b6e72ba1-ff48-4e2a-8c6f-0a5692eaf5ae · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr         Baudžiamoji byla Nr. 1A-137-483/2016                    Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00186-2013-7                          Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.17.1; 1.2.23.3. (S)                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,teisėjų Rūtos Mickevičienės, Svajūno Knizlerio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Daliai Lukoševičienei,vertėjaujant Ingridai Petrulienei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Vilimui,nuteistajam V.

P., gynėjai advokatei Ingridai Botyrienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimo bausme penkeriems metams;- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimo bausme deÅ¡imčiai metų.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas deÅ¡imčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.Konfiskuotas V.

P. priklausantis automobilis ,,Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, taip pat pasikėsino per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabenti narkotines medžiagas, o bÅ«tent:Nenustatytu laiku, iÅ¡ nenustatytų asmenų ir nenustatytoje vietoje V. P., įgijęs 41,083 kg kanapių dervos, jÄ laikė ir 2013 m. spalio 31 d. gabeno per Lietuvos Respublikos teritorijÄ savo automobiliu ,,Citroen Xsara Picasso“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), paslėpęs automobilio salone įrengtoje slėptuvėje iki Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto, esančio Vilniaus rajone, kelio ,,Vilnius –Minskas“ 33 kilometre, kur buvo sulaikytas muitinės pareigūnų ir jo automobilyje rastos vežtos narkotinės medžiagos.Šias narkotines medžiagas - 41,083 kg kanapių dervos, kaltinamasis neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 8 straipsnį, paslėpęs savo automobilyje ,,Citroen Xsara Picasso“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kėsinosi per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ Medininkų muitinės postÄ 2013 m. spalio 31 d. iÅ¡gabenti iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos RespublikÄ , tačiau Vilniaus muitinės Medininkų kelio posto darbuotojų buvo sulaikytas.Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadarė veikų, turinčių Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų požymių.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai neatitinka faktinių bylos aplinkybių - byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie bÅ«tų sudarę faktinį ir teisinį pagrindÄ Å¡iÄ bylÄ nagrinėjusiam Vilniaus apygardos teismui pripažinti V.

P. kaltu ir jį nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles - visų Å¡ios bylos duomenų neiÅ¡tyrė visapusiÅ¡kai ir objektyviai, jų nesugretino tarpusavyje ir nevertino jų visumos, bet - atsietai vienas nuo kito, dėl ko savo procesinį sprendimÄ grindė prielaidomis apie V. P. veikoje esančius bÅ«tinuosius inkriminuotų tyčinių nusikaltimų objektyviuosius požymius (veikas) bei kaltės turinį ir formÄ .Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu V.

P. neprisipažino kaltu bei davė iš esmės vienodus paaiškinimus dėl visų faktinių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, nurodydamas, jog 2012 m. pabaigoje, padedant pažįstamui, nusipirko automobilį, kuriuo naudojosi maždaug pusę metų, važinėjo šiuo automobiliu į užsienį, nuolat kirsdavo Latvijos - Rusijos, Lietuvos - Baltarusijos bei kitų valstybių valstybines sienas, apie mašinoje įrengtas slėptuves bei į jas sudėtas narkotines medžiagas jam nieko nebuvo ir nėra žinoma.

Nurodo, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų Å¡ias faktines aplinkybes, prieÅ¡ingai, byloje surinkti duomenys Å¡ias apelianto nurodytas aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai akcentavo tai, kad apie rastas narkotines medžiagas V. P. nieko negalėjo paaiÅ¡kinti nei jų radimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu, beje, Å¡iems faktams nepagrįstai suteikdamas V. P. įkaltinančiÄ prasmę. Nors savaime suprantama ir logiÅ¡ka, kad V.

P. negalėjo ir negali pateikti jokio paaiÅ¡kinimo dėl tų aplinkybių, kurios jam nėra žinomos. Apeliantas objektyviai negalėjo ir negali paaiÅ¡kinti nei kada, nei kokiu bÅ«du narkotinės medžiagos atsirado jo įsigytame automobilyje, tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad V. P. kaltas dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Taip pat savaime suprantama ir logiÅ¡ka, kad teismui iÅ¡kėlus klausimÄ , kada, V. P. manymu, Å¡ios narkotinės medžiagos galėjo atsirasti jo įsigytame automobilyje, V.

P., atsakydamas į tokį teismo klausimÄ , iÅ¡dėstė savo nuomonę, kad, jo manymu, jos automobilyje jau buvo jo įsigijimo metu. Tačiau, nepaisant to, kad tokiam V. P. atsakymui pirmosios instancijos teismas taipogi suteikė jį įkaltinančiÄ prasmę, tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad V. P. yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo.Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino to, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų V. P. veikoje esant tokiems Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviesiems požymiams kaip jam priklausančiame automobilyje rastų narkotinių medžiagų įgijimas bei jų laikymas.

Todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžio išvados dėl šių objektyviųjų požymių buvimo yra grindžiamos vien tik spėjimais ir prielaidomis, šias veikas nepagrįstai preziumuojant, vadovaujantis išimtinai tik pačiu narkotinių medžiagų gabenimo faktu. Šioje dalyje nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.Analizuojant bylos duomenis, kuriais Vilniaus apygardos teismas grindė savo išvadas dėl V. P. inkriminuojamų nusikaltimų subjektyviųjų požymių buvimo jo veikloje, pirmiausia, nei vienas iš teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendyje nurodytų duomenų (nei automobilį V.

P. pardavusio liudytojo K. J. parodymai, nei muitinės darbuotojo liudytojo D. L. parodymai) neįrodo, kad V. P. bÅ«tų žinojęs apie jo įsigytame automobilyje įrengtas slėptuves bei jose paslėptas narkotines medžiagas. Vilniaus apygardos teismas, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, Å¡ių bylos duomenų visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡tyrė, be to, neįvertino jų visumoje su kitais bylos duomenimis, todėl padarė iÅ¡ esmės neteisingÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie duomenys pagrindžia V.

P. kaltę padarius jam inkriminuojamus tyčinius nusikaltimus.PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame teismo nuosprendyje, apelianto V. P. tiesioginės tyčios gabenti narkotines medžiagas per Lietuvos Respublikos teritorijÄ bei jos sienÄ nepatvirtina liudytojo K. J. parodymai. Å is asmuo jo apklausos teisme metu parodė ne tik tai, kad parduodant automobilį jis jame nematė jokių slėptuvių, kaip neteisingai yra akcentuojama teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendyje, bet ir tai, kad parduodamo automobilio jis neardė ir nuodugniai jo neapžiÅ«rinėjo (priekinių automobilio sėdynių nuėmęs nebuvo, konstrukcijos netikrino).

Pastaroji minėto liudytojo nurodyta aplinkybė (ypač atsižvelgiant į tai, kad slėptuvės buvo įrengtos taip, kad nenuėmus automobilio sėdynių ir nenuardžius po automobilio sėdynėmis esančios automobilio grindų apdailos, neįmanoma jų pamatyti, tai patvirtino ir liudytojais teisme apklausti muitinės pareigūnai), kurios teismas visiškai nevertino, neįrodo V. P. kaltės padarius jam inkriminuotus tyčinius nusikaltimus, bet pagrindžia V. P. hipotetinės prielaidos, kad slėptuvės automobilyje buvo įrengtos ir narkotinės medžiagos į jas buvo įdėtos dar iki V.

P. įsigyjant šį automobilį, tikėtinumÄ .PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame teismo nuosprendyje, V. P. tiesioginės tyčios padaryti jam inkriminuotus nusikaltimus nepatvirtina liudytojais apklaustų muitinės pareigÅ«nų V. Ž. ir D. L. parodymai, kad V. P. nukreipus patikrinimui rentgeno aparatu, pastarasis pradėjo jaudintis, pasimetė, kai automobilyje buvo rastos narkotinės medžiagos, nes Å¡ie pareigÅ«nai, apklausiami teisme parodė, kad ir žmonės, nevežantys per Lietuvos Respublikos valstybinę sienÄ nieko nelegalaus, nukreipus juos muitiniam patikrinimui rentgeno aparatu, dreba, t. y. nervinasi.

Todėl V. P. reakcija į patikrinimÄ rentgeno aparatu, jei tokia ir buvo, nėra tokia neįprasta ir taip iÅ¡siskirianti iÅ¡ įprastinės kitų rentgeno aparatu tikrinamų asmenų reakcijos, kad sudarytų objektyvų pagrindÄ iÅ¡vadai, kad V. P. žinojo, jog jo automobilyje yra paslėptos narkotinės medžiagos ir tyčia tas medžiagas neteisėtai gabeno per Lietuvos teritorijÄ bei jos valstybinę sienÄ . Tačiau Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytų muitinės pareigÅ«nų parodymų, kaip ir liudytojo K.

J. parodymų, visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡tyrė, todėl jų tinkamai ir neįvertino, o skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė tik ta iÅ¡ bendro konteksto iÅ¡traukta Å¡ių liudytojų parodymų dalimi, kuri yra tinkama V. P. pareikÅ¡tam kaltinimui pagrįsti, dėl kitos Å¡ių liudytojų parodymų dalies iÅ¡ viso nepasisakydamas. Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino to, kad byloje nėra jokių duomenų, kad V. P. bÅ«tų elgęsis kaip nors neįprastai ar jaudintųsi vykdamas per Lietuvos valstybinę sienÄ ; tinkamai neįvertino to, kad patikrinimas rentgeno aparatu vyko jau po to, kai V.

P. buvo kirtęs Lietuvos valstybinę sienÄ ir praėjęs pasienio kontrolę, kuomet V. P. pats geranoriÅ¡kai sugrįžo atgal į Lietuvos teritorijÄ .Teismas visiÅ¡kai netyrė ir nevertino liudytoju apklausto muitinės pamainos virÅ¡ininko R. D., kuris V. P. pats asmeniÅ¡kai pristatė patikrinimui rentgeno aparatu ir, kuris Å¡io patikrinimo metu su V. P. praleido iÅ¡ esmės visÄ laikÄ , parodymų apie tai, kad nei patikrinimo rentgenu metu, nei po jo V. P. elgesys nebuvo niekuo iÅ¡skirtinis, V. P. nesijaudino, riÅ¡liai kalbėjo, o, turėdamas galimybę iÅ¡vykti iÅ¡ pasienio teritorijos į BaltarusijÄ , geranoriÅ¡kai sutiko su Lietuvos pareigÅ«nų muitiniu patikrinimu.

Kadangi pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai netyrė ir nevertino Å¡io liudytojo parodymų nei atskirai, nei kartu su kitais bylos duomenimis (pvz., liudytojais apklaustų kitų muitinės pareigÅ«nų parodymais), todėl padarė jokiais bylos duomenimis nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad su V. P. daugiau bendravo aukščiau nurodyti muitinės pareigÅ«nai, atlikę patikrinimÄ rentgeno aparatu, o ne - pamainos virÅ¡ininkas R. D..Visi Å¡ie teismo neįvertinti bylos duomenys rodo, jog V. P. nežinojo apie jo automobilyje įrengtas slėptuves bei jose paslėptas narkotines medžiagas, todėl jis negalėjo nei tyčia jų gabenti per Lietuvos teritorijÄ , nei tyčia jų gabenti per Lietuvos valstybinę sienÄ .Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl V.

P. tiesioginės tyčios gabenti narkotines medžiagas nepatvirtina ir bylos duomenys, gauti iÅ¡ Estijos Respublikos, kurių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog slėptuvės jo įsigytame automobilyje buvo įrengtos bÅ«tent po Lietuvos pasienyje sulaikyto automobilio pirkimo. Tačiau iÅ¡ Estijos gauta medžiaga tokių teismo iÅ¡vadų nepatvirtina. Netgi prieÅ¡ingai, jas paneigia.Pirmiausia, kaip matyti iÅ¡ Å¡ios medžiagos bei V. P. paties paaiÅ¡kinimų teisme, Estijos Respublikoje nebuvo atlikta detali automobilio apžiÅ«ra, t. y. jis nebuvo nei ardytas, nei perÅ¡viestas rentgeno aparatu, tad nei slėptuvės, nei jose sudėtos narkotinės medžiagos objektyviai negalėjo bÅ«ti nei pamatytos, nei surastos, o tai daro niekinėmis teismo iÅ¡vadas, kad slėptuvės buvo įrengtos ne iki automobilio pirkimo, bet - vėliau.

Antra, iš Estijos gautoje medžiagoje užfiksuota aplinkybė, kad tarnybiniai šunys, apmokyti aptikti narkotines medžiagas, buvo labai susidomėję automobilio salonu, kaip tik ir leidžia daryti priešingas teismo padarytoms išvadas, kad Lietuvos pareigūnų surastos narkotinės medžiagos automobilyje buvo jau muitinio patikrinimo Estijoje metu, tačiau jos nebuvo aptiktos, nes nebuvo atlikta detali šio automobilio apžiūra. Trečia, duomenys apie tai, kad automobilio salono galinė dalis ir variklis buvo aplaistyti alumi, kas, teismo vertinimu, buvo padaryta neva bandant suklaidinti tarnybinius šunis, tokios teismo nuomonės objektyviai negali pagrįsti, nes alus Estijos pareigūnų buvo pastebėtas ne tose vietose, kuriose yra įrengtos slėptuvės, o ir specialiai išdresiruotų šunų neįmanoma suklaidinti alkoholio kvapu.Tokiu būdu skundžiamo teismo nuosprendžio turinio analizė rodo, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl V.

P. kaltės padarius jam inkriminuotas sunkiÄ ir labai sunkiÄ tyčines nusikalstamas veikas, grindė ne visapusiÅ¡ko ir objektyvaus visų bylos duomenų iÅ¡tyrimo rezultatais, bet ta formalia aplinkybe, kad V. P. buvo sulaikytas su gabenamomis narkotinėmis medžiagomis, kas sÄ lygojo iÅ¡ esmės neteisingo ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimÄ . VisapusiÅ¡ka ir objektyvi visų bylos duomenų analizė, apelianto nuomone, sudaro objektyvų pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju liko nepaneigta tikimybė, jog automobilis atsitiktinai galėjo bÅ«ti įgytas su jau įrengtomis slėptuvėmis, kuriose atsitiktinai liko jose sudėtos narkotinės medžiagos.

Ir nors tokia galimybė iÅ¡ pirmo žvilgsnio atrodo mažai įtikinama, tačiau, tokie faktai, kad automobilis, iki jo patikrinimo rentgeno aparatu 2013 m. spalio 31 d., niekada nebuvo ardytas ir detaliai patikrintas, kad dar Estijos Respublikoje tarnybiniai Å¡unys užuodė narkotines medžiagas, tačiau jos dėl aukščiau detaliai aptartų priežasčių, tikėtina, ir nebuvo surastos, tokiÄ galimybę daro pakankamai įtikinama.Visos aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės ir visi aukščiau aptarti esminiai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trÅ«kumai rodo, jog pripažįstant V.

P. kaltu ir nuteisiant pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį buvo padaryti esminiai aukščiau aptarti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Å ie esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai neabejotinai sÄ lygojo iÅ¡ esmės nepagrįsto ir neteisingo nuosprendžio V. P. atžvilgiu priėmimÄ , todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, o V. P. iÅ¡teisintinas dėl visų jam pareikÅ¡tų kaltinimų (T. 4, b. l. 54-59).Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo V.

P. apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis V. P. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis. Nurodo, kad byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina jo kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, teigia, kad jo veiksmuose nėra bÅ«tinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamų veikų požymių.

Pagrįsdamas Å¡iuos teiginius, apeliantas kelia savo versijÄ , ginčija apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, bando sumenkinti jį kaltinančių liudytojų parodymų įrodomÄ jÄ vertę, sukelti abejonių dėl jų patikimumo. Tačiau byloje reikÅ¡mingos aplinkybės nustatytos laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų, tinkamai įvertinus surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad V. P. kaltė tinkamai neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis.

Nuteistasis atskirus įrodymus byloje interpretuoja savo naudai, tačiau juos vertina atsietai nuo visumos.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Å ioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2013 m. spalio 31 d., 00.26 val., Vilniaus r., Medininkų sen., kelio „Vilnius-Minskas“ 33-ame km, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, rentgeno kontrolės sistema ir apžiÅ«ros metu patikrinus iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Baltarusijos RespublikÄ važiuojančiÄ transporto priemonę - lengvÄ jį automobilį ,,Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Latvijos Respublikos pilietis V.

P., po vairuotojo ir keleivio sėdynėmis, po kilimėliais, nuėmus grindų apdailÄ , dugno ertmėse, rastos slėptuvės, kuriose buvo ruda lipnia juosta apvyniota 30 paketų su narkotine medžiaga - 41,083 kg kanapių derva. Nurodytos aplinkybės nustatytos faktiniais duomenimis, esančiais Å¡iuose įrodymų Å¡altiniuose: automobilio ,,Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-10-31 rentgenogramoje matyti, kad po vairuotojo ir keleivio kilimėliais yra įrengtos slėptuvės (T. 1, b. l. 3); 2013-10-31 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad po automobilio ,,Citroen Xsara Picasso“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo ir keleivio sėdynėmis, po kilimėliais, nuėmus grindų apdailÄ , dugno ertmėse, rasta ruda lipnia juosta apvyniota 30 paketų. Atlikus NIC testÄ , nustatyta, kad tai narkotinės medžiagos (T. 1, b. l. 6-32); teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų V. Ž. ir D. L., Vilniaus teritorinės muitinės, Medininkų kelio posto pareigÅ«nų, parodymuose, kad patikrinus V. P. automobilį, jo salone, po vairuotojo ir keleivio kilimėliais, sėdinėmis, nuėmus sėdines, kilimus ir apdailÄ , rastos įrengtos negamyklinės slėptuvės, kuriose buvo ruda lipnia juosta apklijuoti paketai su narkotine medžiaga (T. 3, b. l. 190-192);

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-11-05 specialisto išvadoje Nr. 11-3040 (13) nurodyta, kad rastuose paketuose yra narkotinė medžiaga - kanapių derva, kurios bendras svoris yra 41,083 kg (T.1, b. l. 109-110); Valstybinės įmonės ,,Regitra“ duomenyse, kad nuo 2013-04-16 sulaikyto automobilio savininkas yra V. P. (T. 1, b. l. 46-49). Byloje objektyviai nustatyta, kad V. P. savo automobiliu gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir muitinės kontrolės poste patikrinimo metu šios medžiagos buvo rastos jo automobilyje.

Å ių aplinkybių neneigia ir V. P., tačiau jis ginčija subjektyvųjį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymį – tiesioginę tyčiÄ . Nuteistasis V. P. teisiamajame posėdyje neigė žinojęs apie jo automobilyje buvusias slėptuves ir narkotines medžiagas, kelia versijÄ , kad slėptuvės buvo padarytos ir narkotinės medžiagos buvo automobilyje dar prieÅ¡ jam įsigyjant automobilį (T. 3, b. l. 220-223).Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nori taip veikti.

Asmuo už Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymÄ atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad galima bÅ«tų inkriminuoti šį požymį, nebÅ«tina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

Ä®rodymais, patvirtinančiais tokį suvokimÄ , gali bÅ«ti Å¡ių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rÅ«Å¡is, kaina, paruoÅ¡tų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, ir pan.Baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau įrodinėjimas nėra begalinis procesas. Kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikÅ¡mę teisingo sprendimo priėmimui.

Ä®rodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Vadinasi, teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas savaime Lietuvos Respublikos BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, patikrinus įrodymų patikimumÄ ir pateikus argumentus dėl jų pakankamumo.

Kaltininko keliamos versijos turi būti pagrįstos konkrečiais, bent jau minimaliais, duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.V. P. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino kaltu ir atsisakė duoti parodymus (T. 2, b. l. 68-69, 74-75). Nuteistojo V. P. teisiamajame posėdyje iškelta versija, kad slėptuvės buvo padarytos ir narkotinės medžiagos buvo automobilyje dar prieš jam įsigyjant automobilį, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, kurios nepatvirtina jokia rašytinė bylos medžiaga, be to, neįtikinama ir prieštarauja bylos medžiagai.

Liudytojas K. J., automobilio pardavėjas, teisiamajame posėdyje parodė, kad K. J. įmonė jau aštuonerius metus užsiima automobilių pirkimo-pardavimo verslu. 2012 m. gruodžio mėn. pabaigoje, Italijoje, iš Italijos įmonės „T.“ nupirko automobilį ,,Citroen Xsara Picasso“ pardavimui, o ne savo asmeniniams poreikiams. Automobilį ,,Citroen Xsara Picasso“ pardavė 2013-04-16, jame nebuvo negamyklinių slėptuvių. K. J. nematė automobilyje po vairuotojo ir keleivio vietų kilimėliais įrengtų slėptuvių, nurodė, kad Italai nedaro tokių slėptuvių (T. 3, b. l. 184-185).

Šiuos liudytojo parodymus patvirtina teisinės pagalbos prašymo pagrindu iš Estijos Respublikos mokesčių ir muitinės tarnybos gauti duomenys, kad 2013-09-01, 23.45 val., t. y. praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po automobilio pardavimo V. P., Pietų muitinės poste, Luhamaa pasienio poste, kontrolės salėje nuodugniai patikrinus automobilį ,,Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su dviem narkotikus aptikti apmokytais šunimis, draudžiamų daiktų nerasta (T. 2, b. l. 36-37, 39-41, 45-47).

Tai patvirtina ir teisinės pagalbos prašymo pagrindu Mokesčių ir muitinės tarnybos Kriminalinės policijos Tarptautinio bendradarbiavimo tarnybos inspektoriaus apklausto liudytojo J. M., dirbančio Mokesčių ir muitinės tarnybos Pietų muitinės punkto vyr. inspektoriumi, šunų vadovu, parodymai, kad 2013 m. rugsėjo mėn., vakare, Estijos pasų kontrolės punkte (išvykimo), patikrinus automobilį ,,Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su dviem narkotikus aptikti apmokytais šunimis, taip pat fiziškai, draudžiamų daiktų nerasta (T. 2, b. l. 42-44).

IÅ¡ 2013-10-16 transporto priemonės patikrinimo akto matyti, kad 2013-10-16, 17.55 val., Koidula pasienio kontrolės poste, lengvųjų automobilių patikros salėje patikrinus automobilį ,,Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su narkotikus aptikti iÅ¡mokytu Å¡unimi bei nuodugniai patikrinus transporto priemonės kėbulÄ , salonÄ , dugnÄ , variklio erdvę, draudžiamų daiktų nerasta (T. 2, b. l. 51). Tai patvirtina ir teisinės pagalbos praÅ¡ymo pagrindu Mokesčių ir muitinės tarnybos Kriminalinės policijos Tarptautinio bendradarbiavimo tarnybos inspektoriaus apklausto liudytojo T.

P., dirbančio Mokesčių ir muitinės tarnybos Pietų muitinės punkto, Koidula pasienio kontrolės posto vyr. inspektoriumi, parodymai, kad 2013 m. spalio mėn., Koidula pasienio kontrolės poste, patikrinus automobilio ,,Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratus, apžiÅ«rėjus visas tuščias kėbulo ertmes, draudžiamų daiktų nerasta (T. 2, b. l. 48-49). Nuteistasis V. P. pripažino, kad nors Estijoje jo automobilis nebuvo tikrinamas rentgeno aparatu, tačiau apie valandÄ detaliai buvo tikrinamas su Å¡unimis ir fiziÅ¡kai, automobilis buvo visiÅ¡kai apžiÅ«rėtas iÅ¡ iÅ¡orės (iÅ¡ galo, priekio, vidaus ir apačios).

Tikrinimo metu du pareigÅ«nai buvo automobilio viduje, taip pat automobilis buvo pakeltas, du pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo jo apačiÄ , padangas. Taip pat automobilį tikrino su aparatu, tačiau slėptuvių ir narkotinių medžiagų nerado. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad slėptuvės ir narkotinės medžiagos atsirado automobilyje „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne iki automobilio pirkimo, o tuo metu kai V. P. jau naudojosi automobiliu.V. P. aiÅ¡kina, kad Estijoje automobilio patikrinimo metu slėptuvės nebuvo rastos, nes automobilis nebuvo patikrintas rentgenu.

Tačiau ir tuo atveju, jeigu slėptuvės patikrinimo metu jau ir buvo, tai nepaneigia aplinkybės, kad V. P. žinojo apie slėptuves ir jose gabenamas narkotines medžiagas. Tai patvirtina V. P. elgesys 2013-09-01 Estijos pasienio poste, siekiant išvengti patikrinimo (šunims, išmokytiems aptikti narkotines medžiagas, susidomėjus automobiliu ,,Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ruošiantis patikrinti V. P. automobilį, pastarasis padidino greitį ir išvažiavo iš pasienio punkto teritorijos Estijos Respublikos link) ir suklaidinti narkotikus ieškančius šunis (transporto priemonės salono ir variklio erdvės gausus aplaistymas alumi).

Kaip jau nurodyta anksčiau, automobilį ,,Citroen Xsara Picasso“ 2013-04-16 nupirko V. P. ir jis buvo šio automobilio savininkas. V. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nupirkęs automobilį, juo naudojosi tik jis pats, šio automobilio niekam nebuvo davęs, jį laikė prie savo namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Gatvėje stovinčiame automobilyje niekas negalėjo padaryti slėptuvės.Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš liudytojo R. D., Vilniaus teritorinės muitinės, Medininkų kelio posto pareigūno, teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad kviečiant V.

P. automobilio patikrinimui, jis dar nebuvo kirtęs Lietuvos valstybės sienos, o buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, neapmokestinamų prekių parduotuvės „Duty free“ aikÅ¡telėje. R. D. nebuvo su V. P. visÄ jo automobilio patikrinimo laikÄ , tik palydėjo V. P. iki automobilio tikrinimo rentgenu vietos ir ten jį perdavė kitiems pareigÅ«nams. Nors, kai liudytojas pasakė V. P., kad nori patikrinti jo automobilį, V. P. tam neprieÅ¡taravo, nemėgino iÅ¡vengti tikrinimo, nepastebėjo, jog jis jaudintųsi ar neriÅ¡liai kalbėtų, bet pripažino, kad jau buvo tamsu (T. 3, b. l. 213-215).

Tai, kad V. P. sutiko su automobilio patikrinimu tuo metu galimai nesijaudino, paaiškintina V. P. galimu įsitikinimu, kad slėptuvės su narkotinėmis medžiagomis nebus rastos, be to, iš liudytojo R. D. parodymų matyti, kad jis nepranešė V. P., kokiu būdu bus tikrinamas jo automobilis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. P. elgesys pasikeitė, kai jam buvo pranešta, jog jo automobilis bus skenuojamas rentgeno aparatu. Tai, kad V. P. suvokė, jog gabena narkotines medžiagas, kurių kiekis labai didelis, įrodo liudytojų D.

L. ir V. Ž., Vilniaus teritorinės muitinės, Medininkų kelio posto pareigÅ«nų, dirbančių su rentgeno kontrolės sistema, parodymai apie V. P. elgesį ir reakcijÄ iki automobilio patikrinimo, t. y. praneÅ¡us V. P. apie bÅ«simÄ nuodugnų automobilio patikrinimÄ rentgenu, automobilio patikrinimo metu ir suradus slėptuves su narkotinėmis medžiagomis. Liudytojas D. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad kartais prieÅ¡ rentgenÄ jaudinasi ir sÄ Å¾iningi žmonės, bet dažniausiai pažeidėjai.

Å iuo atveju V. P. jaudulys buvo kitoks nei sÄ Å¾iningų žmonių, stipresnis. Matė kaip V. P. jaudinosi kai tik atvyko į patikrinimo zonÄ , iÅ¡ pradžių V. P. neriÅ¡liu, drebančiu balsu atsakė, kad negabena draudžiamų daiktų, nervinosi laukimo kambaryje iki automobilio ,,Citroen Xsara Picasso“ patikrinimo rentgenu ir po to, kai buvo rasti paketai, nes neaiÅ¡kiai kalbėjo ir jam drebėjo rankos. Suradus slėptuves ir narkotines medžiagas matė, kad V. P. nebuvo dėl to nustebęs (T. 3, b. l. 191-192).

Tai patvirtino ir liudytojas V. Ž., kuris parodė, kad matė kaip V. P. jaudinosi visÄ laikÄ , prieÅ¡ automobilio ,,Citroen Xsara Picasso“ patikrinimÄ rentgenu ir po to, nes jam drebėjo balsas ir rankos (T. 3, b. l. 190-191).V. P. elgesys iki automobilio patikrinimo, patikrinimo metu ir suradus slėptuves su narkotinėmis medžiagomis (akivaizdus ir pastovus V. P. nervinimasis, jaudulis, drebėjimas, tai, kad suradus slėptuves ir narkotines medžiagas V. P. nebuvo dėl to nustebęs), narkotinių medžiagų gabenimo bÅ«das, jų kiekis ir pakuotės (V.

P. vežė 30 lipnia juosta apvyniotus stačiakampio formos, t. y. tipinės narkotinių medžiagų pakuotes, briketus, ruoÅ¡damasis jas pervežti per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ kruopščiai slėpė (automobilio dugne, po apdaila, buvo įrengtos slėptuvės), gabentų narkotinių medžiagų - 41,083 kg kanapių dervos kiekis daugiau nei 300 kartų virÅ¡ijo labai didelio kiekio ribÄ (labai didelis kanapių dervos kiekis yra tuomet, kai jis virÅ¡ija 125 g)) rodo, jog V. P. suvokė, jog jis disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, siekė, kad pareigÅ«nai nesužinotų apie neteisėtai gabentÄ narkotinę medžiagÄ per Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybių sienas bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.Pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos iÅ¡vengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno narkotines, psichotropines medžiagas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai asmuo narkotines ar psichotropines medžiagas neteisėtai gamina, įgyja, laiko, gabena ir pan., taip pat Å¡ias medžiagas neteisėtai gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , tokia veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį ir 259 ar 260 straipsnį.Byloje nustatyta, kad 2013 m. spalio 31 d. V. P. neturėdamas leidimo, paslėpęs savo automobilyje ,,Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), narkotinę medžiagÄ - 41,083 kg kanapių dervÄ , tokiu bÅ«du neketindamas jos pateikti muitinės kontrolei, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ Medininkų muitinės postÄ (iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos RespublikÄ ) labai didelio kiekio narkotinę medžiagÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas Vilniaus muitinės Medininkų kelio posto darbuotojų.V.

P. neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno ir per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ pasikėsino gabenti labai didelį kiekį paslėptų narkotinių medžiagų. Tai atitinka Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje apraÅ¡ytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kvalifikuodamas V. P. veiksmus kaip neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir pasikėsinimÄ padaryti narkotinių medžiagų kontrabandÄ , t. y. kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje bei 260 straipsnio 3 dalyje, idealiÄ jÄ sutaptį.Apskųstame nuosprendyje atlikta iÅ¡sami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieÅ¡taringais duomenimis.

IÅ¡ baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamÄ jį, liudytojus, perskaitė dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumÄ .

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo V. P. parodymus. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimÄ , tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , o tuo pačiu ir iÅ¡tirtų įrodymų įvertinimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs bylos aplinkybes ir iÅ¡analizavęs byloje esančius tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad V. P. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje bei 260 straipsnio 3 dalyje.Nagrinėjamoje byloje V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį ne tik už narkotinių medžiagų gabenimÄ , bet ir jų neteisėtÄ Ä¯gijimÄ bei laikymÄ .Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos alternatyvios savarankiÅ¡kÄ teisinę reikÅ¡mę turinčios neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų sudėtys, t. y. minėtų medžiagų gaminimas ir (ar) perdirbimas, ir (ar) įgijimas, ir (ar) laikymas, ir (ar) gabenimas, ir (ar) siuntimas, ir (ar) pardavimas, ir (ar) kitoks platinimas.

Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijÄ sudaro nurodytų nusikaltimų sudėčių visuma ir bet kurios iÅ¡ nurodytų veikų padarymas gali bÅ«ti (esant visiems konkrečios sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininkÄ bausti pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį. Dėl to teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymÄ , byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvienÄ inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiÅ¡kai, o iÅ¡vesti iÅ¡ kitų Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnyje kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Å is imperatyvas gali bÅ«ti kildinamas inter alia iÅ¡ baudžiamojo proceso paskirties, asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu ir baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui (Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ Å¡ių nuostatų pažeidimai pripažįstami esminiais, o veikos, kurios yra grindžiamos ne įrodymais, bet tik prielaidomis, iÅ¡ kaltinimo Å¡alinamos (nuosprendžio dalis naikintina).V. P. inkriminuotos veikos – įgijimas, laikymas ir gabenimas. Narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Laikymas – tai narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).

Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Tam tikrais atvejais (pvz., esant grupei iš anksto susitarusių asmenų) medžiagas gali laikyti ir asmuo, kuris jų negamino ir neįgijo. Gabenimas – tai narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais (jas transportuojant, nešant su savimi ir pan.).Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad labai didelio kiekio (41,083 kg) kanapių dervos įgijimas ir laikymas V. P. baudžiamojoje byloje pripažįstami nustatytais, tačiau šios veikos nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Esminės kanapių dervos įgijimo, laikymo aplinkybės: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iÅ¡ kokio asmens įgijo kanapių dervos, kas patvirtina, kad jos visÄ laikÄ buvo kaltininko žinioje, kur jos buvo laikomas ir pan., nenustatytos. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad V. P. įgijo ir laikė narkotines medžiagas, apie tai liudija jam pateiktas kaltinimas, jog V. P. nenustatytu laiku, iÅ¡ nenustatytų asmenų ir nenustatytoje vietoje, įgijo 41,083 kg kanapių dervos, jÄ laikė ir 2013 m. spalio 31 d. gabeno per Lietuvos Respublikos teritorijÄ savo automobiliu ,,Citroen Xsara Picasso“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), paslėpęs automobilio salone įrengtoje slėptuvėje iki Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto, esančio Vilniaus rajone, kelio ,,Vilnius –Minskas“ 33 kilometre, kur buvo sulaikytas muitinės pareigūnų ir jo automobilyje rastos vežtos narkotinės medžiagos. Tai nuosprendyje iš esmės konstatavo ir pats pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad „kaltinamojo sulaikymas su jo gabenamomis narkotinėmis medžiagomis akivaizdžiai patvirtina, jog kaltinamasis šias medžiagas buvo įsigijęs, žinojo, kad jas laiko savo automobilyje ir gabena Lietuvos Respublikos teritorija iki buvo sulaikytas muitinės kontrolės poste su šiuo itin dideliu (14,083 kg) gabenamų narkotinių medžiagų kiekiu.

Kaltinamajam neigiant savo kaltę, nėra galimybių nustatyti kada, kur ir iš ko jis narkotines medžiagas įgijo ir kiek laiko laikė, tačiau neginčytinai nustačius, kad kaltinamasis buvo sulaikytas gabenant šias medžiagas, šių aplinkybių nenustatymas negali būti pagrindu laikyti, kad narkotinės medžiagos kaltinamojo nebuvo įgytos, jis jų nelaikė ir negabeno“. Vadinasi narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo aplinkybės ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatytos.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kanapių dervos įgijimo bei laikymo faktai grindžiami ne objektyviais duomenimis, o tiesiogiai preziumuojami remiantis Å¡ių narkotinių medžiagų gabenimo faktu. Å i teismo iÅ¡vados dalis nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo bÅ«du gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais neginčijamais įrodymais, esminės narkotinės medžiagos įgijimo bei laikymo aplinkybės nenustatytos, kaltinimas dėl Å¡ių veikų padarymo nekonkretus ir iÅ¡ esmės grindžiamas prielaidomis.

Tuo tarpu neginčijamas konstatavimas, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kad V. P. gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, savaime nereiÅ¡kia, jog bÅ«tent V. P. įgijo, laikė labai didelį kiekį Å¡ių medžiagų. Minėta, kad Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos turi savarankiÅ¡kÄ baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikÅ¡mę ir todėl kiekviena iÅ¡ jų turi savarankiÅ¡kÄ procesinį įrodinėjimÄ , o ne preziumuojamos („iÅ¡vedamos“) iÅ¡ kitų Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

Nagrinėjamoje byloje kaltinant V. P. neteisėtai įgijus labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir jas laikius bei nuteisus V. P. už Å¡ias veikas, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. P. nuteisimo už neteisėtÄ labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių dervos įgijimÄ ir laikymÄ naikintina.Å ioje byloje, keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį (panaikinant nuosprendžio dalį dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo), V.

P. paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė. IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad teismas V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę deÅ¡imčiai metų, t. y. minimaliÄ bausmę, numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje. Dėl to, net ir susiaurinus V. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, įvertinus gabentų narkotinių medžiagų - 41,083 kg kanapių dervos kiekį, kuris daugiau nei 300 kartų virÅ¡ija Å¡ios narkotinės medžiagos labai didelio kiekio ribÄ , jam paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.

Be to, nuteistasis V. P. neskundžia jam paskirtos bausmės.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a: Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalį: panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. P. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtÄ labai didelio kiekio narkotinių medžiagų - (41,083 kg) kanapių dervos įgijimÄ nenustatytu laiku, iÅ¡ nenustatytų asmenų ir nenustatytoje vietoje, bei jų laikymÄ .KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                            Viktoras Kažys Teisėjai                                                                         Rūta Mickevičienė          Svajūnas Knizleris