b6e4f4d4-d7fa-431d-ac84-224a40a0eecb · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-209-644/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01355-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 3 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant D. L., dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. J. ir jo atstovei advokatei V. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. J. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-4, 15-16). PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu skundÄ palaikė ir nurodė, jog laikotarpiu nuo 2018-05-27 iki 2019-08-06 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Marijampolės pataisos namų 22 bÅ«rio 2-je ir 3-je gyvenamosiose patalpose netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, o patalpų plotÄ dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Patalpose žiemÄ buvo Å¡alta, vasarÄ â€“ karÅ¡ta, bendro naudojimo patalpose (virtuvėlėje, koridoriuje, sanitariniame mazge) neįrengta vėdinimo sistema. BÅ«rio sanitariniame mazge įrengti 2 pisuarai ir 3 klozetai, Å¡iais sanitariniais įrenginiais naudojosi 64 bÅ«rio nuteistieji, dėl to susidarydavo eilės prie sanitarinių įrenginių. Tualete neužtikrinamas privatumas, nes dalinės pertvaros nėra aukÅ¡tos.

Patalpose buvo parazitų, o į skundus nebuvo reaguojama. Už rašomus skundus pareiškėjas buvo nepagrįstai baudžiamas drausminėmis nuobaudomis. Būrio auklėtojas elgėsi nepagarbiai, žemino nuteistuosius, o prižiūrėtojai neatliko savo pareigų, nuteistiesiems susimušus nesiėmė veiksmų. Pataisos namuose nuteistieji laikosi nerašytų taisyklių (subkultūros), o pareigūnai tai toleruoja. Dėl egzistuojančios subkultūros 22 būrio nuteistieji ne visada gali įsigyti prekių parduotuvėje, o maistas jiems duodamas iš pažymėtų indų.

Pataisos namų parduotuvėje nuo 2019-06-24 10 parų nebuvo galima įsigyti prekių, nes sulaikius pardavėjas, parduotuvė nedirbo. Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 28-35) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 22 bÅ«rį, kuriame minimali gyvenamojo ploto norma jam buvo užtikrinta. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl sanitarinių įrenginių trÅ«kumo nepagrįsti, nes 22 bÅ«ryje sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis iki 75 nuteistųjų.

Marijampolės PN yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl parazitų naikinimo, kuri nuolatos stebi ir prižiūri patalpas. Marijampolės PN neturi duomenų apie patalpose pastebėtus kenkėjus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pataisos namuose reguliariai atlieka patikrinimus, kurių metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Marijampolės PN nepripažįsta nuteistųjų susiskirstymo į vadinamas „kastas“, kadangi visi nuteistieji yra lygūs, o tariamas susiskirstymas yra susijęs su išskirtinai pareiškėjo suvokimu, socialiniais įgūdžiais.

PareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau nenurodo, kokių iÅ¡gyvenimų jis patyrė, kuo žala pasireiÅ¡kė. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų 22 bÅ«ryje netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2018-05-27 iki 2019-08-06.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019-04-08 sprendimu iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-2976-583/2019 pagal pareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurioje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildino dėl nuteistųjų susiskirstymo į „kastas“, maisto iÅ¡davimo iÅ¡ pažymėtų indų laikotarpiu nuo 2018-05-29 iki 2018-12-27.

Teismo sprendimas minėtoje administracinėje byloje yra įsiteisėjęs. Kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl nagrinėjamos administracinės bylos dalis dėl minėtų aplinkybių nutrauktina (ABTÄ® 103 str. 2 p.). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019-04-24 sprendimu iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-3214-320/2019 pagal pareiÅ¡kėjo A.

J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurioje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildino dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo, netinkamos oro temperatÅ«ros gyvenamojoje patalpoje Nr.

2. laikotarpiu nuo 2018-05-05 iki 2018-12-31. Teismo sprendimas minėtoje administracinėje byloje yra įsiteisėjęs. Kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl nagrinėjamos administracinės bylos dalis dėl minėtų aplinkybių nutrauktina (ABTĮ 103 str. 2 p.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, jog jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 22 bÅ«rio gyvenamosiose patalpose Nr. 2 ir Nr.

3. Gyvenamosios patalpos Nr. 2 plotas 144,92 kv. m, joje įrengtos 46 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,15 kv. m ploto. Gyvenamosios patalpos Nr. 3 plotas 28,11 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,12 kv. m ploto (b. l. 38, 41). Daroma iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamųjų patalpų dalį užėmė baldai.

Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 111.1. punktÄ skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį Nr. A-575-1731/2014).

Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 17 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

PareiÅ¡kėjas skunde neneigia, kad gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos per atveriamus langus, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl Å¡ių aplinkybių nekonstatuotini. Be to, teisės aktai nenustato, kad bendro naudojimo patalpose turi bÅ«ti įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktÄ , gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C. Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«rÄ , tačiau teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, patalpoje buvo Å¡alta arba karÅ¡ta.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad oro temperatÅ«ra neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl Å¡ių aplinkybių.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pagal Higienos normos HN 134:2015 20 punktÄ , laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų, kenkėjų veisimosi bÅ«rio patalpose. Tuo tarpu atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pataisos namuose yra periodiÅ¡kai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir pateikia duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Marijampolės PN ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis (b. l. 44-47).

Byloje nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebÅ«tų vykdomi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl kenkėjų plitimo. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiÅ¡kėjo skundus, ar pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į pataisos namų administracijÄ dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra.

Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo, o pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad bÅ«rio sanitariniame mazge buvo įrengti 2 pisuarai, 3 klozetai, kuriais naudojosi 64 bÅ«rio nuteistieji, dėl to susidarydavo eilės prie sanitarinių įrenginių. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2017-06-07 Teisingumo ministro įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę ne daugiau kaip penkiolikai asmenų, tualete – klozetas (gali bÅ«ti ir tupimas) arba pisuaras ne daugiau kaip penkiolikai asmenų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 22 būrys naudojosi sanitariniu mazgu, kuriame įrengti 3 klozetai, 2 pisuarai. Minėtais įrenginiais naudojosi 64 nuteistieji (b. l. 39). Įvertinęs būryje įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir būrio nuteistųjų skaičių, teismas sprendžia, kad sanitarinių įrenginių skaičius atitiko minėtose normose nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami. Pareiškėjas pažymėjo, kad būrio sanitariniame mazge trūko privatumo, nes tualetai netinkamai atitverti.

Tačiau teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti suteiktas nevisiÅ¡kas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, prieÅ¡ingai nei kamerų atveju, tualetais Å¡ioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y.

Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms pripažinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ grindžia aplinkybėmis, kad Marijampolės PN administracija (pareigÅ«nai) toleruoja nuteistųjų elgesio subkultÅ«rÄ bei pasiskirstymÄ Ä¯ kastas. Nurodo, kad daliai nuteistųjų, tame tarpe pareiÅ¡kėjui, maistas valgykloje pateikiamas per atskirÄ langelį pažymėtuose induose ir, nors pataisos namų administracija (pareigÅ«nai) apie tai žino, tačiau nesiima veiksmų pakeisti esamos situacijos.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo skundo argumentus dėl kastų susidarymo ir jų toleravimo iÅ¡ Marijampolės PN administracijos pusės. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pataisos namų administracija nepripažįsta nuteistųjų suskirstymo ir visi nuteistieji yra lygÅ«s. Tariamas susiskirstymas į kastas yra susijęs iÅ¡skirtinai su pareiÅ¡kėjo suvokimu, bendravimu su kitais nuteistaisiais bei socialiniais įgÅ«džiais. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai teigia, kad jis turėjo valgyti iÅ¡ pažymėtų indų, maistÄ pasiimant prie atskiro langelio.

Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad indai yra pažymėti, niekaip nelemia lygybės principo pažeidimo ir Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų, nes nėra tokių duomenų, jog atitinkamai pažymėti indai būtų išduodami tik atrinktų kalinamų asmenų grupei. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas realiai priklauso tam tikrai kastai ir dėl to patiria konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas nurodo, kad pataisos namų parduotuvėje nuo 2019-06-24 10 parų nebuvo galima įsigyti prekių, nes parduotuvė nedirbo.

Pagal BVK 92 straipsnio 1 dalį, nuteistieji turi teisę už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 punktÄ , pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Bylos duomenys patvirtina pareiÅ¡kėjo argumentus, kad dėl Marijampolės PN parduotuvės personalo netarnybinių ryÅ¡ių, nuteistieji tam tikrÄ laikÄ Marijampolės PN parduotuvėje negalėjo apsipirkti pagal nustatytÄ grafikÄ (b. l. 20). Kita vertus, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas minėtas aplinkybes dėsto abstrakčiai ir aiÅ¡kiai neįvardija, kokius konkrečiai produktus jis pageidavo ir neturėjo galimybės įsigyti Marijampolės PN parduotuvėje, kokia žala jam dėl to kilo. Teismas pažymi, jog sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimÄ byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl laikinai sutrikusios pataisos namų parduotuvės veiklos pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors neigiamos pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami. Bylos duomenys paneigia pareiškėjo argumentus, kad pataisos namuose nebuvo teisinės literatūros ir prieigos prie interneto. Iš Nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašo matyti, kad nuteistiesiems leidžiama rinktis iš 43 interneto svetainių, tame tarpe www.e-tar.lt, kurioje pateikiama teisinė informacija (b. l. 49, 50).

PareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kia pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio (neatliko savo pareigų, nereagavo į skundus, problemų nesprendė, žemino), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokie konkrečiai pareigÅ«nai su juo elgėsi netinkamai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio atmetami kaip nepagrįsti. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius į bylÄ pateikė pažymÄ apie 261,88 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ dėl nuteistųjų susiskirstymo į „kastas“ ir maisto iÅ¡davimo iÅ¡ pažymėtų indų laikotarpiu nuo 2018-05-29 iki 2018-12-27, taip pat dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo, netinkamos oro temperatÅ«ros gyvenamojoje patalpoje Nr.

2. laikotarpiu nuo 2018-05-27 iki 2018-12-31, nutraukti. KitÄ pareiÅ¡kėjo A. J. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis