2020-01-08 Nr. AB-391-3-61-3-03881-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-54-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03881-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. F. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis padavė teismui skundą, kuriame nesutiko su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus raštu, nes, anot pareiškėjos, Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) ir Seimo kontrolierius A. N. atsisako vykdyti įstatymus ir naikinti teisėjos J. V. imunitetą. Taip pat pareiškėja skunde reikalavo, kad Lietuvos valstybė pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą pati jai apmokėtų skolą, jeigu teismas pateisins Seimo ir teisėjos J. V. neteisėtus veiksmus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3, 17, 18 straipsnių nuostatomis, nutartyje nurodė, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, t. y. ginčus, kylančius iš viešosios teisės normų reguliuojamų santykių. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtina tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Teismas nustatė, kad iš pareiškėjos skundo galima spręsti, jog pareiškėja skundžia Seimo ir (ar) šios įstaigos tarnautojų veiksmus, priimtus sprendimus, tačiau jų skunde konkrečiai nenurodo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos norimo inicijuoti ginčo objektas nėra viešasis administravimas ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąvokos prasme, todėl tokio pobūdžio ginčas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad administraciniam teismui nesuteikta kompetencija vertinti teismų teisėjų veiklą.

III. Pareiškėja V. F. atskirajame skunde prašo aukštesnės instancijos teismo nustatyti, kas turi nagrinėti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja pažymi, kad Seimo kontrolierius A. N. per Seimo viešųjų ryšių skyriaus vedėją A. Z. nurodė paduoti skundą būtent Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria skundą atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-418/2014, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nustatęs, kad pareiškėjos norimo inicijuoti ginčo objektas nėra viešasis administravimas bei konstatavęs, kad tokio pobūdžio ginčas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį, administracinis ginčas – tai asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas.

Iš pareiškėjos skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, turinio matyti, kad pareiškėja siekia, kad Seimas panaikintų teisėjos J. V. imunitetą, nes, anot pareiškėjos, dėl šios teisėjos procesinių veiksmų byloje ji patyrė tam tikras neigiamas pasekmes.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės siejamos ne su viešojo administravimo sritimi, tačiau su teisėjo procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu, tyrimu, o tai nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodomas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) (ABTĮ 134 str. 2 d. 7 p.). Pagal ABTĮ 154 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, iš atskirajame skunde suformuluotų reikalavimų turi būti aišku, kurios iš šių atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka baigčių pareiškėjas siekia. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atskirajame skunde suformuluotas reikalavimas (prašymas) – aukštesnės instancijos teismo nustatyti, kas turi nagrinėti šį skundą, neatitinka ABTĮ 154 straipsnyje nustatytų proceso pagal atskirąjį skundą baigčių, todėl teisėjų kolegija šio prašymo nenagrinėja.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius