b6de3521-50e7-4d71-8ebc-0cef812e61fa · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-85-368/2019 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01069-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NU T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 25 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės ir Irenos Stasiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) G.

V. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. V. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams L. U., E. G., A. V., E. V. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, dėl sandorio dalies pripažinimo apsimestiniu, negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. V. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė:

1) pripažinti galiojančia pastato-sandėlio 110/1000 dalies pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp pardavėjos atsakovės E. G. ir pirkėjų sutuoktinių ieÅ¡kovo G. V. ir atsakovės L. U.;

2) pripažinti, kad ieškovas G. V., po santuokos, 2007-03-29 nutraukimo, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė 55/1000 dalis pastato – sandėlio;

3) pripažinti apsimestine 2016-10-03 pastato – Sandėlio pirkimo – pardavimo sutartį dalyje dėl sandorio šalies (pardavėjo), nustatant, kad tikroji šio sandorio šalimi (pardavėja) yra atsakovė L. U.;

4) pripažinti negaliojančia 2016-10-03 pastato – sandėlio pirkimo – pardavimo sutartį dalyje dėl Å¡io pastato – sandėlio 55/1000 dalių perdavimo atsakovų A. V. ir E. V. bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir taikyti restitucijÄ â€“ ieÅ¡kovo G. V. nuosavybėn grÄ Å¾inti 55/1000 dalis pastato – sandėlio bei priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad bÅ«nant santuokoje su L. U. 2000 metais iÅ¡ E. G. pirko du aruodus, sumokėjo 1 000 Lt.

Su L. U. iÅ¡siskyrė 2007 metais. Kai skyrėsi aruodai nebuvo įtraukti į dalintinÄ turtÄ , nes nebuvo įteisinti. Jis naudojosi aruodais, o kai iÅ¡siskyrė sandėliu leido naudotis broliui A. V. Kai pirko aruodus su E. G. notarinės sutarties nesudarė. E. G. jokių pinigų neskolino, paskolos raÅ¡to niekas nerašė. Byloje nėra aruodų pirkimo-pardavimo sutarties, kuriÄ praÅ¡o pripažinti galiojančia. Å iÄ sutartį 2000 metais surašė E. G., kad ji parduoda G. ir L. V. aruodus ir ji nepretenduos įteisinant aruodus.

Sutartyje nebuvo numatyta, kada įteisins. Santuokos nutraukimo byloje teikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, tačiau aruodų neįtraukė į prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes nebuvo dokumentų. E. G. pinigus už aruodus sumokėjo. Nesinaudoja sandėliu gal nuo 2009 metų. Sandėliu naudojasi A. V., kuris mokėjo už elektrÄ . Neįteisino notariÅ¡kai aruodų pirkimo-pardavimo sutarties, nes neturėjo dokumentų. Po santuokos nutraukimo iÅ¡ L. U. dokumentų neprašė. Brolis su juo nesitarė, kai supirkinėjo aruodus.

E. G. raštu patvirtino, kad 2000 metais pardavė jam ir buvusiai žmonai du aruodus. Kad dalis sandėlio parduota A. ir E. V. sužinojo 2017 m. pradžioje.

2. Atsakovė L. U. su ieÅ¡kovo patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad skyrybų su ieÅ¡kovu metu turėjo ir daugiau turto, turėjo dar vienÄ sandėlį fermoje, kurį leido įsiteisinti ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas žodžiu sutiko abu aruodus palikti jai. Aruodų nusipirkę nebuvo. 2003 metais atėjo pas jÄ E. G. ir pasiÅ«lė užstatyti aruodus. Susirašė sutartį, kad ji paskolina 1 000 Lt E. G., o Å¡i, jei negrÄ Å¾ins pinigų, leidžia įteisinti aruodus. E. G. surašė 2003 m. birželio 26 d. sutartį, kitus aktus.

Suprato, kad ji, pasiraÅ¡iusi Å¡iuos raÅ¡tus, nepasidarė turto savininkė. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas neprašė leidimo naudotis aruodais, ji raktus davė jo broliui A., jie abu naudojosi. Žino, kad E. G. su E. ir A. V. sudarė aruodų pirkimo-pardavimo sutartį. Ji įsiteisinti aruodų nenorėjo. PastatÄ prižiÅ«ri A. V. Nuo 2003 metų aruodais pasinaudojo gal kartÄ , kai gyveno su ieÅ¡kovu. PrieÅ¡ sudarant notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, A. V. perdavė sandėlio inventorizacinę bylÄ , aruodų paskyrimo aktus.

Nutraukiant santuokÄ neįtraukė į sutartį aruodų, nes jie nebuvo įteisinti. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.

3. Atsakovė E. G. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad gavo du aruodus pagal likvidacinės komisijos aktÄ , jais nesinaudojo, todėl L. U. perėmė abu aruodus. IÅ¡ L. U. paėmė 1 000 Lt, įformino, kad skolinosi 1 000 Lt, pinigų negrÄ Å¾ino, tai L. U. perleido aruodus. Surašė aktus, kad perdavė inventorizacijos bylÄ , dėl pinigų paėmimo ir, kad įteisinant aruodus iÅ¡ jos (E. G.) nereikalaus jokio mokesčio. Šį susitarimÄ laikė ketinimu ateityje sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. 2003 m. birželio 26 d. surašė pinigų skolinimosi sutartį ir pastato paskyrimo akto perdavimo sutartį. Inventorizacijos bylos perdavimo-priėmimo aktÄ surašė L. U. Žinojo, kad pastato pirkimui-pardavimui reikia notarinio patvirtinimo, kurį paliko ateičiai. 2016 metais sudarant pirkimo-pardavimo sutartį pas notarÄ dalyvavo jos įgaliotas asmuo.

4. Atsakovė E. V. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dėl sandėlio tvarkė teisinius įregistravimus, kad įteisinti 1998 metais paskirtas žmonėms dalis. Kai jos vyrui A. V. L. U. perdavė dokumentus gautus iš E. G., pamatė, kad sandėlis įregistruotas Registrų centre likviduojamos (žemės ūkio bendrovės) vardu. Ji su paskyrimo aktais, kur buvo paskirtos dalys žmonėms, ėjo pas notarę aiškintis kaip teisiškai įregistruoti paskirtas sandėlio dalis ir išsiaiškino.

Žmonės įgaliojo jÄ ir L. S. atlikti teisinę registracijÄ . Pirkimus ir mokėjimus atliko vyras A. V. Vyras sandėliu naudojosi nuo 2007 metų, kai perėmė iÅ¡ L. U. Dėl sandėlio patyrė iÅ¡laidas, nes mokėjo elektros mokestį, remontavo stogÄ , tvarkė. Prie sandėlio priežiÅ«ros ieÅ¡kovas niekada neprisidėjo. 2016 m. liepos mėn. ginčo aruodų dokumentus L. U. perdavė A. V.. E. G. vardu įregistravo jos dalį pagal pateiktus dokumentus. Teisinei registracijai užteko ginčo aruodų paskyrimo E. G. akto.

Teisinę registracijÄ galėjo inicijuoti ieÅ¡kovas prieÅ¡ trylika metų. A. V. visÄ laikÄ prižiÅ«rėjo sandėlį, mokėjo už elektros energijÄ , remontavo, jei nebÅ«tų prižiÅ«rėjęs, tai bÅ«tų tas pastatas nugriuvęs. IeÅ¡kovas nebuvo prisidėjęs prie sandėlio tvarkymo, gerinimo.

5. Atsakovas A. V. su ieÅ¡kovo patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 1998 metais jis gavo dalį sandėlio pagal paskyrimo aktÄ . Iki santuokos nutraukimo L. U. buvo atsakinga už elektrÄ , turėjo sandėlio raktÄ . 2007 metais L. U. atsisakė elektros, jis persirašė ant savo vardo elektrÄ ir nusprendė perimti sandėlį. Aruodai buvo avariniai, todėl juos iÅ¡vertė. Daug investavo į sandėlį. Nuo 1998 m. iki 2007 m. sandėliu naudojosi L. U. su ieÅ¡kovu. Pirkimo-pardavimo sÄ lygas derino su L. U., nes ieÅ¡kovas nurodė, kad dėl aruodų pirkimo-pardavimo reikia kreiptis pas L. U., nes jie jai priklauso. Nuo 2007 metų ieÅ¡kovas sandėliu nesinaudojo, raktų neturėjo. 2007 metais L. U. perdavė raktus jam, o 2016 metais perdavė dokumentus, kai reikėjo įteisinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mai 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė.

7. Teismas pripažino, kad ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas dėl turtinės teisės perleidimo, o ne kaip ginčas dėl nekilnojamųjų daiktų neteisėto perleidimo. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas žinojo visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kad nuosavybės teisės į ginčo sandėlio dalį nerealizavo ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei apginti, taip pat nenurodė jokių priežasčių dėl ko praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ pats įregistruoti ginčo sandėlio dalį Nekilnojamojo turto registre.

Kadangi ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik 2017 m. rugsėjo 13 d., tai yra ne tik praleidęs sutrumpintÄ penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , bet praleidęs ir bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris pasibaigė 2017 m. balandžio 29 d., teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad esant atsakovų praÅ¡ymui, byloje yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) G.

V. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ , bylÄ perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo ir priteisti apelianto turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 8.1.Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius. Tai yra teismas pritaikė 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovo turtinių teisių gynimui, vietoje visiÅ¡ko ieÅ¡kinio senaties netaikymo reikalavimui dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo ir 10 metų ieÅ¡kinio senaties termino kitiems ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimams.

Ginčo pastatas - sandėlis nuo 1997-08-11 yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl jis yra nekilnojamasis daiktas ir Å¡ioje byloje ginčas yra dėl nekilnojamojo daikto, o ne dėl turtinės teisės. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neįvertino to, kad ieÅ¡kovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti pastato - sandėlio dalis atsakovų A. V. ir E. V. nuosavybėn buvo perduota 2016-10-03 pirkimo - pardavimo sutartimi, kuri Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke buvo iÅ¡vieÅ¡inta tik 2017-10-12, todėl nuo Å¡ios datos ieÅ¡kovas objektyviai galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ .

Taigi ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentas visiems ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimams negali bÅ«ti nustatytas anksčiau nei 2009-04-29 d., kadangi iki tos datos nekliudomai naudodamasis ginčo pastato dalimis ieÅ¡kovas negalėjo objektyviai žinoti apie jokį savo teisių pažeidimÄ . 8.2. RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad buvusius sutuoktinius ieÅ¡kovÄ ir atsakovę L. U. su atsakove E. G. siejo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo santykiai. Nė vienas įrodymas byloje nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas ar atsakovė L.

U. bÅ«tų reikalavusi iÅ¡ atsakovės E. G., kad Å¡i grÄ Å¾intų tariamÄ skolÄ . Atsakovė E. G. tuometiniams sutuoktiniams perdavė tiek aruodus, tiek jų dokumentus. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įforminta notariÅ¡kai bÅ«tent dėl atsakovės E. G. kaltės (kadangi ji savo daiktinių teisių nebuvo įregistravusi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke), todėl negalėjo sudaryti turto perleidimo sandorio notarine tvarka. Sutuoktiniai ieÅ¡kovas ir atsakovė L.

U. buvo įgiję nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris nebuvo įtrauktas į dalintino turto masę ir nebuvo padalintas tarp sutuoktinių. Tokiems reikalavimams - padalinti santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - ieÅ¡kinio senatis nėra taikoma.

9. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo G. V. apeliacinį skundÄ , atsakovė L. U. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 9.1. Teismas pagrįstai ginÄÄ Å¡ioje byloje kvalifikavo kaip ginÄÄ dėl turtinės teisės perleidimo, o ne kaip ginÄÄ dėl nekilnojamųjų daiktų neteisėto perleidimo.

IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti galiojančia sandėlio dalies pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp pardavėjos atsakovės E. G. ir pirkėjų sutuoktinių L. U. ir G. V.. Å is ieÅ¡kovo įrodinėjamas kaip sudarytas sandoris vyko 2003 m. birželio 26 d., kai buvo suraÅ¡yti dokumentai tarp atsakovių L. U. (buv. V.) ir E. G. IeÅ¡kovas taip pat buvo Å¡io sandorio Å¡alimi, kas reiÅ¡kia, jog jis sužinojo apie ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ jo sudarymo momentu - 2003 m. birželio 26 d. Tokiu bÅ«du akivaizdu, jog net bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio pageidautų ieÅ¡kovas, iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos jau buvo pasibaigęs. Be to, ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl sandorio ginčijimo, dėl nuosavybės teisių pripažinimo pareiÅ¡kė ne bylos iÅ¡kėlimo metu, bet 2017 m. gruodžio 6 d., nes pradiniu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas reikalavo priteisti iÅ¡ atsakovės L.

U. nuostolių atlyginimÄ . 9.2. Apeliantas tvirtina, jog teismas nenustatė ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios, t. y. neatskleidė bylos esmės. Apeliantas nurodo keletÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios datų: 2016-10-03, 2017-10-12 ir 2009-04-29, tačiau nesukonkretinÄ , kuriÄ iÅ¡ jų praÅ¡o laikyti ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios data. Pirmosios instancijos teismas – prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde – nustatė ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ : 2007 m. balandžio 29 d. ir laikė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apelianto (ieškovo) G. V. apeliacinis skundas atmestinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl atsakovų praÅ¡ymu pritaikytos ieÅ¡kinio senaties byloje pagrįstumo. Dėl ginčo esmės 12. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikos, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , su kurio motyvais ir iÅ¡vadomis teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

13. Bylos duomenimis nustatyta, 1998 m. vasario 26 d. likviduojamos (žemės Å«kio bendrovės) likvidacinės komisijos susirinkimo protokolu Nr. 4 atsakovei E. G. buvo paskirta grÅ«dų sandėlio, esančio (kaime), 1,98/18 dalis, tai yra 8 ir 11 aruodai (1 t., b. l. 5-16). IÅ¡ 1998 m. birželio 22 d. pastato paskyrimo akto nustatyta, kad likvidavimo komisija paskyrė atsakovei E. G. 1,98/18 dalį centrinio sandėlio (kaime), o atsakovė E. G. minėtÄ turtÄ gavo (medžiaga Nr. M-1-01-34704-17, b. l. 50). 2003 m. birželio 26 d. pinigų skolinimo sutartimi atsakovė L.

U. (buvusi V.) paskolino atsakovei E. G. 1 000 Lt; Å¡i, nesant galimybės grÄ Å¾inti skolos, pasižadėjo užstatyti du jai priklausančius aruodus, esančius grÅ«dų sandėlyje (adresu: duomenys neskelbtini); atsakovė E. G. pasižadėjo darant sandėlio inventorizacijÄ ar tvarkant kitokius dokumentus dalyvauti, tačiau nereikalauti jai priklausančios sandėlio dalies; nurodė, kad sutinka, jog aruodų teisinės registracijos metu jai priklausanti sandėlio dalis bÅ«tų registruojama L. U. (buvusios V.) vardu; atsakovė L.

U. (buvusi V.) sutiko nereikalauti iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės E. G. susijusių su sandėlio inventorizacija ir teisine registracija bei kitų dokumentų tvarkymu (2 t., b. l. 51-52). 2003 m. birželio 26 d. pastato paskyrimo akto perdavimo sutartimi atsakovė E. G. perdavė jai paskirtų aruodų grÅ«dų sandėlyje aktÄ atsakovei L. U. (buvusiai V.) (1 t., b. l. 151). 2003 m. birželio 26 d. inventorizacijos bylos Nr. 5529 perdavimo-priėmimo aktu atsakovė E. G. perdavė grÅ«dų sandėlio inventorizacijos bylÄ Nr. 5529 L.

U. (buvusiai V.) saugojimui (1 t., b. l. 152). Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-54-481/2007 nutraukta ieškovo G. V. ir atsakovės L. U. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje padalintas santuokoje įgytas turtas (1 t., b. l. 28-30). Santuokos nutraukimo byla buvo pradėta ginčo teisenos tvarka: atsakovė L. U. reiškė ieškinį G. V. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio G.

V. kaltei; ieÅ¡kinyje L. U. nurodė, kokį turtÄ santuokoje įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir pateikė reikalavimÄ dėl jo padalijimo (1 t., b. l. 63-68). Minėtoje byloje G. V. reiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį su reikalavimu padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ (1 t., b. l. 69-72). Nei L. U., nei G. V. sudarytame turto balanse, nei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo nurodytas nekilnojamasis daiktas – 1,98/18 dalis grÅ«dų sandėlio (8 ir 11 aruodai). 2007 m. rugpjūčio 1 d. akcinė bendrovė „VST“ ir atsakovas A.

V. sudarė elektros energijos pardavimo-pirkimo sutartį Nr. 617 dėl elektros energijos tiekimo į grÅ«dų sandėlį, esantį (adresu: duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 40-45). IÅ¡ pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad ginčo sandėlyje už elektrÄ nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. mokėjo atsakovas A. V. (1 t., b. l. 154-189, 2 t., b. l. 37-39). Teismo posėdžio metu atsakovai L. U., E. V., A. V. nurodė, kad 2016 m. liepos mėn. L. U. perdavė A. V. ginčo aruodų dokumentus: 1998 m. ginčo aruodų paskyrimo E. G. aktÄ , inventorizacijos bylÄ , inventorizacijos bylos perdavimo-priėmimo aktÄ . 2016 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-11620 atsakovė E. G., pagal įgaliojimÄ atstovaujama L.

S., pardavė atsakovui A. V. 110/1000 dalis pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 110/1000 dalis pastato-svarstyklių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 110/1000 dalis kitų inžinerinių statinių-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (adresu: duomenys neskelbtini) už 150 Eur (1 t., b. l. 139-150). Nekilnojamojo turto registre minėtas turtas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė atsakovų E. V. ir A. V. vardu. IÅ¡ Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o su istorija nustatyta, kad minėtos 110/1000 dalys turto pagal 1998 m. birželio 22 d. aktÄ priklausė atsakovei E. G., kuri nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre įregistravo pagal 2016 m. rugpjūčio 4 d. asmens praÅ¡ymÄ ;

įraÅ¡as apie atsakovės E. G. nuosavybės teisę galiojo nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2016 m. spalio 12 d. (1 t., b. l. 18-27). Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. R. 2017 m. gegužės 12 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ E. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį pagal G. V. pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodyta, kad E. G. pardavė jai nebepriklausančiÄ sandėlio dalį.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė I. Z.-S. 2017 m. gegužės 31 d. nutarimu atsisakė patenkinti G. V. skundÄ dėl tyrėjos M. R. 2017 m. gegužės 12 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ panaikinimo. Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi atmestas G. V. skundas panaikinti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės I. Z.-S. 2017 m. gegužės 31 d. nutarimÄ (medžiaga Nr. M-1-01-34704-17, b. l. 1-6, 97-98, 126-129).

Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. R. 2018 m. kovo 9 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį pagal G. V. pareiÅ¡kimÄ dėl civilinėje byloje Nr. e2-207-457/2018 pateiktų suklastotų dokumentų (2003 m. birželio 26 d. pinigų skolinimo sutartis, pastato paskyrimo akto perdavimo sutartis ir inventorizacijos bylos perdavimo-priėmimo aktas) (medžiaga Nr. M-1-01-00065-18, b. l. 1-7).

14. Apeliantas teigia, jog teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Apelianto nuomone, teismas turėjo aplamai netaikyti ieškinio senaties, nes šioje byloje ginčas yra dėl nekilnojamojo daikto, o ne dėl turinės teisės.

15. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2003 m. birželio 26 d. pinigų skolinimo sutartimi atsakovė L. U. (buvusi V.) paskolino atsakovei E. G. 1 000 Lt; Å¡i, nesant galimybės grÄ Å¾inti skolos, pasižadėjo užstatyti du jai priklausančius aruodus, esančius grÅ«dų sandėlyje (adresu: duomenys neskelbtini); atsakovė E. G. pasižadėjo darant sandėlio inventorizacijÄ ar tvarkant kitokius dokumentus dalyvauti, tačiau nereikalauti jai priklausančios sandėlio dalies; nurodė, kad sutinka, jog aruodų teisinės registracijos metu jai priklausanti sandėlio dalis bÅ«tų registruojama L.

U. (buvusios V.) vardu; atsakovė L. U. (buvusi V.) sutiko nereikalauti iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės E. G. susijusių su sandėlio inventorizacija ir teisine registracija bei kitų dokumentų tvarkymu (2 t., b. l. 51-52). 2003 m. birželio 26 d. pastato paskyrimo akto perdavimo sutartimi atsakovė E. G. perdavė jai paskirtų aruodų grÅ«dų sandėlyje aktÄ atsakovei L. U. (buvusiai V.) (1 t., b. l. 151). 2003 m. birželio 26 d. inventorizacijos bylos Nr. 5529 perdavimo-priėmimo aktu atsakovė E. G. perdavė grÅ«dų sandėlio inventorizacijos bylÄ Nr. 5529 L.

U. (buvusiai V.) saugojimui (1 t., b. l. 152). Taigi, visuma byloje esančių įrodymų patvirtina faktÄ , kad E. G. už paskolintų 1000 Lt sumÄ perleido atsakovei L. U. teisę į teisiÅ¡kai neįformintus grÅ«dų aruodus, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad ginčas byloje kilęs ne dėl nekilnojamojo daikto perleidimo, o dėl turtinės teisės perleidimo.

16. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neįvertino to, kad ieÅ¡kovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti pastato - sandėlio dalis atsakovų A. V. ir E. V. nuosavybėn buvo perduota 2016-10-03 pirkimo - pardavimo sutartimi, kuri Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke buvo iÅ¡vieÅ¡inta tik 2017-10-12, todėl nuo Å¡ios datos ieÅ¡kovas objektyviai galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ . Apelianto nuomone, ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentas visiems ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimams negali bÅ«ti nustatytas anksčiau nei 2009-04-29, kadangi iki tos datos nekliudomai naudodamasis ginčo pastato dalimis ieÅ¡kovas negalėjo objektyviai žinoti apie jokį savo teisių pažeidimÄ .

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.129 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.

Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2017 m. vasario 3 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

18. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Taigi ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimÄ .

19. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ , nustatoma pagal to asmens nurodymÄ ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimÄ , pagrįsti ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieÅ¡kinio senaties terminu, o ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

Taip pat kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas G. V. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino žinojęs visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jog nuosavybės teisės į ginčo sandėlio dalį nerealizavo ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei apginti, kas reiÅ¡kia, jog apeliantas nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir apdairus asmuo. Apeliantas nenurodė jokių priežasčių dėl ko praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ pats įregistruoti ginčo sandėlio dalį Nekilnojamojo turto registre, todėl vertinti apelianto elgesį kitaip nei jį įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

21. Apeliantas taip pat teigia, kad buvo perleista bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri po santuokos nutraukimo transformavosi į dalinę nuosavybę. Nurodo, kad ieškinio senaties pradžia negali būti nustatyta anksčiau nei 2009-04-29. Tokius apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai ir sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia ieškovo reikalavimams skaičiuotina, ne nuo 2009-04-29, 2016-10-03 (kai buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis), ar 2017-10-12 (nuo Nekilnojamojo turto registre išviešinimo momento), o nuo Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimo nutraukti ieškovo G.

V. ir atsakovės L. U. santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu įsiteisėjimo dienos - 2007 m. balandžio 29 d. Pabrėžtina, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu bÅ«du (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Santuokos nutraukimas yra vienas iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuokÄ , be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Å ios taisyklės iÅ¡imtys galėtų bÅ«ti taikomos tik iÅ¡skirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso Å¡alių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimÄ priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; 2017 m. kovo 24 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017; 2018 m. vasario 15 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018).

22. Akcentuotina, kad teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrÄ turtÄ reiÅ¡kia konstatavimÄ , kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikÅ¡ti naujo ieÅ¡kinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galiÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010).

Tiek Å¡alys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai bÅ«tų iÅ¡spręsti santuokos nutraukimo byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011), o jeigu vėliau paaiÅ¡kėja, kad kažkoks turtas nebuvo padalintas – taikomas proceso atnaujinimo institutas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018).

23. Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, apeliantas jokių pretenzijų dėl santuokoje įgyto turto (ar turtinių teisių) grÅ«dų sandėlio, esančio (kaime), 1,98/18 dalies, tai yra 8 ir 11 aruodų atžvilgiu ne tik, kad santuokos nutraukimo byloje, bet ir praėjus 10 metų, po santuokos nutraukimo nereiÅ¡kė. IeÅ¡kinį G. V. pareiÅ¡kė tik 2017 m. rugsėjo 13 d., tai yra ne tik praleidęs sutrumpintÄ penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (nutarties 17 punktas), bet praleidęs ir bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris pasibaigė 2017 m. balandžio 29 d. dėl to, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai Å¡ios bylos kontekste neturi teisinės reikÅ¡mės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 25. Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto priteistinos atsakovės turėtos 302,50 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

26. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apelianto G. V. 302,50 Eur (tris Å¡imtus du eurus 50 ct) atsakovei L. U. teisinės pagalbos iÅ¡laidų turėtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Egidijus Mockevičius Rasa BartaÅ¡ienė Irena StasiÅ«nienė