Legislator Case Law & Legislation
2026-01-21 Nr. AB-1755-3-64-3-02810-2025-6 AI generated

2026-01-21 Nr. AB-1755-3-64-3-02810-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2026-01-21 Nr. AB-1755-3-64-3-02810-2025-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2026-01-21 Nr. AB-1755-3-64-3-02810-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-49-552/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02810-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai (toliau – ir atsakovas, ir Prezidento kanceliarija), prašydamas panaikinti viešojo administravimo subjekto 2025 m. sausio 22 d. raštą Nr. (1D-3633)-2D-335 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo, pripažinti, kad teiginiai pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 neatitinka faktinės tikrovės ir priteisti iš atsakovo, sumokėtą žyminį (22,50 Eur) mokestį.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio – juo pareiškėjui pateikta bendro pobūdžio informacija apie atitinkamų institucijų kompetenciją nagrinėjant savivaldybių veiklos teisėtumą, o Raštas pats savaime jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukuria. Todėl teismas sprendė, kad skundas dėl Rašto panaikinimo nenagrinėtinas administracinių teismų, be to, nurodė, jog analogiška išvada darytina ir dėl nuo šio skundo reikalavimo neatsiejamo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų ir (ar) neveikimo). Taigi, teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, jį atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog pareiškėjas į Regionų administracinį teismą kreipėsi su skundu panaikinti tą patį 2025 m. sausio 22 d. raštą Nr. (1D-3633)-2D-335 ir identiškus reikalavimus reiškė 14 administracinių bylų, kuriose teismas nutartimis pareiškėjo skundus atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant pareiškėjo atskiruosius skundus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl analogiškų reikalavimų kaip ir šioje administracinėje byloje (žr., pvz., 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-488-520/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-711-968/2025; 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-764-502/2025; 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-761-463/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1133-415/2025 ir kt.), laikėsi pozicijos, jog Prezidento kanceliarijos Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas bei kiti reiškiami reikalavimai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir todėl nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl teismas vertino, kad išnagrinėtas tapatus klausimas dėl skundo (pareiškimo), kuriuo prašoma panaikinti Raštą ir įpareigoti Prezidento kanceliariją atlikti veiksmus bei pasisakyta dėl Rašto nepriimtinumo nagrinėti.

Kartu su skundu pareiškėjas pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, iš kurio matyti, jog pareiškėjas 2025 m. vasario 9 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad nors vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, minėtas žyminis mokestis pareiškėjui turėtų būti grąžintas, tačiau pagal Regionų administracinio teismo Kauno rūmų administracinės bylos Nr. eI2-8759-402/2025 duomenis, minėtas žyminis mokestis buvo užskaitytas šioje byloje ir 2025 m. kovo 6 d. teismo nutartimi jau buvo išspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas. Todėl teismas darė išvadą, kad šioje administracinėje byloje žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nespręstinas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 14 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (bet, ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjo teigimu, jam sąmoninga tyčia suvaržoma teisė teisėtu, įstatyminiu būdu apginti neteisėtai pažeistas teises / interesus, be to, teismas, užuot privalomai įvykdęs teisingumą, neapgina pareiškėjo pažeistų teisių ir interesų, o palaiko Mažeikių rajono savivaldybės administracijos netiesą. Pasak pareiškėjo, teismas / teisėjai tikslingai ir sąmoningai veikė prieš teisingumą, taip pat vilkina bylos nagrinėjimą, nes sprendžia bylą neteisingai ir ne pagal įstatymus. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas neteisėta elgsena ne tik atėmė / suvaržė jo teisę į pažeistų teisių / interesų gynybą, bet ir neteisėtai baudžia jį baudomis.

Pareiškėjas tvirtina, kad jam neteisėtai užkirsta galimybė teisėtu, įstatyminiu būdu – teismine tvarka – apsiginti, o tai yra akivaizdžiai šiurkštus, neteisėtas jo teisių ir laisvių suvaržymas bei apribojimas. Pareiškėjo nuomone, teismas / teisėjas taikė ne tas įstatymų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nuostatas, kurias turėjo taikyti (ABTĮ 5–6 str.), taip pat iškreiptai vykdo teisingumą (ABTĮ 6 str.). Pasak pareiškėjo, teismas, užuot priėmęs pareiškimą ir pradėjęs bylą, o vėliau ir jos nagrinėjimą, nesąžiningai, nutartimi atsisako tai daryti (ABTĮ 5 str.), taip pat laikosi pozicijos, jog teisėjas veikia prieš teisingą, objektyviai sąžiningą, protingą ir ekonomišką bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas / teisėjas ne tik neteisingai taiko (ABTĮ 7 str. 1 d.) nutartyje nurodytą įstatymo normą, bet ją taiko neproporcingai, tokiu būdu tenkindamas savo asmenines ambicijas (ABTĮ 6 str.), nes žino ir supranta, jog tikrieji faktai / aplinkybės paneigia neteisingą, tendencingą ir deklaratyvią išvadą (skirti baudą).

Pareiškėjas nurodo, kad teisėjui yra pasiekiami duomenys apie tik parengiamojoje bylos stadijoje (ABTĮ 5, 11 str.) gautus / vertinamus dokumentus, o skundas / pareiškimas byla tampa tik teismui priėmus šią nutartį (ABTĮ 67 str. 4 d.). Pareiškėjo vertinimu, tas pats asmuo, spręsdamas tą patį pareiškimo priėmimo klausimą, elgiasi dviprasmiškai, t. y. sąmoninga tyčia ir klaidingai taiko įstatymo normą. Pasak pareiškėjo, teisėjas neteisingai vertina faktus / įrodymus, nes nutartyje minimose bylose bylų nagrinėjimai dar nevyko, o tai yra akivaizdus teismo neklausymas įstatymų, jam neišsprendžiant pareiškimų priėmimo klausimų, be to, parengiamojoje bylos stadijoje netaikytinos ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4–6 punktų nuostatos. Todėl pareiškėjas mano, kad teismas teikia neteisingai taikomų įstatymų pagrindu suformuluotus vertinimus / išvadas (ABTĮ 56 str. 7 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus dėl analogiškų reikalavimų kaip ir šioje administracinėje byloje (žr., pvz., 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-488-520/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-711-968/2025; 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-764-502/2025; 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-761-463/2025; kt.), laikėsi pozicijos, jog Prezidento kanceliarijos Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir todėl nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, išnagrinėtas tapatus klausimas dėl skundo (pareiškimo), kuriuo prašoma panaikinti Raštą ir įpareigoti Prezidento kanceliariją atlikti veiksmus, nepriimtinumo nagrinėti. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs (žr. 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-683-815/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1053-502/2025, 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1133-415/2025, 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1214-492/2025, 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1131-822/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėti prašymai netenkinami.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas – atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius