b6efc56d-3ff2-4237-bb7f-0e95ad8438a9 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                               Administracinė byla Nr. I-1114-406/2017                                                                                    Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00150-2017-0                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2; (S)                         51.4; 55.1.1; 55.1.3          KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 8 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant I.

G. (I. G.),vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. G. (I. G.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.              Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas I. G. (I. G.) kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunduose (b. l. 5-8, 13-15, 19-23) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2017 m. kovo 14 d. buvo kalinamas Alytaus pataisos namų 3 lokaliniame sektoriuje 10 bÅ«rio 5-ame miegamajame, kuriame buvo kalinama 16 asmenų, todėl plotas neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. kiekvienam nuteistajam teko mažiau nei numato teisės aktai.

Pažymėjo, jog patalpose buvo Å¡alta, drėgna. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo nei stalo, nei kėdžių, nei suoliuko. Prausykloje, tualete bei virtuvėje sienos apsitraukusios pelėsiais, nubyrėjęs tinkas. Akcentavo, kad jis rÅ«kė ir nebuvo patalpos skirtos rÅ«kymui. Viso to pasėkoje jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, pažeminimÄ , depresijÄ . Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos. Atsakovas atsiliepime (b. l. 25-29) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas į Alytaus pataisos namus atvyko 2016 m. sausio 12 d. Per visÄ bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Teigė, kad teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. Atsakovo nuomone, reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga.

Pabrėžė, kad Alytaus pataisos namuose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, tai yra gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio (viena su medine, kita su asfalto danga), futbolo (viena su natūralia, kita su dirbtine danga), tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse.

Taip pat yra įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti Å«kio brigadoje (87 etatai, pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo dėl priėmimo į darbÄ nebuvo pateikęs), dvasiÅ¡kai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje. Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos) ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Akcentavo, jog nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, kurių pataisos namuose yra trylika.

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų sÄ lygų nesikreipė. Pataisos įstaiga vadovaujasi teisės aktais bei užtikrina gyvenamosiose patalpose tinkamÄ temperatÅ«rÄ , ventiliacijÄ , apÅ¡vietimÄ . Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas nepagrįstas ir atmestinas.PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam netinkamomis sÄ lygomis atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – Pataisos įstaiga).

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus, jis buvo laikomas patalpose, kur jam teko mažesnis nei teisės aktuose garantuotas minimalus plotas.Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija). EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, priklausantis nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog Pataisos įstaigoje jis netinkamomis sÄ lygomis buvo kalinamas nuo 2015 m. sausio 12 d., tačiau į bylÄ pateiktos Dosjė (b. l.

30) duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas atvyko į Å¡iÄ kalinimo įstaigÄ tik 2016 m. sausio 12 d., todėl nagrinėtinas ginčo laikotarpis yra nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2017 m. kovo 14 d. Pažyma, kurioje įvardinti pareiÅ¡kėjo perkėlimai (b. l.

31) bei Laisvų ir užimtų lovų apskaita (b. l. 32-34) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d., nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. sausio 30 d., nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 6 d. buvo paskirtas gyventi į 45,37 kv. m ploto 10 bÅ«rio 1 miegamÄ jį (bendrabučio tipo), ir ten buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vidutinis pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo ne mažesnis nei nustatyta teisės aktų, t. y. teko 3,78 kv. m.

Pažymėtina, jog bylos duomenys, t. y. Laisvų ir užimtų lovų apskaita patvirtina, kad atskirais laiko tarpais nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje buvo mažiau. PareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. buvo paskirtas į 22 bÅ«rį, 4 miegamÄ jį, kurio plotas buvo 17,73 kv. m ir jame įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,54 kv. m. Nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. kovo 14 d. pareiÅ¡kėjas gyveno 15 bÅ«rio 4 miegamajame, kurio plotas yra 34,35 kv. m ir jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui net ir esant užimtoms visoms lovoms teko 3,81 kv. m.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau, vadovaujantis minėtų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. garantuojančiu minimalų 3,1 kv. m kameros plotÄ , nuostatomis ir teismui pateiktų duomenų pagrindu darytina iÅ¡vada, jog Å¡i Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta minimali ploto norma vienam asmeniui nagrinėjamam ginčui aktualiu, Å¡ioje byloje vertinamu laikotarpiu nebuvo pažeista. PareiÅ¡kėjas Å¡ias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl teismas vadovaujasi atsakovo pateiktais duomenimis.

Tokiu bÅ«du byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo argumentus pagrįstais bei konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu, atliko bausmę nepriimtinomis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis, kurios nulemtų neturtinės žalos padarymo fakto konstatavimÄ . Sprendžiant ginÄÄ , akcentuotinos bausmės atlikimo Pataisos įstaigoje bendrosios sÄ lygos, t. y. kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko bausmę gyvendamas bendrabučio tipo patalpose ir turėjo reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla.

Nuteistieji, gyvendami bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų, turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose gali lankyti bibliotekÄ , koplyčiÄ , užsiimti kita leistina veikla (b. l. 37, 38-39). Taigi, įvertinus bylos duomenis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo buvimas gyvenamojoje patalpoje buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Teismas nenustatė, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Atsakovo pateikti teismui duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nei karto nesikreipė dėl streso, įtampos ar nemigos (b. l. 35, 36). PareiÅ¡kėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sÄ lygų poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiÅ¡kėjo savybėms.

Duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba byloje nėra.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, jog gyvenamosiose patalpose buvo Å¡alta, drėgna, tačiau į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Pataisos įstaigos gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, buvusios drėgmės ar netinkamos temperatÅ«ros. Pasisakydamas Å¡iuo aspektu teismas remiasi atsakovo į bylÄ pateiktu Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu Nr. Pa-436, kuris patvirtina, kad Pataisos įstaigoje veikla vykdoma nepažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau Higienos norma HN 134:2015) reikalavimų (b. l. 40-41).

Minėtu aktu konstatuota, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Ä®rodymai paneigia pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl gyvenamosiose patalpose buvusios drėgmės, taigi pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini. Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktÄ temperatÅ«ra turi bÅ«ti 18-28oC. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nurodė, kad pataisos įstaiga vadovaujasi teisiniu reglamentavimu ir jo laikosi bei pažymėjo, kad pataisos namų atskirame lokaliniame sektoriuje esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visÄ parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ atitinkančiÄ higienos normÄ visuose pataisos namuose (b. l. 27).

PareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo Å¡ias aplinkybes, bet visiÅ¡kai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas dėl Å¡ių nepatogumų. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmestini.Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ pareiÅ¡kėjas nurodo inventoriaus trÅ«kumÄ , t.y., kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo nei stalo, nei kėdžių ar suoliuko.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas minėto pobÅ«džio pažeidimÄ iÅ¡dėstė abstrakčiai, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo kurioje gyvenamojoje patalpoje konkrečiai jam trÅ«ko stalo, kėdės ar suoliuko. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neiÅ¡dėstant konkrečių jų pažeidimų, negali bÅ«ti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui. Atsakovo atstovas patvirtino, kad vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 Pataisos įstaigos administracija aprÅ«pina nuteistuosius taip kaip numatyta baldais ir kietuoju inventoriumi (b. l. 26-27).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog prausykloje, tualete, virtuvėje sienos buvo aptrauktos pelėsiu.Pagal Higienos normos 134:2015 39 punktÄ ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

Aukščiau minėtu Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu Nr. Pa-436 nustatyta, jog ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių (b. l. 41). Pažymėtina ir tai, kad už patalpų valymÄ drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, yra atsakingi patys nuteistieji, todėl, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad patalpose buvo pelėsis, patvirtina aplinkybę, kad atsakingas už patalpų tvarkymÄ asmuo neatliko tinkamai pareigos tvarkyti patalpas.

Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo teiginys dėl pelėsio buvimo yra deklaratyvaus pobūdžio ir atmestinas kaip nepagrįstas.Pareiškėjas akcentuoja, jog Pataisos įstaigoje nebuvo rūkantiems asmenims skirtų patalpų. Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Higienos normos HN 134:2015 7 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas turi bÅ«ti organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Ä® bylÄ pateiktu Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu Nr. PA-436 konstatuota, kad bÅ«riuose įrengtos vietos skirtos rÅ«kymui bei, kad uždaroje zonoje rÅ«kyti draudžiama, o rÅ«koma pasivaikščiojimų metu (b. l. 40-42).

PareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl to, kad kiti nuteistieji rÅ«kytų gyvenamosiose patalpose ar pan. Taigi byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai, atmestini kaip neįrodyti.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo orumÄ Å¾eminančių sÄ lygų Pataisos įstaigoje, yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimÄ .

Byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiÅ¡kėjo laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis, tiek ir priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

       PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.       Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos  vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .         Teisėjas                                                                                                            Gintaras Čekanauskas