2023-10-11 Nr. AB-17855-3-61-3-03178-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-486-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03178-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnyba (Pravieniškių 1-asis kalėjimas)).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 5 dalimi, taikyti CK 1.131 straipsnio 2 dalį ir atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes dėl turimos (duomenys neskelbtini) ligos ir nuolat taikomo gydymo negalėjo kreiptis į teismą anksčiau.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. lapkričio 15 d. LSMU KK gastroenterologijos centre jam buvo konstatuota (duomenys neskelbtini), dėl ko nuo 2016 m. gruodžio 1 d. buvo skirtas nuolatinis dietinis maitinimas, kuris 2016 m. gruodžio 16 d. buvo iš dalies pakeistas. Pareiškėjas 2018 m. sausio 2 d. su skundu kreipėsi į Departamentą, prašydamas paaiškinti valgiaraščio, patvirtinto Teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 257, pakeitimo priežastis. Departamentas 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. 2S-141 informavo, kad buvo parengti nauji valgiaraščiai, kuriuos įgyvendinti numatyta nuo 2018 m. sausio 1 d.

Buvo paskaičiuotos lėšos naujų valgiaraščių įgyvendinimui, tačiau Finansų ministerija tam lėšų neskyrė, todėl nebuvo galimybės maitinti pagal naujus valgiaraščius. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad nuteistiesiems neužtikrinamas visavertis ir kokybiškas maitinimas, kuomet vienam nuteistajam paros maitinimo išlaidos nesiekia net 2 Eur. Anksčiau maitindamasis pagal dietinį valgiaraštį pareiškėjas gaudavo įvairių vaisių bei kokybiškų ir skanių patiekalų, tuo tarpu dabar net negauna virtų bulvių, burokėlių salotų su obuoliais, tačiau nuolat gauna obuolių, kurių netoleruoja.

Departamentas 2021 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. 2S-3902 nurodė, kad tiksli perėjimo prie naujo maitinimo modelio Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) data dar nėra nustatyta, o 2022 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 2S-1297 siūlė maitintis pagal 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-387 sudarytus valgiaraščius, kuriuose vietoje kiaulienos duodama vištiena. Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 11 d. rašte Nr. 7-3742 nurodė, kad nieko nežino apie Departamento 2018 m. sausio 2 d. rašte Nr. 2S-141 minimus valgiaraščius, kurių nebuvo galimybės įgyvendinti.

Valgiaraščius tvirtina Departamentas, atsižvelgdamas į sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus, kuriems finansavimą skiria Teisingumo ministerija bei Finansų ministerija, o Pravieniškių PN-AK tik vykdo Departamento patvirtintus valgiaraščius. Taigi, būtent Teisingumo ministerija ir Finansų ministerija nesudaro sąlygų tinkamam finansavimui, todėl nėra galimybės gerinti valgiaraščių ir mitybos. Pareiškėjas galėtų maitintis pagal valgiaraštį, skirtą moterims. Moterims yra skiriami didesni lėšų poreikiai.

Dėl nurodytų aplinkybių, jam tenka patirti didelių nepatogumų, fizinių ir dvasinių išgyvenimų, jis jaučiasi nevisaverčiai. Skunde nurodytos sumos yra kančių, kurios tęsiasi nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki dabar, pasekmė.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Finansų ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Departamentas nėra asignavimų valdytojas, o tik biudžetinė įstaiga, pavaldi Teisingumo ministerijai ir kuri įgyvendina vieną iš Teisingumo ministerijos vykdomų programų – Bausmių sistemos programą. Teisingumo ministras, kaip asignavimų valdytojas, paskirstydamas asignavimus, skiria dalį asignavimų Departamentui Bausmių sistemos programai vykdyti, tvirtina programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, užtikrina paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą ir pan. Finansų ministerijos pateikti duomenys už 2016–2022 metus patvirtina, kad Departamentui skiriami asignavimai palyginti su 2016 metais nuolat augo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad Finansų ministerija nesudaro tinkamų sąlygų mitybos išlaidoms finansuoti, yra nepagrįstas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad jis patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai neturėtų būti vertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas taip pat nepateikia įrodymų apie savo fizinę ar psichinę būklę, apie tai, jog jis tikrai patyrė didelių nepatogumų, fizinių ir dvasinių išgyvenimų, jautėsi nevisaverčiai, jog buvo pakenkta jo sveikatai, nes buvo sąmoningai neužtikrintas visavertis maitinimas. Be to, skunde nėra pateikiama jokių duomenų, jog Finansų ministerija ar kiti atsakovai atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai neužtikrinti visaverčio maitinimo.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Teisingumo ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis su skundais dėl to, jog konkretaus maitinimo metu jam buvo patiektas netinkamos kokybės maistas ar nepakankamas maisto kiekis. Su skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK, Teisingumo ministerijos atsakymai į pareiškėjo skundus, pretenzijas nepažeidė jo teisių ir teisėtų interesų. Taip pat pareiškėjas skunde nedetalizavo, išsamiai nepaaiškino, kada tiksliai ir kodėl maistas buvo tiekiamas nekokybiškas ar buvo patiektas per mažas maisto kiekis ir jis neatitiko teisės aktuose nustatytų normų. Departamento direktorius 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-387 patvirtino nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo valgiaraščių pakeitimus, juos papildydamas naujais valgiaraščiais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog Teisingumo ministerija nesiėmė priemonių spręsti pareiškėjo pretenzijų (į skundus atsakyta, atsakymai neskųsti), darytina išvada, jog pareiškėjo argumentai dėl blogos maisto kokybės ir kiekio yra subjektyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad nustatyti sveikatos sutrikimai atsirado dėl netinkamo maitinimo. Pareiškėjui buvo sudaromos sąlygos gauti gydytojų konsultacijas, reikiamą gydymą ir maitinimą, atsižvelgiant į nustatytus sveikatos sutrikimus. Todėl pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai nėra priežastiniame ryšyje su jo nurodytomis aplinkybėmis (netinkamas maitinimas).

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (ankstesnis pavadinimas – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Departamentas tvirtina sudaromus valgiaraščius suimtiesiems ir nuteistiesiems. Departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2021 m. balandžio 1 d.) yra patvirtinti atitinkami valgiaraščiai. Valgiaraščiai yra visiškai subalansuoti, atitinka ir savo kaloringumu bei pagrindinių maisto elementų kiekiu viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pravieniškių PN-AK administracija nuolat vykdo prevencines kontrolės priemones, siekdama užtikrinti valgykloje tiekiamo maisto kokybę bei kiekius, atsižvelgdama į patvirtintus valgiaraščius. Pareiškėjui pataisos įstaigoje tiekiamas maitinimas visiškai atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo teisių niekaip nepažeidžia. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kuri jam padaryta nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki skundo padavimo teismui dienos, t. y. iki 2022 m. liepos 30 d, todėl, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, atsakovo atstovas prašė teismo taikyti pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinio senatį. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 20 d. sprendimu priėmė pareiškėjo V. K. atsisakymą nuo skundo reikalavimų Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansų ministerijos, ir šią administracinės bylos dalį nutraukė. Pareiškėjui išaiškino, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pasinaudojo įstatymo jam suteikta galimybe atsisakyti skundo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansų ministerijos, todėl šią administracinės bylos dalį teismas nutraukė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punktu.

8. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas prašo, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis (neužtikrintas visavertis maitinimas) Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. liepos 30 d. (skundo padavimo teismui dienos). Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba, vadovaudamasi CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašo teismo taikyti pareiškėjo reikalavimui ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes.

9. Teismas nurodė, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Teismas vertino, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo atžvilgiu daromo pažeidimo laikotarpiu (nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. liepos 30 d.) jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo nurodomus pažeidimus ir dėl to patiriamą neturtinę žalą. Pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. liepos 30 d. (skundo padavimo teismui diena), tačiau skundą teismui paduodamas tik 2022 m. liepos 30 d. praleido trejų metų ieškinio senaties terminą.

10. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo matyti, jog apie jam daromą žalą suprato dar 2016 m. gruodžio mėn., tačiau delsė pasinaudoti teismine gynyba ir į teismą dėl galbūt netinkamo maitinimo kreipėsi tik 2022 m. liepos 30 d. Priežasčių, kurios sutrukdė dėl teisių gynimo laiku kreiptis į teismą, nenurodė. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, šiuo aspektu išdėstytą teismų praktiką, teismas pripažino, kad yra pagrindas byloje taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. liepos 29 d. Teismas nenustatė pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą savo iniciatyva. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimus Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos, už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. liepos 29 d. dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.131 str. 1 d.).

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 30 d., teismas aptarė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtų rekomendacijų šalims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės) 22.1–22.6 punktų, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcijos, galiojusios iki 2023 m. sausio 1 d.) 173 straipsnio 5, 10 dalių, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2023 m. sausio 1 d.) 44 straipsnio 5, 6 dalių, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 5 punkto nuostatas.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui skiriamas dietinis maitinimas, tačiau pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su tuo, kad dietinis maitinimas dėl nepakankamo finansavimo vis dar vykdomas pagal senus valgiaraščius ir dėl to pareiškėjas negauna įvairių vaisių, kokybiškų ir skanių patiekalų, negauna virtų bulvių, burokėlių salotų su obuoliais, mėsos (mityba nėra visavertė).

13. Teismas nurodė, kad iš pateiktų paaiškinimų ir duomenų matyti, kad Departamentui skirti asignavimai, laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2022 m., padidėjo 12 440,30 Eur arba 17,90 proc. ir tai tik patvirtina, kad finansavimas, skirtas bausmių sistemos programoms įgyvendinti, buvo nuolat vykdomas. Pareiškėjas, teigdamas, jog nebuvo skiriamas pakankamas finansavimas, rėmėsi Departamento 2018 m. sausio 12 d. rašte nurodytu teiginiu, kad tvirtinant 2018 m. biudžetą Departamentui papildomas finansavimas nebuvo skirtas, dėl ko nebuvo galimybės įgyvendinti naujų valgiaraščių. Teismas vertino, kad pareiškėjui šiuo aspektu daugiau jokių įrodymų nepateikus, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo atstovo Finansų ministerijos atsiliepime nurodytais argumentais (oficialiais duomenimis), kad 2016–2022 m. finansavimas buvo nuolat skiriamas, o 2022 m. gautą finansavimą palyginus su ankstesniais metais, finansavimas netgi didėjo. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas valstybės veiksmų neteisėtumo (finansavimo neskyrimo) neįrodė.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog nuteistiesiems maistas tiekiamas pagal Departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ sudarytą valgiaraštį. Iš dietinio (skiriamas pareiškėjui) valgiaraščio matyti, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, jame yra bulvių, bulvių košės, burokėlių salotų, mėsos, vaisių. Kaip atsiliepime nurodė Lietuvos kalėjimų tarnyba, patvirtinti valgiaraščiai yra visiškai subalansuoti, atitinka savo kaloringumu, o pagrindinių maisto elementų kiekiu netgi viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintas fiziologines mitybos normas. Be to, kaip matyti iš į bylą pateikto Departamento 2018 m. sausio 12 d. rašto Nr. 2S-141, Departamentas 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl Valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtino pagal galimybes pagerintus valgiaraščius, dietiniai valgiaraščiai suderinti su gydytojų dietologų rekomendacijomis. Pareiškėjui jokiais įrodymais šių aplinkybių priešingai neįrodžius, teismas sprendė, kad maitinimas įkalinimo įstaigoje organizuotas pagal teisės aktų reikalavimus.

15. Teismas taip pat pažymėjo, kad maitinimo organizavimo ir maitinimo kokybės kontrolę vykdo tiek laisvės atėmimo įstaigos administracija (komisija), tiek ir kitos valstybės įgaliotos institucijos (pvz., Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba). Pareiškėjas į bylą taip pat nėra pateikęs ar nurodęs jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymu dėl netinkamo, nevisaverčio maisto gavimo. Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės dėl netinkamo maitinimo ir jo organizavimo nedetalizuotos ir nekonkretizuotos. Savalaikis pataisos įstaigos darbuotojų, atsakingų už nuteistųjų maitinimą, neinformavimas ar skundo pataisos įstaigai nepateikimas vėliau nebesudaro galimybių nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su maitinimo organizavimu, maisto kokybe ir pan. Departamento 2022 m. gegužės 17 d. rašte pareiškėjui buvo išaiškinta, jog jis turi kreiptis į pataisos įstaigos administraciją dėl valgiaraščių taikymo, nurodant pagal kokius valgiaraščius Pravieniškių PN-AK vykdomas maitinimas, pažymint, kad visi valgiaraščiai yra išviešinti.

16. Teismas vertino, kad pareiškėjo pateikta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės M. V. 2019 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. 1/3D-2995 kitam nuteistajam kopija nepatvirtina pareiškėjo skundo pagrįstumo, kadangi rašte nurodoma, jog 2014 m. buvo atliktas Seimo kontrolieriaus tyrimas dėl suimtųjų ir nuteistųjų dietinio maitinimo ir pastebėta, kad laisvės atėmimo įstaigose nėra pakankamai užtikrinama asmenų teisė gauti maitinimą pagal gydytojų rekomendacijas. Šios aplinkybės nėra aktualios šiame administraciniame ginče, kadangi pareiškėjui yra paskirtas dietinis maitinimas pagal gydytojų rekomendacijas. Tai, kad šiame rašte Seimo kontrolierių įstaiga nurodė po 2014 metų tyrimo įvykusius bausmių vykdymo sistemoje pokyčius ir savo teiktas pastabas bei rekomendacijas dėl nuteistųjų maitinimo organizavimo, niekaip nėra susiję su konkrečia pareiškėjo situacija.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat pateikė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės E. L. iniciatyva atlikto tyrimo 2022 m. gruodžio 8 d. pažymą Nr. 4D-2022/1-99. Įvertinęs pareiškėjo pateiktos 2022 m. Seimo kontrolierės tyrimo pažymos išvadas, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstais, kadangi pažymoje nėra nustatyta ar konstatuotas pareiškėjo ar kitų tos pačios pataisos įstaigos dietinį maitinimą gaunančių nuteistųjų teisių pažeidimas. Dėl to pareiškėjas neįrodė būtinosios viešosios civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos – neteisėtų teisingumo ministerijos ar Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų ar neveikimo.

18. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jam galėtų būti skirtas maitinimas, numatytas moterims, nes joms skirtam maitinimuisi skiriamos didesnės piniginės lėšos, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundo argumentus šiuo aspektu grindžia tik savo subjektyviais vertinimais, lygindamasis su kitos lyties asmenimis, taip siekdamas sukurti diskriminacijos jo atžvilgiu įspūdį. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui yra užtikrintas dietinis maitinimas, kuris yra suderintas su gydytojų rekomendacijomis, tinkamai subalansuotas, atitinka įstatyme numatytus pagrindinius maisto elementų kiekius ir kurie netgi viršija fiziologines patvirtintas mitybos normas. Taigi, pareiškėjo padėtis nėra blogesnė kitų tos pačios grupės asmenų atžvilgiu (pareiškėjui skirto maitinimo sudėtis turi objektyviai pateisinamą pagrindą), todėl pareiškėjo šiuo aspektu išdėstytos abejonės taip pat vertintinos kaip nepagrįstos. Be to, pareiškėjas nepateikė gydytojų išvadų, kad dietinis maitinimas jam nėra tinkamas ir būtų rekomenduojamas kitoks maitinimo valgiaraščio sudarymas.

19. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jo patirta neturtinė žala pasireiškė dideliais nepatogumais, fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, nepilnavertiškumo jausmu, teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė pažymą apie sveikatą, iš kurios matyti, kad 2016 m. gydytojui rekomendavus jam buvo skirtas dietinis maitinimas, nuo 2017 metų konsultuojamas šeimos gydytojo ir gydytojo psichiatro dėl kitų sveikatos klausimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, teigdamas, jog ginčo laikotarpiu dėl netinkamo maitinimo organizavimo ir nevisavertės mitybos patyrė neturtinę žalą, nepateikė objektyvių duomenų ir netgi nenurodė, jog būtų turėjęs virškinamojo trakto ar susijusių sveikatos problemų dėl dietinio maitinimosi. Atitinkamai pareiškėjas neįrodė ir antrosios būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – patirtos neturtinės žalos.

20. Teismas akcentavo, kad, nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės atstovų veiksmuose nenustačius būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, o pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą.

III. 21. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba šį sprendimą pakeisti.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą, nors jį ir prašė taikyti Lietuvos kalėjimų tarnyba, teismas nepagrįstai atsisakė šį terminą atnaujinti pagal esamas aplinkybes, neatkreipė dėmesio į gydytojų išvadas, pagal kurias senaties terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių (dėl (duomenys neskelbtini) konstatuotos ligos). Nors Finansų ministerijos pateikti duomenys už 2016–2022 metus patvirtina, kad Departamentui skiriami asignavimai palyginus su 2016 metais nuolat augo, tačiau anksčiau maitindamasis pagal dietinį valgiaraštį jis gaudavo įvairių vaisių bei kokybiškų ir skanių patiekalų, tuo tarpu dabar net negauna virtų bulvių, burokėlių salotų su obuoliais, tačiau nuolat gauna obuolių, kurių netoleruoja. Departamentas 2021 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. 2S3902 nurodė, kad tiksli perėjimo prie naujo maitinimo modelio Pravieniškių PN-AK data dar nėra nustatyta, o 2022 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 2S-1297 siūlė maitintis pagal 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-387 sudarytus valgiaraščius, kuriuose vietoje kiaulienos duodama vištiena. Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 11 d. rašte Nr. 7-3742 nurodė, kad nieko nežino apie Departamento 2018 m. sausio 2 d. rašte Nr. 2S-141 minimus valgiaraščius, kurių nebuvo galimybės įgyvendinti. Europos kalėjimų taisyklės numato, kad kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį (22.1 p.). Reikalavimai maitinimui, įskaitant jo minimalų energijos ir proteinų kiekį, turėtų būti apibrėžti šalies įstatymuose (22.2 p.). Maisto paruošimas ir pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus (22.3 p.). Kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.4 p.). Kiekvienam kaliniui visuomet turi būti prieinamas geriamasis vanduo (22.5 p.). Praktikuojantis gydytojas ar kvalifikuota medicinos sesuo turi paskirti dietą konkrečiam kaliniui, kai tai yra reikalinga dėl jo sveikatos (22.6 p.). Neturtinė žala kilo dėl prasto, nevisaverčio dietinio maisto, kuris nesikeičia, o teikiami produktai netoleruotini.

23. Atsakovo atstovas Finansų ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai pažymi, kad bylos dalis dėl reikalavimo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansų ministerijos, buvo nutraukta, tačiau Finansų ministerija apeliaciniame skunde yra vėl nepagrįstai nurodoma kaip atsakovo atstovas. Finansų ministerija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl ieškinio senaties taikymo.

24. Atsakovo atstovas Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių apelianto skundas netenkintas. Pirmosios instancijos teismo sprendime atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus bei motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

25. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, o kartoja tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, ir kuriuos teismas nuodugniai ir išsamiai išnagrinėjo priimdamas skundžiamą sprendimą. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas, apelianto manymu, yra neteisingas, nesudaro pagrindo jo panaikinti, nes apeliantas nepateikė jokių faktinių įrodymų, leidžiančių teigti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei turi būti naikintinas. Lietuvos kalėjimų tarnyba visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė ginčijamąjį sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų (neveikimo), nesudarant sąlygų tinkamai finansavimui, dėl ko nėra galimybės gerinti valgiaraščių ir mitybos, atlyginimo priteisimo.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priėmė pareiškėjo V. K. atsisakymą nuo skundo reikalavimo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansų ministerijos, ir šią administracinės bylos dalį nutraukė; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos, už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. liepos 29 d. dėl neturtinės žalos atlyginimo paduotas praleidus ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas skundą teismui padavė tik 2022 m. liepos 30 d. Įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2022 m. liepos 30 d. (skundo padavimo teismui dienos), teismas nenustatė atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą, nepagrįstai atsisakė šį terminą atnaujinti pagal esamas aplinkybes, neatkreipė dėmesio į gydytojų išvadas, pagal kurias senaties terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja skunde nurodytas aplinkybės dėl visaverčio dietinio maitinimo neužtikrinimo.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus, susijusius su ieškinio senaties taikymu, pažymi, kad CK 1.125 straipsnio 9 dalis (iki 2022 m. sausio 1 d. – 8 d.) nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.).

31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas su skundu dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. liepos 29 d. atlyginimo į teismą kreipėsi 2022 m. liepos 30 d., todėl pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo paduotas praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; kt.). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-781-552/2018 ir kt.).

34. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsakovo atstovui paprašius taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, šioje byloje buvo pagrindas jį taikyti daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, kadangi nenustatyta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad aplinkybė, jog pareiškėjas serga (apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad jam konstatuota (duomenys neskelbtini) liga), pateisina praleistą ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl šios ligos negalėjo kreiptis į teismą nepraleisdamas ieškinio senaties terminio.

35. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl visaverčio dietinio maitinimo neužtikrinimo, neskiriant tam pakankamo finansavimo, byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatė, jog finansavimas bausmių sistemos programoms įgyvendinti buvo skiriamas, o 2022 m. gautą finansavimą palyginus su ankstesniais metais, finansavimas netgi didėjo; patvirtinti valgiaraščiai yra visiškai subalansuoti, atitinka savo kaloringumu, o pagrindinių maisto elementų kiekiu netgi viršija Vyriausybės nutarimu patvirtintas fiziologines mitybos normas; Departamentas 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl Valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtino pagal galimybes pagerintus valgiaraščius, dietiniai valgiaraščiai suderinti su gydytojų dietologų rekomendacijomis. Kadangi pareiškėjas jokiais įrodymais šių aplinkybių nepaneigė, teismas sprendė, kad maitinimas įkalinimo įstaigoje (Pravieniškių PN-AK) organizuotas pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į bylą nepateikė ir nenurodė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymu dėl netinkamo, nevisaverčio maisto gavimo.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų ir nepateikė duomenų, kuriais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas turėtų pagrindą kitaip vertinti jo nusiskundimus nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas.

38. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti arba naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis