2016-12-15 Nr. AB-23845-3-62-3-00718-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1736-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00718-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. G. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 870,85 Eur turtinės žalos ir 580 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas paaiškino, kad Komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnas 2012 m. spalio 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltinant jį administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininkas 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą pagal ATPK 1241 straipsnio 1 dalį skyrė jam administracinę nuobaudą – 200 Lt baudą.

Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 25 d. nutarimu šį nutarimą panaikino ir bylą nutraukė, nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje, sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi šis teismo nutarimas buvo paliktas nepakeistas. Pareiškėjo manymu, tiek pareigūnas, sustabdęs jo vairuojamą transporto priemonę ir surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir skyręs pareiškėjui administracinę nuobaudą, veikė aplaidžiai bei nerūpestingai, ne pagal įstatymus.

Pareigūnui surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo pažeisti ATPK 256 straipsnio 3 dalies reikalavimai, o skiriant administracinę nuobaudą nebuvo laikytasi ATPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, administracinės bylos nagrinėjimas buvo vykdomas atmestinai, visapusiškai, pilnutinai bei objektyviai nesiaiškinant visų bylai reikšmingų aplinkybių, šališkai vertinant byloje surinktus įrodymus, nerenkant ir netiriant papildomų įrodymų siekiant pašalinti pareiškėjo reiškiamą abejonę ir objektyviai nustatyti, ar įvykio vietą fiksavę policijos pareigūnai iš vietos, kurioje jie patruliavo, objektyviai turėjo galimybę matyti pareiškėjo vairuojamą automobilį.

Pareiškėjas pabrėžė, kad tokių reikšmingų aplinkybių tyrimas buvo atliktas tik teisme. Dėl tokių aplaidžių policijos pareigūnų veiksmų jis neteisėtai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas pažymėjo, kad, ginčydamas priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, jis naudojosi advokato paslaugomis ir turėjo išlaidų, susijusių su teismine gynyba – 870,85 Eur. Be to, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų nukentėjo jo reputacija, laikotarpiu nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo (2012 m. spalio 28 d.) iki nutarties priėmimo Kauno apygardos teisme (2013 m. gegužės 17 d.) jis patyrė stresą, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus ir įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimą, nulemtą poreikio ginti savo pažeistas teises.

Tokie daugiau kaip šešis mėnesius trukę išgyvenimai nebuvo momentiniai, peržengė įprastų gyvenimiškose situacijose objektyviai neišvengiamų išgyvenimų ribą, jų poveikio intensyvumas buvo gana didelis. Neturtinę žalą pareiškėjas vertino 580 Eur.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Komisariato teigimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia dėl administracinės bylos nagrinėjimo patyręs žalą. Komisariatas pripažino, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais panaikintas Šakių rajono policijos komisariato viršininko nutarimas, kuriuo pareiškėjui buvo skirta administracinė nuobauda, tačiau, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, teigė, jog tokia aplinkybė (administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas) pati savaime nesuponuoja neteisėtų pareigūnų veiksmų konstatavimo bei pagrįstos atsakovo pareigos atlyginti patirtą žalą.

Komisariato teigimu, policijos pareigūnai įrodymus bei jų pakankamumą administracinio teisės pažeidimo byloje vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, taigi įrodymų vertinimo procesas siejamas su subjektyviais kriterijais ir tik teismų nustatytas įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo pripažinti pareigūno veiksmus neteisėtais. Byloje surinkti įrodymai nulėmė pareigūno vidinį įsitikinimą, jog pareiškėjas padarė teisės pažeidimą. Nors toks įsitikinimas ir buvo teismų pripažintas klaidingu, tačiau pareigūnų šališkumas, tendencingumas, bylos aplinkybių iškraipymas ar nuslėpimas, piktnaudžiavimas įgaliojimais nenustatytas.

Byla buvo nagrinėjama išsamiai ir nešališkai, jos nutraukimą sąlygojo ne koks nors esminis proceso pažeidimas, bet kitoks įrodymų vertinimas ir abejonių aiškinimas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Komisariatas pažymėjo, kad pats pareiškėjas iš dalies buvo pasyvus ir, netgi naudodamasis advokato teisine pagalba, neteikė pareigūnams įrodymų. Komisariato manymu, turtinės žalos dydis nėra teisiškai pagrįstas, be to, byla nebuvo sudėtinga nei teisės taikymo aspektu, nei savo apimtimi, nebuvo poreikio pasitelkti kokias nors specialiąsias žinias, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės aiškinimo ar jos taikymo klausimai, todėl pareiškėjo patirtos išlaidos už teisinę pagalbą nebuvo adekvačios realiam jų poreikiui tinkamai atstovauti pareiškėjo interesus.

Komisariatas iš dalies pripažino, kad neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn galėjo lemti tam tikro pobūdžio neigiamą poveikį jo emocinei būsenai, tačiau pabrėžė, kad toks teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo turtinėms ir neturtinėms teisėms, o jo patirti išgyvenimai nepagrįsti leistinais įrodymais ir laikytini deklaratyviais, be to, nebuvo tokie dideli, skausmingi ir neigiami, kad galėtų būti įvertinti 580 Eur. Komisariatas nurodė, kad neteisėtas pareiškėjo administracinis persekiojimas truko santykinai neilgą laiką, jo asmeninės ar specialiosios teisės pažeistos nebuvo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė V. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato, 870,85 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 6.246-6.249 straipsniais, Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Komisariato Jurbarko ir Šakių policijos komisariatų pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su neteisėtu jo sustabdymu, nepagrįstai vertinant jo veiksmus kaip teisės pažeidimą, nes policijos pareigūnai neturėjo galimybės matyti tariamai jo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, neteisėtu administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu ir neteisėto nutarimo priėmimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Kadangi, pareiškėjo teigimu, Komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnai iš savo buvimo vietos negalėjo matyti jo vairuojamo automobilio ir objektyviai nustatyti, kad sankryžą jis kirto degant draudžiamam šviesoforo signalui, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nepagrįstai, be to, policijos pareigūnas nevykdė ATPK 256 straipsnyje nustatytos pareigos – nerinko įrodymų, neapklausė įvykio liudytojų. Šakių rajono policijos komisariato viršininkas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas nutarimą, nesiekė visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo – esant abejonei nerinko įrodymų dėl tikrosios policijos pareigūnų stovėjimo vietos fiksuojant pažeidimą, jų galėjimo matyti, kas vyksta sankryžoje, taigi neveikė taip, kaip pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus privalėjo elgtis.

Teismas rėmėsi ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatė, kad 2013 m. kovo 25 d. nutarimu Šakių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. Komisariato Šakių rajono policijos komisariato nutarimą panaikino ir bylą nutraukė nesant V. G. veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 1 dalies sudėties. Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi šis teismo nutarimas buvo paliktas nepakeistas.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsniu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, atkreipė dėmesį, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės.

Teismas rėmėsi ATPK 257 straipsniu, nustatė, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimu, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu bei principu in dubio pro reo, visas kilusias abejones ir neaiškumus, nesant jas pašalinančių objektyvių duomenų, aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta dėl to, jog, vertinant bylos įrodymus, nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes. Teismas konstatavo, kad bendrosios kompetencijos teismų sprendimais iš esmės buvo nustatyti neteisėti Komisariato pareigūnų veiksmai, pradedant ir vėliau vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, renkant pirminius įrodymus, kurių pagrindu buvo galima pašalinti byloje esančius prieštaravimus tarp pareiškėjo ir policijos pareigūnų bei vykdant kitas teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas.

Teismas rėmėsi ATPK 284 straipsnio 1 dalimi, 256 straipsniu ir, remdamasis išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla bei įsiteisėjusiais teismų sprendimais, pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimai ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės dėl teisės pažeidimo aplinkybių iš esmės skyrėsi, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių ir paties pažeidimo padarymo fakto.

Siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas teisėtai ir pagrįstai, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar eismo dalyvis kaltas jo padarymu, ar tas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir egzistuojantiems esminiams prieštaravimams pašalinti, bei pareiškėjo paaiškinimams pagrįsti (paneigti), buvo būtina rinkti papildomus įrodymus ir atlikti tuos procesinius veiksmus, kuriuos, be kita ko, atliko apylinkės teismas.

Pareigūnas, nagrinėjęs bylą, turėdamas pareigą surinkti duomenis, patvirtinančius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, ne tik privalėjo, bet ir turėjo realią galimybę, ruošdamasis bylos nagrinėjimui, išreikalauti filmuojamos sankryžos vaizdo įrašą, tarnybinio policijos automobilio garso įrašą, tarnybinio automobilio telemetrinius duomenis iš vieningosios pajėgų valdymo sistemos, duomenis apie šviesoforo darbo režimą, bendrą sankryžos vaizdą, nuvykti į vietą, kur buvo fiksuotas pažeidimas, tam, kad objektyviai ir patikimai įsitikintų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytais faktais ir galėtų atitinkamai juos vertinti kaip patikimus bei objektyvius.

Teismas nurodė, kad visų paminėtų procesinių veiksmų pareigūnai neatliko, todėl darė išvadą, jog, priimant nutarimą, visiškai nepagrįstai pareigūnų paaiškinimai buvo įvertinti kaip patikimi ir nekeliantys abejonių. Pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, tiksliai nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, savo įgaliojimų ribose neįvykdė visų jam teisės aktais priskirtų funkcijų, o dalį šių funkcijų vykdydamas, veikė pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nevykdydamas ATPK 256 straipsnyje nustatytos pareigos rinkti įrodymus, pareigūnas savo vidinio įsitikinimo nepagrindė visapusišku bylos išnagrinėjimu dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl tokius jo veiksmus teismas pripažino aplaidžiais, turinčiais paviršutiniškumo požymių.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, jog nebuvo laikytasi ATPK 256, 280 straipsniuose, 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai, t. y. nesiaiškinant visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (konkrečiai, jo kaltų veiksmų), buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o vėliau ir priimtas nutarimas, kuriuo V. G. buvo nubaustas administracine nuobauda. Teismas pabrėžė, kad neteisėtas nubaudimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarimu).

Teismas darė išvadą, kad policijos pareigūnas, sustabdęs pareiškėjo vairuojamą automobilį ir surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesilaikydamas imperatyvių ATPK reikalavimų, veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju ir bylą nagrinėjęs pareigūnas, esant byloje esminiams prieštaravimams tarp pareiškėjo ir policijos pareigūnų paaiškinimų, jų nepašalino, nerinko papildomų įrodymų, kurie leistų objektyviai nuspręsti dėl pareiškėjo kaltų veiksmų, taigi ir jo vidinis įsitikinimas (ATPK 257 str.) nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu dėl šio asmens nubaudimo. Teismas nurodė, kad tinkamai neištyrus administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių ir neįrodžius pažeidimo fakto, paminėti bylą nagrinėjusio pareigūno veiksmai, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, kelia pagrįstas abejones dėl jų šališkumo, pripažintini aplaidžiais, paviršutiniškais, nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, o tai suponuoja vieno iš atsakomybės elementų – pareigūnų veiksmų neteisėtumo, tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, konstatavimą. Dėl pareigūnų įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo, veikiant taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas šioje byloje priimtas veikiant neteisėtai, teismas konstatavo, jog tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė bei neturinė žala.

Teismas rėmėsi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir vėliau priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Šakių rajono policijos komisariate, skųsti priimtą nutarimą teisės aktų nustatyta tvarka, ginti savo pažeistas teises keturiuose teismo posėdžiuose Šakių rajono apylinkės teisme, rinkti įrodymus, parengti atsiliepimą į atskirąjį skundą ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas. Teismas darė išvadą, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 870,85 Eur nuostolių. Teismas pažymėjo, kad sąskaitos už teisines paslaugas Nr. S/05-01/11/2012 (2012 m. lapkričio 5 d.), Nr. 1-2013 (2013 m. sausio 2 d), Nr. 6 (2013 m. gegužės 29 d.) ir mokėjimo nurodymas patvirtina, jog pareiškėjas turėjo 300 Lt (88,88 Eur) išlaidų už jo atstovavimą ruošiantis nagrinėti ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Šakių rajono policijos komisariate, 700 Lt (202,73 Eur) išlaidų už skundo dėl priimto nutarimo paruošimą teismui ir 2000 Lt (579,24 Eur) išlaidų už atstovavimą keturiuose teismo posėdžiuose, įrodymų rinkimą bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, viso 3 000 Lt (88,88 + 202,73 + 579,24 = 870,85 Eur) išlaidų advokatų pagalbai apmokėti. Šios jo turėtos teisinės išlaidos (turtiniai praradimai), patirtos dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) numatytus dydžius, yra pagrįstos ir įrodytos.

Pasisakydamas dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas rėmėsi CK 6. 250 straipsnio 1, 2 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir pažymėjo, kad, išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-3-443/2013 medžiaga, nustačius pareigūnų veiksmų, susijusių su administracinio teisės pažeidimo bylos pareiškėjo atžvilgiu išnagrinėjimu ir nubaudimu, neteisėtumą, tai lemia ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui. Teismas sprendė, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų vertintina 300 Eur. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad neturtinę žalą darantys veiksmai buvo nemažareikšmiai, nesmulkmeniški ir nevienkartinio pobūdžio, o pakankamai intensyvūs, sukėlė pareiškėjui ne trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, taip pat ir tai, kad pareiškėjo skunde nurodoma neturtinė žala apibūdinama daugiau bendro pobūdžio teiginiais (dvasinis sukrėtimas, išgyvenimai, nepatogumai, laiko trukdymas), šių teiginių nedetalizuojant, nepagrindžiant jokiais dokumentais, kitais įrodymais, į tai, kad dėl patirtų išgyvenimų jam nekilo konkrečių tiesioginių sveikatos sutrikimų, jo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo teisėms. Taip pat teismas atsižvelgė ir į pareiškėjo teisių pažeidimo laiką – administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas iki galutinio Kauno apygardos teismo priimto procesinio sprendimo truko daugiau kaip šešis mėnesius, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, darė išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pareiškėjo prašoma didesne pinigų suma nei teismo nustatyta, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste nėra pagrindo.

III. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Komisariatas pabrėžia, kad tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, nereiškia, jog institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų reikalavimų. Komisariatas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymi, kad pagal ATPK 257 straipsnį įrodymus administracinėje byloje ir jų pakankamumą bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, todėl vien tik įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo laikyti administracinę bylą nagrinėjusio pareigūno veiksmus neteisėtais.

Komisariatas nurodo, kad, nors teismas ir nustatė, jog toks pareigūno įsitikinimas buvo klaidingas, tačiau nebuvo nustatyta, kad pareiškėją traukiant administracinėn atsakomybėn ir nagrinėjant jo bylą bei skiriant administracinę nuobaudą būtų buvęs pareigūnų šališkumas ar kitoks jų suinteresuotumas bylos baigtimi, tendencingumas, nustatytų faktų ar kitų reikšmingų aplinkybių iškraipymas ar nuslėpimas, kitoks piktnaudžiavimas įgaliojimais, jokie administracinio proceso pažeidimai nebuvo pripažinti esminiais. Komisariatas atkreipia dėmesį, kad kiekvienu atveju apie įrodymų sprendimui priimti pakankamumą sprendžia bylą nagrinėjantis pareigūnas.

Be to, teikti įrodymus ir naudotis teisine advokato pagalba turi teisę pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau šiuo atveju jis tokių teisių nerealizavo, nors įgaliotą atstovą turėjo. Komisariatas daro išvadą, kad neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą netiesiogiai sąlygojo ir paties pareiškėjo pasyvumas, pasireiškęs teisės teikti įrodymus nerealizavimu. Komisariatas nurodo, kad nėra aišku, ar pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodytos išlaidos yra realios ir teisiškai pagrįstos, be to, neatitinka Rekomendacijų, kadangi byla nei teisės taikymo aspektu, nei savo apimtimi nebuvo sudėtinga, nebuvo poreikio pasitelkti specialias žinias, teismų praktika panašiose bylose yra nusistovėjusi, nebuvo sprendžiami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai.

Komisariatas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui nebuvo reikalinga turėti atstovą, kuriam reikėjo vykti į teismą iš kitos vietovės, nes Šakių rajono apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje nuolat dirbantys advokatai specializuojasi tokio pobūdžio bylose. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos priteisimo, Komisariatas atkreipia dėmesį, kad toks teisių pažeidimas neturėjo kokių nors negrįžtamų pasekmių pareiškėjo turtinėms ir / ar neturtinėms teisėms, o jo patirtos baimės ir išgyvenimai nepagrįsti leistinais įrodymais, laikytini deklaratyviais, ir nebuvo tokie dideli, skausmingi ir neigiami, kad galėtų būti įvertinti 580 Eur.

Komisariatas atkreipia dėmesį, kad neteisėtas administracinis pareiškėjo persekiojimas truko santykinai neilgą laiką, byloje nebuvo padaryti kokie nors šiurkštūs ar kitaip akivaizdžiai aplaidūs materialinės arba procesinės teisės pažeidimai, jokios asmeninės ar specialiosios pareiškėjo teisės ar laisvės, kokie nors kiti teisėti interesai nebuvo apriboti ar pažeisti. Komisariato manymu, šiuo atveju pakankama teisine satisfakcija už tam tikrą neigiamą poveikį pareiškėjo emocinei būsenai tinkamo neturtinės žalos atlyginimo prasme galėtų būti pripažintas jo atžvilgiu padaryto teisės pažeidimo konstatavimas teisme ir visiška jo teisinė reabilitacija.

Pareiškėjas V. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas pažymi, kad Komisariatas nurodo tapačius teiginius kaip ir atsiliepime į skundą, jo pozicija nenuosekli ir neadekvati.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų, surašant 2012 m. spalio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato, 870,85 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos.

Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

Apeliantas, ginčydamas pareiškėjui priteistą turtinę žalą, pripažįsta, kad su teisine advokato pagalba susijusios išlaidos pagal savo pobūdį su neteisėtais pareigūnų veiksmais gali būti siejamos, tačiau mano, kad pareiškėjo patirtos išlaidos laikytinos akivaizdžiai neadekvačiomis realiam jų poreikiui tinkamai atstovauti teisėtus pareiškėjo interesus susiklosčiusioje teisinėje situacijoje ir galimai viršija maksimalius Rekomendacijų 3 ir 8 punktuose apibrėžtus užmokesčio dydžius.

Byloje nustatyta, jog Komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnas 2012 m. spalio 28 d. V. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininkas 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą pagal ATPK 1241 straipsnio 1 dalį skyrė V. G. administracinę nuobaudą – 200 Lt baudą. V. G. minėtą Komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininko 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimą apskundė Šakių rajono apylinkės teismui, kuris išnagrinėjęs bylą 2013 m. kovo 25 d. nutarimu panaikino šį nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant V. G. veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nurodyta apimtimi, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus (CK 2.271 str.). Todėl, kaip teisingai pažymėta skundžiamame Kauno apygardos administracinio teismo sprendime, šiuo atveju pareiškėjas turi teisę į nuostolių, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimą, kadangi įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartyje konstatuota, jog pareigūnų parodymai yra vieninteliai tiesioginiai V. G. kaltinantys duomenys, jie negali būti vertinami kaip patikimi, taip pat nepatikimais laikyti pareigūnų parodymai dėl vietos, iš kurios fiksuotas pažeidimas, konstatuota, kad įvykį tyrusi institucija, kuri turi pareigą surinkti duomenis, patvirtinančius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, nepasirūpino laiku gauti vaizdo įrašą, nors apie jį žinojo. Nesant objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad V. G. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą, prieita išvada, kad Šakių rajono apylinkės teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. G. atžvilgiu pagal ATPK 1241 straipsnio 1 dalį nutraukė.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas priteisė pareiškėjui 870,85 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. 88,88 Eur išlaidų už pareiškėjo atstovavimą ruošiantis nagrinėti ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Šakių rajono policijos komisariate, 202,73 Eur išlaidų už skundo dėl priimto nutarimo paruošimą teismui ir 579,24 Eur išlaidų už atstovavimą keturiuose teismo posėdžiuose, įrodymų rinkimą bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Apeliantas nurodo, kad pareiškėjo patirtą turtinę žalą galimai sumažintų advokato, dirbančio Šakių rajono apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje, pasirinkimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šakių rajono policijos komisariate V. G. buvo atstovaujamas advokato M. S., dirbančio Šakių mieste įsikūrusioje kontoroje. Vėliau ginčijant Komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininko 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimą Šakių rajono apylinkės teismui, jį atstovavo advokatas R. B., kurio darbo vieta yra Marijampolėje, t.y. tos pačios apygardos teritorijoje. Aukščiau minėtas apelianto požiūris nepagrįstai ribotų fizinio asmens laisvę sudaryti teisinių paslaugų sutartį su norimu atstovu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo prašomos turtinės žalos priteisimo nepaneigia ir apelianto teiginiai, susiję su bylos sudėtingumu ir specifika. Atsakovas tik abstrakčiai nurodo, kad pareiškėjo patirtos išlaidos yra neadekvačios ir galimai viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, tačiau niekaip tokių savo teiginių nepagrindžia. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad pareiškėjo turėti turtiniai praradimai, patirti dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, yra pagrįsti, įrodyti, jų dydis neviršija Rekomendacijose įtvirtintų priteistinų užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka ir dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo. Savo nesutikimą apeliantas grindžia tuo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu. Tačiau kartu pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003, 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Vertinant šį apeliacinio skundo argumentą, pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimą viešosios atsakomybės atveju lemia jos prigimtis ir neturtinės žalos įrodinėjimo specifiškumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nurodoma, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šią Konstitucijos normą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Taigi, Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, jog „iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigūnai. Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu, būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiškai arba iš dalies išvengtų pareigos teisingai atlyginti materialinę ir (arba) moralinę žalą, padarytą neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, tai ne tik reikštų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, ir būtų nesuderinama su Konstitucija (inter alia su jos 30 straipsnio 2 dalimi), bet ir pakirstų pačios valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, raison d'etre.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, nustatęs individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010). Konkrečiu atveju reikšminga nustatyti, ar atsakovo veika tiesiogiai ar netiesiogiai padarė poveikį privataus asmens teisėms ar interesams ir ar dėl to asmeniui buvo sukelti neigiami padariniai, kurie turėtų būti šalinami priteisiant piniginį atlygį. Teismas šias aplinkybes įvertina vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.).

Šio ginčo atveju atsakovo neteisėti veiksmai buvo įrodyti aktyviomis pareiškėjo gynybinėmis priemonėmis teisminiame procese, trukusiame keletą mėnesių. Nuo 2012 m. spalio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, kaltinant pareiškėją administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje padarymu, surašymo iki Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimas nutraukti bylą nesant pareiškėjo veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje sudėties, priėmimo praėjo beveik pusė metų. Bendrosios kompetencijos teismai konstatavo Komisariato veiksmų V. G. atžvilgiu netinkamumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tai turėjo neigiamą poveikį pareiškėjo emocinei būsenai ir jis galėjo patirti dvasinę skriaudą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad žalos atlyginimo pagrindą bei jos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamai, vadovaudamasis minėtomis žalos vertinimo nuostatomis. Mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį dar labiau ar jos nepriteisti nagrinėjamu atveju atsižvelgus į apeliacinio skundo motyvus ir bylos aplinkybes nėra pagrindo.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų suformuotą praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė