b6feca30-e984-4979-87d3-5d12550a134f · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-19-583/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01056-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 1.16.2; 1.16.5; 3.21(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 18 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Dianai Šėperienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos B. Å . atstovui advokatui V. Ž. (V. Ž.),2016 m. balandžio 4 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos B.

Å . praÅ¡ymÄ ir patikslintÄ praÅ¡ymÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo, ir n u s t a t ė: 2013 m. spalio 2 d. teismo nutartimi priimtas nagrinėti pareiÅ¡kėjos B. Å . praÅ¡ymas atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 8688,45 Lt (2516,35 Eur) neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. 2016 m. kovo 31 d. teismo nutartimi priimtas nagrinėti pareiÅ¡kėjos B.

Š. patikslintas prašymas atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 1420,32 Eur neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Patikslintame prašyme (b. l. 45-56) pareiškėja nurodo, kad ginčo laikotarpiu buvo karjeros valstybės tarnautoja - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus Finansų ir materialinės apskaitos poskyrio vyresnioji specialistė (B lygis, 6 kategorija).

PareiÅ¡kėjos teigimu darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) kompensavimo mechanizmas.

PareiÅ¡kėjos teigimu, GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas neteisingas, nes juo iÅ¡ įstatymo taikymo srities eliminuojami valstybės tarnautojai, kuriems pareiginės algos koeficientas 2009 metais buvo sumažintas 2 procentais, o 2010-2013 metais – 4,5 procento. Teigia, jog iÅ¡ atsakovo pateiktos pažymos sužinojo, jog jai grÄ Å¾intina darbo užmokesčio dalis sudaro 1096,03 Eur, o negrÄ Å¾intina dalis sudaro 1420,32 Eur. Argumentuoja, jog Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas prieÅ¡taraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t.y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį teisingai – tiek, kiek praradimai buvo neproporcingi – juos kompensuos.

PareiÅ¡kėjos teigimu, nustatytas patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, nes nenumato visų patirtų praradimų kompensavimo.PareiÅ¡kėjos atstovas praÅ¡o patikslintÄ praÅ¡ymÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (b.l. 15-17) su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu nesutiko. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai pareiginė alga ir priedai už kvalifikacinę klasę buvo skaičiuojami ir mokami pagal tuo metu galiojusio valstybės tarnybos įstatymo aktualiÄ redakcijÄ .

Argumentuoja, jog vykdė galiojančių teisės aktų nuostatas ir neturėjo teisės ar pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumÄ ir atitiktį Konstitucijos nuostatoms. Be to įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatas, yra numatęs sukurti teisinį reguliavimÄ , kuriuo bÅ«tų nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi ir 301 straipsniu, prašo taikyti senatį pareiškėjos reikalavimams iki 2010 rugsėjo 30 d. Teismas k o n s t a t u o j a : Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu buvo karjeros valstybės tarnautoja - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus Finansų ir materialinės apskaitos poskyrio vyresnioji specialistė (B lygis, 6 kategorija) (b.l. 18), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. gruodžio 2 d.

įsakymu Nr. 30-TE-77 jai suteikta trečia kvalifikacinė klasė nuo 2008 m. gruodžio 3 d. (b.l. 21), 2011 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 30-TE-27 jai suteikta antra kvalifikacinė klasė nuo 2011 m. vasario 1 d. (b.l. 20), 2013 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 30-TE-124 nuo 2013 m. vasario 19 d. jai suteikta pirma kvalifikacinė klasė (b.l. 19). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjos darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kurio 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-227 1 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ , daliai valstybės tarnautojų – aukÅ¡tesnės nei 14 kategorijos – sumažindamas pareiginių algų koeficientus. 2009 m. liepos 17 d.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 3 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.) Lietuvos Respublikos Seimas pakartotinai pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ , sumažindamas pareiginių algų koeficientus aukÅ¡tesnės nei 10 kategorijos valstybės tarnautojams. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., buvo numatyta, jog priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009 m. liepos 17 d.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeista Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, nustatant, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieÅ¡taraujančių pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjai ginčo laikotarpiu buvo neiÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio, t. y.

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai mokėjo sumažintÄ darbo užmokestį, dėl to susidarė darbo užmokesčio nepriemoka. Å ie duomenys patvirtinami atsakovo 2013 m. spalio 9 d. pažyma (b. l. 22-23). Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas nustatyti Å¡ių asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta tvarka, kuria valstybė per protingÄ laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Taigi Å¡iuo atveju svarbu atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimÄ , kuriame buvo iÅ¡aiÅ¡kintos minėtos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatos. Minėtame 2014 m. balandžio 16 d. sprendime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pakartojo, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Tai reiÅ¡kia, jog Konstitucinis Teismas nustatė konkretų minėto prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį. Kaip jau minėta, teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Be to, tiek Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime, tiek 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime pabrėžta, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjo pareigos nustatyti asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ Ä¯gyvendinimas siejamas su valstybės ekonomine, finansine padėtimi ir valstybės galimybėmis sukaupti tokiam kompensavimui bÅ«tinas lėšas.Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927, įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

IÅ¡ GrÄ Å¾inimo įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 2 punkto nuostatų matyti, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), taikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatas.IÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymos (b.l.

47) matyti, kad pareiÅ¡kėjai, taikant GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatas, yra apskaičiuota grÄ Å¾intina 1096,03 Eur 2009-2013 metais neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis. IÅ¡ minėtos 2013 m. spalio 9 d. pažymos (b.l. 22-23) duomenų matyti, kad taikant antikonstituciniais pripažintus teisės aktus pareiÅ¡kėjai iÅ¡ viso neiÅ¡mokėta 2516,35 Eur (8688,45 Lt) darbo užmokesčio. Susidaręs skirtumas tarp pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėtinos sumos taikant GrÄ Å¾inimo įstatymÄ ir visos neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies yra 1420,32 Eur, kurį pareiÅ¡kėja ir praÅ¡o priteisti argumentuodama GrÄ Å¾inimo įstatymo neteisingumu tuo aspektu, jog jame nėra įtvirtintas visų patirtų praradimų kompensavimas.

GrÄ Å¾inimo įstatymo preambulėje nurodyta, jog įstatymas priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimÄ Nr. KT51-N17/2014, įvertinus tai, kad tam tikros pirmiau minėtuose Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose nurodytos įstatymų nuostatos buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai tik tuo aspektu, kiek jose įtvirtintu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažintas valstybės tarnautojų (tarp jų ir statutinių valstybės tarnautojų), prokurorų, teisėjų ir kitų pareigÅ«nų darbo užmokestis (atlyginimas); atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas vis dėlto nepaneigė įstatymų leidėjo teisės nustatyti teisinį reguliavimÄ , kuriuo dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties bÅ«tų laikinai sumažintas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokestis (atlyginimas), jeigu kartu bÅ«tų užtikrinamas tolygus ir nediskriminacinis atlyginimų mažinimo mastas visoms valstybės tarnautojų ir pareigÅ«nų kategorijoms ir nebÅ«tų pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų skirtingoms valstybės tarnautojų (tarp jų ir statutinių valstybės tarnautojų), prokurorų, teisėjų ir kitų pareigÅ«nų kategorijoms dydžių proporcijos; pažymėdamas, kad valstybės tarnautojų (tarp jų ir statutinių valstybės tarnautojų), prokurorų, teisėjų ir kitų pareigÅ«nų darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2 procentais 2009 metais ir 4,5 procento 2010–2013 metais buvo bÅ«tinas atsižvelgiant į valstybės iÅ¡gales, įvairius jos įsipareigojimus ir laikantis imperatyvios nuostatos dėl valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo.

Pagal Ä®statymo 2 straipsnio 2 dalį asmeniui priklausanti grÄ Å¾intina neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis yra lygi sumai grÄ Å¾intinų dydžių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais apskaičiuotų už kiekvienÄ Å¡io įstatymo 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio mėnesį, kurį asmeniui buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusios institucijos ar įstaigos asmeniui mokėtos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos iÅ¡mokos, taikant Å¡iÄ formulę:

G = A x Pk – B. Å ioje formulėje: G – mėnesio grÄ Å¾intinas dydis; A – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tÄ mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos iÅ¡mokos, kurie bÅ«tų buvę apskaičiuoti taikant iki Å¡io įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatų įsigaliojimo galiojusias atitinkamų įstatymų nuostatas ir Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytÄ pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį; Pk – tolygiai ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientas, kuris, skaičiuojant mėnesio grÄ Å¾intinÄ dydį už 2009 metų mėnesius, yra 0,98, o už 2010–2013 metų mėnesius – 0,955;

B – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tÄ mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos iÅ¡mokos, apskaičiuoti taikant Å¡io įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatas ir Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytÄ pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį. IÅ¡ GrÄ Å¾inimo įstatymo projekto aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, jog bÅ«tent siekiant užtikrinti patirtų praradimų kompensavimÄ dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio, sudarant Å¡iÄ formulę, iÅ¡ esmės remiamasi prielaida, kad, atsižvelgiant į 2013 m. liepos 1 d.

Konstitucinio Teismo nutarimÄ , darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas apie 2 procentus 2009 metais ir apie 4,5 procento 2010 metais ir vėliau buvo galimas ir neprieÅ¡taravo Konstitucijai, todėl formulėje nustatant Pk koeficientÄ iÅ¡ esmės remtasi teisingo ir proporcingo atitinkamo laikotarpio mažinimo konstanta, paverčiant jÄ matematiniu dydžiu – atitinkamai 0,98 ir 0,955. Taigi, asmenims, kurių darbo užmokestis buvo sumažintas ne daugiau kaip 2 procentais 2009 metų mėnesiais ir ne daugiau kaip 4,5 procento 2010–2013 metų mėnesiais, grÄ Å¾intinos sumos nepriklausys, nors tam tikrus praradimus Å¡ie asmenys ir bus patyrę.

Pažymėtina, jog Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. balandžio 26 d. rašte Nr. (2.34-02)-5K-1308152)-6K-1303965 „Dėl informacijos konstitucinės justicijos byloje“ nurodyta, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. diferencijuotai (nuo 2 iki 12 proc.) sumažinti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai ir valstybės tarnautojų (15–20 kategorijos) pareiginės algos koeficientai; dėl šių priemonių valstybės biudžete 2009 metais sutaupyta apie 11 mln. litų (įskaitant socialinio draudimo įmokas).

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. diferencijuotai (nuo 0,58 iki 10 proc.) sumažinti valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų pareiginės algos koeficientai ir valstybės tarnautojų (11–20 kategorijos) pareiginės algos koeficientai bei sumažinti valstybės tarnautojams mokamų priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai; dėl šių priemonių valstybės biudžete 2009 metais sutaupyta apie 40 mln. litų (įskaitant socialinio draudimo įmokas). Kiekvienais paskesniais metais (įskaitant ir 2013 metus) dėl visų šių sumažinimų valstybės biudžete sutaupoma apie 112 mln. litų.

Finansų ministro raÅ¡te taip pat pažymėta, kad, siekiant per metus sutaupyti 112 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, minėtų kategorijų darbuotojų darbo metinį užmokesčio fondÄ bÅ«tų reikėję tolygiai mažinti: 2009 metais – apie 2 proc. (darbo užmokesčio mažinimas vyko etapais), kiekvienais paskesniais metais – apie 4,5 proc.Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime nekonstatuotas darbuotojų, kuriems už darbÄ mokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžetų, darbo užmokesčio mažinimo negalimumas ar neteisėtumas apskritai, bet konstatuotas tokio mažinimo neteisėtumas tiek, kiek jis buvo neproporcingas.

Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėja negalėjo įgyti teisėtų lÅ«kesčių, jog jai bus kompensuoti visi jos patirti praradimai. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėja patikslintame praÅ¡yme pripažįsta aplinkybę, jog minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu įstatymų leidėjui nustatyta pareiga kompensuoti ne visus, o neproporcingus praradimus. Ä®vertinus GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatas matyti, jog jame bÅ«tent ir yra įtvirtinta minima proporcija, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas kompensuoti jai visus patirtus praradimus nėra pagrįstas ir nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimÄ priteisti GrÄ Å¾inimo įstatymu nekompensuojamo darbo užmokesčio dalį.

SumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai (Å¡iuo atveju – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui) GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus. Pažymėtina, kad tokia pozicija, nors ir Å¡iek tiek kitu aspektu, atitinka naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016, 2016 m. kovo 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-125-520/2016, 2016 m. vasario 17 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, kt.).

Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimÄ , 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iÅ¡ konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali bÅ«ti kuriami tik tada, kai tai yra neiÅ¡vengiamai, objektyviai bÅ«tina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiÅ¡kose bylose) neiÅ¡vengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas; iÅ¡ Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikÅ¡tų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymÄ .

Be to, administracinį teismÄ saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismui yra privalomas jurisprudencijos tęstinumas ir sprendimai grindžiamai remiantis jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.Atsižvelgiant į GrÄ Å¾inimo įstatyme atsakovui įtvirtintÄ pareigÄ jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus plačiau neanalizuojami atsakovo argumentai, susiję su senaties taikymu.Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo cituojama aktualia praktika, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo ir patikslinto praÅ¡ymo reikalavimai laikytini nepagrįstais ir atmestini.PareiÅ¡kėja kreipdamasi praÅ¡ymu į teismÄ prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

ABTÄ® 44 straipsnio 2 ir 6 dalys numato, kad kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas; atstovavimo iÅ¡laidas.

ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiÅ¡kia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos tai Å¡aliai, kuri laimi bylÄ , t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos Å¡alies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr. LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS822–485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m.).

Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas ir patikslintas praÅ¡ymas visa apimtimi atmetamas kaip nepagrįstas, praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.   Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:                          PareiÅ¡kėjos B. Å . praÅ¡ymÄ ir patikslintÄ praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas                                                                                             Remigijus Arminas           Â