b6eae324-100b-4ea7-a5df-b43e60113056 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-713-943/2020 Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00012-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1.; 10 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų K.L.E.Z., K.

P. M. L., A. O.-E. I. skundÄ dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal pareiÅ¡kėjų K.L.E.Z., K. P. M. L., A. O.-E. I. ieÅ¡kinį atsakovei C. H. and P. L. dėl 2018 m. sausio 24 d. Atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia bei pagal C. H. and P. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl Atsiskaitymo sutartyje numatytų sumų priteisimo solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovių K.L.E.Z, K. P. M. L., A. O.-E. I., bylos nagrinėjime dalyvaujantis suinteresuotas asmuo R.

M. I. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl to, ar Vilniaus komercinio arbitražo teismas (toliau ir – Arbitražo teismas), iÅ¡nagrinėjęs arbitražo bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės C. H. and P. L. (toliau – CH.) prieÅ¡ieÅ¡kinį ir jį tenkindamas iÅ¡ dalies, nepažeidė suinteresuoto asmens R. M. I.. (toliau ir – R.), kurio nesaistė tarp ieÅ¡kovių ir atsakovės sudarytas susitarimas – ginčus, kylančius iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Atsiskaitymo sutarties (toliau ir – Atsiskaitymo sutartis arba ginčijama sutartis) spręsti Arbitražo teisme, teisių ir teisėtų interesų.

Taip pat abejojama, ar Vilniaus komercinio arbitražo teismas turėjo kompetencijÄ spręsti ginÄÄ ir pagal suinteresuoto asmens prieÅ¡ieÅ¡kinį, t. y. keliamas klausimas dėl Arbitražo teismo sprendimo galiojimo Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAÄ®) 50 straipsnio 3 dalies 3, 5 ir 6 punktuose numatytu pagrindu.

2. Nustatyta, kad 2018 m. sausio 24 d. K.L.E.Z (toliau ir – K.L.E.Z), A. O.-E. I. (toliau ir – AOI) ir K. P. M. L. (toliau ir – K.), sudarė Atsiskaitymo sutartį su CH., kurioje buvo suderinta šalių verslo santykių vykdymo ir tarpusavio atsiskaitymų tvarka.

3. Atsiskaitymo sutartimi buvo numatyta, kad reali K.L.E.Z. prievolė CH. naudai, sudariusi 4 629 608 EUR sumÄ ir vykdytina tik K.L.E.Z. gavus lėšas iÅ¡ savo veiklos – valstybinės žemės sklypų subnuomos, neatlygintinai buvo padidinta papildoma 2 500 000 GBP suma, įpareigojant K.L.E.Z. CH. naudai kiekvienais metais atlikti ne mažesnį kaip 1 000 000 GBP mokėjimÄ , nepriklausomai nuo konkrečių žemės sklypų subnuomos (ne)buvimo bei papildomai kiekvienÄ metų ketvirtį CH. naudai mokėti 6,5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, taip pat nepriklausomai nuo konkrečių žemės sklypų subnuomos (ne)buvimo. Atsiskaitymo sutartimi taip pat buvo nustatyta AOI ir K. solidari atsakomybė už K.L.E.Z. prievolių vykdymÄ pagal Atsiskaitymo sutartį.

4. Atsiskaitymo sutartyje K.L.E.Z., AOI, K. ir CH. taip pat susitarė, jog bet koks ginčas, nesutarimas arba reikalavimas, kylantis iÅ¡ Atsiskaitymo sutarties arba susijęs su Atsiskaitymo sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu arba galiojimu, bus sprendžiamas Vilniaus komerciniame arbitražo teisme pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo reglamentÄ .

5. K.L.E.Z., AOI ir K., laikydamos Atsiskaitymo sutartį teisiškai ydinga, bei vadovaudamosios arbitražine išlyga, 2019 m. birželio 7 d. pateikė Arbitražo teismui ieškinį CH. atžvilgiu, prašydamos Atsiskaitymo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.82 straipsnio ir / arba 1.91 straipsnio pagrindu. Gindamasi nuo pareikšto arbitražinio ieškinio, atsakovė CH. 2019 m. birželio 7 d. pateikė priešieškinį, prašydama solidariai iš K.L.E.Z., AOI ir K. CH. naudai priteisti ginčijamoje Atsiskaitymo sutartyje numatytas pinigų sumas.

6. Vykstant procesui Arbitražo byloje, K.L.E.Z. ir AOI kreditorė R. pateikė ieÅ¡kinį Kauno apygardos teismui atsakovių K.L.E.Z., AOI, K., CH. ir trečiojo asmens FEZ D. L. atžvilgiu, praÅ¡ydama Arbitražo byloje jau ginčijamÄ Atsiskaitymo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu bei taikyti restitucijÄ .

7. PareiÅ¡kėjos nurodė, kad bendrovė R. jau ne vienÄ deÅ¡imtmetį yra AOI ir K.L.E.Z. kreditorė, finansavusi AOI, jos dukterinių bendrovių, taip pat ir K.L.E.Z., veiklÄ . Vadovaujantis tarp R., AOI, K.L.E.Z. ir FEZ D. sudaryta (duomenys neskelbtini) Paskolos sutartimi (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais), R. yra suteikusi 3 810 000 USD ir 250 000 EUR paskolÄ , o AOI, K.L.E.Z. ir FEZ D. yra įsipareigojusios Å¡iÄ paskolÄ grÄ Å¾inti. Suteikta paskola R. nėra grÄ Å¾inta. Sužinojusi apie sudarytÄ Atsiskaitymo sutartį ir jÄ vertindama kaip tiesioginį savo, kaip kreditorės, teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , R. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ , K.L.E.Z., AOI, K. ir FEZ D. atžvilgiu inicijuodama bylÄ ir reikalaudama Atsiskaitymo sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu bei taikyti restitucijÄ .

8. K.L.E.Z., AOI ir K. inicijavus Arbitražo bylÄ dėl Atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.82 straipsnio ir / arba 1.91 straipsnio pagrindu, o R. inicijavus actio Pauliana bylÄ dėl Atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu, paraleliai vyko du procesai dėl tos pačios Atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia – arbitražinis ir teisminis. Arbitražo byloje tuo pačiu buvo nagrinėjamas ir CH. arbitražinis prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl konkrečių sumų pagal Atsiskaitymo sutartį priteisimo.

9. R., kadangi jos nesaistė Atsiskaitymo sutartyje K.L.E.Z., AOI, K. ir CH. sudaryta arbitražinė iÅ¡lyga, į arbitražo bylos nagrinėjimÄ suinteresuoto asmens statusu nebuvo įtraukta. II. Arbitražo teismo sprendimo esmė 10. Vilniaus komercinis arbitražo teismas 2020 m. sausio 3 d. priėmė galutinį arbitražo sprendimÄ arbitražo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Arbitražo sprendimas).

11. Arbitražo teismo sprendimu ieškovių ieškinys buvo atmestas, o priešieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies. CH. iš ieškovių K.L.E.Z., K. ir AOI solidariai priteista: 7 161 259,02 GBP, 8 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo 2019 m. birželio 7 d. iki visiško sumokėjimo, 38 070,76 Eur arbitražo rinkliavų, 88 521,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 8 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistų arbitražo rinkliavų ir bylinėjimosi išlaidų, nuo Arbitražo sprendimo priėmimo dienos iki visiško sumokėjimo.

12. Arbitražo teismas spręsdamas dėl sutartyje, dėl kurios kilo ginčas, nustatytos arbitražinės iÅ¡lygos galiojimo ir privalomumo arbitražo bylos Å¡alims nustatė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės arbitražo byloje neginčijo ginčo arbitruotinumo ir Arbitražo teismo jurisdikcijos, t. y. ginčo Å¡alys sutiko, kad ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis priklauso Arbitražo teismo jurisdikcijai, todėl Arbitražo teismas nusprendė, kad jis, remiantis ginčijamos sutarties 43 straipsnio ir Komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis, turi jurisdikcijÄ nagrinėti tiek ieÅ¡kinį, tiek ir prieÅ¡ieÅ¡kinį. III. Skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 13. PareiÅ¡kėjos K.L.E.Z., AOI ir K. (ieÅ¡kovės pagal ieÅ¡kinį ir atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį arbitražo byloje) pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria CH. prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintas iÅ¡ dalies.

14. Skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Arbitražo teismas, spręsdamas tarp ieÅ¡kovių ir CH. kilusį ginÄÄ dėl CH. pareikÅ¡to arbitražinio prieÅ¡ieÅ¡kinio, pažeidė imperatyvias KAÄ® nuostatas, nes: neįvertino, kad arbitražinio prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindu inicijuotas ginčas yra susijęs su arbitražo byloje nedalyvaujančio ir arbitražinės iÅ¡lygos nesaistomo suinteresuoto asmens R. teisėmis ir pareigomis; nenustatė, kad arbitražiniu prieÅ¡ieÅ¡kiniu inicijuotas ginčas yra nearbitruotinas.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ panaikinti Arbitražo sprendimÄ KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 3 ir 5 punktuose numatytu pagrindu. 14.2. Arbitražo teismo sprendimas naikintinas ir dėl sprendimu sukeltų teisinių padarinių, prieÅ¡taraujančių vieÅ¡ajai tvarkai. Jeigu Kauno apygardos teismas actio Pauliana byloje Atsiskaitymo sutartį pripažintų negaliojančia, tačiau civilinėje apyvartoje egzistuotų vykdytinas Arbitražo teismo sprendimas, tÄ pačiÄ Atsiskaitymo sutartį pripažinęs galiojančia ir pagal jÄ priteisęs konkrečias sumas CH. naudai, susiklostytų situacija, prieÅ¡taraujanti fundamentaliems, konstituciniams teisinio tikrumo, saugumo ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principams, o taip pat ir vieÅ¡ajai tvarkai.

15. Suinteresuotas asmuo CH. (atsakovė pagal ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį arbitražo byloje) atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 16.1. Arbitražo byloje jokie su R. teisėmis ir pareigomis susiję klausimai nebuvo sprendžiami, todėl tik tai, kad dėl Arbitražo teismo sprendimo gali pablogėti pareiškėjų finansinė padėtis, negali būti laikoma suinteresuoto asmens R. interesus įtakojančia aplinkybe. 16.2. Atsiskaitymo sutartyje buvo aiški arbitražinė išlyga, numatanti, kad visi ginčai, kylantys iš sutarties, yra sprendžiami Arbitražo teisme.

Todėl tik tai, kad pareiÅ¡kėjų kreditorius R. ginčija Atsiskaitymų sutartį kitais, nei Arbitražo byloje, pagrindais, nesudaro pagrindo teigti, jog CH., t. y. Atsiskaitymo sutartį sudariusio kreditoriaus, reikalavimai, kylantys iÅ¡ sutarties, negali bÅ«ti nagrinėjami arbitraže, kaip tai numato sutarties arbitražinė iÅ¡lyga. 16.3. Suinteresuoto asmens teigimu, hipotetinė galimybė, kad teismas gali panaikinti Atsiskaitymo sutartį kitais pagrindais, nei buvo nagrinėjama arbitražo byloje, nesudaro pagrindo teigti, kad Arbitražo teismo sprendimas, kuriuo pagal Atsiskaitymo sutartį jau yra priteista skola, pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

17. Suinteresuotas asmuo R. M. I.. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjų skundÄ prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

18. Atsiliepimas į skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 18.1. Arbitražo teismui priėmus suinteresuotam asmeniui CH. palankų sprendimÄ , Å¡is suinteresuotas asmuo įgijo galimybę vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ R. skolininko, taip jį paliekant nemokiu ir panaikinant bet kokiÄ galimybę R. ateityje patenkinti savo reikalavimo teisę į skolininkÄ , net ir actio Pauliana bylai pasibaigus R. naudai. Tokiu bÅ«du R., kaip Å¡alis, nedalyvavusi arbitražo procese, tampa saistoma Arbitražo bylos sprendimo neigiamų pasekmių. 18.2.

Arbitražo teismas priėmė sprendimÄ , kuris nesuderinamas su teise į teisingÄ ir efektyvų teismÄ , kadangi Kauno apygardos teisme priimtas sprendimas tampa praktiÅ¡kai neįgyvendinamu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl sprendimų, priimtų arbitražo teismo, peržiÅ«rėjimo tvarkos ir ypatumų 19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo bÅ«das, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose.

Å ios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra Å¡alių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo Å¡alys ne tik suteikia teisę jų ginÄÄ nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Taigi arbitražo jurisdikcija pagrįsta Å¡alių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais, ji suteikia Å¡alims galimybę perduoti ginÄÄ nagrinėti Å¡alių pasirinktiems profesionalams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).

20. Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio nacionalinio arbitražo teismo sprendimo apskundimo tvarka ir sÄ lygos įtvirtinti CPK III dalies XVI skyriaus bei Komercinio arbitražo įstatymo VIII skyriaus normose.

21. Pagal CPK 301 straipsnio 5 dalį skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arbitražų sprendimų yra pateikiami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui KAĮ nustatyta tvarka, o nagrinėjami mutatis mutandis taikant CPK III dalies XVI skyriaus nuostatas.

22. Pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalį arbitražo sprendimas gali būti panaikinamas, jeigu:

1) viena iÅ¡ arbitražinio susitarimo Å¡alių pagal taikomus įstatymus buvo neveiksni arba arbitražinis susitarimas negalioja pagal Å¡alių susitarimu taikomus įstatymus, o kai Å¡alys dėl arbitražiniam susitarimui taikomų įstatymų nesusitarė, – pagal valstybės, kurioje buvo priimtas arbitražo teismo sprendimas, įstatymus; arba 2) Å¡aliai, prieÅ¡ kuriÄ norima remtis arbitražo teismo sprendimu, nebuvo reikiamai praneÅ¡ta apie arbitro paskyrimÄ ar apie arbitražinį nagrinėjimÄ arba kitaip nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiÅ¡kinimus; arba 3) arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui.

Jeigu galima atskirti ginčo dalį, kuri buvo perduota arbitražui, ta arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria yra išspręsti arbitražui perduoti klausimai, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba 4) arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų;

5) ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui; arba 6) arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

23. IÅ¡ KAÄ® 50 straipsnyje įtvirtintų teisės normų sisteminės analizės matyti, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiÅ«ra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos (angl. appeal) ar remisijos (angl. remission), o anuliavimo forma (angl. annulment). KAÄ® nėra numatyta teisminės arbitražų sprendimų apeliacijos – teisinio proceso, kai praÅ¡oma arbitražo teismo priimtÄ sprendimÄ pakeisti tuo pagrindu, kad sprendimas yra pagrįstas teisės ar fakto klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Taigi arbitražo teismų sprendimų tikrinimas faktų pervertinimo ir materialinė teisės taikymo aspektu Lietuvoje neleidžiamas.

24. Anuliavimas, kaip arbitražo sprendimo teisminės priežiūros forma, nacionaliniam teismui suteikia įgaliojimus ex officio patikrinti, ar tarp šalių kilęs ginčas arbitruotinas, ar arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatyti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai gali būti tikrinami tik esant vienos iš šalių prašymui.

25. Faktas, kad arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų patikrinimo procesinės taisyklės yra skirtingos, savaime lemia tai, kad teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, turi identifikuoti, į kurio (kurių) konkrečiai iÅ¡ KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 1 – 6 punktuose iÅ¡dėstytų vidaus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindo taikymo sritį patenka Å¡alies ginčijamos aplinkybės ir formuluojami argumentai. Reikalavimo kvalifikavimas lemia teismo procese taikytinas atitinkamas procesines patikrinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016).

26. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamos panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimo byloje Nr. 387 dalį, kuria buvo iÅ¡ dalies patenkintas CH. prieÅ¡ieÅ¡kinis ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjų, remiantis Å¡alis siejančia Atsiskaitymo sutartimi, suinteresuotam asmeniui priteistos atitinkamos sumos. Skunde teigiama, kad ginčijama apimtimi priimdamas sprendimÄ Arbitražo teismas neįvertino, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindu inicijuotas ginčas yra susijęs su arbitražo byloje nedalyvaujančio ir arbitražinės iÅ¡lygos nesaistomo suinteresuoto asmens R. teisėmis ir pareigomis, neatsižvelgė į tai, kad arbitražiniu prieÅ¡ieÅ¡kiniu inicijuotas ginčas yra nearbitruotinas, todėl, neatsisakęs savo kompetencijos nagrinėti šį ginÄÄ , Arbitražo teismas priėmė sprendimÄ dėl nearbitruotino ginčo ir taip sukÅ«rė vieÅ¡ajai tvarkai prieÅ¡taraujančius teisinius padarinius.

Taigi byloje keliamas klausimas dėl arbitražinio prieÅ¡ieÅ¡kinio arbitruotinumo ir praÅ¡omos panaikinti Arbitražo teismo sprendimo dalies atitikties vieÅ¡ajai tvarkai, skundžiamÄ Arbitražo teismo sprendimo dalį praÅ¡ant panaikinti KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 3, 5 ir 6 punkte nustatytais pagrindais. Dėl reikalavimo arbitražiniu prieÅ¡ieÅ¡kiniu inicijuotÄ ginÄÄ pripažinti nearbitruotinu ir arbitražinio susitarimo ribų 27. Arbitruotinumas plačiÄ ja prasme yra susijęs su klausimu, kokių subjektų ir kokie ginčai gali arba negali bÅ«ti perduodami nagrinėti arbitražo teisme.

Ä®statyme reglamentuojama, kokie subjektai negali bÅ«ti arbitražinio ginčo nagrinėjimo Å¡alimis ir kokie ginčai negali bÅ«ti nagrinėjami arbitražo teisme. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, arbitruotinumo teisinė kategorija yra susijusi su klausimu, kokių subjektų ir kokie ginčai pagal atitinkamos valstybės teisės aktus gali arba negali bÅ«ti perduodami nagrinėti arbitraže. Pagal tai iÅ¡skirtinos dvi sÄ vokos – subjektinis arbitruotinumas (arba arbitruotinumas ratione personae) ir objektinis arbitruotinumas (arba arbitruotinumas ratione materiae). Subjektinis arbitruotinumas reiÅ¡kia tam tikrų subjektų galimybę sudaryti arbitražinius susitarimus ir spręsti ginčus arbitraže. Objektinio arbitruotinumo esmė ta, kad tam tikrų kategorijų ginčai negali bÅ«ti nagrinėjami arbitraže dėl paties nagrinėtinų klausimų pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-469/2015, 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016).

28. PareiÅ¡kėjų teigimu, arbitražiniu prieÅ¡ieÅ¡kiniu inicijuotas ginčas yra nearbitruotinas, kadangi juo inicijuotas klausimas yra susijęs su arbitražo byloje nedalyvaujančio ir arbitražinio susitarimo nesaistomo suinteresuoto asmens R. teisėmis ir pareigomis, todėl Arbitražo teismui priėmus ir iÅ¡nagrinėjus arbitražo bylÄ ir Å¡ioje dalyje, sprendimas turi bÅ«ti panaikintas KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 3 ir 5 punkte nurodytais pagrindais. Å ios teisės normos nustato, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ , kai arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui (KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 3 punktas) arba ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali bÅ«ti perduotas arbitražui (KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

29. Nurodyti pareiÅ¡kėjų argumentai glaudžiai susiję su KAÄ® 12 straipsnio, kuriame reglamentuojami ginčai, kurie negali bÅ«ti perduoti arbitražui, t. y. nearbitruotini, nuostatų vertinimu. Nors KAÄ® arbitruotinumo sÄ voka nėra vartojama, arbitruotinumas plačiÄ ja prasme nustato, kokių subjektų ir kokie ginčai gali arba negali bÅ«ti perduoti nagrinėti arbitražo teismui.

30. KAÄ® 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas ginčų, kurie negali bÅ«ti sprendžiami arbitraže, baigtinis sÄ raÅ¡as. Nurodytos normos nustato, kad arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai; arbitražui negali bÅ«ti perduoti ginčai, kylantys iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos; arbitražui negali bÅ«ti perduoti ginčai, kylantys iÅ¡ darbo ir vartojimo sutarčių, iÅ¡skyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAÄ® 12 straipsnio 2 dalis); arbitražui negali bÅ«ti perduoti ginčai, jeigu viena iÅ¡ Å¡alių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ , jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas iÅ¡ankstinis Å¡ios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAÄ® 12 straipsnio 3 dalis).

31. Subjektinis arbitruotinumas reiÅ¡kia tam tikrų subjektų galimybę sudaryti arbitražinius susitarimus ir spręsti ginčus arbitraže ir siejamas su KAÄ® 12 straipsnio 3 dalies taikymu. Subjektinio arbitruotinumo ribojimai paprastai yra susiję su asmenų, kuriems jie taikomi, statusu ir (arba) atliekamomis funkcijomis – daugelyje Å¡alių pati valstybė arba valstybės ar savivaldybės kontroliuojami subjektai neretai neturi teisės sudaryti arbitražinių susitarimų arba jiems sudaryti privalo gauti atitinkamÄ leidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016 32 punktas).

32. Objektinis arbitruotinumas siejamas su ginčo dalyku ir KAÄ® 12 straipsnio 2 dalies taikymu. Ginčo objektinį nearbitruotinumÄ dažniausiai lemia keletas faktorių. Pirma – vieÅ¡osios tvarkos faktorius. Tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, jog valstybės požiÅ«ris į tam tikrų kategorijų teisinius santykius ir jų svarbÄ valstybės ir visuomenės gyvenimui ar atskiriems jų elementams sÄ lygoja ginčų, kylančių Å¡ių teisinių santykių pagrindu, eksplicitinį paÅ¡alinimÄ iÅ¡ arbitražo sferos pagal atitinkamos valstybės teisę.

Pagal šį kriterijų objektinio nearbitruotinumo teisinė kategorija iš esmės yra laikoma jurisdikciniu viešosios tvarkos atitikmeniu. Antra, objektinio arbitruotinumo ribojimai siejami su arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, efektyvumo problematika. Kadangi bylos nagrinėjimo arbitražu esmė yra sutartinė, šis ginčų sprendimo būdas gali būti neefektyvus kilus ginčui, susijusiam su trečiųjų asmenų (t. y. ne arbitražinio susitarimo šalių) teisėmis ir pareigomis, taip pat gali būti netinkamas tam tikrų asmenų teisių ir pareigų (pvz., darbuotojai, vartotojai ir kt.) teisių ir teisėtų interesų apsaugai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014).

33. Teisėjų kolegija, susipažinusi su arbitražo byla ir tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«džiu, nustatė, kad praÅ¡oma panaikinti Arbitražo teismo sprendimo dalimi buvo iÅ¡spręstas ginčas dėl skolos priteisimo, t. y. dėl prievolinių teisinių santykių, kilęs tarp privačių juridinių asmenų, kuriuos siejo arbitražinis susitarimas, įtvirtintas Atsiskaitymo sutarties 43 straipsnyje. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis bei atsižvelgus į nutarties 29 – 32 punktuose aptartÄ teisinį reglamentavimÄ bei kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl jo, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio arbitruotinumo klausimas keliamas nepagrįstai, kadangi tarp Å¡alių kilęs ginčas nepatenka į KAÄ® 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas iÅ¡imtis.

34. Nepaisant nustatytų aplinkybių, pareiÅ¡kėjos siekia plečiamai aiÅ¡kinti ir taikyti KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 3 ir 5 punktuose numatytus arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindus, nurodydamos, kad Arbitražo teismui priėmus sprendimÄ dėl arbitražinio prieÅ¡ieÅ¡kinio buvo pažeistos R., t. y. Å¡alies nesaistomos arbitražinio susitarimo ir nedalyvavusios arbitražo procese, teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde iÅ¡dėstyti argumentai, kuriais keliamas ginčijamo Arbitražo teismo sprendimo dalies galiojimo klausimas, savo esme ir turiniu, yra susiję su arbitražinio susitarimo aiÅ¡kinimo ir jo ribų nustatymo klausimais bei Arbitražo teismo kompetencija.

35. Arbitražinis susitarimas – dviejų ar daugiau Å¡alių susitarimas perduoti spręsti arbitražo teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali bÅ«ti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAÄ® 3 straipsnio 5 dalis). Kadangi arbitražinio susitarimo egzistavimas yra pagrindas arbitražo teismo jurisdikcijai, visuotinai pripažįstama, kad, pagal bendrÄ jÄ taisyklę, nesant arbitražinio susitarimo, negalimas ir arbitražinis bylos nagrinėjimas. Å i idėja atsispindi KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 3 punkte, pagal kurį Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ , kai padavusi skundÄ Å¡alis pateikia įrodymus, kad arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui.

36. Nagrinėjamu atveju Vilniaus komercinio arbitražo teismas, spręsdamas, ar byloje keliami klausimai priklauso arbitražo teismo jurisdikcijai, pažymėjo, kad atsižvelgiant į Atsiskaitymo sutarties 43 straipsnyje Å¡alių nustatytÄ arbitražinę iÅ¡lygÄ , bei įvertinus tai, jog ginčas byloje kilęs iÅ¡ nurodytos sutarties, o bylos Å¡alys neginčija ginčo arbitruotinumo, yra pagrindas spręsti, kad Arbitražo teismas turi jurisdikcijÄ nagrinėti arbitražinį prieÅ¡ieÅ¡kinį (Arbitražo teismo sprendimo 5.1. punktas).

37. KAÄ® 19 straipsnio 2 dalis numato, jog Å¡alies pareiÅ¡kimas, kad arbitražinis teismas yra nekompetentingas spręsti ginÄÄ , turi bÅ«ti padarytas ne vėliau, nei pateikiamas prieÅ¡taravimas dėl ieÅ¡kinio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004 iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal UNCITRAL tarptautinio komercinio arbitražo tipinio įstatymo 4 straipsnį ir Lietuvos komercinio arbitražo įstatymo 6 straipsnį, laiku nepareiÅ¡kus prieÅ¡taravimų dėl arbitražo teismo jurisdikcijos, Å¡i teisė prarandama.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos neginčijo Arbitražo teismo jurisdikcijos nagrinėti prieÅ¡ieÅ¡kinį, o Arbitražo teismas pripažino turįs teisę nagrinėti tiek arbitražinį ieÅ¡kinį, tiek ir arbitražinį prieÅ¡ieÅ¡kinį, Å¡is klausimas kvestionuojant Arbitražo teismo sprendimÄ negali bÅ«ti keliamas, nes laikoma, kad pareiÅ¡kėjos yra praradusios prieÅ¡taravimo teisę. Be to, pareiÅ¡kėjos, atsiųsdamos arbitražo teismui atsiliepimÄ Ä¯ CH. prieÅ¡ieÅ¡kinį (Arbitražo bylos 6 t., b. l. 284-298), savo konkliudentiniais veiksmais sutiko su arbitražo teismo jurisdikcija ir Å¡ioje ginčo dalyje.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir užsienio teismų bei arbitražo praktika (žr., pavyzdžiui, Case Law on UNCITRAL Texts (https://www.uncitral.org/clout/?lf=899&lng=en; toliau – CLOUT): byla Nr. 147; CLOUT, byla Nr. 148; CLOUT, byla Nr. 266; CLOUT, byla Nr. 185; CLOUT, byla Nr. 267; CLOUT, byla Nr. 321 CLOUT, byla Nr. 342; CLOUT, byla Nr. 358; CLOUT, byla Nr. 371; CLOUT byla Nr. 443).

38. Tačiau įvertinus tai, kad skundo argumentai dėl Arbitražo teismo jurisdikcijos spręsti priešieškinio reikalavimus glaudžiai susiję su kitais skundo argumentais, kurias grindžiamas prašymas panaikinti sprendimo dalį pirmiau nurodytais pagrindais, teisėjų kolegija vertina bei pasisako dėl skundo argumentų, kuriais nesutinkama su Arbitražo teismo sprendimo dalimi, kuria išspręsti ir arbitražinio priešieškinio reikalavimai tuo aspektu, kiek tai susiję su suinteresuoto asmens teisėmis.

39. Pareiškėjos neneigia jas ir CH. siejusio arbitražinio susitarimo, tačiau mano, kad CH. priešieškinis negalėjo būti nagrinėjamas arbitražo teisme, nes juo keliami reikalavimai susiję su suinteresuoto asmens (pareiškėjų kreditoriaus) R. teisėmis ir pareigomis. Kadangi R. tarp pareiškėjų ir CH. galiojantis arbitražinis susitarimas nesieja, aptariamo ginčo (CH. priešieškinio) nagrinėjimas arbitražo teisme nebuvo galimas.

40. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų argumentais ir mano, kad jais ne tik siekiama išplėsti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 ir 5 punktuose nustatytus arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindus, bet ir, nepaisant šalių arbitražinio susitarimo esmės, susiaurinti jo taikymo galimybes.

41. Nagrinėjamu atveju Å¡alys Atsiskaitymo sutartyje sudarė arbitražinį susitarimÄ , kuriuo nustatė, kad „bet koks ginčas, nesutarimas arba reikalavimas, kylantis iÅ¡ Å¡ios sutarties arba susijęs su Å¡ia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu arba galiojimu, galutinai sprendžiamas Vilniaus komercinio arbitražo teisme“ (Atsiskaitymo sutarties 43 straipsnis). Taigi, Å¡alys susitarė ne tik dėl arbitražo teisme nagrinėtinų ginčų rÅ«Å¡ies („bet koks ginčas, nesutarimas arba reikalavimas“), bet ir dėl jų priskyrimo arbitražo jurisdikcijai pagrindo – sÄ sajumas su sutartimi („kylantis iÅ¡ Å¡ios sutarties arba susijęs su Å¡ia sutartimi“).

Tokia arbitražinio susitarimo konstrukcija, teisėjų kolegijos vertinimu, apima visus įmanomus ginčus, kokie realiai ar potencialiai gali kilti tarp arbitražinį susitarimÄ pasiraÅ¡iusių bendrovių, susijusius su ginčo sutartimi. Todėl arbitražinis susitarimas aiÅ¡kintinas taip, kad arbitraže turi bÅ«ti sprendžiami su sutartimi susiję ginčai, jeigu sutarties ir ginčo teisinis ryÅ¡ys yra pakankamai glaudus (t. y. nėra pernelyg nutolęs).

42. Aptariama Arbitražo byla buvo nagrinėjama pagal K.L.E.Z., AOI ir K. ieškinį atsakovei CH., kuriuo ieškovės prašė Atsiskaitymo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.82 straipsnio ir / arba 1.91 straipsnio pagrindu bei pagal atsakovės CH. priešieškinį, kuriuo atsakovė prašė priteisti solidariai iš K.L.E.Z., AOI ir K. CH. ginčijamoje Atsiskaitymo sutartyje numatytas pinigų sumas.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, Arbitražo teisme nagrinėtas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas yra neabejotinai susijęs su Atsiskaitymo sutartimi, kadangi materialinė teisė, kuriÄ CH. gynė arbitražo teisme, atsirado teisinių santykių, kilusių ir Atsiskaitymo sutarties pagrindu. Å ių teisėjų kolegijos iÅ¡vadų nepaneigia skundo argumentai, kuriais teigiama, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio nagrinėjimas arbitraže pažeidė pareiÅ¡kėjų kreditoriaus R. teises.

44. Visų pirma, laikantis tokios pareiÅ¡kėjų dėstomos pozicijos bÅ«tų nepagrįstai ribojamas Å¡alių arbitražinio susitarimo taikymas. Kaip buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjos ir CH. arbitražinės iÅ¡lygos taikymÄ siejo su vieninteliu pagrindu – sÄ sajumu su ginčo sutartimi. IÅ¡lygos, inicijuoti ginčo nagrinėjimÄ arbitražo teisme tik tuo atveju, jei klausimo nagrinėjimas neįtakos (tiesiogiai ar netiesiogiai) arbitražinio susitarimo Å¡alių kreditorių teisių ir teisėtų interesų, nebuvo nustatyta.

Be to, pareiÅ¡kėjų siekiamas pagrįsti arbitražinės iÅ¡lygos aiÅ¡kinimas ne tik ribotų Å¡alies galimybę pasinaudoti arbitražine iÅ¡lyga, bet iÅ¡ esmės paneigtų patį susitarimÄ spręsti iÅ¡ sutarties kylančius ginčus arbitražo teisme, nes galimybė inicijuoti ginÄÄ arbitražo teisme taptų sÄ lyginė (bÅ«tų galima tik tuo atveju, jei kreipimasis į arbitražo teismÄ nebÅ«tų susijęs su sutarties Å¡alies kreditorių interesais) ir praktiÅ¡kai neįgyvendinama.

45. Antra, praÅ¡ant panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ tuo pagrindu, kad juo buvo iÅ¡spręsti su trečiųjų asmenų, kurių nesaisto arbitražinis susitarimas ir kurie nedalyvavo arbitražo bylos nagrinėjime, teisėmis ir pareigomis susiję klausimai, turi bÅ«ti nustatyta ar, arbitražo teismo sprendimu buvo sukurtos, pakeistos ar panaikintos trečiųjų asmenų materialinės teisės ar pareigos. Å iuo atveju nustatyta, kad Arbitražo teismas nesprendė jokių klausimų, susijusių su R. teisėmis ir pareigomis, sprendimu nėra nustatyta jokių įpareigojimų suinteresuotam asmeniui.

PareiÅ¡kėjos teigia, kad ginčijama sprendimo dalimi priteisus CH. naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjų (R. skolininkių) sumas pagal Atsiskaitymo sutartį, jis neturėtų galimybės atgauti skolos iÅ¡ pareiÅ¡kėjų tuo atveju, jei Kauno apygardos teismas priimtų R. palankų teismo sprendimÄ , kadangi Arbitražo teismo sprendimo įvykdymas nesibaigus procesui teisme, gali lemti pareiÅ¡kėjų finansinės padėties pablogėjimÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu plečiamu KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 punkto aiÅ¡kinimu, kadangi laikantis tokios pozicijos, arbitražo sprendimai galėtų bÅ«ti naikinami esant bent hipotetinei galimybei, kad vykdant vienai iÅ¡ bylos Å¡alių palankų arbitražo sprendimÄ , gali pablogėti skolininkės finansinė padėtis ir dėl to nukentėti kitų, arbitražo byloje nedalyvavusių skolininkės kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus.

PrieÅ¡ingu atveju kiekviename teismo procese turėtų dalyvauti ne tik asmuo, susijęs su prieÅ¡inga Å¡alimi prievoliniais teisiniais santykiais, bet ir kiekvienos proceso Å¡alies kreditoriai, nes hipotetitiÅ¡kai tai gali bÅ«ti susiję su jų teisėmis ir pareigomis. Teismo vertinimu, galimybės atgauti skolas sumažėjimas ar iÅ¡nykimas, negali bÅ«ti siejamas su teismo sprendimo (turima omenyje ir arbitražo teismo sprendimÄ ) vykdymu, kadangi prastÄ Ä¯monės finansinę padėtį ir gebėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais sÄ lygoja iÅ¡imtinai įmonės priimami verslo sprendimai, mokėjimas efektyviai valdyti turtÄ ir atsakingai prisiimti finansinius įsipareigojimus.

46. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skunde nurodomose Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtose bylose ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės nesutampa. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-59-370/2016 arbitražo teismo sprendimas buvo panaikintas todėl, kad arbitražo teismas sprendė ne tik klausimus, kuriems buvo taikoma arbitražinė iÅ¡lyga, tačiau ir kitus susijusius klausimus, kurie nebuvo perduoti arbitražui. Civilinėje byloje Nr. e2A-1185-370/2018 arbitražo sprendimas buvo panaikintas nustačius, kad Å¡alių sudaryto arbitražinis susitarimo tikslas buvo arbitraže be ginčo pakeisti nekilnojamojo turto savininkÄ ir šį faktÄ vėliau panaudojant prieÅ¡ trečiuosius asmenis.

Å iuo atveju teisėjų kolegija nustatė, kad aptariamoje arbitražo byloje prieÅ¡ieÅ¡kiniu buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos pagal Å¡alis siejančiÄ Atsiskaitymo sutartį priteisimo, kuriam taikoma arbitražinė iÅ¡lyga, Arbitražo teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl R. teisių, todėl nurodytose bylose pateiktas teisės aiÅ¡kinimas nelaikytinas aktualiu nagrinėjamu atveju.

47. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimas panaikinti Arbitražo teismo sprendimÄ KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 3 ir 5 punktų pagrindais yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Dėl skundžiamo arbitražo teismo sprendimo dalies (ne)prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai 48. KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ , kai arbitražo teismo sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai.

49. KAÄ® neatskleidžia vieÅ¡osios tvarkos sampratos, tačiau Å¡i samprata yra apibrėžta kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje ir plėtojamoje praktikoje. Savo jurisprudencijoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas KAÄ® vartojamÄ vieÅ¡osios tvarkos sÄ vokÄ aiÅ¡kina remdamasis tarptautinio arbitražo doktrina ir praktika, kurioje vieÅ¡oji tvarka, atsižvelgiant į jos tikslÄ apsaugoti pagrindinius, gyvybiÅ¡kai svarbius valstybės, visuomenės interesus, aiÅ¡kinama kaip tarptautinė vieÅ¡oji tvarka, apimanti fundamentalius sÄ Å¾iningo proceso principus, taip pat imperatyviÄ sias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2008 ir kt.).

50. Pagrindinis nustatytos vieÅ¡osios tvarkos, kaip pagrindo panaikinti priimtÄ arbitražo teismo sprendimÄ , tikslas – apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. Taigi vieÅ¡oji tvarka tokiame procese turi bÅ«ti suprantama siauriau nei nacionalinė vieÅ¡oji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012).

Todėl sprendžiant, ar nacionalinio arbitražo teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai, vertintina jo atitiktis Lietuvos įstatymų pagrindiniams principams, t. y. bendriausioms ir universaliausioms imperatyviosioms normoms, nustatančioms subjektų tarpusavio santykių pagrindus, taip pat atsižvelgtina į tai, ar toks sprendimas iÅ¡ esmės nepažeidžia svarbiausių tarptautiniu mastu pripažintų ir teisės saugomų vertybių, kurių apsaugÄ garantuojančios teisės normos yra ir Lietuvos teisinės sistemos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011).

51. Tuo pačiu iÅ¡aiÅ¡kintina, kad teismas, spręsdamas, ar praÅ¡omas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes, pirma, tai nėra proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, arbitražo teismo turinio vertinimas nepatenka į vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lygÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012, 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011).

52. Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo dalies, kuria buvo iÅ¡spręstas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas, prieÅ¡taravimÄ vieÅ¡ajai tvarkai pareiÅ¡kėjos iÅ¡ esmės kvestionuoja tuo aspektu, kad Arbitražo teismo sprendimu iÅ¡ pareiÅ¡kėjų CH. naudai priteisus skolÄ pagal Atsiskaitymo sutartį, Kauno apygardos teismo sprendimas, iÅ¡nagrinėjus R. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl Atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu, taptų tik deklaratyvus, nesuteiktų R. realios teisminės gynybos bei įtvirtintų teisinę kolizijÄ â€“ teismui Atsiskaitymo sutartį pripažinus negaliojančia, civilinėje apyvartoje egzistuotų vykdytinas Arbitražo teismo sprendimas.

53. Lietuvos apeliacinis teismas nesutinka su nurodytų argumentų pagrįstumu ir mano, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad ginčijama Arbitražo teismo sprendimo dalimi yra sukurta netoleruotina teisinė situacija, pažeidžianti ir (ar) apribojanti pareiÅ¡kėjų ar suinteresuoto asmens (R.) teisę į teisminę gynybÄ .

54. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tiek arbitražo bylos Å¡alys, tiek ir R. įgyvendino savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ inicijuodamos teisminius ginčus arbitraže ir teisme, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad R. nėra užtikrinta teisė į teisminę gynybÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ esmės Å¡ios teisės pažeidimÄ pareiÅ¡kėjos sieja su galimybe ateityje įgyvendinti Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje byloje priimtÄ , galimai R. palankų teismo sprendimÄ , tačiau teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kina, kad tiek teismas, tiek ir arbitražas gali užtikrinti tik teisę įgyvendinti pažeistų ar ginčijamų teisių gynybÄ , neÅ¡aliÅ¡kÄ bei kompetentingÄ ginčo situacijos įvertinimÄ , tačiau Å¡ios teisės įgyvendinimo galimybė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad teismas ar arbitražo teismas, iÅ¡nagrinėjęs ginÄÄ , privalo užtikrinti ir priimto sprendimo įvykdymÄ , kadangi kaip buvo iÅ¡aiÅ¡kinta (nutarties 45 punktas) tai priklauso nuo daugelio aplinkybių ir sėkmingo vykdymo proceso.

Remiantis nurodytais argumentais nepagrįstais laikytini skundo argumentai, kad Arbitražo teismas, priteisdamas iš pareiškėjų CH. naudai atitinkamas sumas pagal Atsiskaitymo sutartį, turėjo įvertinti, ar tokiu sprendimu nebus apsunkintas Kauno apygardos teismo sprendimo įvykdymas ir, ar toks sprendimas prieštaraus Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje byloje priimtam teisiniam rezultatui, kadangi tokiems atvejams teisiškai sureguliuoti įstatymas numato įvykdytų teismo sprendimo (nutarčių) atgręžimo galimybę CPK 373 straipsnis, kuri taikoma ir arbitražo teismo sprendimams (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-1-381/2018).

55. Papildomai pažymima, kad pareiÅ¡kėjų kvestionuojami vieÅ¡osios teisės pažeidimai formuluojami hipotetiÅ¡kai ir perspektyviai, t. y. į ateitį. Å iuo metu Kauno apygardos teisme byla pagal R. ieÅ¡kinį dar tik nagrinėjama ir jos baigtis nėra žinoma. Siekiant užtikrinti Å¡io teismo sprendimo įvykdymÄ Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė K.L.E.Z., CH., K. ir AOI laikinai vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal 2018 m. sausio 24 d.

Atsiskaitymo sutartį, įskaitant, bet neapsiribojant bet kokiais iÅ¡ieÅ¡kojimo ir / ar Atsiskaitymo sutarties priverstinio vykdymo veiksmais (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys apie Kauno apygardos teismo civilinę bylÄ Nr. e2-550-230/2020, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjų finansinę padėtį, todėl nėra pagrindo teigti, kad Arbitražo teismo sprendimo įvykdymas sukels pareiÅ¡kėjoms sunkias finansines pasekmes, dėl ko bÅ«simo, tikėtina R. palankaus, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįvykdomu.

Remiantis iÅ¡dėstytu laikytina, kad pareiÅ¡kėjų argumentai dėl Arbitražo teismo sprendimu sukurtos vieÅ¡ajai tvarkai prieÅ¡taraujančios situacijos yra grindžiami tik hipotetiniais ir niekuo neparemtais argumentais, kurie nesudaro pagrindo skundžiamÄ arbitražo teismo sprendimo dalį panaikinti KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindu. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 56. Nenustačius, kad skundžiama Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo dalis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir (ar) imperatyvioms teisės normoms, įvertinus, kad ginčijamu sprendimu nebuvo iÅ¡spręsti jokie su R. teisėmis susiję klausimai, o prieÅ¡ieÅ¡kinio nagrinėjimas, remiantis Å¡alių arbitražinio susitarimo pagrindu, priklausė Arbitražo teismo kompetencijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad KAÄ® 50 straipsnyje numatytų pagrindų panaikinti skundžiamÄ arbitražo teismo sprendimo dalį nėra, todėl pareiÅ¡kėjų skundas dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimo dalies, kuria įvertinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, atmetamas.

57. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi atmestas pareiškėjų skundas dėl arbitražo teismo sprendimo, netenkinamas ir pareiškėjų bei suinteresuoto asmens R., kuris atsiliepime palaikė skundo argumentus ir prašė tenkinti jo reikalavimus, prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

58. CH. prašė priteisti iš pareiškėjų solidariai 3 294 EUR dydžio išlaidas, susijusias su skundo nagrinėjimu ir Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad prašomos atlyginti išlaidos buvo realiai patirtos.

59. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 7 punkte, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), kuris Å¡iuo atveju 2019 m.

III ketvirtį (teisinės paslaugos suteiktos 2020 m. vasario – kovo mėnesiais), yra (buvo) 1 317,60 Eur. Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ yra 1.3, t. y. gaunama suma – 1 712,88 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ rengė advokatas, atstovavęs bendrovę ir bylos nagrinėjimo Arbitražo teisme metu, bei atsižvelgusi į nustatytÄ maksimalų dydį už atsiliepimo į skundÄ parengimÄ , mano, kad pagrįstas advokato suteiktų paslaugų vertės, laiko sÄ naudų ir atlyginimo už paslaugas dydis Å¡iuo atveju yra 1 712,88 Eur.

60. CH. praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų bylinėjimosi iÅ¡laidas solidariai, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytas iÅ¡imtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnis). CPK VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarkÄ , nenumato solidariosios atsakomybės pagrindų.

Atsižvelgiant į tai ir remiantis kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015), teisėjų kolegija CH. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai iš pareiškėjų netenkina, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pareiškėjų lygiomis dalimis, t. y. po 570,96 Eur iš kiekvienos pareiškėjos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu, n u t a r i a : pareiÅ¡kėjų K.L.E.Z, K. P. M. L., A. O. – E. I. skundÄ dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti. Priteisti C. H. and P. L., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iÅ¡ pareiÅ¡kėjų K.L.E.Z, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), K.

P. M. L., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), A. O. – E. I., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1 712,88 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus dvylika eurų ir 88 centus) atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti, t. y. po 570,96 Eur (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų ir 96 centus) iÅ¡ kiekvienos pareiÅ¡kėjos. Teisėjai Marius Bajoras Vilija Mikuckienė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė