b6e6fa80-b3db-436a-b306-cebcb2c6dc51 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                                                     NuorašasPranešėjas E. Mockevičius                                           Civilinė byla Nr. 2A-50-368 /2011Teisėja G. Mataitienė                                              Proceso Nr. 2-07-3-00231-2010-1       Procesinio sprendimo kategorija 65., (S)                                                                                                         121.18.                    ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS        N U T A R T I S                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU           2011 m. sausio 24 d.        Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,kolegijos teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Rasos Bartašienės, sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui J.

P.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Šiaurės tekstilė“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Šiaurės tekstilė“ ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankas dėl skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovas UAB „Šiaurės tekstilė“ kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ ieÅ¡kiniu (1–3 b. l.) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo AB SEB bankas: 19 712,29 Lt faktoringo avanso skolos, 5 463,05 Lt faktoringo likučio skolos, 2 230,02 Lt delspinigių, 1 097,92 Lt palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas, ir pripažinti neteisėtu AB SEB bankas (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisės grÄ Å¾inimo aktÄ .

Nurodė, kad tarp Å¡alių ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) Faktoringo sutarties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Faktoringo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedo. Pažymėjo, kad atsakovas pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus vykdė tinkamai iki 2008 m. liepos mėnesio, vėliau ėmė vėluoti ir iÅ¡ viso nustojo mokėti. Atkreipė dėmesį į tai, kad faktoringo sutartis yra be regreso teisės.Å iaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 26 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino (25–26 b. l.).Atsakovas AB SEB bankas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. preliminarų sprendimÄ (29–31 b. l.).

Nurodė, kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti priteisti faktoringo avanso ir akto dėl reikalavimo teisių grÄ Å¾inimo pripažinimo negaliojančiu. Atsakovo vertinimu, jis tinkamai vykdė įsipareigojimus pagal faktoringo sutartį, 2009-01-05 elektroniniu laiÅ¡ku informavo ieÅ¡kovÄ , kad sÄ skaitos su debitoriumi UAB „Vilniaus MBC“ yra nefaktorizuotos dėl pradelsimo. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-09 nutartimi debitoriui UAB „Vilniaus MBC“ yra iÅ¡kelta bankroto byla.

Atkreipė dėmesį į tai, kad reikalavimo teisių grÄ Å¾inimÄ numato faktoringo sutartis.Å iaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 1 d. sprendimu (110–113 b. l.) panaikino Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. preliminarų sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 4 126 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 13,90 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Nurodė, kad 2009-01-05 ieÅ¡kovas buvo informuotas, kad sÄ skaitos faktÅ«ros (duomenys neskelbtini) su debitoriumi UAB „Vilniaus MBC“ nefaktorizuotos dėl pradelsimų, nes debitorius laiku su banku neatsiskaitė.

Pažymėjo, kad į BUAB „Vilniaus MBC“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä buvo įtrauktas ir ieÅ¡kovo 80 056,27 Lt kreditorinis reikalavimas. Teismo vertinimu, tai, kad bankroto byla UAB „Vilniaus MBC“ buvo iÅ¡kelta, įrodo, jog atsakovas pagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti faktoringo avansÄ , nes buvo sÄ lygos, numatytos sutarties 10 p., kurioms esant, bankas turi teisę neiÅ¡mokėti faktoringo avanso.Apeliaciniu skundu (119–125 b. l.) apeliantas UAB „Šiaurės tekstilė“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Savo praÅ¡ymÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas, priimdamas sprendimÄ , padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų bei nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos.2. Teismas netinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo pareigÄ .

3. Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo informavimo elektroniniais laiÅ¡kais apie sÄ skaitų su debitoriumi UAB „Vilniaus MBC“ nefaktorizavimo.4. Teismas skundžiamame sprendime nepagristai nurodė, kad ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, pateikti teismo posėdyje, nebuvo iÅ¡dėstyti ieÅ¡kinyje ir iÅ¡ esmės keitė faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ .5. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.6. Teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimÄ .7. Teismas pažeidė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles.8.

Teismas priteisė nepagrįsto dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (134–139 b. l.) atsakovas AB SEB bankas praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apelianto apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodomi Å¡ie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:1. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmos instancijos teisme.2. Pažymi, kad praneÅ¡imų įteikimas ieÅ¡kovui elektroninio ryÅ¡io priemonėmis yra numatytas Å¡alių faktoringo sutartyje.3.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡alių faktoringo sutarties 10 p. numatyti atvejai, kad bankas turi teisę atsisakyti iÅ¡mokėti faktoringo avansÄ .4. Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai nevertino ieÅ¡kovo pateiktų paaiÅ¡kinimų, kadangi jie nebuvo iÅ¡dėstyti ieÅ¡kinyje ar iÅ¡sakyti teisminių ginčų metu ir iÅ¡ esmės keitė faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ .5. Nurodo, kad ieÅ¡kovas nepaneigė (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisės grÄ Å¾inimo akto teisėtumo.6. Mano, kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi.7.

Pažymi, kad ieÅ¡kovo reikalavimų tenkinimas negalimas, kadangi faktoringo sutartis yra pasibaigusi.8. Atkreipia dėmesį į tai, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas pažeidė skunde nurodytas materialines teisės normas.Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neiÅ¡plečiant skundo argumentų sÄ raÅ¡o, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).Sandoriai – tai sÄ moningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.).

Sutartis yra dviÅ¡alis ar daugiaÅ¡alis sandoris. CK 6. 154 str. 1d. nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.CK 6. 903 str. 1 d. nustatyta, kad faktoringo sutartimi viena Å¡alis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai Å¡aliai (klientui) pinigus mainais už kliento piniginį reikalavimÄ , susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimÄ skolininkui (finansavimas su sÄ lyga perleisti piniginį reikalavimÄ ) ir mokėti sutartyje nustatytÄ atlyginimÄ .Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo pareigÄ .

CK 6. 166 str. įtvirtinta, jog preziumuojama, kad oferta, akceptas, jų atÅ¡aukimas ar kitoks praneÅ¡imas tapo žinomi adresatui tuo momentu, kai jie pasiekė adresato gyvenamÄ jÄ ar verslo vietÄ (buveinę), iÅ¡skyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį praneÅ¡imÄ . Byloje nustatyta, kad 2009-01-05 atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , jog debitoriaus UAB „Vilniaus MBC“ sÄ skaitos yra nefaktorizuotos dėl pradelsimo (37–40, 45–46 b. l.), praneÅ¡imai ieÅ¡kovui iÅ¡siųsti laiku ieÅ¡kovo oficialiai skelbiamu elektroniniu adresu (140 b. l.), todėl faktoringo sutarties sÄ lygos nebuvo pažeistos.

IeÅ¡kovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad negavo minėtų praneÅ¡imų. Be to, ieÅ¡kovas atsiliepime į atsakovo prieÅ¡taravimus nurodė, kad analizuojant banko pateiktus iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ elektroninio paÅ¡to apie ieÅ¡kovui siųstus laiÅ¡kus, matyti, jog atsakovas tik 2009-01-05 elektroniniu laiÅ¡ku pranešė apie debitoriaus nemokumÄ (56–57 b. l.).Pažymėtina, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu remdamasis byloje esančiais įrodymais, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos. Teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto skundo teiginių, kaip pirmos instancijos teismas privalėjo elgtis ir kÄ konstatuoti, kadangi, kaip jau buvo minėta, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo esmę, bylos duomenis, skundžiamÄ procesinių sprendimÄ turinį bei apelianto teiginių pagrindimÄ apeliaciniame skunde, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo nurodytus apeliacinio skundo teiginius pripažinti pagrįstais. Teigdamas apie bylÄ nagrinėjusio teismo nukrypimÄ nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų tyrimo ir vertinimo praktikos, apeliantas nenurodo tokį savo teiginį patvirtinančių teisinių argumentų.Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apelianto apeliacinio skundo motyvÄ , kad teismas nepakankamai motyvavo skundžiamÄ sprendimÄ , todėl pažeidė CPK 268 str. 4 d., 270 str. 4 d. 1, 4 p. CPK 268 str. 4 d. nurodyta, kad teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 str. keliamus reikalavimus.

CPK 270 str. 4 d. 1 p. įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, o šio straipsnio 4 d. 4 p. – įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas atitinka CPK 270 str. 4 d. 1, 4 p. nurodytus reikalavimus. Konstatuotina, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 str. 2 d. 1 p., jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ (CPK 328 str.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. O. v. UAB „Prekybos ir logistikos centras“, bylos Nr. 3K-3-282/2010).Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad teismas pažeidė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; ir kt.).

Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rÅ«Å¡ies, jos pakeitimo, vienos ar kitos sÄ lygos tikrosios prasmės, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Taip pat sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu.

Ä®statymo nereikalaujama, kad sutartį sudarantys asmenys vartotų tikslius teisinius terminus pavadindami sutartį ir nustatydami jos sÄ lygas, tačiau tada, kai iÅ¡ sutartinių teisinių santykių kyla ginčas, tampa aktualus teisinio sutarties kvalifikavimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje R. U. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-378/2008). Sutartiniams teisiniams santykiams kvalifikuoti visų pirma bÅ«tina nustatyti tikrÄ jį sutarties turinį, t. y. sutartį iÅ¡aiÅ¡kinti.

Tokiam ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas tikrųjų sutarties Å¡alių ketinimų ir sutartimi siekiamo tikslo nustatymas. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra jÄ sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valiÄ (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslÄ bei pobÅ«dį. Tik kvalifikavus Å¡alių sutartinius santykius joms gali bÅ«ti pritaikyta konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui debitoriui UAB „Vilniaus MBC“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras (13 b. l.).

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi UAB „Vilniaus MBC“ iÅ¡kelta bankroto byla (44 b. l.), o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Vilniaus MBC“ kreditorių sÄ raÅ¡as, į kurį įtrauktas ir ieÅ¡kovo 80 056,27 Lt kreditorinis reikalavimas (51–53 b. l.). Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nors ieÅ¡kovas atsisakė dalies savo reikalavimų ir juos pareiÅ¡kė atsakovui, tai, kad pradinis reikalavimas buvo pareikÅ¡tas debitoriui UAB „Vilniaus MBC“ liudija, jog ieÅ¡kovui buvo aiÅ¡ku kas yra jo tikrasis skolininkas.

Teisėjų kolegija sutinka su tokiÄ pirmos instancijos teismo pozicijÄ ir pažymi, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pateikia tik faktoringo sutarties interpretavimÄ , tačiau nepagrindžia savo pozicijos teisiniais argumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties laisvės principas užtikrina Å¡alims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.). Å alių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiÅ¡kai įpareigojančiu aktu, – jame nustatomos teisės ir pareigos.

Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1. 5 str.), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1. 81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6. 157 str.). Konstatuotina, kad kiti apelianto skundo teiginiai nesuformuluoja konkrečių apeliacinio skundo argumentų, todėl teisėjų kolegija juos plačiau nenagrinėja.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 320 str. apeliacinio skundo ribas nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

CPK 306 str. apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Taip pat reikia atsižvelgti į įstatymo ribojimus. Pagal CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokios aplinkybės laikomos naujomis.Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentus dėl nepagrįsto priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pirmos instancijos teismui pateikė įrodymus, jog turėjo 9 390,57 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodytas atsakovo iÅ¡laidas sumažino iki 4 126 Lt (113 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos ir pažymi, kad atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Å iuo metu galiojančios rekomendacijos patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v.

UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Atmetus apeliacinį skundÄ , vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas atsakovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina atsakovui 2 438,13 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, apeliacinio skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija    n u t a r i a : Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apelianto UAB „Šiaurės tekstilė“ (įmonės kodas 145325679) 2 438,13 Lt (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 13 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo AB SEB bankas naudai.

Kolegijos pirmininkas                                                                    Egidijus Mockevičius Teisėjai                                                                                           Rasa Bartašienė                                                                                                           Regina Agota Gutauskienė                                                                                                                                                                            Nuorašas tikras:

Teisėjas Egidijus Mockevičius