2025-05-14 Nr. AB-8462-3-62-3-00999-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-473-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00999-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 56; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ (uždarosios akcinės bendrovės „Ragainė“ teisių perėmėjas) skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ragainė“ (po reorganizacijos teisių perėmėjas – UAB „Osterodė“; toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą, suformuluotą www.planuojustatau.lt informacinėje sistemoje, kuriuo atmestas prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal UAB D. A. Rusevičiūtės studijos parengtą 2022 metų projektą „Prekybos pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ (toliau – ir Projektas); 2) panaikinti atsakovo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą, suformuluotą www.planuojustatau.lt informacinėje sistemoje, kuriuo atmestas pakartotinis 2022 m. gegužės 3 d. prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Projektą; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Projektą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 27 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino ginčijamus administracinius sprendimus ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Projektą, taip pat priteisė pareiškėjui 1 777 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 12 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė pareiškėjui 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pareiškėjas 2025 m. sausio 26 d. pateikė prašymą išduoti jam vykdomąjį raštą pagal Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kurioje nutarta įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Projektą. Pareiškėjo nuomone, nebeliko jokių kliūčių išduoti prašomą statybą leidžiantį dokumentą, tačiau atsakovas ir toliau neišduoda tokio dokumento.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 10 d. išdavė pareiškėjui prašomą vykdomąjį raštą.

Atsakovas 2025 m. vasario 16 d. pateikė prašymą panaikinti 2022 m. vasario 10 d. išduotą vykdomąjį raštą. Atsakovas teigė, kad teismas, prieš išduodamas vykdomąjį raštą, nesikreipė į atsakovą dėl informacijos apie teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas paaiškino, jog, vykdant teismo sprendimą, pareiškėjas 2024 m. liepos 10 d. pateikė derinti Projektą. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 6 d. netenkino pastarojo prašymo; nurodyta pastaba – Projekto sprendiniuose numatomo pastato paskirtis (maitinimo) neatitinka Nekilnojamojo turto registre įrašytos pastato paskirties (prekybos). Pareiškėjas, Nekilnojamojo turto registre pakeitęs aptariamo pastato paskirtį, pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal patikslintą 2024 metų projektą „Maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ (pakartotinai teikė 2024 m. rugsėjo 14 d. ir spalio 20 d.), tačiau atsakovas neišdavė prašomo statybą leidžiančio dokumento pagal patikslintą projektą dėl nurodytų pastabų (nepateikti žemės sklypo užstatymo ir pastato rodikliai ir kt.). Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo pastabomis, kreipėsi į teismą dėl atsakovo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo (administracinė byla Nr. eI3-5796-1247/2025). Atsakovo nuomone, jis tinkamai įvykdė 2022 m. spalio 27 d. teismo sprendimą, t. y. iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, o teismas nebuvo įpareigojęs atsakovo priimti konkretaus turinio sprendimą.

Pareiškėjas atsiliepime į prašymą panaikinti vykdomąjį raštą prašė atmesti šį atsakovo prašymą. Pareiškėjas tvirtino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nenumato galimybės teismui panaikinti išduotą vykdomąjį raštą. Jei pasitvirtintų atsakovo teiginiai, jog teismo sprendimai (jų dalys) buvo įvykdyti, priverstinis vykdymas pagal vykdomąjį raštą nebūtų atliekamas. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo prašyme išdėstytas aplinkybes, ir prašyme iškraipytai nurodė faktines aplinkybes. Pareiškėjas pakartojo, kad, įsiteisėjus teismų sprendimams, nebeliko jokių kliūčių išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau atsakovas, iš naujo nagrinėdamas jo prašymą, sąmoningai prisigalvojo naujų kliūčių ir piktybiškai nevykdė teismų sprendimų, todėl teismas pagrįstai išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą. Pareiškėjo nuomone, atsakovas iš esmės siekia aptariamą pastatą ir žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams ir tuomet nugriauti pastatą, tačiau paėmimo visuomenės poreikiams procedūra dar nėra inicijuota ir nėra pagrindo paimti šį turtą visuomenės poreikiams (apie tai pasisakyta iki šiol neįvykdytuose teismų sprendimuose). Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 metų projektas „Prekybos pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ ir 2024 metų projektas „Maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ yra vienas ir tas pats projektas, jo sprendiniai nėra pakeisti, o naujas projektas parengtas dėl formalios priežasties – statytojo teisių perėmimo (UAB „Ragainė“ reorganizacijos), jame taip pat atnaujinta pastato paskirtis (iš „komercinės“ į „maitinimo“).

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 3 d. nutartimi netenkino atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymo panaikinti vykdomąjį raštą.

Teismas, apžvelgęs ginčo aplinkybes, aktualias ABTĮ nuostatas ir teismų praktiką, nurodė, kad vykdomųjų raštų panaikinimui nėra taikoma jokia speciali jų panaikinimo procedūra. Atsakovo prašoma taikyti vykdomojo dokumento panaikinimo procedūra, pareiškiant prašymą teismui dėl jo panaikinimo, šiuo atveju negali būti taikoma.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir panaikinti 2022 m. vasario 10 d. išduotą vykdomąjį raštą.

Atsakovas iš esmės pakartoja prašyme panaikinti vykdomąjį raštą išdėstytas aplinkybes (teismas, prieš išduodamas vykdomąjį raštą, nepasikreipė į atsakovą dėl informacijos apie teismo sprendimo įvykdymą; atsakovas jau įvykdė teismo sprendimą ir atsakovas nebuvo įpareigotas priimti konkretaus turinio sprendimą; ir kt.) ir tvirtina, kad teismas neturėjo pagrindo išduoti vykdomąjį raštą, todėl išduotas vykdomasis raštas turi būti panaikintas. Atsakovo nuomone, skundžiamoje teismo nutartyje nurodytas vienintelis motyvas, jog vykdomųjų raštų panaikinimui nėra taikoma jokia speciali jų panaikinimo procedūra, yra netinkamas ir nepagrįstas.

Pareiškėjas UAB „Osterodė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą, priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat pridėti prie bylos medžiagos pateiktus įrodymus (prašymą teismui dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų pridėjimo, bylos sustabdymo ir kt. administracinėje byloje Nr. eI3-5796-1247/2025 ir UAB D. A. Rusevičiūtės studijos paaiškinimus dėl projekto rengimo).

Pareiškėjas iš esmės pakartoja atsiliepime į prašymą panaikinti vykdomąjį raštą išdėstytus argumentus (nebeliko jokių kliūčių išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą, o atsakovas sąmoningai prisigalvoja vis naujų kliūčių ir piktybiškai nevykdo teismo sprendimo; ir kt.) ir sutinka su teismo vertinimu, kad išduotas vykdomasis raštas negali būti panaikintas pagal atsakovo prašymą. Pareiškėjas teigia, kad teisinius padarinius sukelia ne vykdomasis raštas, o teismo sprendimas, tačiau reikalavimai panaikinti materialinių teisinių padarinių nesukeliančius aktus nėra nagrinėtini teisme. Jei pasitvirtintų atsakovo teiginiai, jog teismo sprendimas (jo dalis) buvo įvykdytas, priverstinis vykdymas pagal vykdomąjį raštą nebūtų atliekamas. Taigi, atsakovo teisės dėl vykdomojo rašto išdavimo niekaip nenukentėtų.

Pareiškėjas 2025 m. gegužės 13 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Šiuo atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kurioje netenkintas atsakovo prašymas panaikinti 2022 m. vasario 10 d. išduotą vykdomąjį raštą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiama teismo nutartimi buvo išnagrinėtas tik atsakovo 2025 m. vasario 16 d. prašymas panaikinti 2022 m. vasario 10 d. išduotą vykdomąjį raštą, bet ne pareiškėjo 2025 m. sausio 26 d. prašymas išduoti vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirojo skundo reikalavimas išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, yra netinkamas ir nenagrinėtinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vykdomųjų raštų panaikinimui nėra taikoma jokia speciali jų panaikinimo procedūra. Atitinkamai, ABTĮ nėra teisės normų, kuriose įtvirtinta, jog nutartis dėl atsisakymo panaikinti išduotą vykdomąjį raštą gali būt skundžiama atskiruoju skundu. Atsakovas atskirajame skunde nepagrindė, kad skundžiama teismo nutartimi yra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai; tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija. Be to, šiame kontekste papildomai pastebėtina, jog teismo procesinis sprendimas išduoti vykdomąjį raštą (nutartis išduoti vykdomąjį raštą arba pats vykdomasis raštas) negali būti atskirojo skundo objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-146/2017, 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-492/2022).

Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad aptariama teismo nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė atsakovo atskirąjį skundą, be to, nustatyta procesinė kliūtis negali būti pašalinta. Atsižvelgiant į tai, procesas pagal atsakovo atskirąjį skundą yra nutraukiamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 1 210 Eur sumą, t. y. 605 Eur už atsiliepimo į prašymą panaikinti vykdomąjį raštą parengimą ir 605 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. To paties straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas atsiliepime į prašymą panaikinti vykdomąjį raštą pirmosios instancijos teismui nepareiškė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir, atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pareiškėjui klausimas nebuvo sprendžiamas skundžiamoje nutartyje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į prašymą panaikinti vykdomąjį raštą parengimą netenkinamas.

Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą akcentuoja, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Šiuo atveju atsiliepimo pateikimas, kai atskirasis skundas buvo paduotas dėl nutarties, kuri negali būti skundžiama atskiruoju skundu, yra laikytinas pertekliniu, o patirtos išlaidos – nebūtinomis, todėl tokių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pareiškėjui nepriteistinas (šiuo aspektu taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-492/2022).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsniu ir 138 straipsnio 8 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutarties.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė