b6fc4cbc-37f0-4ecc-8308-a98bf02f34d2 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1323-436/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01676-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 73.2.5.8.; 44.2.; 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininko), Gintauto Koriagino ir ArÅ«no Rudzinsko (pranešėjo), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovų UAB „Žaidas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus bei UAB DK „PZU Lietuva“ prisidėjimÄ prie UAB „Žaidas“ apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2671-848/2015 pagal ieÅ¡kovo „If P&C Insurance AS“ Lietuvoje vykdančio veiklÄ per filialÄ â€žIf P&C Insurance AS“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Žaidas“, UAB DK „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims V.

Z., L. B., J. K., J. J., R. V., G. P., M. P., R. Z., R. M., A. J., R. K., A. K., T. L., J. G., J. R., E. P., J. P., Ž. M., Engridai Hu, Venbin Hu, A. L., Ž. L., I. R., D. L., S. S., D. K., Z. M., G. S., A. S., G. Č., AB „SEB bankas“, UAB „Krida“, UAB „Ribinis bÅ«vis“, UAB „Leita“, Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti ieÅ¡kovo „If P&C Insurance AS“ naudai iÅ¡ atsakovų UAB „Žaidas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai 34 333,39 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo UAB „Žaidas“ 1 000 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė solidariai iÅ¡ atsakovių UAB „Žaidas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kovei „If P&C Insurance AS“ Lietuvoje vykdančiai veiklÄ per filialÄ â€žIf P&C Insurance AS“ 9943,64 Eur (atitinkamai 34 333,39 Lt) žalos atlyginimo, 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014-02-12) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Taip pat teismas priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Žaidas“ ieÅ¡kovei „If P&C Insurance AS“ Lietuvoje vykdančiai veiklÄ per filialÄ â€žIf P&C Insurance AS“, 289,62 Eur (atitinkamai 1000 Lt) žalos atlyginimo ir 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014-02-12) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas nustatė, kad UAB „Žaidas“, kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratorius, administruoja pastato, kuriame yra savininkams priklausančios patalpos, bendrojo naudojimo objektus bei atlieka kitus su tuo susijusius darbus ir tarpininkauja teikiant komunalines paslaugas, o savininkai moka už tai administratoriui.

Todėl bÅ«tent, atsakovė UAB „Žaidas“ yra atsakinga už inžinerinių tinklų ir (ar) naudojimo įrenginių techninę bÅ«klę ir jų priežiÅ«ros (eksploatavimo) organizavimÄ . Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad bendro naudojimo patalpos, kuriose įvyko avarija, yra neÅ¡ildomos, todėl atsakovas bÅ«damas administratoriumi turėjo inžinerinius tinklus eksploatuoti pagal esamÄ pastato patalpų paskirtį ir temperatÅ«ros režimÄ , be to atsakovui, kaip vykdančiam tokiÄ Å«kinę veiklÄ turėjo bÅ«ti žinoma, kaip ir kokiomis priemonėmis spręsti tokias problemas.

Tuo tarpu atsakovė UAB „Žaidas“ nepateikė duomenų, kad Å¡ias funkcijas vykdė tinkamai.Teismo nuomone, atsakovė nepateikė įrodymų, dėl ko bÅ«tų pagrindas pripažinti, kad iki 2011-01-30 tinkamai atliko savo pareigas – užtikrinant namo inžinerinių tinklų techninę bÅ«klę bei saugų naudojimÄ , todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovė byloje įrodė atsakovo kaltę, dėl ko atsirado žala bei priežastinį ryšį tarp kaltės ir žalos, o atsakovė savo kaltės dėl netinkamos tinklų bÅ«klės priežiÅ«ros byloje nepaneigė.

Atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė, kad 2011-01-30 įvykis, pagal tarp atsakovių sudarytÄ draudimo sutartį, yra nedraudiminis, kadangi neįrodyta atsakovės UAB „Žaidas“ kaltė ir neatitinka visų Taisyklių Specialiųjų draudimo sutarties sÄ lygų. Teismas Å¡iuos atsakovo argumentus atmetė kaip neįrodytus.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė UAB „Krida“ iÅ¡mokėjo 35 333,39 Lt draudimo iÅ¡mokÄ remdamasi 2011-02-04 medžiagų prekių nuraÅ¡ymo aktais PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr.0029371.

Teismas pažymėjo, kad byloje atsakovės nepateikė jokių kitų duomenų, kuriais remiantis galima bÅ«tų įvertinti ieÅ¡kovo paskaičiuotÄ ir draudėjui atlygintÄ Å¾alÄ už turto sugadinimÄ užliejus patalpas. Nesant tokių duomenų, teismas vertina, jog yra pagrindas remtis ieÅ¡kovės pateiktais dokumentais (b.l.40-51 t.I, įrodymai pateikti DVD laikmenoje t.IV). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovės solidariai privalo atlyginti ieÅ¡kovei 34 333,39 Lt dydžio žalÄ , o atsakovė UAB „Žaidas“, atsižvelgiant į tarp atsakovių sudarytÄ draudimo sutartį (b.l.99 t.II), 1000 Lt dydžio žalÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė patyrė iÅ¡mokėdama draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ pagal draudimo sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:Å ioje byloje atsakovui AB DK „PZU Lietuva“ reiÅ¡kiami reikalavimai yra grindžiami tuo, kad atsakovas UAB „Žaidas su atsakovu UAB DK „PZU Lietuva“ sudarė Bendrosios civilinės atsakomu draudimo sutartį (draudimo liudijimas PZULT Nr. 1251670, galiojimo laikotarpis 2010-12-23 2011-12-22) (toliau - Draudimo sutartis), iÅ¡ kurios kyla atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ pareiga draudimo iÅ¡mokos forma atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, kurie kilo dėl to, kad atsakovas UAB „Žaidas“, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorius, netinkamai vykdė jam pavestÄ daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ , buvo nerÅ«pestingas ir aplaidus, t. y. bÅ«damas daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens, bei Å¡alto vandens vandentiekio ir nuotekų sistemos prižiÅ«rėtoju, neužtikrino priežiÅ«ros elementų visumos tinkamo realizavimo.

Pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034, kurios yra Draudimo sutarties sudėtinė bei neatskiriama dalis, Specialiųjų draudimo sutarties sÄ lygų 4.2.21 punktÄ â€žnėra atlyginama žala, kilusi dėl ilgalaikio (tęstinio) temperatÅ«ros, garų, dujų, suodžių, dÅ«mų, dulkių, drėgmės, ar kritulių poveikio“. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nedraudžiamojo įvykio sÄ lyga yra numatyta ir su UAB „ICOR“ 2010-12-22 sudarytos Generalinės sutarties dėl bendrosios civilinės atsakomybės draudimo 4.2.1. punkte.

Pažymėtina, jog draudimo sutartyje, sudarytoje UAB „Žaidas“ Å¡io nedraudžiamojo įvykio iÅ¡imties nustatyta nebuvo, tame pačiame draudimo liudijime yra aiÅ¡kiai įtvirtinta, jog Draudimo sutarties pagrindas - Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės, kuriose, be kita ko, numatyti ir nedraudžiamieji įvykiai. Taigi vamzdžių užšalimas ilgalaikio temperatÅ«rų poveikio (t. y. atÅ¡ilimas, užšalimas, kai tokie reiÅ¡kiniai žiemos laikotarpiu ypač bÅ«dingi) pripažintinas nedraudžiamuoju įvykiu.Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atkreipia dėmesį į tai, kad draudžiamuoju įvykiu pripažįstamas tik staigus ir netikėtas atsitikimas, tai reiÅ¡kia, kad staigumas ir netikėtumas yra bÅ«tini draudžiamojo įvykio elementai, tuo tarpu tiek atsakovas UAB „Žaidas“, tiek namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai patvirtino, kad Å¡io namo palėpėje esantis vamzdis Å¡altuoju metų periodu užšaldavo nuolatos, tai reiÅ¡kia, kad tiek bendraturčiams, tiek namo administratoriui UAB „Žaidas“, buvo žinoma, kad dėl tokio temperatÅ«ros poveikio vamzdynas gali trÅ«kti (Å¡aldamas vanduo turi savybę plėstis), taip sukeldamas žalÄ , kas ne vienÄ kartÄ buvo ir įvykę.

Pabrėžtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad palėpėje esantis vamzdis nebuvo apsaugotas nuo temperatÅ«rų svyravimų, todėl nekyla abejonių, kad Å¡is vamzdis trÅ«ko bÅ«tent dėl to. Aplinkybės, kad vamzdis trÅ«ko dėl užšalimo, neginčijo nei ieÅ¡kovas, nei atsakovas UAB „Žaidas“. Apeliantas laiko, kad teismas formaliai nurodydamas, jog atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ nepateikė įrodymų, jog bendrojo naudojimo palėpėje esantis vamzdis trÅ«ko dėl užšalimo, netinkamai įvertino ir iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, nesivadovavo įrodinėjimo taisyklėmis bei logikos dėsniais, tai patvirtina aplinkybė, jog visiÅ¡kai nevertino Å¡alių bei trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose bei pasisakymų metu pateiktus paaiÅ¡kinimus.Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl bendraturčių jiems teisės aktuose numatytų teisių ir pareigų, naudojantis ir iÅ¡laikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ bei, atitinkamai jų teisinio santykio su namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirtu atsakovu UAB „Žaidas“, tuo pačiu per daug iÅ¡plėsdamas administratoriaus galių ribas.

Atsakovas UAB „Žaidas“ Kauno miesto savivaldybės administracijos 2006-03-02 įsakymu Nr. A-787 buvo paskirtas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, tačiau svarbu pabrėžti, kad namo administratoriaus paskyrimas nepaÅ¡alina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 str.).Apelianto vertinimu, bÅ«tent bendraturčiai nesilaikė teisės aktuose numatytos pareigos dalyvauti iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint bendrÄ jį turtÄ , nes susirinkime bei vykdomose apklausose sprendžiant aktualius namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros, remonto, tvarkymo ir kitus klausimus, nedalyvavo.

Netgi prieÅ¡ingai, po ginčo įvykio praėjus pusei metų, t. y. 2011-07-19 net aÅ¡tuoniolika bendraturčių pasirašė pareiÅ¡kimÄ , skirtÄ atsakovui UAB „Žaidas“, kuriuo uždraudė atsakovui UAB „Žaidas“ be bendraturčių sutikimo atlikti bet kokius administratoriaus finansinius veiksmus, liečiančius namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių interesus. Dalis bendraturčių atsisakymÄ duoti sutikimÄ remontuoti stogo dangÄ motyvavo tuo, kad jiems stogo remonto darbai per brangÅ«s, tačiau atkreiptinas dėmesys, daugumoje susirinkimų ir apklausų buvo keliamas ne tik stogo remonto klausimas, bet ir vamzdyno keitimo/apÅ¡iltinimo darbų ir kiti klausimai, susiję su bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ra, remontu ir tvarkymu.PrieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas UAB „Žaidas“ savalaikiai nustatė vamzdyno bÅ«klę bei apie bÅ«tinybę juos pakeisti informavo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, tačiau jiems atsisakius arba neiÅ¡reiÅ¡kus valios remontuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , UAB „Žaidas“ tapo neįmanoma įgyvendinti daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens, bei Å¡alto vandentiekio ir nuotekų sistemos tinkamo realizavimo, todėl turėtų bÅ«ti pripažinta, kad dėl 2011-01-30 įvykusios avarijos atsakomybė tenka bÅ«tent gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų pat savininkams.Byloje nepateikta įrodymų, kad 2011-02-04 UAB „Krida“ medžiagų, prekių nuraÅ¡ymo aktÄ bei 2011-02-14 UAB „Krida“ aktÄ (dėl žalos nustatymo įvykio (avarijos) metu) pasiraÅ¡iusių asmenų (K.

M., I. S., E. Z.) kvalifikacija suteikia jiems teisę atlikti tiek sugadintų ortopedinių prekių vertinimÄ dėl tinkamumo/netinkamumo naudoti bei tuo pačiu atlikti techninės dalies ekspertizę ir nustatyti elektros įrangos (pvz., skenerio, spausdintuvo, ir kt.) pažeidimų mastÄ ir pobÅ«dį.Civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, todėl atlyginant nukentėjusio asmens patirtÄ Å¾alÄ , jis turi bÅ«ti gražinamas į prieÅ¡ žalos atsiradimÄ buvusiÄ padėtį, bet ne geresnę turtinę padėtį.

Tuo pačiu tai reiÅ¡kia, kad draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas, negali bÅ«ti nepagrįsto praturtėjimo pagrindu. Pažymėtina, kad 2011-02-14 UAB „Krida“ akto (dėl žalos nustatymo įvykio (avarijos) metu) 5 punkte užfiksuotos 2.3 - 2.4 punktuose nurodytos įrangos (kompiuterio ir skanerio Metrologic MK 9541) remonto iÅ¡laidos sudaro 2.020,00 Lt (remiantis į byla pateikta PVM SÄ skaita FaktÅ«ra (Serija AA Nr. 0029371)), t. y. Stac. kompiuterio remontas - 380 Lt, Skenerio Medilogic remontas -1.640,00 Lt Tuo tarpu pagal Å¡io akto 2.3 ir 2.4 punktus Å¡ios įrangos įsigijimo bendra kaina nurodyta 354,75 Lt (334,75 Lt + 20,00 Lt).

Akivaizdu, kad Å¡ios įrangos remonto iÅ¡laidos keliskart virÅ¡ija jų įsigijimo kainÄ , todėl jų kompensavimas draudimo iÅ¡mokos forma, sÄ lygojo UAB „Krida“ nepagrįstÄ praturtėjimÄ .2011-02-14 UAB „Atea“ suraÅ¡ytame apžiÅ«ros, kuriÄ užsakė ieÅ¡kovo draudėjas UAB „Krida“, akte Nr. 110214/001 įraÅ¡yta nauja, nei ieÅ¡kovo UAB „Krida“ apžiÅ«ros aktuose nenurodyta įranga, t. y. neÅ¡iojamasis kompiuteris D. L. E5500. Tokie ieÅ¡kovo, ieÅ¡kovo draudėjo UAB „Krida“ bei UAB „Atea“ suraÅ¡ytų turto apžiÅ«ros neatitikimai verčia abejoti žalos fakto bei dydžio pagrįstumu.IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė paslaugų teikėjų iÅ¡raÅ¡ytas 2011-02-03 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (Serija Res Nr.000448) bei 2011-02-15 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (Serija AA Nr. 0029371), tačiau ieÅ¡kovas nepateikė nei vieno Å¡ių sÄ skaitų apmokėjimÄ patvirtinančio dokumento.

SÄ skaitos nėra objektyvus ir pakankamas įrodymas nuostoliams pagrįsti, nes tai tik prielaida iÅ¡laidoms patirti, bet ne įrodymas tokių iÅ¡laidų buvimo faktÄ . IeÅ¡kovo iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti pagrįstos ieÅ¡kovo kasos iÅ¡laidų orderiais, ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais ar ieÅ¡kovo mokėjimo nurodymais, tačiau tokių įrodymų ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Žaidas“ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, t.y. 2011-01-30 apliejimo priežastis, vadovavosi iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Pažymėtina, jog visos ieÅ¡kovo panaudotos įrodinėjimo priemonės (raÅ¡ytiniai įrodymai, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai) neatspindi įvykį sukėlusios priežasties, nes nei ieÅ¡kovas, nei jo nurodyti asmenys patys betarpiÅ¡kai neapžiÅ«rėjo įvykio vietos. Darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas vien savo spėjimų ir prielaidų pagrindu pasirinko atsakingu už įvykį namo administratorių. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai ignoravo UAB „Žaidas“ pateiktÄ dokumentÄ - 2011-02-04 ApžiÅ«ros aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog „Pastebėta, kad avarija įvyko iÅ¡sinėrus vandentiekio vamzdžiui per sujungimÄ , kurio UAB „Žaidas“ neįrenginėjo“.

Apie Å¡iuos darbus namo administratorius UAB „Žaidas“ nebuvo informuotas, darbai atlikti 15 buto savininko savavaliÅ¡kai. Atkreiptinas dėmesys, jog J. G. pareiÅ¡kimas, jog jai žinoma apie savavaliÅ¡kai įrengtÄ vamzdį, patvirtina UAB „Žaidas“ iÅ¡vadÄ , jog avarija įvyko dėl savavaliÅ¡kai įrengtos vamzdžio atkarpos. Tai reiÅ¡kia, kad darbai buvo vykdomi be administratoriaus žinios, neturint daugumos savininkų sutikimo pagal CK 4.85 str. 1 d., todėl akivaizdu, jog administratorius negali atsakyti už darbų kokybę.

Å ioje byloje neteisėtus veiksmus atliko buto Nr. 15 savininkai, nes vykdė vamzdynų remonto darbus nesilaikydami teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamos bylos atveju pirmos instancijos teismas turėjo pareikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų draudėjo buto užpylimo priežasčių. Tik iÅ¡tyrus Å¡ias aplinkybes, t.y. tokiu bÅ«du teismui užtikrinus visi aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , galima buvo įvertinti surinktus įrodymus ir spręsti, ar ieÅ¡kovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus.Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, jog UAB „Žaidas“ yra atsakingas už inžinerinių tinklų priežiÅ«rÄ , todėl visais atvejais jam kyla atsakomybė už įvykį.

Pažymi, jog Å¡i teismo iÅ¡vada yra visiÅ¡kai atsieta nuo byloje esančių įrodymų. Visų pirma, UAB „Žaidas“ vykdė pastato (duomenys neskelbtini) techninę priežiÅ«rÄ , prevencines priemones, kasmetines ir kitas periodines apžiÅ«ras, avarijų likvidavimÄ bei pildė Pastato techninės priežiÅ«ros žurnalÄ ir vykdė kitus veiksmus, numatytus teisės aktuose. Visų antra, administratorius organizavo 2009-04-28 (duomenys neskelbtini) bendrasavininkių susirinkimÄ dėl stogo pakeitimo ir vamzdyno remonto klausimų, tačiau savininkai buvo pasyvus.

Visų trečia, UAB „Žaidas“ byloje pateikė įrodymus, jog savininkų pasyvumas nebuvo vienkartinis veiksmas, o jų laisvas apsisprendimas (pozicija) namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros klausimais. Atkreiptinas dėmesys, kad administratoriaus funkcijos yra griežtai reglamentuotos, todėl pirmos instancijos teismas turėjo nurodyti teisės normÄ , kuriÄ pažeidė UAB „Žaidas“. Darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡ka neatsižvelgė į UAB „Žaidas“ įrodytas aplinkybes, jog jis vykdė pastato techninę priežiÅ«rÄ tinkamai, nors teismas turėjo pareigÄ argumentuoti, kodėl nesivadovauja apelianto pateiktais įrodymais.Pažymėtina, jog draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo UAB „Krida“ pasitikėdamas nukentėjusiojo suraÅ¡ytais aktais, pats nepatikrindamas sužaloto turto vertės, nesudarydamas sugadintų prekių ir įrenginių apraÅ¡o.

Dar daugiau, ieÅ¡kovas nurodė, jog prekių utilizavimo/sunaikinimo dokumentų neturi, todėl negali nurodyti, kaip buvo realizuotos sugadintos prekės. Lieka neaiÅ¡ku, kaip atsakovas UAB „Žaidas“ turėtų įrodyti aplieto turto vertę, kai net pats ieÅ¡kovas nėra turto matęs ir iÅ¡tyręs, o iki Å¡ios dienos aplieto turto fiziÅ¡kai neįmanoma apžiÅ«rėti. Darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados prasilenkia su logikos dėsniais, kai žalos dydį teismas nustatė pagal nukentėjusiojo vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡ytus dokumentus, kurių realumo ieÅ¡kovas netikrino, o atsakovui UAB „Žaidas“ siÅ«loma nuginčyti žalos dydį, neturint galimybės apkritai sužalotÄ turtÄ apžiÅ«rėti.

Svarbu paminėti, jog ne nei vienas iÅ¡ atsakovų nebuvo informuoti apie sužaloto turto apžiÅ«rÄ , nebuvo pakviesti skaičiuojant/tiriant sužalotÄ turtÄ . Akivaizdu, jog teismas pažeidė rungimosi principÄ , nes reikalavo iÅ¡ atsakovo UAB „Žaidas“ įrodyti žalos dydį, kai tai turėjo padaryti bÅ«tent ieÅ¡kovas.Apie atmestinÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ pirmoje instancijoje liudija ir tas faktas, jog teismas rėmėsi ginčo metu negaliojusiu teisės aktu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A- 788 (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 27 d.

įsakymo Nr. A-1492 redakcija) patvirtintais Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais. Pažymėtina, jog Å¡iame teisės akte reglamentuotos administratoriaus funkcijos. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas padarė materialinės teisės pažeidimÄ , nes savo iÅ¡vadas grindė bylai aktualiu laikotarpiu negaliojančiu teisės aktu ir todėl negalėjo priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ byloje. Ä®vykio metu, t.y. 2011-01-30 galiojo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 31 d.

įsakymo Nr. A-1917 redakcija. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes akivaizdu, kad sprendimas yra neteisėtas, nes pagrįstas iÅ¡imtini ginčo laikotarpiu negaliojusiais teisės aktais, tokiu bÅ«du pažeidžiant Konstitucinį lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principÄ . Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prisidėjimu prie atsakovo UAB „Žaidas“ apeliacinio skundo nurodo, kad sutinka su atsakovo UAB „Žaidas“ apeliaciniu skundu. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus ieÅ¡kovas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdantis veiklÄ per filialÄ â€žIf P&C Insurance AS“, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė, V.

Z., L. B., J. K., J. J., G. P., M. P., R. Z., E. P., J. P., Ž. M., A. L., Ž. L., I. R., D. L., S. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimai į apeliacinius skundus grindžiami iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais:Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vadovaujantis teisės aktais atsakovas UAB „Žaidas“ privalėjo ne tik patikimai ir saugiai eksploatuoti namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens bei Å¡alto vandentiekio ir nuotekų sistemas, bet ir organizuoti tinklų bei Å¡ilumos vartojimo įrenginių remontÄ , sudaryti tinklų ir vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų planÄ , o taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus - juos Å¡alinti bei nurodė, kad bÅ«tent atsakovė UAB „Žaidas“ yra atsakinga už inžinerinių tinklų ir (ar) naudojimo įrenginių techninę bÅ«klę ir jų priežiÅ«ros (eksploatavimo) organizavimÄ .

Manoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bendro naudojime patalpos, kuriose įvyko avarija yra neÅ¡ildomos, todėl atsakovas bÅ«damas administratoriumi turėjo inžinerinius tinklus eksploatuoti pagal esamÄ pastato patalpų paskirtį ir temperatÅ«ros režimÄ , be to atsakovui, kaip vykdančiam tokiÄ Å«kinę veiklÄ turėjo bÅ«ti žinoma, kaip ir kokiomis priemonėmis spręsti tokias problemas.Apeliantas UAB „Žaidas“ nurodo, kad patys gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai buvo pasyvÅ«s dėl stogo pakeitimo ir vamzdyno remonto klausimų.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad UAB “Žaidas“ gyventojų susirinkimus iki įvykio organizavo tik du kartus - vienÄ kartÄ 2009 m ir vienÄ kartÄ 2010 m. Visi kiti atsakovės veiksmai - 2013-01-23 apklausa, 2011-03-30 balsavime biuleteniai, 2012-09-05 apklausa atlikti po įvykio, t. y. po 2011-01-30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 2009-04-28 ir 2010-02-24 organizuoti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų susirinkimai klausimui dėl stogo remonto darbų, nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių, kad atsakovė nepakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai vykdė teisės aktais jai pavestas funkcijas.Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Krida“ iÅ¡mokėjo 35 333,39 Lt draudimo iÅ¡mokÄ remdamasi 2011-02-04 medžiagų prekių nuraÅ¡ymo aktais, PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr.0029371.

Pažymėtina, kad atsakovai nepateikė jokių kitų duomenų, kuriais remiantis teismas bÅ«tų galėjęs įvertinti ieÅ¡kovo paskaičiuotÄ ir draudėjui atlygintÄ Å¾alÄ už turto sugadinimÄ užliejus patalpas. Nesant tokių duomenų teismas pagrįstai rėmėsi ieÅ¡kovo pateiktais dokumentais. UAB „Žaidas“ pateikė įrodymus (2011-02-04 apžiÅ«ros aktÄ , nuotraukas), jog avarija įvyko iÅ¡sinėrus per sujungimÄ naujai prijungtam vamzdžiui, tačiau pačiam atsakovui UAB „Žaidas“ taip pat nurodant, jog vamzdžių iÅ¡sinėrimas įvyko dėl vandens vamzdžiuose užšalimo, teismas pagrįstai sprendė, kad žala atsirado ne dėl naujai įrengto vamzdžio trÅ«kumų, o dėl to, jog UAB „Žaidas“ nesiėmė prevencinių priemonių, kad vanduo vamzdynuose neužšaltų.

Aplinkybę, jog naujai įrengtas vamzdis per sujungimÄ buvo sandarus patvirtina faktas, kad iki vandentiekio užšalimo per sujungimo vietÄ vandens pratekėjimo nebuvo (jeigu bÅ«tų buvęs, bÅ«tų nedelsiant pastebėtas, nes užlietų žemiau esančias patalpas).UAB „Žaidas“ teigia, jog dėl vandentiekio užšalimo yra kalti daugiabučio bendrasavininkiai, nes jie buvo pasyvÅ«s sprendžiant stogo pakeitimo ir vamzdyno remonto klausimus, o vėliau (2011-07-19 raÅ¡tu) informavo UAB „Žaidas“ apie stogo remonto darbų atsisakymÄ .

Å ie atsakovo argumentai yra nepagrįsti - atsakovas UAB „Žaidas“ be gyventojams siÅ«lomo labai brangiai kainuojančio namo stogo pakeitimo ir palėpės apÅ¡iltinimo, kurio kaina buvo apie 300.000 Lt, galėjo siÅ«lyti žymiai pigesnį ir patikimesnį vamzdynų apsaugos nuo užšalimo sprendimÄ - vamzdynų apÅ¡iltinimÄ naudojant tam skirtus Å¡ildymo kabelius. Apie Å¡iuos techninius sprendimus UAB „Žaidas“ kaip savo srities profesionalas negalėjo nežinoti. Atsakovas UAB „Žaidas“ nepateikė jokių argumentų, kodėl gyventojams nesiÅ«lė Å¡io ženkliai pigesnio problemos sprendimo.

UAB „Žaidas“ siÅ«lė gyventojams neadekvačias priemones vamzdynų užšalimo problemai spręsti, todėl suprantama, kad gyventojams jos buvo nepriimtinos.IeÅ¡kovas neapžiÅ«rėjo ir nevertino kiekvienos sugadintos prekės ir pasitikėjo draudėjo UAB „Krida“ pateiktais dokumentais, kadangi ieÅ¡kovo atstovui iÅ¡ karto po įvykio apžiÅ«rint patalpas buvo nustatyta, jog užliejimo mÄ stÄ s yra labai didelis, kad vanduo gausiai teka per lubas visame patalpų plote (tai matyti ir vaizdo įraÅ¡e), kad lentynos ir prekių pakuotės neapsaugo prekių nuo suÅ¡lapimo, todėl buvo akivaizdu, kad turėjo bÅ«ti suÅ¡lapęs visas draudėjo UAB „Krida“ minėtose patalpose laikomas turtas, tame tarpe prekių atsargos.

IeÅ¡kovas neturėjo pagrindo nepasitikėti UAB „Krida“ pateiktais dokumentais, nes UAB „Krida“ objektyviai negalėjo nuraÅ¡yti daugiau prekių, nei turėjo.UAB „Žaidas“ argumentuoja, kad atsakovai nebuvo informuoti apie turto apžiÅ«rÄ , nebuvo pakviesti skaičiuojant/tiriant sužalotÄ turtÄ , todėl neturėjo galimybės įsitikinti žalos dydžio apskaičiavimo teisingumu. IeÅ¡kovas nekvietė atsakovų dalyvauti žalos nustatymo procese, kadangi tuo metu nežinojo, jog dėl vandentiekio avarijos atsakingas yra UAB „Žaidas“ - UAB „Žaidas“ savo pirminiame atsakyme įvykio kaltininku įvardijo buto Nr. 15 savininkus, savavaliÅ¡kai prijungusius vamzdį.

IeÅ¡kovo nuomone, UAB „Žaidas“ pati yra kalta dėl to, kad nedalyvavo žalos nustatymo procese - UAB „Žaidas“ likvidavo avarijos priežastį, reiÅ¡kia apie jÄ sužinojo laiku, turėjo suvokti, kad dėl tokio mÄ sto užliejimo turėjo bÅ«ti padaryta didelė žala ir galėjo numanyti, kad jai gali bÅ«ti pareikÅ¡tos pretenzijos dėl žalos atlyginimo, todėl turėjo pati domėtis žalos atlyginimo eiga, pareikÅ¡ti pageidavimÄ dalyvauti apžiÅ«rint ir vertinant sugadintÄ turtÄ , tačiau to nepadarė.

UAB „Žaidas“, žinodama, kad jos civilinė atsakomybė yra drausta pas atsakovÄ UAB DK „PZU Lietuva“, galėjo pati praneÅ¡ti savo draudikui apie įvykį bei pasinaudoti galimybe kartu dalyvauti žalos nustatymo procese.UAB „Žaidas” pateikė įrodymus (2011-02-04 apžiÅ«ros aktÄ , nuotraukas), jog avarija įvyko iÅ¡sinėrus per sujungimÄ naujai prijungtam vamzdžiui, tačiau pačiam atsakovui UAB „Žaidas” taip pat nurodant, jog vamzdžių iÅ¡sinėrimas įvyko dėl vandens vamzdžių užšalimo, teismas pagrįstai sprendė, kad žala atsirado ne dėl naujai įrengto vamzdžio trÅ«kumų, o dėl to, jog UAB „Žaidas” nesiėmė prevencinių priemonių, kad vanduo vamzdynuose neužšaltų.

Aplinkybę, jog naujai įrengtas vamzdis per sujungimÄ sandarus patvirtina faktas, kad iki vandentiekio užšalimo per sujungimo vietÄ vandens pratekėjimo nebuvo (jeigu bÅ«tų buvęs, bÅ«tų nedelsiant pastebėtas, nes užlietų žemiau esančias patalpas).Atsakovai nurodo, kad namo bendrasavininkai atsisakė stogo remonto darbų, todėl UAB „Žaidas” neprisiėmė atsakomybės dėl patirtos žalos, kadangi namo bendrasavininkai atsisakė priimti sprendimus dėl bendro naudojimo objektų remonto darbų.

Su UAB „Žaidas” informacija, pateikta ieÅ¡kovui, tretieji asmenys nesutinka, nes atsakovas tik po buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo iÅ¡siuntė namo savininkams biuletenius dėl stogo dangos keitimo/ remonto darbų. Apie tai, kad namo stogas yra avarinės bÅ«klės, namo butų savininkai nebuvo informuoti. Apie vamzdynų keitimÄ jokios informacijos tretieji asmenys taip pat negavo, todėl nesutikdami su viso stogo pakeitimu dėl didelės kainos nesutiko, apie tai 2011-07-19 informuodami UAB “Žaidas”.Trečiųjų asmenų manymu atsakovas UAB „Žaidas”, nesiėmė visų nuo jo priklausančių veiksmų, kad bÅ«tų paÅ¡alinta žalos atsiradimo dėl uÅ¾Å¡Ä lančio vamzdyno rizika, t. y. tinkami neinformavo namo savininkų apie susirinkimuose spręstinų klausimų ypatingÄ svarbÄ - neįspėjo apie gresiančias vandentiekio avarijas, dėl kurių gali bÅ«ti padaryta didelė žala savininkų ir trečiųjų asmenų turtui; tinkamai neorganizavo butų savininkų susirinkimų; 2011 m. sausio mėnesį įvykus vandentiekio avarijai dėl palėpėje esančiame vamzdyje užšalusio vandens, neinformavo apie tai gyventojų, neorganizavo gyventojų susirinkimo; prasidėjus dideliems Å¡alčiams neužsuko vandentiekio.

Namo gyventojai niekuomet nebuvo pasyvÅ«s, tačiau dėl namo administratoriaus kaltės ir informacijos nepateikimo nežinojo apie susirinkimuose spręstinų klausimų svarbÄ ir bendrojo naudojimo objektų netinkamos bÅ«klės keliamas grėsmes.IeÅ¡kovo atstovui apžiÅ«rint aplietas patalpas ir turtÄ netrukus po užliejimo nebuvo galima tiksliai nustatyti, koks turtas sugadintas, kai kurio turto (elektroninės įrangos) sugadinimai paaiÅ¡kėjo tik po to, kai elektroninė įranga iÅ¡džiÅ«vo, jÄ buvo galima įjungti (neiÅ¡džiÅ«vusios elektroninės įrangos jungti negalima) ir pamatyti, ar ji veikia.

BylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme nei vienas iÅ¡ atsakovų argumentų dėl patirtos žalos dydžio nebuvo iÅ¡sakęs, todėl ieÅ¡kovas manė, kad tokių abejonių nekilo ir atsakovams. Atsakovas klysta, teigdamas, kad nesant sÄ skaitos apmokėjimo įrodymų žalos dydis atitinkamos sÄ skaitos sumos dalyje laikytinas neįrodytu - žalos dydžiui įrodyti galima remtis ne tik faktiÅ¡kai patirtas iÅ¡laidas pagrindžiančiais dokumentais, bet ir įrodymais, kad tokios iÅ¡laidos bus bÅ«tinos - remonto kainos paskaičiavimais (remonto sÄ matomis, pasiÅ«lymais) ir pan.

Atsiliepime į atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Žaidas“ nurodo, jog iÅ¡ esmės dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo pasisakė apeliaciniame skunde, tačiau praÅ¡o atmesti UAB „DK „PZU Lietuva“ argumentus, jog draudikas neprivalo ieÅ¡kovui mokėti draudimo iÅ¡mokos, jeigu bus nustatyta UAB „Žaidas“ civilinė atsakomybė už žalos UAB „Krida“ atsiradimÄ dėl 2011-01-30 apliejimo, adresu (duomenys neskelbtini).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad a peliaciniai skundai atmestini.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl draudiko, iÅ¡mokėjusio draudėjui pagal turto draudimo sutartį draudimo iÅ¡mokÄ už sunaikintÄ turtÄ , subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens.CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibÅ«dinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu.

Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi. BÅ«tent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui iÅ¡liktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribas (pvz., Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialÄ v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012).Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalyje (įvykio metu galiojusi redakcija) įtvirtinta nuostata, draudžianti draudikui mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , neįsitikinus draudžiamojo įvykio buvimu. Taigi draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo iÅ¡moka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, nesant tam teisinio pagrindo.

Tokios ex gratia iÅ¡mokos atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltÄ asmenį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien draudimo iÅ¡mokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo iÅ¡mokos dydis atitinka padarytus nuostolius (žr., pvz. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v.

G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010). PrieÅ¡ingu atveju draudikas prisiima rizikÄ dėl galimybės iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡mokas iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens. Dėl to siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯sitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sÄ Å¾iningai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011-01-30 trÅ«kus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo palėpėje esančiam vamzdžiui, buvo užlietas namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, patalpoje esantis trečiojo asmens UAB „Krida“ turtas.

Tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens UAB „Krida“ 2010-08-12 buvo sudaryta turto draudimo sutartis Nr. 00016433 (toliau – ir Turto draudimo sutartis), kuria buvo apdraustos trečiajam asmeniui priklausančios atsargos (ortopedinės prekės), esančios (duomenys neskelbtini) patalpoje, draudimo apsauga galiojo nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. iki 2011 m. rugpjūčio 20 d. Ä® apdraudžiamÄ sias rizikas įėjo: 202 sÄ lyga: Draudimas nuo ugnies; 203 sÄ lyga: Draudimas nuo gamtinių jėgų; 204: Draudimas nuo vagystės; 205 sÄ lyga:

Draudimas nuo vandens rizikų; 207 sÄ lyga: Draudimas nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos. Å alys susitarė, kad Å¡iai Turto draudimo sutarčiai taikytinos ieÅ¡kovo Ä®monių ir organizacijų turto draudimo taisyklės Nr. 004 (toliau – ir Taisyklės). Atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovas pripažino įvykį draudžiamuoju, kadangi trečiajam asmeniui priklausantis apdraustas turtas buvo užlietas vandeniu, todėl pagal taisyklių draudimo apsaugos sÄ lygų Nr. 205 (draudimas nuo vandens rizikų)) draudžiamaisiais įvykiais pripažįstama apdrausto turto sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl vandens (garų), draudimo apsaugos galiojimo metu dėl vamzdžių trÅ«kimo, nusimovimo ar užšalimo staiga ir netikėtai iÅ¡siveržusių ne pagal paskirtį iÅ¡ Å¡ildymo, vandentiekio, kanalizacijos, ventiliacijos ar oro kondicionavimo sistemų, įrangos, užtikrinančios pastato funkcionavimÄ ar stacionariai prijungtos prie vandentiekio; vandens prasiveržimo iÅ¡ gretimų patalpų; skysčio iÅ¡tekėjimo iÅ¡ sprinklerinės įrangos.

Nedraudžiamaisiais įvykiais pripažįstama – netinkamo/nepakankamo patalpų Å¡ildymo, dėl ko vanduo veikiamas žemos temperatÅ«ros vamzdynuose uÅ¾Å¡Ä la ir, todėl pažeidžiama vandentiekio sistema ir iÅ¡siveržus vandeniui padaroma žala apdraustam turtui; kanalizacijos sistemos užsikiÅ¡imo ir pan.; IeÅ¡kovas pagal sudarytos draudimo sutarties sÄ lygas nagrinėjamu atveju įvykį pripažino draudžiamuoju, todėl draudėjui UAB „Krida“ iÅ¡mokėjo 35.333,39 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindo nepripažinti šio įvykio draudžiamuoju teismui nėra, kadangi trečiasis asmuo nėra patalpų (duomenys neskelbtini) savininkas, jis šias patalas naudoja nuomos sutarties su buto savininke R. K. pagrindu (1 t., b. l. 41). Atkreiptinas dėmesys, kad tos pačios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2010-01-29 taip pat buvo užlietos, dėl (duomenys neskelbtini) namo palėpėje trūkusių vamzdynų, dėl ko buvo sugadintas to paties trečiojo asmens UAB „Krida“ turtas.

AB „Lietuvos draudimas“, kuris laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2010-07-26 buvo apdraudęs UAB „Krida“ turtÄ , pripažino įvykį draudžiamuoju bei draudėjui UAB „Krida“ iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ . AD „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsniu, kreipėsi į teismÄ dėl nuostolių atlyginimo iÅ¡ kaltų dėl turto sugadinimo asmenų. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Žaidas“ ir jo draudiko Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ 77.632,28 Lt žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. 2A-1655-657/2014).

Teismas Å¡iame sprendime nustatė, kad dėl įvykio kalta yra UAB „Žaidas“, kuri, bÅ«dama daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens bei Å¡alto vandentiekio ir nuotekų sistemos prižiÅ«rėtoju, netinkamai atliko savo pareigas. Taigi, nustatyta, kad trečiajam asmeniui UAB „Krida“ nepriklausančiose patalpose esantis turtas buvo užlietos antrÄ kartÄ dėl analogiÅ¡ko įvykio.Pažymėtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame įvyko trečiajam asmeniui UAB „Krida“ patalpoje Nr. 13 priklausantis turtas pakartotinis užliejimas, bendrojo naudojimo objektai, dėl kurių netinkamos priežiÅ«ros ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje kelia subrogacinį reikalavimÄ atlyginti žalÄ , priklauso visiems butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Bendrosios nuosavybės teisę ir teisinį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimÄ reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrÄ ja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ .Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiÅ¡kumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiÅ¡kia normaliai atidžių, protingų ir tikrÄ jÄ reikalų padėtį žinančių savininkų interesÄ .

Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 6 dalis). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Å ių bendraturčių pareigų, kaip pirmiau nurodyta, nagrinėjamu atveju neeliminuoja nei daugiabučiame name įsteigta bendrija, nei namo techninę priežiÅ«rÄ pagal sutartį vykdantis administratorius.

Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03- įsakymu Nr. A-787 UAB „Žaidas“ buvo paskirta Kauno miesto Centro seniÅ«nijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros administratoriumi. Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Žaidas“ 2006-03-10 pasirašė sutartį Nr. 53-10-6, kuri vėliau buvo tęsiama. Minėta sutartimi Kauno miesto savivaldybės administracija pavedė UAB „Žaidas“ administruoti Kauno miesto Centro seniÅ«nijos daugiabučių gyvenamųjų namų, tame tarpe namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ . Taigi nustatyta, kad žalos atsiradimo momentu ginčo gyvenamÄ jį namÄ administravo UAB „Žaidas“.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788 (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. A-1917 redakcija) patvirtintų Kauno miesto butų kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4 punkte numatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiÅ«ra, įgyvendindamas šį uždavinį vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir techninę priežiÅ«rÄ , taip pat žemės naudojimÄ , su Å¡ia priežiÅ«ra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ , namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimÄ , avarijų lokalizavimÄ ir likvidavimÄ , namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiÅ«rÄ bei remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiÅ«rų, name suvartojamos Å¡ilumos energijos, pastato energinio naudingumo sertifikato ar energinio audito duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus (toliau - darbų planai), juose nurodo konkrečius darbus, preliminariÄ darbų kainÄ , lėšų Å¡altinius; imasi priemonių Å¡iems planams gyvendinti ir vykdo Å¡ių darbų užsakovo funkcijas (Nuostatų 5.3-5.4 p.).

Apeliantas UAB „Žaidas“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi įvykio metu negaliojančia Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788 (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A-1492 redakcija), tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2011-01-30 įvykio metu galiojo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 31 d.

įsakymo Nr. A-1917 redakcija, kuri yra identiÅ¡ka, todėl vien tik neteisingas teisės akto redakcijos nurodymas nėra pakankamas pagrindas panaikinti teismo sprendimÄ .Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ nustatyta, kad namo administratoriai atlikdami privalomuosius darbus (atskiri ar kompleksas priežiÅ«ros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų bÅ«klė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų visumÄ ) turi užtikrinti gyvenamojo namo (jo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos) bei namo aplinkos naudojimÄ pagal paskirtį; nuolat stebėti ir prižiÅ«rėti namo ir jo aplinkos bÅ«klę (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais); racionaliai valdyti pastato energetinį Å«kį; atlikti avarinės bÅ«klės likvidavimo darbus; planuoti statybos darbais - pastato ar jo dalių remontÄ ar rekonstrukcijÄ , įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimÄ (Reglamento 1-2, 7, 13-14 p.).Taigi, vadovaujantis paminėtais teisės aktais, atsakovas UAB „Žaidas“ privalėjo ne tik patikimai ir saugiai eksploatuoti namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens bei Å¡alto vandentiekio ir nuotekų sistemas, bet ir organizuoti tinklų bei Å¡ilumos vartojimo įrenginių remontÄ , sudaryti tinklų ir vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų planÄ , o taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos Å¡alinti, o tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tent atsakovas UAB „Žaidas“ įvykio metu buvo atsakingas už inžinerinių tinklų ir (ar) naudojimo įrenginių techninę bÅ«klę ir jų priežiÅ«ros (eksploatavimo) organizavimÄ .IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad po pirmo patalpų užliejimo (2010-01-29) iki antrojo užliejimo (2011-01-30) atsakovas UAB „Žaidas“ administruojamo namo gyventojų susirinkimus stogo remonto klausimais organizavo tik vienÄ kartÄ â€“ 2010-02-24 (2 t., b. l. 140), kuris neįvyko, nes nebuvo kvorumo.

Jokių kitų įrodymų, jog atsakovas UAB „Žaidas“ pakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai vykdė teisės aktais jam pavestas funkcijas atsakovas UAB „Žaidas“ nepateikė. Pažymėtina, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai jau nuo 2005 metais raÅ¡tais kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ dėl namo pastogėje esančių susidėvėjusių vamzdynų remonto (3 t., b. l. 88–94). Konkrečiai į atsakovÄ UAB „Žaidas“ apie supuvusius vamzdynus pastogėje jau 2007 m. birželio 6 d. informavo daugiabučio namo gyventoja J.

P. (3 t., b. l. 95). Po mėnesio namo gyventojos J. J. ir J. P. pakartotinai kreipėsi į namo administratorių UAB „Žaidas“ dėl sutrÅ«kusių stogo čerpių keitimo. Å ios nustatytos aplinkės patvirtina faktÄ , jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriui UAB „Žaidas“ apie namo pastogėje esantį supuvusį vamzdynÄ , kuris žiemos metu užšaldavo ir po to apliedavo namo butus, buvo žinoma nuo pat namo administravimo pradžios. Atsakovo UAB „Žaidas“ veiksmai (2011 m. birželio, 2013 m. iÅ¡dalinti Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu biuleteniai gyventojams (3 t., b. l. 5–7, 24–28, 42, 97), 2012 m. rugsėjo mėn. ir 2013 m. sausio mėn. organizuotų apklausų protokolai dėl stogo remonto ir vamzdyno keitimo 2 t., b. l. 144–115, 3 t., b. l. 4, 40), 2011-04-13 namo gyventojų susirinkimo protokolas (3 t., b. l. 33–34), 2011-07-19 bendrasavininkių nesutikimas dėl atsakovo UAB „Žaidas“ organizuojamų stogo remonto darbų kainos) atlikti po įvykio, t. y. po 2011-01-30, todėl Å¡ios bylos nagrinėjimui teisinės reikÅ¡mės neturi.

Taigi, nustatyta, kad žalÄ nulėmęs 2011-01-30 patalpų užliejimo vandeniu įvykis buvo pakartotinis, o dėl pirmo užliejimo teismo sprendimu kaltu pripažintas namo administratorius atsakovas UAB „Žaidas“ nepateikė įrodymų, jog jis po 2010-01-29 atliko nuolatinius namo stebėjimus, namo apžiÅ«ras, taip pat nėra duomenų, kad administratorius bÅ«tų organizavęs bendraturčių susirinkimus, bÅ«tiniems namo remonto darbams atlikti, lėšų rinkimÄ . Be to, Gyvenamojo namo techninės priežiÅ«ros žurnale namo administratoriaus užfiksuota, kad 2010-11-12, 2010-12-13, 2011-01-10 atlikus apžiÅ«rÄ naujų defektų nepastebėta (3 t., b. l. 12-20).

CPK 178 straipsnis numato pareigÄ Å¡alims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB „Žaidas“ savo netinkamu veikimu ar neveikimu, nepakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai vykdydamas teisės aktais jam pavestas funkcijas, pažeidė Administravimo paslaugų sutartį, todėl tai sudaro pagrindÄ apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad ieÅ¡kovas byloje įrodė atsakovo UAB „Žaidas“ kaltę ir neteisėtÄ veikÄ .Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) (CK 6.245 str. 1 d.).

Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms bÅ«tinosioms jos sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesy suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rÅ«pestingumo ir apdairumo, kuris buvo bÅ«tinas konkrečiomis sÄ lygomis.Apeliantai savo apeliaciniuose skunduose nurodo, jog ieÅ¡kovas neįrodė žalos dydžio.

Apeliantas UAB „DK „PZU Lietuva“ nurodo, kad ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė paslaugų teikėjų iÅ¡raÅ¡ytas 2011-02-03 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (Serija Res Nr.000448) bei 2011-02-15 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (Serija AA Nr. 0029371), tačiau ieÅ¡kovas nepateikė nei vieno Å¡ių sÄ skaitų apmokėjimÄ patvirtinančio dokumento, todėl, apelianto vertinimu, sÄ skaitos nėra objektyvus ir pakankamas įrodymas nuostoliams pagrįsti, nes tai tik prielaida iÅ¡laidoms patirti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai Å¡io klausimo pirmosios instancijos teisme nekėlė, o teismas žalos dydį įvertino pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas įvykus draudžiamajam įvykiui trečiajam asmeniui UAB „Krida“ iÅ¡mokėjo 35.333,39 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Teismas įvertino 2011-02-14 AktÄ dėl žalos nustatymo įvykio (avarijos) metu (1 t., b. l. 41), 2011-02-04 medžiagų prekių nuraÅ¡ymo aktus (1 t., b. l. 42–49), PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr.0029371, kuriÄ iÅ¡rašė UAB „Atea“ už suremontuotÄ kompiuterinę įrangÄ 3339,60 Lt sumai (1 t., b. l. 50), 2011-02-01 turto apžiÅ«ros aktu (1 t., b. l. 40), kuriame nurodyta, kad apgadinta signalizacijos blokas, medicininės paskirties produktai: medicininės kompresinės kojinės, įtvarai, įdėklai į batus, kompresiniai tvarsčiai, taip pat reklaminė marketinginė medžiaga, užuolaida, printeris hp laseret 1200 ir kompiuteris, kuris bus atiduotas taisyti.

Apeliantai nurodo, kad vertinimuose ir suraÅ¡ytuose aktuose yra neatitikimų – 2011-02-01 turto apžiÅ«ros akte nėra nurodyta įranga, todėl žalos dydis nustatytas per didelis, be to apelianto vertinimu, neprotingos iÅ¡laidos yra įrangos remontui, kadangi ji įsigyta už mažesnę kainÄ , negu atlikti jos remonto darbai. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ie apeliantų argumentai atmestini, kadangi 2011-02-01 turto apžiÅ«ros aktas buvo suraÅ¡ytas ir turtas apžiÅ«rėtas netrukus po įvykio, todėl nėra pagrindo netikėti ieÅ¡kovo teigimu, kad tuoj po apliejimo įrenginių gedimai galėjo bÅ«ti ir nepastebėti, nes kompiuteriai turi iÅ¡džiÅ«ti, o tik po to juos galima jungti, tačiau atsižvelgtina į tai, kad kompiuterinė technika sugedo vienu metu, bÅ«tent po 2011-01-30 įvykusio užliejimo, todėl tikėtina, jog gedimų priežastys buvo bÅ«tent ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės. Å ias aplinkybes patvirtina UAB „Atea“ 2011-02-14 apžiÅ«ros aktas Nr. 110214/002, kuriame nurodyta, jog gedimÄ sÄ lygojo į vidų patekęs nenustatytos kilmės skystis (1 t., b. l. 51).

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti žalos dydį. Apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ nurodo, kad 2011-01-30 įvykis, pagal tarp atsakovių sudarytÄ draudimo sutartį, yra nedraudiminis, kadangi neįrodyta atsakovės UAB „Žaidas“ kaltė ir neatitinka visų Taisyklių Specialiųjų draudimo sutarties sÄ lygų, t. y. 4.2.21 p. numatyta, kad „nėra atlyginama žala, kilusi dėl ilgalaikio (tęstinio) temperatÅ«ros, garų, dujų, suodžių, dÅ«mų, dulkių, drėgmės ar kritulių poveikio“.

Å is apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi Specialiosios draudimo sutarties sÄ lygos taikytinos santykiams, tarp draudėjo UAB „Žaidas“ ir jo draudiko UAB DK „PZU Lietuva“, o tai yra ne Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patirtÄ Å¾alÄ solidariai priteisė iÅ¡ abiejų atsakovų.Kiti apeliacinių skundų argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), o apeliacinių skundų teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui, todėl UAB „Žaidas“ bei UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniai skundai atmetami ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                 Evaldas Burzdikas                  Gintautas Koriaginas                  ArÅ«nas Rudzinskas