Legislator Case Law & Legislation
2018-01-31 Nr. AB-2333-3-61-3-01517-2017-7 AI generated

2018-01-31 Nr. AB-2333-3-61-3-01517-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-01-31 Nr. AB-2333-3-61-3-01517-2017-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. D. ir G. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2018-01-31 Nr. AB-2333-3-61-3-01517-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Įpareigoti Migracijos valdybą išduoti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę J. J., išlaikant originalią asmenvardžio rašybą pagrindinėje kortelės pusėje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-2775-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01517-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. D. ir G. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai J. D. ir G. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu prašydami:

1.1. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir apeliantas, Migracijos valdyba) 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 10-S-64699(1.39-10-27);

1.2. Įpareigoti Migracijos valdybą išduoti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę J. J., išlaikant originalią asmenvardžio rašybą pagrindinėje kortelės pusėje.

2. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Pareiškėjai paaiškino, kad pareiškėjų sūnui gimus buvo išduotas gimimo liudijimas su originalia tėvo pavarde „(duomenys neskelbtini)“ ir 11 metų pareiškėjų vaikui buvo keičiamas Lietuvos Respublikos pasas įrašant originalią vaiko pavardę. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad originali vaiko pavardė yra įrašyta Lietuvos institucijų ir įstaigų registruose, sveikatos įstaigoje, mokykloje, (duomenys neskelbtini) pilietybę patvirtinančiame pase, taip pat vaikas bendraamžių ir kitų aplinkinių visada buvo identifikuojamas pavarde „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjų teigimu, minėtos aplinkybės sukeltų didelių administracinių nepatogumų kreipiantis į kitas įstaigas dėl pavardės keitimo iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ ir reikštų vaiko tapatybės radikalų pakeitimą bei asmens ir šeimos gyvenimo privatumo bei orumo pažeidimą. Pareiškėjų manymu, tokio amžiaus vaikas nesuprastų kokiu pagrindu yra keičiama jo pavardė ir nebūtų tikras dėl savo tapatybės. Pareiškėjai nurodė, kad vaikas turi teisę turėti tėvo nelietuviškais rašmenimis užrašytą pavardę ir pavardės pakeitimas sukeltų neigiamas pasekmes ne tik vaikui identifikuojant save, vaiką identifikuojant jo bendraamžiams ar šeimos draugams (duomenys neskelbtini), bet taip pat keliaujant į kitas šalis ir įrodinėjant valstybinėms institucijoms, jog tai yra pareiškėjų sūnus. Pareiškėjai pažymėjo, kad šiuo metu pareiškėjų vaikas turi tik (duomenys neskelbtini) pasą ir save identifikuoja pagal kitos valstybės tapatybės dokumentą, todėl yra apribojami pareiškėjų vaiko, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, teisės ir teisėti lūkesčiai. Pareiškėjai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2413-662/2017, kurioje teismas nurodė, kad J. J. pavardė gimimo liudijime ir Gyventojų registre įrašyta su raide “q” ne dėl rašymo apsirikimo. Tai yra originali jo pavardės rašyba, sutampanti su jo tėvo pavardės rašyba, todėl ji negali būti traktuojama apsirikimu. Pareiškėjai teismui pateikė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo, kadangi kyla abejonių dėl Lietuvos teisės aktų ir Migracijos valdybos sprendimų prieštaravimų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisei, taip pat dėl ES teisės aktų taikymo ir aiškinimo.

4. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 5 dalį ir 1991 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, 1 punktą, duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, o raidės „Q“ lietuvių kalbos raidyne nėra. Atsakovas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime išaiškino, kad įrašius Lietuvos Respublikos piliečio pase vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis, jei to asmuo pageidauja, tačiau atsakovas pažymėjo, kad šis teisinis reguliavimas iki šiol nėra įgyvendintas teisės aktais.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino – panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 10-S-64699(1.39-10-27) ir įpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą išduoti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę pareiškėjų sūnui J. J., asmens tapatybės kortelės pagrindinėje pusėje užrašant jo pavardę lietuviškais rašmenimis ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma („(duomenys neskelbtini)“).

7. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl Migracijos valdybos 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 10-S-64699(1.39-10-27), kuriuo buvo atsisakyta išduoti Lietuvos Respublikos piliečiui J. J. asmens tapatybės kortelę, įrašant pavardę nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja J. D. 2017 m. kovo 8 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės išdavimo pareiškėjų sūnui J. J., kurioje būtų išlaikyta originali pavardės rašyba „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, skundžiamu 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 10-S-64699(1.39-10-27) atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą. Pareiškėjai, pagrįsdami skunde išdėstytus argumentus, pateikė Civilinės metrikacijos skyriaus 2004 m. liepos 27 d. išduotą J. J. gimimo liudijimą, 2004 m. gruodžio 20 d. išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. lapkričio 23 d. išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose pareiškėjo sūnaus pavardė įrašyta nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. Pareiškėjų sūnus taip pat turi (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybę ir (duomenys neskelbtini) išduotame pase pareiškėjų sūnaus pavardė yra taip pat „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjai su skundu taip pat pateikė ir kitus duomenis, patvirtinančius nelietuviškais rašmenimis naudojamą pavardę įvairiose administracinėse įstaigose, t. y. 2010 m. birželio 29 d. pažymą apie pareiškėjų vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą, mokinio pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), viešosios įstaigos Centro poliklinikos medicininę pažymą ir duomenis apie moksleivio sveikatos raidos istoriją, banko kortelės kopiją bei Europos sveikatos draudimo kortelės kopiją.

9. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2413-662/2017 dėl pareiškėjų sūnaus ir įpareigojo Migracijos valdybą išduoti Lietuvos Respublikos pasą J. J. užrašant jo pavardę lietuviškais rašmenimis ir kartu pase pavardę įrašant nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje nenurodė, kad nesugramatintos formos pavardė „(duomenys neskelbtini)“ negali būti rašoma originalioje išduodamo dokumento pusėje. 2017 m. vasario 27 d. nutartyje atkreiptas dėmesys, kad Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime ir kituose teisės aktuose nėra eksplicitiškai sureguliuotas vardų ir pavardžių rašymas asmens tapatybės kortelėje, nelietuviškų asmenvardžių perrašymas lietuviškais rašmenimis, nedetalizuota, kuriuose paso lapuose gali būti įrašomas asmenvardis pagal kitos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą.

Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas buvo priimtas prieš Lietuvos Respublikai tampant Europos Sąjungos nare ir nebuvo skirtas reglamentuoti atvejus, kada Lietuvos Respublikos pilietis yra kartu ir kitos Europos Sąjungos pilietis, ar kitų dėl pasikeitusio teisinio, visuomeninio konteksto susiklosčiusių situacijų. Todėl šis nutarimas negali būti laikomas priimtu siekiant sureguliuoti tokias situacijas, kaip susiklosčiusi šioje byloje, kada, be kita ko, Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pavardė Gyventojų registre yra įrašyta nelietuviškais rašmenimis.

Nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, išanalizavęs tarptautinių teisių praktiką, teismas konstatavo, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde yra sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti atliekamas tik, kada tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą taip pat ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatomis, pagal kurias žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde kaip teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą suprantamas ir tarptautiniuose teisės aktuose. Tokio išaiškinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir vėlesniuose procesiniuose sprendimuose (administracinės bylos Nr. A-1867-261/2017, eA-2176-662/2017, A-2445-624/2017).

10. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, nurodė, kad atsakovas, nepaisant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties ir joje nurodyto įpareigojimo, atsisakė pareiškėjų sūnui išduoti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, kurioje jo pavardė būtų įrašyta tiek lietuviškais, tiek nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. Tokie atsakovo veiksmai šiuo atveju laikytini netinkamais ir pažeidžiančiais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymą išduoti J. J. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, kurioje pavardė būtų įrašyta ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma. Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad šiuo atveju Aukščiausiosios Tarybos nutarimas laikytinas netinkamu sureguliuoti kilusiai situacijai ir toks atsisakymas pažeidžia J. J. teisę į privatų gyvenimą, todėl atsakovas nepagrįstai vadovavosi minėtu Aukščiausiosios Tarybos nutarimu atsisakant tenkinti pareiškėjos prašymą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgus į anksčiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir joje apibendrintą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, pripažintina, kad situacija, kai asmens pavardė Lietuvos Respublikos tapatybės kortelėje būtų įrašoma kitaip nei kitame išduotame dokumente (pvz. (duomenys neskelbtini) Respublikos pase ar kt. dokumente) ir įregistruota Gyventojų registre, sukeltų painiavą ir nepatogumus kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojamas asmenvardis neatitiktų nurodytojo dokumente, pateikto siekiant įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodyti asmenvardžiai nesutaptų.

Šių aplinkybių kontekste teismas priėjo išvadą, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi padėtis, kai asmeniui yra apsunkinama galimybė pagal savo asmens dokumentus būti identifikuotam tiksliai pagal jo pavardę, kaip ji buvo apibrėžta registruojant šią pavardę, yra nesuderinama su teise į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą. Ginčijamas sprendimas net tik pažeidžia pareiškėjų sūnaus konstitucines teises, bet neatitinka Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias asmens vardas ir pavardė asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi pagal Gyventojų registro duomenų bazės duomenis.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Migracijos valdybos 2017 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 10-S-64699(1.39-10-27) naikintinas ir Migracijos valdyba įpareigotina išduoti J. J. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę ir jos pagrindinėje pusėje išlaikyti originalią asmenvardžio rašybą „(duomenys neskelbtini)“. Nusprendus tenkinti pareiškėjų reikalavimus, teismas nurodė, kad nebėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

11. Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1, 2 dalimis, nurodydamas, kad pareiškėjai teismui nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl teismas dėl išlaidų atlyginimo sprendime nepasisako bei atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai tokį prašymą turi teisę pateikti per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. 12. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų skundą dėl asmens tapatybės kortelės išdavimo sūnui J. J. kaip nepagrįstą.

13. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnis reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių duomenų įrašymą asmens tapatybės kortelėje ir pase. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „Q“. Migracijos valdyba 2016 m. liepos 19 d. raštu Nr. 10-S-154720(1.39-10-27) kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (toliau – ir Komisija) su prašymu pateikti išvadą, ar gali būti nustatytos ir kitokios pavardės rašymo asmens tapatybės kortelėje ar pase taisyklės nei nustatytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose (analogiška administracinė byla Nr. I-4199-789/2016). Komisija 2016 m. liepos 21 d. rašte Nr. S1-336(1.7) nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nustatyta:

„Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija Lietuvos Respublikos Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys.

Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės galėtų būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Rašte nurodyta, kad minėti įstatymų projektai tebesvarstomi. Patikslinus nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 397 nutarė nepritarti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3796 (cituojami nutarimo 1 ir 2 punktai).

Atsakovas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“, be kita ko, išaiškino, kad Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 punkto nuostata „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir motyvuojamosios dalies 7 punkto nuostata „Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“ reiškia ir tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.

Tačiau šis teisinis reglamentavimas iki šiol nėra įgyvendintas teisės aktais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išnagrinėjęs kelias analogiškas ar panašias bylas bei priėmęs analogiškus sprendimus, kuriais įpareigojo išduoti Lietuvos Respublikos pasą, užrašant pavardę lietuviškais rašmenimis ir kartu pase pavardę įrašant nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma (žr., pvz., 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2445-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2823-492/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3736-261/2017 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nei vienoje iš šių administracinių bylų nėra įpareigojęs piliečių asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma rašyti Lietuvos Respublikos piliečio paso ar asmens tapatybės kortelės pirmajame puslapyje (vardo (vardų), pavardės įrašuose), o vienoje iš naujausių nutarčių (2017 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4302-624/2017) teismas išdėstė aiškią poziciją, kad aptariamo ginčo atveju yra vienareikšmiškai taikytinas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punktas, nustatantis, kad Lietuvos Respublikos pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis.

Be to, pastarojoje nutartyje teismas aiškiai nurodė, kad nurodytose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog pareiškėjų ir jų vaikų teisės gali būti ginamos įpareigojant atsakovą išduodamo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma. Vadovaujantis esamu teisiniu reglamentavimu bei remiantis aktualia teismų praktika, atsakovas Migracijos valdyba neturi nei teisės, nei pareigos priimti kitokį nei skundžiamas įstaigos sprendimas.

14. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Migracijos valdybos apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas; kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su pateiktais prejudiciniais klausimais.

15. Pareiškėjai nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, prieštarauja teisės aktams. Apeliaciniame skunde nėra nurodama, kokiu pagrindu asmuo (J. J.) yra verčiamas pakeisti savo pavardę, kurią turi jau dvylika metų gyvendamas Lietuvoje. Bylą nagrinėjant teisme, dėl pavardės įrašo su „q“ neprieštaravo ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra nurodęs, kad originali pavardės forma nelaikytina asmenvardžiu, priešingai – patvirtino, kad tai yra iš tėvo teisėtai perimta pavardė, taip pat nenurodė, kad originali pavardė turi būti perkeliama į pastabų lauką – tokią interpretaciją išvedė savavališkai atsakovas. 2017 m.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutines nutartis dėl originalios asmenvardžių rašybos LR piliečių asmens tapatybės dokumentuose (bylos Nr. A-1867-261/2017; Nr. eA-2176-662/2017; Nr. A-2445-624/2017; Nr. eA-2413-662/2017). Migracijos valdyba atsisako išduoti asmens tapatybės dokumentus, kol pareiškėjai nepakeis savo įrašų Gyventojų registre į lietuviškas versijas. Toks Migracijos valdybos reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, juolab, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas cituojamose bylose nekvestionuoja įrašų Gyventojų registre ir gimimo liudijimuose.

Atsižvelgiant į byloje taikomas teisės aktų nuostatas, keltina pagrįsta abejonė dėl Lietuvos teisės aktų ir Migracijos valdybos sprendimų prieštaravimų ES teisei, taip pat dėl ES teisės aktų taikymo ir aiškinimo. Tik ESTT priėmus prejudicinį sprendimą, teismas galės įvertinti galimą prieštaravimą ES teisės aktų nuostatoms. Pareiškėjai prašo teismo kreiptis į ESTT su tokiais klausimais:

1. Ar ES teisės principai Europos pilietybės ir laisvo asmenų judėjimo srityje aiškintini kaip užkertantys kelią Lietuvos administracinės valdžios institucijai, nagrinėjančiai prašymą išduoti Lietuvoje gyvenančiam ir dvigubą (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos pilietybę turinčiam nepilnamečiui vaikui, Lietuvos asmens tapatybės kortelę įrašant pavardę, kaip vaikas ją turi įrašytą (duomenys neskelbtini) pase, lietuviškame gimimo liudijime, baigusiame galioti Lietuvos pase ir Gyventojų registruose abiejų valstybių, atsisakyti išduoti asmens tapatybės kortelę argumentuojant tuo, kad pavardė lietuviškame asmens tapatybės dokumente turi būti įrašoma lietuvių kalba? 2.

Ar ES teisės principai Europos pilietybės ir laisvo asmenų judėjimo srityje aiškintini kaip užkertantys kelią Lietuvos administracinės valdžios institucijai, nagrinėjančiai prašymą išduoti Lietuvoje gyvenančiam ir dvigubą (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos pilietybę turinčiam nepilnamečiui vaikui, Lietuvos asmens tapatybės kortelę įrašant pavardę, kaip vaikas ją turi įrašytą (duomenys neskelbtini) pase, lietuviškame gimimo liudijime, baigusiame galioti Lietuvos pase ir Gyventojų registruose abiejų valstybių, reikalauti, kad šis nepilnametis vaikas pakeistų savo jau turimą pavardę Gyventojų registre ir gimimo liudijime į lietuviškas versijas, nepaisant to, kad šis vaikas iki šiol turi originaliai užrašytas pavardes abiejų šalių Gyventojų registruose? Darytina išvada, kad originalios asmenvardžių rašybos klausimas iki šiol nėra išspręstas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys nėra vykdomos, o ES teisė, numatanti laisvą asmenų judėjimą, yra pažeidžiama.

Teismams atsisakant kreiptis į ESTT, pareiškėjai bus priversti kreiptis į ES Komisiją dėl Lietuvos įsipareigojimų nevykdymo (nesikreipimo į ESTT esant akivaizdžiam pagrindui).

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės lietuvių kalbos komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

17. Komisijos nuomone, pareiškėjų prašymas asmens tapatybės kortelės pirmoje pusėje rašyti pavardę „(duomenys neskelbtini)“ – su lietuvių kalbos raidyne nesančia raide q – prieštarautų galiojantiems Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Nr. XIIIP-471, Nr. XIIIP-535, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 komisija pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Komisija įstatymų leidėjui pasiūlė reglamentuojant vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose taikyti nurodytas išimtis ir asmens vardą bei pavardę lotyniško raidyno rašmenimis rašyti tose paso ir asmens tapatybės kortelės vietose, kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, o ne paso kitų įrašų skyriuje ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje, nes, kaip nurodyta Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“, asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis ir įrašas valstybine kalba nėra lygiaverčiai.

18. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba 2018 m. sausio 10 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukti šią administracinę bylą.

19. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba 2018 m. sausio 30 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl apeliacinio skundo atsisakymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 10-S-64699(1.39-10-27), kuriuo buvo atsisakyta išduoti Lietuvos Respublikos piliečiui J. J. asmens tapatybės kortelę, įrašant pavardę nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, teisėtumo bei pagrįstumo.

21. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba 2018 m. sausio 30 d. padavė apeliacinės instancijos teismui prašymą, kuriuo atsisako apeliacinio skundo.

22. Tokią teisę apeliantui suteikia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka <...>. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius. Apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės (136 str. 3 d.).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsisakymas nuo apeliacinio skundo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, konstatuoja, kad nurodytas pareiškėjo (apelianto) prašymas, kitiems proceso dalyviams neapskundus pirmosios instancijos teismo sprendimo, yra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą (ABTĮ 136 str. 2 d.).

24. Nutraukus apeliacinį procesą, nėra tikslinga pasisakyti dėl pareiškėjų J. D. bei G. J. ir atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2018 m. sausio 10 d. sudarytos taikos sutarties.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys