b6edb348-e079-4b14-b374-76b3f2c847a9 · Alytaus apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-627-939/2019

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00696-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.14

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 25 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė,

sekretoriaujant Jolitai Matulienei,

dalyvaujant ieškovei R. G., jos atstovei advokatei B. M. Ž.,

suinteresuoto asmens Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos direktorei D. K.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. G. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos ir Prienų raJ. savivaldybės administracijai dėl juridinio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja R. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) patikslintu pareiÅ¡kimu (elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. 133 – 139) praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos R. G. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), iki 1945 m. buvo sodyba, priklausiusi pareiÅ¡kėjos R. G. proseneliui J. A..

PareiÅ¡kėja patikslintame pareiÅ¡kime nurodė, kad A. B. ir J. A. gyveno (duomenys neskelbtini) Jie susilaukė sÅ«naus A. (A.) A. (gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)), Z. A. ir A. A.. Po tėvų Agotos ir J. A. mirties sÅ«nus A. A. vedė žmonÄ Lazdijuose, o Z. iÅ¡tekėjo. Tuose tėvų namuose liko gyventi A. A.

su žmona A.. Paveldėjo 5 hektarus žemės, Å«kinius pastatus bei gyvenamÄ jį namÄ . (duomenys neskelbtini) gimė jiems dukra A. A.. 1941 m. prasidėjo karas, 1945 m. liepos mėn. sudegė gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini) sudegė apie 15 sodybų. Po karo A. A. nupirko senÄ svirnÄ ir namus pastatė kitoje vietoje, o toje vietoje, kur stovėjo senasis gyvenamasis namas, liko vyÅ¡nių sodas. A. A., A. A. dukra, (duomenys neskelbtini), bÅ«dama 23 m., iÅ¡tekėjo už V. N., kurie susilaukė dukrų O. ir R. bei sÅ«naus J..

R. G. (mergautinė pavardė – N.) paveldėjo žemę. Kadangi R. G. yra paveldėtoja, nori atkurti prosenelio J. A. gyvenamÄ jį namÄ , kuris stovėjo iki 1945 m., kai karo metu buvo sudegintas, žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) IÅ¡likęs planas iÅ¡ kurio matyti, jog bÅ«tent toje vietoje buvo sodyba. Taip pat faktÄ , jog J. A., o po jo mirties, A. A. gyveno sodyboje, kuriÄ siekiama atkurti, pagrindžia papildomai gauti dokumentai iÅ¡ archyvo. 2018 m. gruodžio 21 d.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo (toliau – LCVA) informacija dėl pastatų, buvusių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir priklausiusių J. A., o vėliau – jo sūnui Aleksui (Aleksandrui) Aleknavičiui. LCVA archyvinio fondo dokumentai: žinių lapų byloje esančios (duomenys neskelbtini) žinių lapo nuorašo ištraukos kopijos, kuriose pažymėta eilės (duomenys neskelbtini), kad A. J., gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), priklauso 4 ha, 1 karvė ir 1 arklys, taip pat užrašyta, kad jam priklauso pusė namo, tvartas ir daržinė, taip nurodyta skirti medžiagų gyvenamojo namo (trobesio) statybai; (duomenys neskelbtini) akte pateikta informacija, jog 1935 m. gruodžio 16 d. atvykęs pas pilietį A.

A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. namas ir tvartas po vienu stogu, kluonas“. Akte yra užfiksuota informacija, jog toje sodyboje po J. A. mirties gyveno ir A. (A.) A., kuris taip pat augino gyvulius. Kad A. (A.) A. gyveno (duomenys neskelbtini) buvusioje sodyboje, pagrindžia iÅ¡ archyvo gauti dokumentai: jog per NemunÄ ties (duomenys neskelbtini) A. A. buvo suteikti leidimai laikyti keltÄ : 1939 m. praÅ¡ymas leisti laikyti keltÄ , 1939 m. gegužės 10 d. 1940 m. sausio 23 d. leidimas laikyti keltÄ .

Å iuose dokumentuose yra nurodyta, jog A. A. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Tai patvirtina, kad J. A., o po jo mirties A. (A.) A., gyveno (duomenys neskelbtini) buvusioje sodyboje, kuriÄ siekiama atkurti. Net jei nėra iÅ¡likusių pamatų, Å¡ių netiesioginių įrodymų pakanka, jog bÅ«tų pagrindas nustatyti praÅ¡omÄ juridinį faktÄ .

Å iai dienai pareiÅ¡kėjos sodyba yra kitame žemės sklype, kuris turi atskirÄ uniklų numerį, ir kuriÄ pastatė A. A., bet ne J. A., kurio sodybÄ praÅ¡oma atkurti savarankiÅ¡kame sklype. Kaip matyti iÅ¡ VirÅ¡ininko administracijos 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į tris sklypus, vienas iÅ¡ jų, kuriame dabar stovi sodyba, tačiau visi trys sklypai yra atskiri ir turi unikalius numerius. PareiÅ¡kėja paveldėjo tris žemės sklypus, kurių nuosavybės teisė buvo atkurta A. N. 2008 m. lapkričio 7 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io įsakymo priedų, A. N. buvo atkurta nuosavybės teisė į tris objektus: gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, (duomenys neskelbtini), žemės Å«kio, kiti žemės Å«kio paskirties sklypai, (duomenys neskelbtini), žemės Å«kio, kiti žemės Å«kio paskirties sklypai, (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėja siekia nustatyti juridinį faktÄ Å¾emės Å«kio paskirties sklype Nr. ir vieta (duomenys neskelbtini). Å iai dienai pareiÅ¡kėjos sodyba yra visiÅ¡kai kitame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nei žemės sklypas, kuriame siekia nustatyti juridinį faktÄ . BÅ«tent Å¡iame sklype po karo sodybÄ pastatė A. A., bet ne J. A., kurio sodybÄ praÅ¡o atkurti savarankiÅ¡kame sklype. Å iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad pateiktoje inventorinėje gyvenamojo namo bylutėje matyti, jog namo statybos metai – 1946 m., o archyvinių dokumentų iÅ¡raÅ¡uose matyti, jog J. A. gyveno jau 1926 m. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nėra kliūčių nustatyti juridinį faktÄ , nes praÅ¡oma nustatyti visai kitame žemės sklype, nei jau esanti sodyba.

PareiÅ¡kėja R. G. teismo posėdyje (2019 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as) patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti, remdamasi jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad per karÄ 1945 metais buvo sudegintas jos prosenelio J. A. statytas namas. Prosenelis J. A. mirė apie 1918 metais. Prosenelis turėjo apie 5 ha žemės. Prosenelio žemę ji paveldėjo po savo motinos mirties, o jos motinai A. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. A. priklausančiÄ Å¾emę. Nori atkurti namÄ , kuriame gyveno prosenelis J. A.. J. A. žemė buvo viename gabale, per jÄ Ä—jo kelias. Iki sudegė namas, tos sodybos savininkas buvo jos senelis A. A., jos prosenelio J. A. sÅ«nus. Sudegus namui, toje pačioje žemėje, priklausančioje J. A., 1947 metais jos senelis, kitoje keliuko pusėje pasistatė kitÄ namÄ , kitoje vietoje, o sudegusio namo neatstatė. Senelio A. A. pastatyta sodyba priklauso jai ir yra (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjos atstovė advokatė B. M. Ž. teismo posėdžio metu (2019 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as) patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ prašė tenkinti, remdamasi jame nurodytais motyvais ir argumentais. PaiÅ¡kino, kad žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo sodyba, kurios pamatai neiÅ¡likę. Tai patvirtina archyviniai dokumentai. Kad stovėjo J. A. priklausanti sodyba, patvirtino ir liudytojai apklausti teismo posėdyje. Ginčo, kad 5 ha žemės sklype, priklausančiame J. A. buvo sodyba, nėra. Ginčas – kur stovėjo sodyba. Žemėlapiai patvirtina, kad sodyba stovėjo ant Nemuno kranto, Å¡iame žemės sklype. Kita sodyba pastatyta kitoje vietoje, todėl tai negali bÅ«ti laikoma sodybos atkÅ«rimu. PareiÅ¡kėjai nuosavybė atstatyta į tris žemės sklypus, o ne į vienÄ , nustatant kelio servitutÄ . Yra trys skirtingi žemės sklypai su trimis skirtingais unikaliais numeriais, todėl dabartinė sodyba yra naujai pastatyta, kitoje vietoje, o ne atstatyta buvusioje vietoje.

Suinteresuotas asmuo Prienų raJ. savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. 173 – 174) nurodė, kad Prienų raJ. savivaldybės administracijos nuomone, pateiktų archyvinių dokumentų neužtektų neteismine tvarka atstatyti sodybÄ , todėl praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra, įvertinus byloje esančius dokumentus bei liudytojų parodymus.

Suinteresuoto asmens Prienų raJ. savivaldybės administracijos atstovas, tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datÄ ir vietÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. 157 – 158), neatvyko į teismo posėdį, praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė, duomenų apie neatvykimo priežastis nėra, prašė bylÄ nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui, todėl byla iÅ¡nagrinėta proceso dalyviui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija atsiliepimu į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. 184 – 185) prašė pareiÅ¡kimÄ kaip nepagrįstÄ atmesti. Nurodė, kad, vadovaujantis Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schema (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 186), R. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), yra Nemuno kilpų regioniniame parke, konservacinio funkcinio prioriteto zonoje, Daukantų geomorfologiniame draustinyje.

Pažymėtina, kad visas Nibrių kaimas yra Daukantų geomorfologiniame draustinyje. PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja nurodo, pastatė namÄ kitoje vietoje, kadangi pateikia duomenis apie sudegusį vienÄ gyvenamÄ jį namÄ ir nupirktÄ vienÄ senÄ pastatÄ svirnÄ . Apie tai, kad sudegė Å«kiniai pastatai ar buvo perkelti į kitÄ vietÄ , duomenų nepateikia. Tuo pačiu pareiÅ¡kėja nurodo, kad „šiai dienai pareiÅ¡kėjos sodyba yra visiÅ¡kai kitame žemės sklype, kuris turi atskirÄ unikalų numerį ir kuriÄ pastatė A.

A., bet ne J. A., kurio sodybÄ praÅ¡o atkurti savarankiÅ¡kame sklype. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja pripažįsta, kad A. A. atstatė sudegusį gyvenamÄ jį namÄ toje pačioje J. A. priklausančioje žemėje, tik kitoje sodybos vietoje. Reikia pažymėti, kad iki 1945 m. J. A. žemėje buvo viena sodyba ir 1946 m. A. A. atstačius sudegusį gyvenamÄ jį namÄ J. A. žemėje buvo viena sodyba. Archyvinių duomenų, kad J. A. žemėje buvo dvi sodybos nepateikta. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama atstatyti identiÅ¡kus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal iÅ¡likusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos).

Nagrinėjamu atveju Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatos neturėtų bÅ«ti taikomos, kadangi sodyba yra esama, o ne buvusi. Atitinkamai Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad buvusios sodybos atstatymo teisė Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali bÅ«ti atstatoma tik viena sodyba. Nagrinėjamu atveju, tai, kad A. N. atkurtos nuosavybės teisės grÄ Å¾inant natÅ«ra tris žemės sklypus į buvusio savininko J.

A. žemę, nesukuria teisinio pagrindo kurti naujÄ sodybÄ pareiÅ¡kėjos R. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). VieÅ¡ai prieinamame internetiniame portale adresu https://www.geoportaI.lt/map/ nuorodoje – žemėlapių fondai – patalpinti archyviniai topografiniai žemėlapiai. Patikrinus (duomenys neskelbtini) vietovės 1940 m. topografinį žemėlapį (žemėlapio Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai priklausančio žemės sklypo vietoje Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 1940 metų laikotarpiu sodybos nebuvo.

Šalia pareiškėjos žemės sklypo, kurio ribos nuo 1945 m. galimai pasikeitė, šiuo metu yra išlikusi sodybvietė su esamais pastatais ir archyviniai žemėlapiai rodo, kad tai vienintelė artimiausia pareiškėjai priklausančiam žemės sklypui sodybvietė, pažymėta (duomenys neskelbtini) vietovės 1940 m. žemėlapyje. Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo vietoje 1940 m. archyviniame topografiniame žemėlapyje sodybos pažymėtos pietrytinėje kaimo kelio (kuris išlikęs iki šių dienų) pusėje, o pareiškėjai priklausantis žemės sklypas išsidėstęs šiaurvakarinėje kelio pusėje.

Atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas aplinkybes ir nurodytų teisės aktų nuostatas, teismo praÅ¡o pareiÅ¡kėjos R. G. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Suinteresuoto asmens Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos direktorė D. K. 2019 m. kovo 5 d. teismo posėdyje nesutiko su praÅ¡omu nustatyti juridiniu faktu. J. A. sÅ«nus (pareiÅ¡kėjos senelis), J. A. žemėje pastatė namÄ kitoje vietoje. Nuosavybės atkÅ«rimo dokumentai patvirtina, kad nuosavybė atkurta į 5 ha žemės sklypÄ , atkuriant tris sklypus. Naujas namas pastatytas 1946-1947 m. Iki 1945 metų buvo viena sodyba, atstačius namÄ 1946 metais taip pat buvo viena sodyba. Posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad sodybos pastatai buvo iÅ¡sidėstę abipus kelio, vienoj pusėj buvo namas, kitoj – kalvė. Namui sudegus, kitas namas buvo pastatytas tame pačiame žemės sklype. J. A. žemėje buvo viena sodyba, bet ir dabar sodyba yra buvusioje J. A. žemėje. Pagal saugomų teritorijų įstatymÄ dviejų sodybų bÅ«ti negali.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos pateiktame atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. 177 – 180) nurodė, kad palieka teismui vertinti, ar pareiÅ¡kėjos R. G. pateikti įrodymai bei pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ nustatyti praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Taip pat nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiÅ¡kėjos R. G. pateikti dokumentai neįrodo fakto, jog jos proseneliui J. A. iki 1945 m. priklausė sodyba, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Prienų r., žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). PareiÅ¡kėjos R. G. pateiktame (duomenys neskelbtini) žinių lapo nuoraÅ¡e nurodyta, kad J. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini), turi pusę namo, tvartÄ ir daržinę. Å iame dokumente taip pat nurodyta, kad J. A. „reikalinga medžio duoti“ pastatyti pusei namo. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kada mirė pareiÅ¡kėjos prosenelis J. A.. PareiÅ¡kėja R. G. patikslintame pareiÅ¡kime nurodo, kad tėvų namuose liko gyventi A. A. su žmona A., paveldėjo 5 ha žemės, Å«kinius pastatus bei gyvenamÄ jį namÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateikto (duomenys neskelbtini) akto matyti, kad pardavimo iÅ¡ varžytinių tikslu buvo apraÅ¡ytas A. A. turtas, kurį sudarė gyvenamasis namas ir tvartas po vienu stogu, kluonas ir kalvė, kumelė bei kitas kilnojamasis turtas. IÅ¡ archyvinio dokumento (plano) kopijos taip pat negalima nustatyti, kad bÅ«tent žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) pažymėta sodybos buvimo vieta. Pateikta nuotraukos kopija, archyviniai dokumentai apie keltÄ per NemunÄ ties (duomenys neskelbtini) taip pat neįrodo, kad iki 1945 m. liepos mėnesio pareiÅ¡kėjos prosenelio J. A. sodyba buvo bÅ«tent žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini)

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atstovė, tinkamai informuota apie teismo posėdžio datÄ ir vietÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. 159 – 160), neatvyko į teismo posėdį, praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė, duomenų apie neatvykimo priežastis nėra, prašė bylÄ nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui, todėl byla iÅ¡nagrinėta proceso dalyviui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas netenkinamas.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį sodybos buvimo faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), iki 1945 m. buvo sodyba, priklausiusi pareiÅ¡kėjos R. G. proseneliui J. A.. Minėtas juridinis faktas bÅ«tinas pareiÅ¡kėjai siekiant atstatyti sodybÄ Å¡iame sklype, kuris yra Nemuno kilpų regioniniame parke bei Daukantų geomorfologiniame draustinyje, t. y. saugomoje teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktais draudžiama draustinyje statyti su draustinio tikslais nesusijusius statinius, iÅ¡skyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra iÅ¡likę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktÄ ), taip pat kitus minėto įstatymo 9 straipsnyje nurodytus atvejus. Pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punktÄ , buvusios sodybos atstatymo teisė Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali bÅ«ti atstatoma tik viena sodyba.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi valstybiniuose parkuose draudžiama statyti su valstybinio parko steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus statinius esamose ir buvusiose sodybose, taip pat kitais minėto įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 9 punkte taip pat nustatyta, kad buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba.

Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnyje iÅ¡dėstytos sodybos ir buvusios sodybos, sÄ vokos. Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 52 punktÄ , buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiÅ¡kai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neiÅ¡liko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neiÅ¡likę, – nustatant juridinį faktÄ teismo sprendimu. Remiantis minėto įstatymo 2 straipsnio 55 punktu, sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su Å¡ių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikÅ¡telių užimama žeme.

PareiÅ¡kėja praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ grindžia raÅ¡ytiniais įrodymais, taip pat liudytojų J. A. ir M. P. paaiÅ¡kinimais.

Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymėjimo Nr. 161-A matyti, kad (duomenys neskelbtini) bažnyčios krikšto aktų įrašų knygoje užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) bažnyčioje pakrikštytas J. ir A. A. sūnus A., gimęs (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5). Remiantis pateiktu mirties akto įrašu, A. A., J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 1897 m. gyvenęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6). A. A., A., susituokė su V. N. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 7), jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. N. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 8, 29), kuri 1976 m. sausio 16 d. susituokė su A. G. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 8). Remiantis šiais duomenimis, J. A. buvo pareiškėjos prosenelis iš motinos pusės, o A. (A.) A. buvo J. A. sūnus ir pareiškėjos senelis iš motinos pusės. Pareiškėjos motina A. N. (gimusi (duomenys neskelbtini)), mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 10).

Remiantis pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais, kuriuos patvirtina pateikti archyviniai dokumentai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos prosenelis J. A. 1924 metais (duomenys neskelbtini) turėjo žemės sklypÄ , kurioje buvo sodyba – pusė namo, tvartas ir daržinė, taip pat kalvė. Tokia iÅ¡vada daroma remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo raÅ¡tu pareiÅ¡kėjai pateiktos (duomenys neskelbtini) žinių lapo nuoraÅ¡o iÅ¡trauka (eilės (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ kurios matyti, kad buvo užfiksuoti duomenys, jog A. J., gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), priklauso 4 ha, 1 karvė ir 1 arklys, taip pat užraÅ¡yta, kad jam priklauso pusė namo, tvartas ir daržinė, taip nurodyta skirti medžiagų pusės gyvenamojo namo (trobesio) statybai (elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. 141 – 143). Liudytojas J. A. (gimęs 1941 m) 2019 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad J. A. turėjo žemės prie Nemuno, paties namo neprisimena, tačiau apie jį žino iÅ¡ kalbų, o pats matė tik degėsius, Å¡ioje vietoje dabar sodybos nėra, kitoje keliuko pusėje buvo kalvė. Liudytoja M. P. (gimusi (duomenys neskelbtini)) 2019 m. kovo 5 d. teismo posėdyje nurodė, kad namas stovėjo ant Nemuno kranto ir baigiantis karui 1945 metais buvo sudegintas, Å¡is namas buvo J. A., o po jo mirties liko jo sÅ«nui A. A., kur Å¡is gyveno iki kol namas sudegė, o kitoj pusėj vieÅ¡kelio (keliuko) buvo (duomenys neskelbtini) (kalvė), sudegus namui, po karo A. A. pasistatė namÄ kitoje kelio pusėj.

Taip pat, remiantis pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais, kuriuos patvirtina pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai bei liudytojų J. A. ir M. P. paaiÅ¡kinimai, teismas daro iÅ¡vadÄ kad J. A. sodyboje gyveno jo sÅ«nus A. (A.) A.. Tai patvirtina mirties akto įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, kad A. A., J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 1897 m. gyvenęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. 6), o taip pat ir iÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo raÅ¡tu pareiÅ¡kėjai pateiktas (duomenys neskelbtini) aktas, kuriame užfiksuota, kad pardavimo iÅ¡ varžytinių tikslu buvo apraÅ¡ytas A. A. turtas, kurį sudarė gyvenamasis namas ir tvartas po vienu stogu, kluonas ir kalvė, kumelė bei kitas kilnojamasis turtas (elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. 144). Pateiktuose archyviniuose dokumentuose – 1939 metų praÅ¡yme leisti laikyti keltÄ , 1939 m. gegužės 10 d., 1940 m. sausio 23 d. leidimuose laikyti keltÄ â€“ nurodyta, jog A. A. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. 146 – 147). Liudytoja M. P. posėdyje nurodė, kad namas stovėjo prie Nemuno ir, baigiantis karui, buvo sudegintas. Å is namas buvo J. A. ir viskas liko jo sÅ«nui A. A., kur Å¡is gyveno iki kol namas sudegė.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad J. A. sodyboje buvęs gyvenamasis namas, kuriame, pareiÅ¡kėjos teigimu, po pastarojo mirties (pareiÅ¡kėjos teigimu, J. A. mirė apie 1918 metus) liko gyventi A. A. su žmona, paveldėjęs 5 ha žemės, Å«kinius pastatus bei gyvenamÄ jį namÄ , kuris sudegė per karÄ , 1945 m. liepos mėnesį. Teismas, įvertinęs Å¡iuos pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, kuriuos patvirtino liudytojo J. A. paaiÅ¡kinimai kad J. A. namo neprisimena, tačiau apie jį žino iÅ¡ kalbų, o matė tik degėsius, bei liudytojos M. P. paaiÅ¡kinimai, kad namas stovėjo prie Nemuno, baigiantis karui, buvo sudegintas, daro labiau tikėtinÄ prielaidÄ , jog minėtas namas buvo ir sudegė baigiantis Antrojo pasaulio karo pabaigoje, galimai 1945 m. liepos mėnesį.

PareiÅ¡kėjos teigimu, jos prosenelis turėjo apie 5 ha žemės, J. A. žemė buvo viename gabale, per žemės sklypÄ Ä—jo kelias. Sudegus namui, toje pačioje žemėje, 1946-1947 metais jos senelis, kitoje keliuko pusėje pasistatė kitÄ namÄ , kitoje vietoje, o sudegusio namo neatstatė.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamos aplinkybės, kad pareiškėjos proseneliui J. A. priklausančioje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini) buvo sodyba. Ginčas yra kurioje vietoje stovėjo namas, pastatytas J. A. ir kuris 1945 metais sudegė.

PareiÅ¡kėjos teigimu, jos prosenelio J. A. statytas gyvenamasis namas, kuris per karÄ sudegė, buvo dabartinio 1,03 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjos įgyto paveldėjimo pagrindu, teritorijoje (elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. 14). PareiÅ¡kėja pripažįsta, kad sodybos liekanų, pamatų neiÅ¡likę. Kad sodybos statinių liekanų minėtame pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančiame sklype neiÅ¡likę, patvirtina VÄ® Registrų centro pažymėjimas apie pareiÅ¡kėjai nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypÄ , bei Å¡io sklypo planas. Nors pareiÅ¡kėja nurodo, kad buvusioje sodybos vietoje liko vyÅ¡nių sodas, tačiau nepateikia Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateikto plano, taip pat Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. 13, 14) matyti, kad žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui bei Daukantų geomorfologiniam draustiniui.

Be to, iÅ¡ ginčo žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), plano ir Å¡io sklypo nuotraukos matyti, kad ginčo žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), yra ant Nemuno upės kranto, lygiagrečiai sklypui ir upei pro šį sklypÄ eina kelias, už kurio gretimai, lygiagrečiai keliui ir ginčo sklypui yra žemės sklypas su statiniais, pažymėtas (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena pareiÅ¡kėja, ir žemės sklypas, pažymėtas (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. 12, 13).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir byloje esantys archyviniai duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjos prosenelio J. A. statytas gyvenamasis namas, kuris baigiantis Antrajam pasauliniam karui, sudegė, buvo dabartiniame 1,03 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)

Suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija teigia, kad patikrinus 1940 m. (duomenys neskelbtini) vietovės archyvinį topografinį žemėlapį (žemėlapio Nr. (duomenys neskelbtini) ) nustatyta, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo vietoje (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) 1940 metais sodybos nebuvo (elektroninės bylos apyrašo b. l. 51 – 52, 61 – 62, 97 – 98).

PareiÅ¡kėja teigia, kad jos prosenelio J. A. statytas ir sudegęs namas buvo ant Nemuno upės kranto, o Å¡iam namui sudegus prosenelio sÅ«nus (pareiÅ¡kėjos senelis) pastatė naujÄ namÄ kitoje vietoje. Teismo posėdyje apklausti liudytojai nors ir patvirtino aplinkybes, kad J. A. priklausantis namas stovėjo arčiau Nemuno upės, tačiau Å¡iais liudytojų parodymais, kur bÅ«tent stovėjo namas, teismas nesiremia, nes Å¡ių parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys, duomenys. Be to, liudytojai davė parodymus apie aplinkybes, kurios siejamos su 1945 metais, todėl atsižvelgiant į tai, kad liudytojui J. A. tuomet buvo 4 metai, mažai tikėtina, kad gali tiksliai pasakyti kur stovėjo namas, juo labiau, kad liudytojas pripažino, kad namo, netgi nematė, o matė tik degėsius. Nors liudytoja M. P. aptariamu laikotarpiu (1945 metais) buvo 9 metų amžiaus ir nurodė, kad tiksliai prisimena, kad namas stovėjo arčiau Nemuno upės, tačiau negalėjo apibÅ«dinti, kaip atrodė namas, todėl, Å¡ie parodymai laikytini, nepatikimais ir teismas, jais dėl gyvenamojo namo tikslios buvimo vietos, nesivadovauja.

TiksiÄ sodybos vietÄ patvirtinantis oficialus raÅ¡ytinis dokumentas yra 1940 metų karinis topografinis žemėlapis, kuris patvirtina, kad 1940 metais toje (duomenys neskelbtini) vietovėje, kurioje yra pareiÅ¡kėjai priklausantis žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) už kelio, arčiau Nemuno upės sodybos, nebuvo. O bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos prosenelio J. A. sodyba sudegė 1945 metais, todėl 1940 metų topografiniame žemėlapyje ji bÅ«tų pažymėta, nes tuomet dar nebuvo sudegusi. Pažymėtina, kad Å¡alia Å¡io pareiÅ¡kėjai priklausančio žemės sklypo, Å¡iuo metu yra iÅ¡likusios sodybos, kurios pažymėtos 1940 metų archyviniame topografiniame žemėlapyje, kurios yra pietrytinėje kaimo kelio pusėje, o pareiÅ¡kėjai priklausantis žemės sklypas iÅ¡sidėstęs Å¡iaurės vakarinėje kelio pusėje. Teismo nuomone, 1940 metų karinis topografinis žemėlapis (žemėlapio numeris (duomenys neskelbtini), esantis vieÅ¡ai prieinamame internetiniame puslapyje adresu https://www.geoportal.lt/map/ nuorodoje – žemėlapių fondai) yra vienintelis tiksliÄ sodybų vietÄ patvirtinantis oficialus raÅ¡ytinis dokumentas.

Iš išdėstyto darytina išvada, kad pareiškėjos proseneliui J. A., o vėliau jo įpėdiniams priklausanti sodyba, kuri 1945 metais sudegė buvo ne pareiškėjai priklausančiame žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), o kitame pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, kurį ji įgijo paveldėjusi ir tai, taip pat yra jos proseneliui J. A. priklausiusi žemė. Būtent šiame sklype yra ir šiai dienai esanti sodyba, kuri pastatyta 1946 metais. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad senelio A. A. pastatyta sodyba priklauso jai ir yra (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).

Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. lapkričio 7 d. Ä®sakymu dėl nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedu bei 2008 m. lapkričio 7 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos motinai A. N. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko J. A. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 5,00 ha žemės Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), suteikiant tris bendro 3,42 ha ploto žemės sklypus Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tame tarpe: 0,14 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (0,12 ha – užstatytos teritorijos); 2,25 ha žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,03 ha žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. 30 – 32).

Minėto 2008 m. lapkričio 7 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pastabose nurodyta, kad nuosavybės teisė į 1,38 ha atkurta Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005 m. liepos 26 d. sprendimu, nuosavybės teisė į 0,20 ha bus atkurta vėliau (elektroninės bylos apyraÅ¡o b. l. 30 – 32). Taigi, kaip matyti, pareiÅ¡kėjos motinai A. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. A. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 5,00 ha žemės Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tame tarpe 0,14 ha žemės sklypas su statiniais.

VĮ Registrų centro duomenimis, kuriuos patvirtina ir pareiškėjos pateiktos inventorinės bylos Nr. 4169 duomenys, 0,14 ha žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančiame Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nemuno g. 16 (registro numeris (duomenys neskelbtini)), kurį pareiškėja paveldėjo iš savo motinos A. N., yra 1946 metų statybos rastinis gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai, 1970 m. statybos kiemo rūsys, ūkio pastatas ir lauko tualetas bei 1979 metų statybos viralinė (elektroninės bylos apyrašo b. l. 149 – 150).

Taigi, įvertinus paminėtų įrodymų visumÄ , daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos prosenelio J. A. N. kaime statytas gyvenamasis namas, kuriame vėliau gyveno pareiÅ¡kėjos senelis A. A., sudegęs 1945 m., buvo A. A. atstatytas 1946 metais, tame pačiame žemės sklype, dabartiniame 0,14 ha žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančiame Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame pareiÅ¡kėjai, atstatytame gyvenamajame name gyvena pati pareiÅ¡kėja.

Teismas, atsižvelgdamas į Å¡iuos duomenis, taip pat archyviniais dokumentais nustatytas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjos prosenelis (duomenys neskelbtini) turėjo 5,00 ha žemės viename gabale, per sklypÄ Ä—jo kelias, Å¡iame sklype pastatė namÄ , kuris 1945 metais sudegė ir A. A. buvo perstatytas, tačiau ne kitoje to paties sklypo vietoje, o toje pačioje arba jai artimoje vietoje. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į teismo nuomone, vienintelį tiksliai sodybų vietÄ patvirtinantį oficialių raÅ¡ytinį dokumentÄ 1940 m. karinį topografinį žemėlapį, kuris patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai priklausančiame žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), sodybos nebuvo.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir darant prielaidÄ , jog pareiÅ¡kėjos prosenelio J. A. statytam gyvenamajam namui, sudegus, namas buvo atstatytas kitoje vietoje, už kelio, kur buvo ir tuometinės sodybos dalis – kalvė, t.y. to pačio 5,00 ha žemės sklypo ribose, daro iÅ¡vadÄ , kad 1945 metais sudegęs namas negali bÅ«ti laikomas buvusios sodybos gyvenamuoju namu, nes namas 1946 metais buvo atstatytas t.y. iÅ¡likęs, to pačio sklypo, priklaususio J. A., ribose, kur yra iÅ¡likusi ir pareiÅ¡kėjai priklausanti sodyba.

Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjai nuosavybė atstatyta į tris žemės sklypus, o ne į vienÄ ir todėl yra trys skirtingi sklypai su skirtingais unikaliais numeriais, o 1946 metais naujai pastatyta sodyba, o ne atstatyta buvusioje vietoje, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes kaip minėta Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. lapkričio 7 d. Ä®sakymu dėl nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bei 2008 m. lapkričio 7 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimu pareiÅ¡kėjos motinai A. N. atkurtos nuosavybės teisės, bÅ«tent, į jai tenkantį buvusio savininko J. A. (pareiÅ¡kėjos prosenelio) nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 5,00 ha žemės Prienų rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), suteikiant tris bendro 3,42 ha ploto žemės sklypus Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)

PareiÅ¡kėjos prosenelio J. A. priklausančioje žemės sklypo 5,00 ha ribose buvo viena sodyba ir Å¡iuo metu yra viena sodyba, todėl Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomos Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios statybÄ buvusioje sodyboje. Saugomų teritorijų įstatymu neleidžiama buvusios sodybos vietoje atstatyti daugiau kaip vienÄ sodybÄ , taigi ir suformuoti jai eksploatuoti skirtÄ daugiau kaip vienÄ sklypÄ . Ä®statymuose reglamentuojamas vieno sklypo formavimas statiniui buvusios sodybos vietoje eksploatuoti ir nenustatyta iÅ¡lygų dėl galimybių buvusios sodybos vietoje kitų statinių naudojimui formuoti papildomus atskirus žemės sklypus. Minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, teismui sprendžiant juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , siekiant atstatyti buvusiÄ sodybÄ , negalima tokia teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos bÅ«tų atkuriamos kelios, nes tai paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių nutartys (duomenys neskelbtini)K-3-259/2008, (duomenys neskelbtini)K-3-270/2013).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atmetamas. Fakto apie sodybos ankstesnį buvimÄ nustatymas nesukurs pareiÅ¡kėjai jos siekiamos teisės atstatyti sodybÄ , todėl toks juridinis faktas nenustatytinas, nes jo nustatymas neįgyja juridinės reikÅ¡mės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 444, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Laima Lubauskienė