b6dd4b76-aee1-4e4d-9689-5bfa2df05d98 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio ir Nijolės SuÅ¡inskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui Vyteniui Urbonavičiui, atsakovės atstovei Izoldai Baikienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei L. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depo skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo V.

P.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 2–3), praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – Komisija) 2013-01-08 iÅ¡vadÄ Nr. 3EK(13.4)-2 „Dėl V. P. profesinių susirgimų“ ir įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo spręsti profesinės ligos nustatymo klausimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nesutiko su Komisijos iÅ¡vada, kurioje pareiÅ¡kėjo darbuotojui V.

P. diagnozuota: profesinė abipusė SI radikulopatija, L5 kairioji radikulopatija, L4 dešinioji radikulalgija, tarpslankstelinė krūtinės ir juosmeninės dalies osteochondrozė ir spondilioartrozė, juosmens srities tarpslankstelinių angų stenozė, dešinioji L3–L4 tarpslankstelinė disko išvarža, sukelta ilgalaikės viso kūno vibracijos. Pareiškėjo teigimu, tokia išvada yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina, nes nėra nustatyto priežastinio ryšio tarp V. P. diagnozuotų susirgimų ir kenksmingų veiksnių.

PaaiÅ¡kino, kad V. P. pradėjo dirbti 1963 m. Å¡ilumvežio maÅ¡inisto padėjėju ir Å¡iose pareigose dirbo 10 mėnesių. Tuo metu Lietuvos geležinkeliuose buvo eksploatuojami TEP60 markės Å¡ilumvežiai ir kiti lokomotyvai. 2004 m atlikti TEP60 Å¡ilumvežiuose vibracijos matavimai rodo, kad jie nevirÅ¡ija nustatytų leistinų ribinių dydžių pagal Lietuvos higienos normÄ HN 51:2003 visose veikimo kryptyse. HN leidžiami dydžiai 109–127 dB, iÅ¡matuoti dydžiai 26–100 dB. Vėliau pagrindinė V.

P. darbo vieta buvo susijusi su darbu Vengrijos gamybos dyzeliniuose D1 markės traukiniuose. Atlikti vibracijos dydžio 2007 m. matavimai pagal Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatus (Žin., 2004, Nr. 41-1350) patvirtina, kad viso kÅ«no vibracijos dydis nevirÅ¡ija nustatytų leistinų ribinių normų. Be to, Vilniaus lokomotyvų depo buvusiam darbuotojui V. P. pagal privalomas medicininio sveikatos tikrinimo iÅ¡vadas dirbti buvo leidžiama, galimų sveikatos sutrikimų dėl vibracijos nenustatyta.PareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.Atsakovė Komisija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 33–39) nurodė, kad kenksmingas darbo aplinkos veiksnys (vibracija) virÅ¡ijo leistinus ribinius dydžius, o III lygio neurologams diferencijavus neurologinės patologijos diagnozes, kurių iÅ¡vados Komisija negali paneigti, V.

P. diskogeninė radikulopatija pripažinta profesine liga, nes tarp jos ir darbo aplinkos veiksnių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Komisija paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodytų duomenų, jog V. P. darbo aplinkoje viso kÅ«no vibracijos dydis nevirÅ¡ija nustatytų leistinų ribinių normų, patvirtintų 2004-06-08–2004-06-21 atliktuose matavimuose ir Profesinės rizikos nustatymo kortelės Nr. 12, kurioje nustatyta rizika įvertinta kaip priimtina, V. P. bylos svarstymo metu nebuvo pateikęs. Komisija, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-12-15 sprendimÄ , įvertinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VÅ¡Ä® Kauno klinikos neurologijos skyriaus medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä , pripažino diskogeninę radikulopatijÄ profesine liga.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo teismui pateiktas 2004 m. birželio 8–12 d. visÄ Å¾mogaus kÅ«nÄ veikiančios vibracijos matavimo protokolas Nr. 22/2004-2KV negali pakeisti atsakovės padarytos iÅ¡vados dėl V. P. diagnozuotos diskogeninės radikulopatijos pripažinimo profesine liga, nes jis ilgÄ laikÄ dėl savo darbo pobÅ«džio buvo veikiamas vibracijos, dėl to susirgo profesine liga. PaaiÅ¡kino, kad Komisija analizavo turimus duomenis dėl leistinų vibracijos normų virÅ¡ijimo ir įvertino visas aplinkybes, iÅ¡ kurių labai svarbi yra ta, kad V.

P. buvo veikiamas ilgalaikės vibracijos.              Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 28–29) prašė atsižvelgti į jo sveikatos bÅ«klę ir teisingai tai įvertinti. Pažymėjo, kad profesinės ligos pasekmė tarnybinė vibracija, akustinis triukÅ¡mas, darbas naktį ir pamainomis. Dirbdamas pas pareiÅ¡kėjÄ 42 metus, tapo invalidu.              Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes.

             Skundas atmestinas.              Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-12-15 sprendime, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. I-3271-624/2011 pagal V. P. skundÄ dėl Komisijos 2011-05-30 iÅ¡vados Nr. S-(14.2)-301 „Dėl profesinės ligos tyrimo“ ir įpareigojimo iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti klausimÄ dėl jo profesinės ligos nustatymo, tenkino V. P. skundÄ iÅ¡ dalies ir panaikino „Komisijos 2011-05-30 sprendimo Nr. S(14.2)-301 „Dėl profesinės ligos tyrimo“ dalį, kurioje pasisakyta, kad V.

P. ligų diagnozė, susijusi su nervų ligomis, priskiriama atvejams, kai nustatomi keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas, ir įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinę darbo medicinos ekspertų komisijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjui V. P. profesinės ligos, numatytos Profesinių ligų sÄ raÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-30 Nr. 1198 (2009-05-06 nutarimo Nr. 379 redakcija), 5 skyriaus, kuriame nurodytos ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių, eilės sÄ raÅ¡o Nr. 5.19.

– „Juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios viso kÅ«no vibracijos“, diagnozavimo klausimÄ â€œ. Sprendimas įsiteisėjo 2012-01-02. Ir aktualioje minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-30 nutarimo Nr. 1198 redakcijoje įtvirtinta ta pati 5.19 punkto norma, kaip ir 2009-05-06 galiojusioje redakcijoje.              Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. V-37 (2009-05-26 įsakymo Nr. V-409 redakcija) 10.3 punktas nustato, kad Komisija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę siųsti asmenis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas papildomai iÅ¡tirti ir patikslinti diagnozę.

Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija 2012-02-22 raÅ¡te Nr. S-(14.2)-100 ir 2012-03-22 raÅ¡te Nr. S-(14.2)-101 kreipėsi į Å ilainių pirminės sveikatos priežiÅ«ros centrÄ ir nutarė siųsti V. P. atlikti III lygio neurologo konsultacijÄ (Vilniaus universiteto SantariÅ¡kių klinikos, Kauno medicinos universiteto klinikos, Klaipėdos miesto klinikos), siuntimo konsultacijai kreipiantis į savo Å¡eimos gydytojÄ (Komisijos byla, t. 2, b. l. 41–42, 43–44).              Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VÅ¡Ä® Kauno klinikos neurologijos skyriaus medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e Nr. A-2289969 (2012) V.

P. (hospitalizuotas laikotarpiu nuo 2012-05-25 iki 2012-06-08) buvo nustatytos šios diagnozės: „Pagrindinė liga: juosmeninio kryžmens rezginio ligos, (TLK-10 kodas) G54.1; radikulopatija M54.1.; Lydinčios ligos: išsėtinė (dauginė) sklerozė G35; hipertenzinė širdies liga (kardiopatija) be (stazinio) širdies (kraujotakos) nepakankamumo I11.9; Diagnozė: abipusė SI radikulopatija, L5 kairioji radikulopatija, L4 dešinioji radikulalgija, lėtinė torakoliumbopatija, tarpslankstelinė krūtininės ir juosmeninės dalies osteochondrozė ir spondiloartrozė, juosmens srities tarpslankstelinių angų stenozė, dešinioji L3-L4 tarpslankstelinė disko išvarža; išsėtinė sklerozė, progresuojanti (neaktyvi); išeminis smegenų insultas (2011-07); abipusis lėtinis kochlearinis neuritas;

             pirminė hipertenzija II0 (R-4), hipertenzinė kardiopatija“ (Komisijos byla, t. 2, b. l. 38–39). Komisija 2013-01-08 sprendime Nr. 3EK(13.4)-2, remdamasi minėta iÅ¡vada, pripažino, diskogeninę radikulopatijÄ profesine liga. Diagnozė: profesinė abipusė SI radikulopatija, L5 kairioji radikulopatija, L4 deÅ¡inioji radikulalgija, tarpslankstelinė krÅ«tinės ir juosmeninės dalies osteochondrozė ir spondilioartrozė, juosmens srities tarpslankstelinių angų stenozė, deÅ¡inioji L3-L4 tarpslankstelinė disko iÅ¡varža, sukelta ilgalaikės viso kÅ«no vibracijos (b. l. 11–13).Komisija sprendimÄ priėmė balsų dauguma, t. y.

Å¡eÅ¡iems balsavus – už, trims – prieÅ¡ ir vienam susilaikius (b. l. 68–71) PareiÅ¡kėjas nesutinka su Komisijos iÅ¡vada dėl V. P. pripažintos diskogeninės radikulopatijos profesine liga, nes nėra nustatyto priežastinio ryÅ¡io tarp diagnozuotų susirgimų ir kenksmingų veiksnių. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau – DSSÄ®) nustatyta, kad profesinė liga – tai Å«mus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga (2 straipsnio 28 dalis); profesinės ligos skirstomos pagal pasireiÅ¡kimo laikÄ ir požymius:

1) lėtinė profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių per tam tikrÄ darbo laikÄ ;

2) Å«mi profesinė liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba per vienÄ darbo dienÄ ) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai), pasižymintis Å«miu poveikiu (DSSÄ® 42 straipsnio 4 dalis.IÅ¡ DSSÄ® nuostatų matyti, kad susirgimas bÅ«tų pripažintas profesiniu, turi bÅ«ti nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp diagnozuoto susirgimo ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių. Ūmaus ar lėtinio darbuotojo sveikatos sutrikimo, kurį sukelia vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, pripažinimas profesine liga nėra savitikslis – tokio pobÅ«džio fakto nustatymas yra prielaida įgyvendinti teisę gauti netektų pajamų kompensacijÄ â€“ ligos dėl profesinės ligos paÅ¡alpÄ , netekto darbingumo vienkartinę ar periodines kompensacijas – pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ .IÅ¡ 2006-03-23 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. 06-02-013 matyti, kad profesinės ligos tyrimo komisija nustatė, jog pareiÅ¡kėjo profesija – dyzelinio traukinio maÅ¡inistas.

Bendras darbo stažas 42 metai, susijęs su profesinės rizikos veiksniais – 41 metai. PareiÅ¡kėjo veikla: nuo 1967 m. gegužės mėnesio iki 1972 metų lapkričio mėnesio dirbo dyzelinio traukinio maÅ¡inisto padėjėju, nuo 1972 metų lapkričio mėnesio iki 2004 m. spalio mėnesio – dyzelinio traukinio maÅ¡inistu. Dirbdamas dyzelinių traukinių maÅ¡inistu ir maÅ¡inisto padėjėju jis buvo veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių – visÄ kÅ«nÄ veikiančios vibracijos, kuri 2006-03-14 atlikus matavimus ant maÅ¡inisto kabinos grindų, virÅ¡ijo ribinę kasdienio veikimo vertę, ir triukÅ¡mo, virÅ¡ijančio leistinÄ ribinę vertę (b. l. 40–45).Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „privalomuosius higienos normatyvus bei taisykles, reglamentuojančias fizinių ir juridinių asmenų veiklÄ , nustato Visuomenės sveikatos saugos reglamentas (higienos norma)“.Remiantis Å¡ia nuostata, sveikatos apsaugos ministras 2003-12-31 įsakymu Nr. V-791 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN 51:2003 „VisÄ Å¾mogaus kÅ«nÄ veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“.

Joje įtvirtinta, kad viso kÅ«no vibracija – vibracija, perduodama per stovinčio, sėdinčio ar gulinčio žmogaus atramos pavirÅ¡ius į jo kÅ«nÄ ir veikianti visÄ jo organizmÄ (3.1 punktas). Nepalankus vibracijos poveikis – vibracijos poveikis, sukeliantis sveikatos sutrikimus ar ligÄ , mažinantis darbingumÄ ir komfortÄ . Jis vertinamas pagal atitinkamus higieninius, psichofiziologinius ir kitus kriterijus (3.15 punktas). Leidžiamas vibracijos dydis – vibracijos dydis, kuris, veikdamas žmogų visÄ gyvenimÄ , nesukelia sveikatos sutrikimų ar ligos ir neblogina jo gyvenimo sÄ lygų (3.16 punktas).

Å ios higienos normos 1 priede „VisÄ Å¾mogaus kÅ«nÄ veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“ patvirtinti „Didžiausi leidžiami greičio dydžiai ir lygiai“.        Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2004-03-02 įsakymu Nr. A1-55/V-91 patvirtino Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatus, kurių 2 priede patvirtinta „VisÄ kÅ«nÄ veikianti vibracija“.

Å ame priede pateikiami kriterijai, kaip vertinamas veikimas kÅ«nui ir atliekami matavimai. PareiÅ¡kėjas teismui pateikė Higienos instituto Darbo medicinos centro 2004-06-08–21 visÄ Å¾mogaus kÅ«nÄ veikiančios vibracijos matavimo protokolÄ Nr.22/2004-2KV iÅ¡ kurio matyti, kad TEP60 Å¡ilumvežiuose buvo atlikti vibracijos matavimai (b. l. 6–10). Kaip matyti iÅ¡ pateiktos VisÄ Å¾mogaus kÅ«nÄ veikiančios vibracijos ir vibrogreičio matavimo rezultatų lentelės (b. l. 7–10), Å¡ilumvežyje TEP 60 Nr. 923 2004-06-10 buvo atliktas matavimas, be kita ko, ir maÅ¡inisto padėjėjo darbo vietoje prie variklio:

Å¡ilumvežiui stovint su veikiančiu varikliu, Å¡ilumvežiui važiuojant 40 km / h greičiu, Å¡ilumvežiui važiuojant 80 km / h greičiu, Å¡ilumvežiui važiuojant virÅ¡ 80 km / h ir Å¡ilumvežiui važiuojant į kalnÄ 20 km/ h greičiu X, Y ir Z aÅ¡imis, iÅ¡matuoti dydžiai nuo 26 iki 100 dB. PareiÅ¡kėjas, remdamasis Å¡iais duomenimis teigia, kad jie patvirtina, jog nustatyti matavimai nevirÅ¡ija nustatytų leistinų ribinių dydžių pagal higienos normÄ HN 51:2003 ir Å¡ie matavimai taikytini visiems to tipo Å¡ilumvežiams, nes jie gaminami identiÅ¡kai.

V. P. nuo 1963 m. liepos iki lapkričio mėnesio, t. y. keturis mėnesius dirbo su minėto tipo Å¡ilumvežiu. Taigi, net ir įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjo pateikti duomenys patvirtintų, jog nebuvo virÅ¡yti nustatyti leistini vibracijos ribiniai dydžiai Å¡ilumvežyje TEP 60, tačiau atsižvelgtina, kad su Å¡io tipo Å¡ilumvežiu V. P. dirbo prieÅ¡ 50 metų ir tik labai trumpÄ laikÄ - 4 mėnesius, o veikiamas profesinės rizikos veiksnių, įskaitant ir viso kÅ«no vibracijÄ , iÅ¡dirbo 41 metus, todėl minėtas 2004-06-08–21 visÄ Å¾mogaus kÅ«nÄ veikiančios vibracijos matavimo protokolas Nr.22/2004-2KV negali paneigti Komisijos iÅ¡vados.

PareiÅ¡kėjas teismui pateikė ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos Dyzelinių traukinių depo 2007-09-03 Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 12 (b. l. 21–24), kurioje buvo įvertinti profesinės rizikos veiksniai, įskaitant ir visÄ kÅ«nÄ veikiančiÄ vibracijÄ . Kortelėje nustatyta, kad Å¡io rizikos veiksnio rizika priimtina. PareiÅ¡kėjas, remdamasis Å¡iais duomenimis, teigia, kad atlikti vibracijos dydžio 2007 m. matavimai nevirÅ¡ijo Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatuose įtvirtintų leistinų ribinių normų, Å¡ie tyrimai yra tikslesni ir teisingesni nei 2006 m. atlikti tyrimai.

Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte konstatuota, kad V. P. buvo veikiamas sveikatai kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, t. y. vibracijos, kuri atlikus 2006-03-14 matavimus, ant maÅ¡inisto kabinos grindų, virÅ¡ijo ribinę kasdieninio veikimo vertę. Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ių duomenų teisingumu ir remtis pareiÅ¡kėjo pateiktais duomenimis, nes nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas 2006 m. atliktus tyrimus bÅ«tų užginčijęs ar jie bÅ«tų neteisingi. DSSÄ® 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad „Kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo organizmÄ gali sukelti ligÄ ar profesinę ligÄ ir kurio poveikis gali bÅ«ti pavojingas gyvybei.“ Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalį ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Komisija.

Komisijos veiklÄ reglamentuoja Komisijos nuostatai, patvirtinti sveikatos apsaugos ministro 2008-01-16 įsakymu Nr. V-37, kurių 9 punkte nustatytos Komisijos funkcijos, be kita ko, spręsti ginčytinus klausimus, susijusius su profesinių ligų nustatymu dalyvaujant suinteresuotiems asmenims (9.2 punktas), atlikti kompleksinę dokumentinę analizę ir suraÅ¡yti iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo (9.3 punktas). Kompleksinė dokumentų analizė reiÅ¡kia tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , pagal Profesinių ligų nustatymo kriterijus turi kompleksiÅ¡kai įvertinti duomenis apie įtariamo susirgus profesine liga asmens ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidÄ (profesijÄ , darbo pobÅ«dį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumÄ bei trukmę ir kt.), profesinės ligos klinikÄ , asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis, panaÅ¡ių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimÄ Ä¯monėje, esant reikalui naudotis Komisijos nuostatuose nurodytomis savo teisėmis dėl papildomos medžiagos surinkimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-2817-11).

Teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad nėra nustatyto priežastinio ryšio tarp V. P. diagnozuotų susirgimų ir kenksmingų veiksnių, kadangi 2013-01-08 išvadoje Nr. 3EK(13.4)-2 „Dėl V. P. profesinių susirgimų“ nurodyta diagnozė diskogeninė radikulopatija ir pažymėta, kad ji sukelta ilgalaikės viso kūno vibracijos. Taigi, viso kūno vibracija pagal Darbuotojų apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatus yra priskiriama kenksmingiems veiksniams ir V. P., veikiamas vibracijos dirbo 41 metus.

Atsakovės atsiliepime taip pat nurodyta, kad V. P. diskogeninė radikulopatija pripažinta profesine liga, nes ji yra tiesioginiame ryšyje su darbo aplinkos veiksniais. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė taip pat patvirtino, jog Komisijos nuomone, tarp nustatytos diagnozės ir ilgalaikės viso kūno vibracijos neabejotinai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovė nurodė, jog Komisija negali paneigti III lygio neurologo konsultacijos išvados ir laikosi nuostatos, kad pagrindinė liga yra juosmeninio kryžmens rezginio ligos, G54.1; radikulopatija M54.1, o lydinčios ligos – išsėtinė (dauginė) sklerozė G35, hipertenzinė širdies liga (kardiopatija) be (stazinio) širdies (kraujotakos) nepakankamumo 111.9.Teismo posėdyje, kaip specialistas, buvo apklaustas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos neurologijos skyriaus sektoriaus vadovas K.

P.. Specialistas paaiÅ¡kino, kad ilgalaikė vibracija yra vienas iÅ¡ lemiamų veiksnių, įtakojančių stuburo ligas. Esant diagnozuotoms kelioms ligoms, dominuojanti ligÄ nustatoma pagal ligos progresavimÄ bei jos simptomus, labiausiai įtakojančius asmens sveikatos bÅ«klę. Atsižvelgiama ir į tai, kuri liga diagnozuota anksčiau. V. P. tyrimo metu vyravo radikulopatijos simptomai, o iÅ¡sėtinės sklerozės simptomai buvo mažiau ryÅ¡kÅ«s, dėl jos V. P. nebuvo skiriamas joks specialus gydymas.

Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, V. P. pagrindine liga buvo pripažinta bÅ«tent diskogeninė radikulopatija, kuri nors ir priskiriama periferinės nervų sistemos ligoms, tačiau jos neigiamas poveikis jo sveikatai yra esminis. Specialistas paaiÅ¡kino, kad V. P. iÅ¡sėtinė sklerozė buvo diagnozuota žymiai vėliau nei radikulopatija. Specialisto teigimu, kitos V. P. diagnozuotos kitos ligos nedarė įtakos nustatytos pagrindinės ligos dominavimui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjui pirmoji su jo darbo sÄ lygomis susijusi liga (stuburo juosmens srities skausmai ( lumbopatija) buvo diagnozuota 1997 m., o iÅ¡sėtinė sklerozė buvo diagnozuota tik 2007-07-20.

Atsakovė, priimdama skundžiamÄ iÅ¡vadÄ , rėmėsi III lygio neurologo konsultacija, pagrįsta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VÅ¡Ä® Kauno klinikos neurologijos skyriaus dokumentų iÅ¡raÅ¡u ir pagrįstai įvertino V. P. diagnozuotÄ ligÄ kaip profesinę, nes Profesinių ligų sÄ raÅ¡o 5 skyriuje nurodytos ligos, sukeltos fizikinių ir ergonominių veiksnių, t. y. juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikės vertikalios viso kÅ«no vibracijos, priskiriamos prie profesinių ligų.

Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai ir medicininė dokumentacija, V. P. sergantis miÅ¡ria patologija, Å¡iomis ligomis susirgo iki iÅ¡sėtinės sklerozės diagnozavimo. Pagrindine liga pripažinta juosmeninio kryžmens rezginio ligos, (TLK-10 kodas) G54.1; radikulopatija M54.1 ir Komisija, įvertinusi V. P. ilgalaikį (41 metus) darbÄ vibracijos sÄ lygomis, jam dirbant dyzelinio traukinio maÅ¡inistu, t.y. veikiant kenksmingų darbo aplinkos veiksnių – visÄ kÅ«nÄ veikiančios vibracijos, kuri 2006-03-14 atlikus matavimus ant maÅ¡inisto kabinos grindų, virÅ¡ijo ribinę kasdienio veikimo vertę, atsižvelgusi į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos papildomÄ iÅ¡tyrimÄ ir patikslintÄ diagnozę, pagrįstai pripažino diskogeninę radikulopatijÄ profesine liga.

Komisija nustatė, kad minėtas susirgimas atsirado dėl kenksmingų darbo aplinkos veiksnių – ilgalaikės viso kÅ«no vibracijos. Šis veiksnys buvo įvertintas Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte. PareiÅ¡kėjo pateikti duomenys, užfiksuoti VisÄ Å¾mogaus kÅ«nÄ veikiančios vibracijos 2004 m. birželio 8–21 d. matavimo protokole (b. l. 6–10), kai V. P. su Å¡io tipo Å¡ilumvežiu tedirbo tik 4 mėnesius, nepažeidžiant nustatytų higienos normų, negali paneigti ilgalaikio vibracijos poveikio jo organizmui ir atitinkamai turėti esminės įtakos diskogeninę radikulopatijÄ pripažįstant profesine liga.

Nors AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos Dyzelinių traukinių depo 2007-09-03 Profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 12 (b. l. 21–24) užfiksuota, kad visÄ kÅ«nÄ veikiančios vibracijos rizika yra priimtina, tačiau, kaip minėta anksčiau, 2006-03-23 akte (b. l. 40–45) buvo nustatyta, jog vibracijos norma buvo virÅ¡yta ir teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ių duomenų teisingumu. Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjo pateikti duomenys, negali paneigti visumos anksčiau nustatytų aplinkybių dėl V.

P. diagnozuotos profesinės ligos. Teismas, remdamasis anksčiau nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , nepažeidė procedÅ«rinių taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ , nustatydama V. P. profesinę ligÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas panaikinti ginčijamÄ Komisijos iÅ¡vadÄ atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl iÅ¡vados panaikinimo, negali bÅ«ti tenkinamas ir iÅ¡vestinis reikalavimas – įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo spręsti profesinės ligos nustatymo klausimÄ .

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                        Mefodija Povilaitienė                                                                                                                      Ernestas Spruogis                                                                                               Nijolė SuÅ¡inskienė