Legislator Case Law & Legislation
b6ed2227-be97-4cf5-ab91-4bc9508daab6 AI generated

b6ed2227-be97-4cf5-ab91-4bc9508daab6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b6ed2227-be97-4cf5-ab91-4bc9508daab6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4912-656/2015 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CorpFin“ ieÅ¡kinį atsakovui Å . S. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „CorpFin“, atstovaujama bankroto administratorės Ž. J., prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Å . S. 211 804,89 Eur skolÄ ; 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Legislator headnote

AI generated

b6ed2227-be97-4cf5-ab91-4bc9508daab6 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismo vertinimu, atsakovo kaltės forma buvo tyčia, todėl taikė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už avansu gautus pinigus. Kaip paskolas gautas pingines lėšas atsakovas privalo grÄ Å¾inti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 straipsnio, 6.873 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ , įskaitant buhalterinę apskaitÄ , ir jos tikslų įgyvendinimÄ (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalis, CK 2.82 straipsnio 3 dalis), todėl apskaitos registrų ir pirminių apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimÄ vertino kaip neteisėtus atsakovo veiksmus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-409-196/2016 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01052-2015-1             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.29.1; 3.2.4.9.3.3LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Å .

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4912-656/2015 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CorpFin“ ieÅ¡kinį atsakovui Å . S. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „CorpFin“, atstovaujama bankroto administratorės Ž. J., prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Å . S. 211 804,89 Eur skolÄ ; 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Bankroto administratorė nurodė, kad atsakovas Å . S. nuo 2008-01-13 dirbo UAB „CorpFin“ direktoriumi iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo 2014-03-31. Pažymėjo, kad atsakovo Å . S. administratorei pateiktoje 2014-03-15 sudarytoje avanso apyskaitoje, kuri nėra pagrįsta avansinių lėšų gavimo bei panaudojimo dokumentais, nurodyta, kad atsakovas skolingas įmonei tik 658,31 Eur (2 273,00 Lt), tačiau pagal UAB „Modrena“ (įmonės, tvarkiusios UAB „CorpFin“ buhalterijÄ ) vyr. buhalterės E. J. sudarytÄ atskaitingo asmens Å .

S. sÄ skaitos žiniaraÅ¡tį, kurį administratorei registruotu laiÅ¡ku atsiuntė pats atsakovas, už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-09-30 Å . S. 2011 m. rugsėjo 30 dienÄ buvo skolingas įmonei 54 599,15 Eur (188 519,94 Lt). Sprendžiant pagal atsakovo pateiktus dokumentus ir įmonei priklausančios banko AB „Swedbank“ sÄ skaitos Nr. LT63 7300 0101 1324 2930 iÅ¡raÅ¡Ä po 2011-09-30 atsakovas nėra grÄ Å¾inęs įmonei nepanaudoto avanso likučio ir nėra pateikęs PVM sÄ skaitų faktÅ«rų arba kitų avanso panaudojimÄ Ä¯monės veiklos tikslams pagrindžiančių dokumentų, todėl atsakovas skolingas įmonei 54 599,15 Eur (188 519,94 Lt) avansu paimtų įmonės lėšų.

Be to, pagal 2010-12-31 susitarimÄ dėl atsiskaitymo, pateiktÄ paties atsakovo 2014-02-17 Vilniaus apygardos teismui, 2010-12-31 jis buvo skolingas įmonei 144 810 Eur (500 000 Lt). Iki Å¡iol atsakovas nėra pateikęs jokių įmonės kasos dokumentų, todėl, sprendžiant pagal įmonei priklausančios UAB „CorpFin“ sÄ skaitos Nr. LT63 7300 0101 1324 2930, esančios banke „Swedbank“, iÅ¡raÅ¡Ä , po 2010-12-31 atsakovas paskolos įmonei negrÄ Å¾ino. Taip pat 2011-01-03 atsakovas dar pasiskolino iÅ¡ įmonės 12 395,74 Eur (42 800 Lt).

Bankroto administratorė nurodė, kad atsakovas iki Å¡iol skolos įmonei negrÄ Å¾ino bei nepateikė skolos grÄ Å¾inimÄ patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgdama į tai, bankroto administratorė praÅ¡o iÅ¡ Å . S. priteisti įmonei 211 804,89 Eur (54 599,15 Eur avansas + 157 205,74 Eur paskola) skolÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino; priteisė ieÅ¡kovei BUAB „CorpFin“ iÅ¡ atsakovo Å . S. 211 804,89 Eur skolÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Teismas nustatė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, nes atsakovas, bÅ«damas bendrovės vadovu ir vienasmeniÅ¡kai valdydamas bendrovės lėšas, esančias banko sÄ skaitoje, sistemingai pervesdavo į savo asmeninę sÄ skaitÄ pinigus, nurodydamas pinigų pervedimo paskirtį kaip avansÄ ar paskolÄ bei iÅ¡imdavo grynuosius pinigus iÅ¡ kasos (banko sÄ skaitos).

Taip pat nustatė, kad 2010 metų atsakovo avanso apyskaita ir įmonės veiklos dokumentai iki Å¡iol neperduoti administratorei. Pažymėjo, kad bankroto administratorė pateikė įrodymÄ , t. y. UAB „CorpFin“ sÄ skaitos Nr. LT63 7300 0101 1324 2930, esančios AB „Swedbank“, iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-03-29 iki 2010-09-30 Å . S. iÅ¡ įmonės sÄ skaitos pervedė sau kaip paskolÄ 178 984,88 Eur (617 999 Lt) sumÄ . Teismas nurodė, kad paskolos dalį, t. y. 204 851,90 Lt, atsakovas yra grÄ Å¾inęs. Akcentavo, kad atsakovas vykdė lėšų nuėmimÄ ne tik kaip paskolÄ , bet ir kaip avansÄ ir, imdamas grynuosius pinigus, nenurodė lėšų nuėmimo paskirties, dėl to, teismo vertinimu, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokia atsakovo skola buvo įmonei 2010-12-31.

Dėl to teismas laikė, kad atsakovo skola buvo teisingai nurodyta 2010-12-31 susitarime dėl atsiskaitymo, t. y. 144 810 Eur (500 000 Lt), kurį pats atsakovas 2014-02-07 pateikė teismui. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad 2010-12-31 susitarimas dėl atsiskaitymo yra negaliojantis, nes pagal įmonei priklausančios UAB „CorpFin“ banko sÄ skaitos Nr. LT63 7300 0101 1324 2930 iÅ¡raÅ¡o duomenis atsakovas nuo 2010-03-29 iki 2010-12-31 yra paėmęs kaip paskolÄ 178 984,88 Eur (617 999 Lt). Teismas pažymėjo, kad vien atsakovo skola įmonei 2010-12-31 kaip negrÄ Å¾intos paskolos dalis sudarė 413 147,10 Lt (617 999,00 – 204 851,90), neskaitant lėšų, kurias atsakovas yra paėmęs kaip avansÄ ar nenurodęs paskirties (grynieji pinigai).

Teismas nustatė, kad Å¡ios paskolos dalį atsakovas panaudojo UAB „CorpFin“ įstatiniam kapitalui nuo 10 000 Lt iki 520 000 Lt didinti ir Å¡is įstatinio kapitalo didinimas buvo įregistruotas 2010-04-16 Juridinių asmenų registre. Å i aplinkybė, teismo vertinimu, paneigia atsakovo tvirtinimÄ , kad 2010-12-31 susitarimas dėl atsiskaitymo yra dalis įstatinio kapitalo didinimo procedÅ«ros pagal 2010-12-30 akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį, didinant UAB „CorpFin“ įstatinį kapitalÄ nuo 510 000 Lt iki 1 010 000 Lt.

Aplinkybę, kad atsakovas pats 2014-02-07 Vilniaus apygardos teismui pateikė 2010-12-31 susitarimÄ dėl atsiskaitymo, teismas vertino kaip atsakovo pripažinimÄ , kad 2014-02-07 Å¡is susitarimas buvo galiojantis. Teismas konstatavęs, kad tarp administratorei perduotų UAB „CorpFin“ dokumentų atsakovo su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktos 2010-12-30 akcijų pasiraÅ¡ymo sutarties nebuvo, padarė iÅ¡vadÄ , kad tikėtina, jog akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį atsakovas surašė tik 2015-06-17, teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės. Teismas pažymėjo, kad pačioje sutartyje neteisingai nurodytas UAB „CorpFin“ įstatinio kapitalo dydis - 510 000 Lt (teisingas 520 000 Lt) ir akcijų skaičius 5 100 vnt. (teisingas 5 200 vnt.) iki naujų akcijų iÅ¡leidimo (2010-12-30).Teismas akcentavo, kad atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog jis gautus pinigus grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei arba panaudojo įmonės veiklai.

Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių duomenis apie skolÄ . Teismo vertinimu, atsakovo pateikti trys mokėjimo nurodymai (2010-04-16 – 3 404 Eur bei 3 500,79 GBP, 2010-05-11 – 10 000 GBP) nepaneigia bendro atsakovo įsiskolinimo ieÅ¡kovei fakto, nes bankroto administratorė atitinkamai sumažino skolos sumÄ . Atsakovui neperdavus administratorei apskaitos registrų su pirminiais dokumentais, patvirtinančiais atsakovo gautų avanso sumų panaudojimÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad skolos buvimo faktas nepaneigtas.

Atsakovas buvo vienasmenis UAB „CorpFin“ akcininkas ir dirbo įmonės direktoriumi. Teismas nurodė, kad kaltės forma yra aktuali sprendžiant dėl darbuotojui taikomos atsakomybės apimties. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 254 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne didesnę už jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydį, iÅ¡skyrus atvejus, nustatytus Å¡io kodekso 255 straipsnyje. Pagal DK 255 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei ji padaryta tyčia.

Teismo vertinimu, atsakovo kaltės forma buvo tyčia, todėl taikė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už avansu gautus pinigus. Kaip paskolas gautas pingines lėšas atsakovas privalo grÄ Å¾inti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 straipsnio, 6.873 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ , įskaitant buhalterinę apskaitÄ , ir jos tikslų įgyvendinimÄ (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalis, CK 2.82 straipsnio 3 dalis), todėl apskaitos registrų ir pirminių apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimÄ vertino kaip neteisėtus atsakovo veiksmus.

Atsakovas, kaip juridinio asmens valdymo organo narys, privalėjo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 straipsnis), tačiau Å¡ios pareigos nevykdė, todėl teismas sprendė, kad atsakovas turi atsakyti už ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas Å . S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

Teismas tikslios žalos, kuriÄ patyrė įmonė ir kuriÄ padarė atsakovas, nenustatė. Skundžiamas teismo sprendimas grindžiamas prielaidomis. Nors teismas nurodė, kad nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokia atsakovo skola buvo įmonei 2010-12-13, tačiau sprendė, jog laikytina, kad ji buvo teisingai nurodyta 2010-12-31 susitarime dėl atsiskaitymo. Teismas netyrė, kokia paskolos dalis buvo panaudota kapitalui didinti, ir nustatytos žalos nesumažino. Taigi pirmosios instancijos teismas nenustatė vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinų sÄ lygų.

Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad 2010-12-31 susitarimas dėl atsiskaitymo yra ne kas kita kaip dalis įstatinio kapitalo didinimo procedÅ«ros, kuria buvo siekiama atidėti atsiskaitymÄ už naujai iÅ¡leidžiamas bendrovės akcijas. Kadangi bendrovė naujų įstatų neįregistravo ir naujų akcijų neiÅ¡leido, Å¡is susitarimas neteko galios. Šį susitarimÄ atsakovas yra pats pateikęs teismui, o tai įrodo, kad atsakovas elgėsi sÄ Å¾iningai ir nesiekė nuslėpti informacijos ar tuo labiau klastoti dokumentus – sudaryti akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį atgaline data.

Å ie teismo kaltinimai yra nepagrįstos prielaidos, kuriomis teismas neteisėtai rėmėsi, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ . Be to, teismas nepagrindė teiginio, kad atsakovas neiÅ¡saugojo apskaitos registrų ir pirminių apskaitos dokumentų.Teismo sprendimas neatitinka sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, nes yra nepagrįstas ir tinkamai neargumentuotas. Teismas, priimdamas sprendimÄ , neidentifikavo, kokiu pagrindu atsakovui taikoma civilinė atsakomybė – ar DK 254 straipsnio pagrindu, ar CK 2.87 straipsnio pagrindu.

Teismas sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti visÄ Ä¯monei padarytÄ Å¾alÄ , t. y taikoma visiÅ¡ka materialinė atsakomybė už avansu gautus pinigus, nes žala padaryta tyčia, nors vadovo atsakomybės klausimai DK nereglamentuojami.Tik nustačius faktines aplinkybes, jog administracijos vadovas paskolino ar kitu pagrindu pervedė sau pinigus ne įmonės interesams ir jų negrÄ Å¾ino, nustačius tiksliÄ jų sumÄ , kaltės formÄ , bÅ«tų pagrindas taikyti administracijos vadovui materialinę atsakomybę už aplaidžius veiksmus, sukėlusius žalÄ .

Nagrinėjamu atveju teismas nenagrinėjo tikslios žalos sumos, kaltės formos, tinkamai sprendimo nemotyvavo, neatsižvelgė į bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , pažeidžiantį atsakovo turtines teises bei teisėtus interesus. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „CorpFin“, atstovaujama bankroto administratorės Ž. J., praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir iÅ¡vadomis. Bankroto administratorė papildomai pažymi, kad paskolos dalį apeliantas panaudojo tapdamas naujai iÅ¡leistų UAB „CorpFin“ akcijų savininku, kai 2010-04-16 įmonės įstatinis kapitalas buvo padidintas nuo 10 000 Lt iki 520 000 Lt. Kadangi iÅ¡ įmonės paimtÄ paskolÄ apeliantas panaudojo asmeniniam turtui įsigyti, tai, bankroto administratorės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nesumažino skolos įmonei dydžio.

Bankroto administratorė taip pat akcentuoja, kad apeliantas neišsaugojo apskaitos registrų ir pirminių apskaitos dokumentų, jų neperdavė bankroto administratorei, dėl to bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartimi apeliantui paskirta bauda. Kadangi apeliantas nepateikė įrodymų, jog minėtus dokumentus perdavė, tai, bankroto administratorės nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada dėl dokumentų neperdavimo yra pagrįsta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo ribų Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl ginčo santykiams taikytinų teisės normų Å ioje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas, buvęs įmonės vadovas ir akcininkas, negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei nepanaudoto avanso ir pasiskolintų pinigų. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kinį, nurodydamas, kad atsakovas turi pareigÄ grÄ Å¾inti skolÄ , ir akcentuodamas jo, kaip vadovo ir darbuotojo, civilinę atsakomybę. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčo santykių kvalifikavimo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalÄ , neidentifikavo, kokiu pagrindu atsakovui taikoma civilinė atsakomybė – pagal CK ar pagal DK normas.Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Sprendžiant tarp bylos Å¡alių kilusį ginÄÄ , tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reglamentuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindÄ priimti pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2012; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013; kt.).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ .

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad atsakovas negrÄ Å¾ino įmonei 54 599,15 Eur nepanaudoto avanso ir 157 205,74 Eur paimtos paskolos. IeÅ¡kinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieÅ¡kovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiÅ«ra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalykÄ apibrėžia svarbiausi ieÅ¡kinio turinį sudarantys elementai – ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas. Kaip ieÅ¡kinio dalykas suprantamas ieÅ¡kovo per teismÄ atsakovui pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas, o ieÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Teismas privalo ginÄÄ spręsti pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieÅ¡kinio dalyko (pvz., negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieÅ¡kovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieÅ¡kinyje, suformuluodamas jame ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

Be faktinio pagrindo, yra ir teisinis ieÅ¡kinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamÄ materialųjį teisinį santykį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinių santykių kvalifikavimÄ vykdo teismas. Skirtingai nei faktinis pagrindas, ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas teismui neprivalomas ir jo nesaisto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

Teisingai teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo santykius yra bet kurios instancijos teismo pareiga: jei žemesnės instancijos teismas juos kvalifikuoja klaidingai, aukÅ¡tesnės instancijos teismas turi klaidÄ iÅ¡taisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011).IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kinio dalykas – skolos bei procesinių palÅ«kanų priteisimas. IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad atsakovas negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 54 599,15 Eur nepanaudoto avanso ir 157 205,74 Eur paimtos paskolos.

IeÅ¡kovė neįrodinėjo atsakovo, kaip vadovo ar darbuotojo, atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų, kaltės), taip pat neprašė priteisti patirtų nuostolių. Atsakovas, atsikirsdamas į ieÅ¡kinio reikalavimus, nurodė, kad neturi pareigos grÄ Å¾inti avanso, nes yra jį grÄ Å¾inęs, taip pat nurodė, kad neturi pareigos grÄ Å¾inti ieÅ¡kinyje nurodytos paskolos sumos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡alių pateiktų procesinių dokumentų turinį, bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ , konstatuoja, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos grÄ Å¾inti avansÄ ir paskolÄ , todėl daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju Å¡alių ginčui taikomos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios iÅ¡ankstinio mokėjimo ir paskolos teisinius santykius.Dėl avanso grÄ Å¾inimoAvansas yra iÅ¡ankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimÄ ar jo dalį.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkcijÄ â€“ jis įskaitomas į bÅ«simas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomÄ jÄ funkcijÄ (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; kt.).IÅ¡ Å¡alių procesinių dokumentų matyti, kad tarp Å¡alių nekilo ginčo, jog atsakovas Å .

S. iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „CorpFin“ lėšų paėmė 54 599,15 Eur kaip avansÄ (el. b. l. 15, 16–17, 64–74), kurio jis nepanaudojo. Nagrinėjamoje byloje kilo Å¡alių ginčas dėl Å¡io nepanaudoto avanso grÄ Å¾inimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog Å¡iÄ sumÄ jis grÄ Å¾ino. Apeliantas savo argumentÄ , kad nepanaudotÄ avansÄ grÄ Å¾ino, grindė trimis mokėjimo nurodymais (2010-04-16 pervesta 3 404 Eur ir 3 500,79 GBP, o 2010-05-11 pervesta 1 000 GBP).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovas ieÅ¡kinyje nurodytos nepanaudoto avanso sumos negrÄ Å¾ino. IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų (sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o) matyti, kad ieÅ¡kovė, apskaičiuodama negrÄ Å¾into avanso sumÄ , jau pateikdama ieÅ¡kinį atsakovo ieÅ¡kovei pervestus pinigus iÅ¡skaičiavo iÅ¡ grÄ Å¾intinos sumos. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog avansÄ panaudojo įmonės veiklai, be to, apeliantas neginčijo, kad avansas nebuvo panaudotas.

Kitų esminių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡ atsakovo priteista sumokėto avanso suma, atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė. Teisėjų kolegija, nustačiusi, jog apeliantas iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos paėmė lėšas, kurios įvardytos kaip avansas ar avansas prekėms pirkti (el. b. l. 15, 16–17, 64–74), nesant įrodymų, kad avansas buvo panaudotas įmonės veiklai ar grÄ Å¾intas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei gautÄ 54 599,15 Eur avansÄ (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad Å¡is pirmosios instancijos teismo įpareigojimas atitinka ir kasacinio teismo praktikÄ bylose, kuriose buvo sprendžiamas avanso grÄ Å¾inimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). Dėl paskolos grÄ Å¾inimo Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

Pagal tai sprendžiama, kad paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartiniams santykiams atsirasti bÅ«tinas pinigų arba rūšies požymiais apibÅ«dinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Paskolos sutarties esminėmis sÄ lygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ . Å ios esminės paskolos sutarties sÄ lygos suponuoja vienos Å¡alies – paskolos davėjo – pareigÄ perduoti paskolos dalykÄ , o kitos Å¡alies – paskolos gavėjo – pareigÄ grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ bei mokėti sutartÄ atlyginimÄ už naudojimÄ si paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė.

Å ioje byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 31 d. susitarimu dėl atsiskaitymo apeliantas įsipareigojo, o ieÅ¡kovė sutiko, kad 500 000 Lt suteiktÄ paskolÄ skolininkas grÄ Å¾intų per 60 mėn., vykdant mokėjimus lygiomis dalimis po 8 333,33 Lt kas mėnesį, t. y. ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. (susitarimo 1, 2, 2.1 punktai). IeÅ¡kovė, remdamasi Å¡iuo susitarimu dėl atsiskaitymo, įrodinėjo tarp Å¡alių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, reikalaudama, kad atsakovas grÄ Å¾intų 144 810 Eur (500 000 Lt) skolÄ .

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Å¡i suma ieÅ¡kovei nebuvo grÄ Å¾inta, tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti minėtÄ skolÄ . Atsakovas nurodo, kad jis neturi pareigos ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti 144 810 Eur paskolos. Apeliantas paaiÅ¡kino, kad susitarimas buvo dalis įstatinio kapitalo didinimo procedÅ«ros, kuria buvo siekiama atidėti atsiskaitymÄ už naujai iÅ¡leidžiamas bendrovės akcijas. Kadangi bendrovė naujų įstatų neįregistravo, tai apeliantas mano, kad Å¡is susitarimas neteko galios.

Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2012; kt.).Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra pagrindo manyti, jog minėtas susitarimas yra netekęs galios.

Pateiktas susitarimas nėra pripažintas negaliojančiu, atsakovas tokio reikalavimo nepareiÅ¡kė, be to, aplinkybę, kad atsakovas pasiskolino 500 000 Lt, patvirtina banko sÄ skaitos Nr. LT63 7300 0101 1324 2930 iÅ¡raÅ¡o duomenys. IÅ¡ Å¡io sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovas nuo 2010-03-29 iki 2010-12-31 yra paėmęs kaip paskolÄ 178 984,88 Eur (617 999 Lt), o 2010-12-31 negrÄ Å¾intos paskolos dalis sudarė 413 147,10 Lt (617 999,00 – 204 851,90), neskaitant lėšų, kurias atsakovas yra paėmęs kaip avansÄ ar nenurodęs paskirties (grynieji pinigai).

Apeliacinio skundo argumentas, kad dalis pinigų buvo panaudota įstatiniam kapitalui didinti, o pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė, kokia tai dalis pinigų, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo pareigÄ grÄ Å¾inti pasiskolintÄ sumÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pasiskolino 500 000 Lt ir jų negrÄ Å¾ino. Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Juridinių asmenų registre 2010-04-16 įregistruotas UAB „CorpFin“ įstatinio kapitalo nuo 10 000 Lt iki 520 000 Lt didinimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad paskolos dalykas perduodamas paskolos gavėjui nuosavybės teise, vadinasi, 500 000 Lt buvo perduoti atsakovo nuosavybėn. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad įstatinis kapitalas buvo padidintas įmonės lėšomis, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas padidino įmonės kapitalÄ iÅ¡ savo nuosavybėje esančių lėšų, o toks įmonės įstatinio kapitalo didinimas neturi įtakos atsakovo pareigai grÄ Å¾inti pasiskolintas lėšas. Dėl tų pačių priežasčių apelianto nurodyta akcijų pasiraÅ¡ymo 2010 m. gruodžio 30 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad bendrovės įstatinis kapitalas didinamas nuo 510 000 Lt iki 1 010 000 Lt, nepaneigia atsakovo pareigos grÄ Å¾inti skolÄ .

Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡i sutartis nėra registruota VÄ® Registrų centre, pačioje sutartyje yra neteisingai nurodytas UAB „CorpFin“ įstatinio kapitalo dydis - 510 000 Lt (teisingas 520 000 Lt) ir akcijų skaičius 5 100 vnt. (teisingas 5 200 vnt.) iki naujų akcijų iÅ¡leidimo (2010-12-30), sutartis į bylÄ pateikta tik ieÅ¡kovei pateikus ieÅ¡kinį, bankroto administratorei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ UAB „CorpFin“ atsakovas sutarties neperdavė, todėl teisėjų kolegija vertina Å¡iÄ sutartį kaip nepatikimÄ Ä¯rodymÄ .

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė atsakovui pervedė pinigų sumas, kurių mokėjimo paskirtis – paskola. Teisėjų kolegijos vertinimu, protingas ir apdairus asmuo, gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir, tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimÄ . Nagrinėjamu atveju esantis raÅ¡tiÅ¡kas susitarimas dėl atsiskaitymo iÅ¡reiÅ¡kia įsipareigojimÄ jas grÄ Å¾inti paskolos davėjui (CK 6.873 straipsnis) bei įtvirtina lėšų grÄ Å¾inimo sÄ lygas.Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo Å¡alių ginčas dėl 12 395,74 Eur (42 800 Lt), kuriuos atsakovas 2011-01-03 iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos išėmė grynaisiais pinigais.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas Å¡iuos pinigus pasiskolino, o byloje nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių jų išėmimo tikslÄ . Atsakovui atsiliepime į ieÅ¡kinį pripažinus, kad Å¡iuos pinigus atsakovas pasiskolino (CPK 187 straipsnis), konstatuotina, kad atsakovui kilo pareiga juos grÄ Å¾inti. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios pareigos nepaneigia ir atsakovo į bylÄ pateikta triÅ¡alė skolos perkėlimo sutartis Nr. 11-03-01, kuria atsakovas grindė ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 12 395,74 Eur skolos nepagrįstumÄ .

Pažymėtina, kad Å¡i triÅ¡alė skolos perkėlimo sutartis yra be ieÅ¡kovės antspaudo, todėl teisėjų kolegija vertina šį pateiktÄ Ä¯rodymÄ kaip nepatikimÄ (CPK 202 straipsnis). Be to, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pagal minėtÄ sutartį skolos perėmėja UAB „Linoja“ bÅ«tų įvykdžiusi skolos perkėlimo sutartį ir pervedusi ieÅ¡kovei atsakovo pasiskolintÄ sumÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad apeliantas neįrodė skolos perkėlimo fakto (CPK 185 straipsnis).

Nesant įrodymų apie 12 395,74 Eur grÄ Å¾inimÄ , taip pat neįrodžius paskolos perkėlimo fakto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ias lėšas priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai. Tokia iÅ¡vada atitinka formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2013 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas draudimÄ sprendimÄ grįsti prielaidomis, nustatė, jog apeliantas neiÅ¡saugojo apskaitos registrų ir pirminių apskaitos dokumentų. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi paskyrė atsakovui baudÄ dėl įmonės dokumentų bankroto administratorei neperdavimÄ . Atsižvelgiant į tai, atmestinas apelianto argumentas dėl CPK 263 straipsnyje įtvirtinto draudimo pažeidimo.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas iÅ¡samiai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iÅ¡ atsakovo 211 804,89 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir konstatuoja, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                     Goda Ambrasaitė-Balynienė                                                                      Konstantinas Gurinas                                                                     Nijolė PiÅ¡kinaitė