai, nes palėpės patalpos nebuvo dalijamos visiems nuosavybės teise name valdantiems atskiras patalpas savininkams. Tai, kad name yra daugiau atskirų patalpų, kurioms proporcingai jų plotui turėjo bÅ«ti nustatyta tenkanti palėpės dalis, leidžia vertinti matininkės L. Z. sudarytÄ projektÄ kaip neatitinkantį faktiniai padėčiai, todėl VÄ® Registrų centras turėjo atmesti praÅ¡ymus registruoti palėpės dalis pagal šį projektÄ .  IeÅ¡kovė reikalavimÄ Â pripažinti jai nuosavybės teises į patalpas palėpėje ir rÅ«syje grindžia namo bendrasavininkių duotais sutikimais, nurodydama, kad sutikimų suteikimo momentu name buvo butai nuo 1 iki 8, bei nuo 10 iki 14, t. y. viso 13 butų ir negyvenamoji patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir visų patalpų savininkai sutiko, kad ieÅ¡kovė įsirengtų patalpas palėpėje. Atsakovas V.

S. įsigijęs iÅ¡ sutikimus įsirengti palėpę davusios 1-ojo buto buvusios savininkės G. G. 75,92 kv. m butÄ , neįgijo teisės į dalį palėpės, atitinkančios turimo buto Nr. (duomenys neskelbtini) daliai, nes nenustatyta, kad Å¡io buto savininkė bÅ«tų atÅ¡aukusi sutikimÄ , duotÄ ieÅ¡kovei, ar sutikimus, duotus G. G. ar UAB „A“. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuosavybės teisės įregistravimas į palėpės dalį V. S., kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui, yra nepagrįstas.

Negyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui UAB „ A“ ( kuris nuosavybės teisėmis valdo 231,39 kv. m ploto negyvenamas patalpas) davusiam ieÅ¡kovei sutikimÄ Ä¯sirengti palėpę, palėpės dalis nebuvo priskirta pateiktu projektu, kuriuo remiantis atliktas įregistravimas, byloje nepateikti įrodymai, kad Å¡is teisių perleidimas, įvykdytas 2000-03-15 pasiraÅ¡ytu sutikimu ( b.l.32, t. I), bÅ«tų panaikintas ar nesukėlė teisinių pasekmių ieÅ¡kovei. Nepateikti įrodymai, kad Å¡is bendrasavininkis sutikimo pasiraÅ¡ymo metu nevaldė palėpės kaip pastato bendrasavininkis, todėl darytina iÅ¡vada, kad ir jis perleido savo turimÄ dalį palėpėje ieÅ¡kovei.

Butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai taip pat perleido savo dalis palėpėje ieškovei, sutikdami, kad ji įsirengtų patalpas palėpėje ir jos būtų įregistruotos ieškovei privačios nuosavybės teise ( b. l. 34, 36, 37, t. I ), todėl šiems butams tenkančios dalys palėpėje taip pat pripažintina kad buvo perleistos ieškovei. Tai, kad šių patalpų savininkai perleido ir kitiems bendrasavininkiams - UAB „A“ ( b.l.75,77, t. IV, ), G. G. ( b.l.66, 69-70, t. IV) ) savo dalis palėpėje, sutikimai buvo duoti 1998-2000 metais, nereiškia, kad kitiems duotais sutikimais bendrasavininkiai atšaukė anksčiau duotus sutikimus ieškovei, nes perleidus savo teises į nuosavybę ieškovei, bendrasavininkiams galėjo likti teisė į dalį patalpų, dėl kurių perleidimo jie turėjo teisę teikti sutikimus.

Nepateikus ieÅ¡kovės atstovui įrodymų, kokioje dalyje bendraturčiai atsisakė savo nuosavybės teisių ieÅ¡kovės naudai, nurodant, kad iki Naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo tokios dalys nebuvo skaičiuojamos, teismas turi padaryti iÅ¡vadÄ , ar Å¡ių įrodymų pateikimas buvo ieÅ¡kovės pareiga. IeÅ¡kovei reiÅ¡kiant reikalavimÄ panaikinti nekilnojamojo daikto – negyvenamos neįrengtos pastogės nuosavybės teisių dalių įregistravimÄ atsakovų V. S., L.

S., A. L., G. G. ir A. Č. vardu, atsakovo, įregistravusio Å¡ias teises – VÄ® Registrų centro pareiga buvo pateikti įrodymus, kad Å¡ių savininkų dalys palėpėje buvo nustatytos ir įregistruotos tinkamai apskaičiavus dalis. Kolegijai padarius iÅ¡vadÄ , kad nurodytomis dalimis nebuvo pagrindo įregistruoti Å¡ių savininkų nuosavybės teises, reikalavimai šioje dalyje turi bÅ«ti tenkinami. Tai, kad dalis savininkų – G. G., A. J., G. G., UAB „A“ bei kiti savininkai neginčija perleidę savo teises į palėpę ieÅ¡kovei, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įgijo teisę į jiems priklausančiÄ palėpės dalį.

Tai, kad jos prašoma įregistruoti nuosavybės teisėmis palėpės dalis - 39,49 kv. m nebuvo jai perleista bendrasavininkių būtent tokioje apimtyje, pareiga įrodyti tenka atsakovui VĮ Registrų centrui, nes būtent jo žinioje yra duomenys apie namo patalpų savininkus, jiems priklausančias nuosavybės teisėmis patalpų dalis, jo pareiga buvo teikti šiuos duomenis byloje. Tokių duomenų nepateikimas neleidžia daryti išvados, kad bendrasavininkiai, kurie parašė sutikimus, negalėjo perleisti nuosavybės teisių ieškovei į 39,49 kv. m palėpės patalpas, kurios sudaro palėpės, įregistruotos unik.

Nr. (duomenys neskelbtini), 525/1000 dalis, todėl reikalavimas tenkintinas dalinai, pripažįstant ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į 525/1000 palėpės patalpų. IeÅ¡kovei pateikus šiam atsakovui praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti jos vardu palėpę ir pateikus bendrasavininkių sutikimus, bÅ«tent Å¡iam atsakovui teko pareiga patikrinti, į kokiÄ dalį palėpės turėjo teisę perleisti nuosavybės teises bendrasavininkiai, patikrinti, ar kitiems atsakovams palėpės dalys buvo įregistruotos pagrįstai, ir tik esant įrodymams, kad tokia palėpės dalis negalėjo bÅ«ti perleista ieÅ¡kovei, nes tokios teisės bendrasavininkiai neturėjo arba jÄ buvo praradę, pateikdami sutikimus perleisti palėpę kitiems asmenims, atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises ieÅ¡kovei.

VÄ® Registrų centrui pateikiant byloje įrodymų dėl aplinkybės, kad bendrasavininkiai neturėjo teisės perleisti ieÅ¡kovei savo patalpų dalies, byloje darytina iÅ¡vada, kad atsisakymas įregistruoti ieÅ¡kovei palėpės patalpas yra nepagrįstas, todėl jos reikalavimai Å¡ioje dalyje tenkintini. Atsakovas VÄ® Registrų centras praÅ¡o spręsti bylÄ teismo nuožiÅ«ra, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis neprieÅ¡tarauja, jog ieÅ¡kinys bÅ«tų iÅ¡ esmės tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, sprendimas naikintinas dalyje dėl nuosavybės teisių registravimo į palėpės patalpas ieÅ¡kovei CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad kai registruojama bendroji dalinė nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ , nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys. Padarius iÅ¡vadÄ , kad įregistruojant atsakovams-fiziniams asmenims nuosavybės teises į dalį palėpės nebuvo nurodyti visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys, t. y. nenurodžius namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčių, kuriems priklauso patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal jų turimÄ plotÄ , įregistravimas palėpės patalpų atliktas pažeidžiant Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus.

Vertinant, ar bendrasavininkių duotų sutikimų neįregistravimas Registrų centre leidžia atmesti juos kaip nuosavybės teisių perleidimÄ tvirtinančius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jų davimo metu galiojančios teisės normos nenumatė tokios registracijos, jų pagrindu statybos leidimÄ iÅ¡duodančios institucijos turėjo teisę vertinti sutikimus kaip pagrindÄ Â leidimui iÅ¡duoti, todėl nuosavybės teisės perleidimo neįregistravimas, nenuginčijus Å¡ių sutikimų, nesukelia teisinių pasekmių.

           Atsakovas V. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), patalpas įsigijo iÅ¡ buvusios Å¡io buto savininkės G. G. pagal 2010-08-19 pirkimo pardavimo sutartį ( t. I, b.l.39), G. G. sutikimÄ buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei A. S. įsirengti palėpę virÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini) davė 2000-03-08, sutikimÄ patvirtino notarė R. R. (t. I, b.l.31). G. G. priklausė 75,92 kv. m butas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. S. 2011-01-14 pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės negyvenamÄ jÄ patalpÄ Â Nr. (duomenys neskelbtini) ( t.

I, b.l. 66) 35,61 kv m. ploto. Vilniaus miesto valdyba 1996-05-30 buvo priėmusi sprendimÄ Nr. 828V leisti E. J. ( ieÅ¡kovės motinai) įsirengti 53,4 kv m pagalbines patalpas namo (duomenys neskelbtini) pastogėje ( t. I, b.l.77), o Vilniaus miesto valdybos 2000-09-21 sprendimu Nr. 1768V ( t. I, b.l.78 ) nusprendė neprieÅ¡tarauti, kad A. S. įsirengtų 39,5 kv. m gyvenamÄ sias patalpas namo pastogėje. Å ie sprendimai vertinami sutikimais, duotais bendrasavininkiui dėl palėpės patalpų įsirengimo. Atsakovai V.

S. ir L. S. 2012-10-27 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo Å¡iame name butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 36,78 kv m bendro ploto iÅ¡ E. S. ir V. S., kurie butÄ buvo įsigiję iÅ¡ 2008-10-24 iÅ¡ D. S. ir M. G., o Å¡ios paveldėjo butÄ iÅ¡ savininko A. J., kuris kartu su J. J. buvo buto savininkais laikotarpiu nuo 1992-07-16 iki 2004-11-08. IeÅ¡kovė pateikė pareiÅ¡kimÄ , patvirtintÄ notaro 1994-11-18, kuriais J. J. sutiko, kad E. J. palėpėje ir pusrÅ«syje įsirengtų gyvenamÄ jÄ Â patalpÄ , o A.

J. sutikime nurodė, jog sutinka kad bÅ«tų įrengta pastogė virÅ¡ bendro koridoriaus ir pagalbinės patalpos rÅ«sio dalyje po butu Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 28-29, t. I). Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad visi ankstesni patalpų, kurias įsigijo atsakovai V. S. ir L. S., savininkai, buvo perleidę savo teises į palėpės dalį, tik vienas iÅ¡ savininkų – Vilniaus miesto savivaldybė dar turėjo ir kitų patalpų name nuosavybės teisėmis. IeÅ¡kovės teisės buvo pažeistos dėl atsisakymo įregistruoti jai nuosavybės dalį palėpėje bei tokioje dalyje palėpės įregistravimu kitiems asmenims, nes ji turėjo buvusių arba esamų savininkų sutikimas įsirengti palėpę ir jÄ Ä¯registruoti.

PraÅ¡oma įregistruoti 39,49 kv m palėpės dalis gali bÅ«ti įrengta virÅ¡ ieÅ¡kovės buto. Tai, kad bendras buto plotas yra 48 kv m., tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bendrasavininkiai, duodami sutikimÄ jai įsirengti palėpę virÅ¡ buto, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad perleidžia jai savo palėpės dalį, kad bÅ«tų įrengta palėpė tik virÅ¡ ieÅ¡kovės buto. IeÅ¡kovė siekia, jog jai bÅ«tų pripažinta nuosavybės teisė į palėpės dalį, kuri sudarys 39,49 kv m.

Kadangi palėpė Å¡iuo metu nėra įrengta, nustatytina tik palėpės dalis, kuri įregistruotina ieÅ¡kovei nuosavybės teisėmis, nes nebegaliojant iÅ¡duotam statybos leidimui, nesant įrengtai palėpei, registruoti palėpę tiksliai nurodant jos iÅ¡sidėstymo vietÄ , plotÄ , nėra pagrindo. Statybos leidimo iÅ¡davimas A. S. patvirtina ieÅ¡kovei gavus buto bendrasavininkių sutikimÄ remontui atlikti, todėl dalyje, kurioje gali bÅ«ti atliktas palėpės remontas įregistravimas kitų bendraturčių nuosavybės teisių į Å¡iÄ palėpės dalį pripažintinas neteisėtu ir naikintinu.

Kita dalis palėpės patalpų gali bÅ«ti įregistruota kitų bendrasavininkių vardu, tačiau nesant pagrindo daryti iÅ¡vadai, kuriems iÅ¡ bendrasavininkių kokia dalis įregistruotų patalpų turėtų likti įregistruota, praÅ¡ymas tenkintinas toje dalyje, kurioje praÅ¡oma panaikinti nekilnojamojo daikto –neįrengtos palėpės įregistravimÄ asmenų, kuriems įregistravimo įraÅ¡as galioja Å¡iuo metu. Anksčiau padaryti įraÅ¡ai, jau yra negaliojantys dėl to, kad pasibaigęs jų galiojimo terminas, todėl reikalavimas pripažinti negaliojančiais tokius įraÅ¡us, atmestini.

Remiantis Å¡iomis iÅ¡vadomis pripažintina negaliojančiais patalpų įregistravimas A. L. - 142/1000 dalių, V. S. ir L. S. - 429/1000 dalių ir V. S. - 300/1000 dalių.             IeÅ¡kovė reikalauja pripažinti jai nuosavybės teisę į rekonstruojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini) prijungiamÄ Â 39,49 kv m patalpÄ , tačiau patalpų sujungimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas tik įregistravus dalį patalpų nuosavybės teisėmis ieÅ¡kovei. Spręsti klausimÄ dėl turimų patalpų sujungimo turi VÄ® Registrų centras.

Pripažinus, kad Å¡is atsakovas nėra atsisakęs tenkinti praÅ¡ymo dėl patalpų sujungimo, o 2013-07-03 sprendimu ( b.l.95, t. I) iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tik dėl nuosavybės teisių į prijungtÄ palėpės dalį įregistravimo, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovÄ atlikti veiksmus, kurių jis nėra atsisakęs atlikti. Å ioje reikalavimų dalyje ieÅ¡kinys tenkintinas dalinai, pripažįstant ieÅ¡kovei A. S. nuosavybės teisę į 525/1000 palėpės, esančios pastate (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl reikalavimų naikinti sandorius, sudarytus dėl patalpų perleidimo tarp atsakovų Pripažinus kad palėpės patalpos savininkams buvo įregistruotos nepagrįstai, naikintini sandoriai, sudaryti tarp atsakovų Å¡io įregistravimo pagrindu. Atsakovė G. G. 2013-02-11 sudaryta dovanojimo sutartimi yra perleidusi dalį palėpės - 39/1000  dalis A. L. ( b.l.96-99, t. I). Padarius iÅ¡vadÄ , kad Å¡i dalis palėpės G. G. buvo įregistruota nepagrįstai, naikintina ir dovanojimo sutartis. Tai, kad  atsakovė G.

G. buvo atsisakiusi savo turtinių teisių į palėpę ar jos dalį, pasiraÅ¡ydama sutikimÄ , jog leidžia įsirengti palėpę ieÅ¡kovei ir jÄ Â teisiÅ¡kai įregistruoti privačios nuosavybės teise, tuo pagrindu sandoris pripažintinas negaliojančiu, nes dovanotoja perleido turtÄ , kuriuo pilnai ar dalyje neturėjo teisių disponuoti. Atsakovai G. G. ir A. L. sutiko su ieÅ¡kinio patenkinimu, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas. 2012-05-25 pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp A.

Č. ir V. S. ( b.l.157-164, t. II), atsakovė A. Č. pardavė atsakovui V. S. 152/1000 dalis palėpės, V. S. jai apmokėjo pagal sutartį 8500 Lt ( 2461,77 Eur ). Nuosavybės teisės į Å¡iÄ palėpės dalį A. Č. buvo įregistruotos pagal pateiktÄ Â 2012-05-22 praÅ¡ymÄ VÄ® Registrų centrui. A. Č. pastate priklauso negyvenamosios patalpos 56,77 kv m bendro ploto, kurios iki nuo 1998-12-29 iki 2002-01-04 priklausė Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, iki 2002-01-04 M. S., iki 2006-02-27 S. T., o nuo 2006-02-27 iki Å¡iol priklauso A.

Č.. Tai, kad 2000-09-29 Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«nas, remdamasis Vilniaus miesto valdybos 1998-02-12 ir 1998-06-04 sprendimais leido ieÅ¡kovei įsirengti 39,5 gyvenamÄ sias patalpas virÅ¡ 5-ojo buto, darytina iÅ¡vada, kad šį sutikimÄ jis davė kaip patalpų, kurios tuo metu name priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, įgaliotas atstovas ( b.l.81, t. I). Tai, kad Vilniaus miesto valdyba 2000-09-21 sprendimu ( b.l.80, t. I) nusprendė neprieÅ¡tarauti, kad ieÅ¡kovė įsirengtų patalpas ir jas savo vardu teisiÅ¡kai įregistruotų, reiÅ¡kia, kad patalpas, kurios priklausė bendrasavininkiams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, Vilniaus miesto valdyba perleido ieÅ¡kovei.

Tai, kad valdybos sprendime nurodyta, kad ji neprieštarauja, jog įrengtas patalpas ieškovė teisiškai įregistruotų Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale, leidžia atmesti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės argumentus, kad buvo leista tik įsirengti patalpas, neperleidžiant nuosavybės teisių į patalpas. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad teisės į palėpės dalį, kuri priskirtina savininkui nuo patalpų, šiuo metu priklausančių A.

Č., dalinai arba pilnai buvo perleistos ieÅ¡kovei, todėl A. Č. nuosavybės teisės į palėpę buvo įregistruotos nepagrįstai. Tai, kad dovanojimo sutartimi, sudaryta 2006-02-10 tarp S. T. ir A. Č. atsakovė bÅ«tų įgijusi teises ir į bendrosios dalinės nuosavybės dalį palėpėje, tokie duomenys byloje nepateikti. Atsakovės A. Č. nuosavybės teises į Å¡iÄ dalį palėpės ieÅ¡kovė prašė panaikinti tuo pagrindu, kad teisės buvo perleistos ieÅ¡kovei, pripažinus, kad Vilniaus miesto savivaldybė jau buvo perleidusi savo teises ieÅ¡kovei, nenurodydama, kokiÄ dalį perleido.

Atsakovės A. Č. nuosavybės teisės pagal pateiktÄ Â praÅ¡ymÄ Ä¯ palėpės dalį buvo įregistruotos taip pat nepagrįstai, nes praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti patalpas atsakovė pateikė po to, kai ankstesnis patalpos savininkas jau buvo perleidęs teises į nuosavybę ar jos dalį palėpėje ieÅ¡kovei. Panaikinus 2012-05-25 pirkimo pardavimo sutartį, įpareigotina grÄ Å¾inti A. Č. atsakovui V. S. 2461,77 Eur. IeÅ¡kovės reikalavimas pripažinti negaliojančia tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir V.

S. sudarytÄ 2012-11-08 pirkimo-pardavimo sutartį grindžiamas tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybė jau buvo perleidusi savo turimÄ dalį ieÅ¡kovei. Å ia sutartimi ( b.l.166-168, t. II) atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė perleido bendrojon jungtinėn V. S. ir L. S. nuosavybėn 178/1000 dalis palėpės, kurios buvo įregistruotos Savivaldybės nuosavybėn pagal 2012-05-04 praÅ¡ymÄ VÄ® Registrų centrui. Patalpų įregistravimo Vilniaus miesto savivaldybei metu jai priklausė name butai Nr. (duomenys neskelbtini), todėl proporcingai Å¡ių butų plotui jai priklausė dalis patalpų palėpėje, tačiau kokia tai dalis, byloje nenustatyta, todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovams perleidžiama palėpės dalis dar buvo likusi Savivaldybės nuosavybėje, nėra pagrindo.

Pagal matininkės 2012-04-02 pažymÄ savivaldybei priklausė atitinkama dalis palėpės patalpų, tačiau Å¡iÄ pažymÄ Ä¯vertinus aukščiau nurodytais motyvais kaip nepagrįstÄ , įvykdyti pagal jÄ patalpų registracijos nebuvo galima. Tai, kad savivaldybė jau buvo perleidusi dalį palėpės patalpų ieÅ¡kovei, pripažintina, kad nuosavybės teisių įregistravimas savivaldybei Å¡ioje dalyje neturėjo bÅ«ti atliktas. Kadangi byloje nepateikti duomenys, kokia dalimi palėpės patalpų Savivaldybė dar galėjo disponuoti, pripažintina, kad byloje nebuvo įrodyta, kad Savivaldybė perleido jai priklausančiÄ nuosavybės dalį. Sudarytas sandoris naikintinas, įpareigojant Vilniaus miesto savivaldybę grÄ Å¾inti atsakovui V.

S. jo sumokėtÄ pagal sutartį sumÄ , t.y. 12 800 Lt ( 3707,14 Eur).            IeÅ¡kovės teisė įregistruoti nurodyto ploto - 39,49 kv m patalpas pastogėje įrodyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Vilniaus miesto statinių statybos skyriaus leidimu vykdyti gyvenamųjų patalpų palėpėje įrengimo darbus ( b.l.12, t. I), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2013-07-03 pažyma apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo statinio projekto ( b.l.14, t.

I). Tai, kad Vilniaus miesto valdyba 1996-05-30 sprendimu leido ieÅ¡kovės motinai įsirengti pagalbines patalpas pastogėje ir rÅ«syje ( b.l.77,80, t. I), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad palėpės ir rÅ«sio įrengimas buvo vykdomas teisėtai. Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimÄ Â tuo pagrindu, kad Senamiesčio seniÅ«nas, iÅ¡davęs leidimus vykdyti statybas, nustatė tam tikras pareigas, t. y. atlikti patalpų įrengimo darbus, priduoti valstybinei komisijai ir įregistruoti ginčo patalpas.

Taikė CK 4.49 straipsnio 3 d., darydamas iÅ¡vadÄ , kad nuosavybės teisės įgijimas galėjo atsirasti tik įvykdžius šias sutarties sÄ lygas. Pareigų atlikti visas statytojui kylančias numatymas SeniÅ«no potvarkyje nėra susitarimu dėl nuosavybės teisių atsiradimo, todėl Å¡i materialinės teisės norma buvo taikyta nepagrįstai. Byloje esanti Valstybinės teritorijų ir planavimo  ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos apsaugos ministerijos Statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus vedėjÄ pavaduojančios D.

V. 2013-10-22 pažymoje ( b.l.18, t. III) , iÅ¡duotoje V. S., nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog jokie statybos ar remonto darbai pastogės patalpose nevykdomi. Pateiktame įrodyme - 2014-03-03 atliktų drabų patikrinimo akte, pasiraÅ¡ytame techninio prižiÅ«rėtojo G. L. ( b.l.24-25, t. III), nurodyta, kad įrengti mediniai laiptai į palėpės patalpÄ , palėpės patalpose įrengta nauja pertvara, pradėti montuoti unitazas ir praustuvė, pavieniai elektros laidai. Tai, kad Statybos priežiÅ«ros skyriaus pažymoje nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyta, kad jokie statybos ar remonto darbai nevykdomi, yra tik informacija, kad patikrinimo metu nebuvo vykdomi drabai.

Duomenų, kad jokie palėpės remonto darbai iki patikrinimo 2013-10-22 nebuvo vykdyti, nepateikta, todėl daroma iÅ¡vada, kad atskiri palėpės remonto darbai buvo vykdyti iki 2013 m., todėl atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl to, kad remonto darbai pagal iÅ¡duotÄ leidimÄ nebuvo pradėti iki 2013 m., nėra pagrindo.   Ta aplinkybė, kad leidime nustatytu terminu palėpės įrengimas nebuvo užbaigtas, nėra pagrindu atsisakyti įregistruoti ieÅ¡kovės vardu palėpės patalpas, jų įrengimo laipsnis nėra kliÅ«timi įregistruoti Å¡ias patalpas, reikalavimas šioje dalyje tenkintinas.

             IeÅ¡kininės senaties terminų taikymo vertinimai yra nurodyti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartyje, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ nustatė, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad senaties terminas byloje netaikytinas, Å¡ioje dalyje teismo sprendimas nebuvo skundžiamas.            Dėl reikalavimo pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į prijungiamas patalpas, UAB „KM Centras“ 2013-06-26 matavimų byloje pažymėtas indeksais 5-9, 5-10 ir 5-8 Pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada,  jog ta aplinkybė, kad Å¡iuo metu butas (duomenys neskelbtini) nėra suremontuotas, negali paneigti Nekilnojamojo turto registre įregistruotos gyvenamosios (butų) pagrindinės naudojimo paskirties, yra pagrįsta.

Tai, kad pagal patalpų buvimo vietÄ , plotÄ ir galimybę jas naudoti kaip visiÅ¡kai atskirÄ objektÄ patalpos nepriskirtinos bendro naudojimo patalpoms, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad namo bendrasavininkių duoti sutikimui įsirengti Å¡ias patalpas ieÅ¡kovei yra niekiniai ir negaliojantys. Vilniaus miesto valdybos 2000-09-21 sprendimas leisti ieÅ¡kovei įsirengti ir įregistruoti 68,4 kv m pagalbines patalpas rÅ«syje po jos butu Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡taravo LR Butų privatizavimo įstatymui, galiojusiam iki 2001-01-01, nes savivaldybės butų fondui priklausančios patalpos turėjo bÅ«ti parduodamos tik įstatyme nustatyta tvarka, butų fondo patalpų perleidimo nuosavybėn, neapmokant už Å¡ias patalpas, įstatymas nenumatė, todėl valdybos mero pavaduotojo įsipareigojimas sprendime jas perleisti pripažintinas niekiniu ir nesukeliančiu teisinių pasekmių.

Ieškovė prašė įpareigoti pripažinti jos nuosavybe dalį patalpų, kurioms buvo išduotas leidimas jas įsirengti, reikalavimas atmestas pagrįstai, nes pati ieškovė nurodė, kad šios patalpos kaip butai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintos netinkamos gyventi,  avarinės būklės. Šios aplinkybės neleidžia jų vertinti kaip bendro naudojimo patalpų, į kurias dalinės nuosavybės teises turėjo namo bendrasavininkiai. Namo patalpų savininkų duoti sutikimai įsirengti šias patalpas, kaip niekiniai sandoriai šioje dalyje pripažinti negaliojančiais ex officio ( CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Pripažinus, kad ginčijamu 1999-07-12 priėmimo perdavimo aktu atsakovui buvo perduotas nuosavybėn butas Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai, nes tai buvo butas, o ne bendro naudojimo patalpos, ieškovės kiti reikalavimai, susiję su buto įregistravimu Vilniaus miesto  savivaldybės nuosavybėn atmesti pagrįstai.

Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl rūsio ir jos buto funkcinio ryšio, tačiau aplinkybės, kad rūsio patalpos funkciniu ryšiu susijusios su kitomis ieškovei priklausančio buto patalpomis, atlikus statybos darbus jos tapo neatsiejamos nuo paties buto, nėra reikšmingos, pripažinus, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti perduotas ieškovei patalpų įsirengimui ir įsiregistravimui nuosavybėn, kad Savivaldybės sprendimo dalis yra negaliojanti.

Tai, kad po atlikto remonto atsirado buto Nr. (duomenys neskelbtini) funkcinis ryÅ¡ys su butu Nr. (duomenys neskelbtini), kad, nepatekus į butÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nėra kitos galimybės patekti į butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nėra reikÅ¡mingos, nes buto funkcinis ryÅ¡ys buvo įrengtas nepagrįstai. Ginčo objektas – pastato pusrÅ«syje esančios patalpos (duomenys neskelbtini), kvalifikuotinos kaip atskirai nuo gyvenamajame name esančių butų funkcionuojančios patalpos, tai yra gyvenamosios patalpos, kurios Vilniaus miesto savivaldybei iÅ¡ valstybės nuosavybės 1999 m. buvo perduotas teisėtai.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovės reikalavimus dalyje, kurioje jie buvo reiÅ¡kiami atsakovams patenkinus, iÅ¡ jos priteistos atstovavimo iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos, kadangi didesnė dalis reikalavimų buvo patenkinta.

Išlaidas byloje valstybei turi atlyginti atsakovai, kurie nesutiko su ieškiniu ir kurių atžvilgiu reikalavimai dėl pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo, dėl pastogės dalies įregistravimo jų vardu buvo panaikinti, t. y. atsakovai V. S., L. S., A. Č. ir Vilniaus  miesto savivaldybė. Atsakovas VĮ Registrų centras, kurio atžvilgiu reikalavimai yra išvestiniai, kuris neturi turtinių interesų byloje, bylinėjimosi išlaidų neatlygina. Atsakovai turi atlyginti valstybei pašto išlaidas, turėtas teismų byloje, kurios sudaro 35,11 Eur.

Kadangi reikalavimai atsakovo V. S. atžvilgiu buvo patenkinti pilnai, ieÅ¡kovė neturi jam atlyginti atstovavimo iÅ¡laidų. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ė : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimÄ dalyje panaikinti.IeÅ¡kinį dalinai patenkinti.            Pripažinti ieÅ¡kovei A. S. ( a/k (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisę į 525/1000 dalis pastogės, įregistruotos unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje ( pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

            Pripažinti negaliojančia 2012-05-25 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RJ -1574, sudarytÄ tarp atsakovės A. Č. ir atsakovo V. S., kuria atsakovui buvo parduota 152/1000 dalys neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), taikyti restitucijÄ , įpareigojant A. Č. grÄ Å¾inti atsakovui V. S. 2461,77 Eur.            Pripažinti negaliojančia 2012-11-08 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.8-5807, sudarytÄ tarp atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo V.

S., kuria atsakovui buvo parduota 178/1000 dalys neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), taikyti restitucijÄ , įpareigojant Vilniaus miesto savivaldybę grÄ Å¾inti atsakovui V. S. 3707,14 Eur.              Pripažinti negaliojančia 2013-02-11 sudarytÄ tarp atsakovės G. G. ir atsakovo A. L. dovanojimo sutartį Nr. RJ-1574, kuria atsakovė padovanojo  39/1000  dalis neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, A. L..            Panaikinti nekilnojamojo daikto: negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre atsakovams :

A. L. į 142/1000 dalis, V. S. ir L. S. į 429/1000 dalis ir V. S. į 300/1000 dalių.           Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės A. S. priteista į valstybės biudžetÄ 269,27 Eur iÅ¡laidų už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės A. S. priteista atsakovui V. S. 158,33 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir praÅ¡ymÄ Å¡ioje dalyje atmesti. 35,11 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų  priteisti valstybei iÅ¡ atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, V.

S., L. S. ir A. Č. lygiomis dalimis, t.y. po 8,78 Eur. Priteista valstybei suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.           KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .          Teisėjai                                                                   Danutė Kutrienė                                                                                               Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                                                                                           Vytautas Zelianka