Legislator Case Law & Legislation
b6dada3d-36fa-4ac4-ae64-2ba332da49e0 AI generated

b6dada3d-36fa-4ac4-ae64-2ba332da49e0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number b6dada3d-36fa-4ac4-ae64-2ba332da49e0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimÄ Nr. (SK-87) SPR-125 „Dėl publikacijoje „Pagalių kaiÅ¡iotojams smagu, kai darbai stringa?“ („Kauno diena“, 2017 m. birželio 19 d., Nr. 139 (21201), www.kaunodiena.lt) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) dalyje, kurioje trečiojo suinteresuoto asmens L. T. skundas dėl publikacijoje paskelbtos informacijos pripažintas iÅ¡ dalies pagrįstu, ir panaikinti Sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktus;2) priteisti iÅ¡ atsakovės žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pagrįsdama savo reikalavimus paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos leidžiamame dienraÅ¡tyje „Kauno diena“ ir internetiniame portale kauno.diena.lt 2016 m. birželio 19 d. buvo publikuotas žurnalistės A.

Legislator headnote

AI generated

b6dada3d-36fa-4ac4-ae64-2ba332da49e0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: vadovaujantis tik anoniminių Å¡altinių suteikta ir nepatvirtinta informacija galima sukompromituoti bet kurį asmenį ir taip suformuoti neigiamÄ visuomenės nuomonę jo atžvilgiu. Anonimais panorusių iÅ¡likti asmenų tariamai suteikta informacija ir dangstymasis informacijos Å¡altinio paslapties teise neatleidžia vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) nuo atsakomybės už vieÅ¡ai skelbiamÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . PrieÅ¡ingai – vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) prisiima visÄ tokios informacijos skleidimo rizikÄ su visomis iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis pasekmėmis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-940-811/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03871-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo dalies panaikinimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė: pareiÅ¡kėja restruktÅ«rizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Diena Media News“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ skundu (b. l. 47–51) praÅ¡ydama:

1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimÄ Nr. (SK-87) SPR-125 „Dėl publikacijoje „Pagalių kaiÅ¡iotojams smagu, kai darbai stringa?“ („Kauno diena“, 2017 m. birželio 19 d., Nr. 139 (21201), www.kaunodiena.lt) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) dalyje, kurioje trečiojo suinteresuoto asmens L. T. skundas dėl publikacijoje paskelbtos informacijos pripažintas iÅ¡ dalies pagrįstu, ir panaikinti Sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktus;2) priteisti iÅ¡ atsakovės žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pagrįsdama savo reikalavimus paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos leidžiamame dienraÅ¡tyje „Kauno diena“ ir internetiniame portale kauno.diena.lt 2016 m. birželio 19 d. buvo publikuotas žurnalistės A.

G. publikacija „Pagalių kaiÅ¡iotojams smagu, kai darbai stringa?“ (toliau – ir Publikacija). Trečiasis suinteresuotas asmuo L. T. kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybÄ (toliau – ir Tarnyba) dėl Publikacijoje nurodytų teiginių. Tarnyba pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai pateikti paaiÅ¡kinimus dėl ginčo Publikacijos, kuriuose pareiÅ¡kėja pateikė 2017 m. liepos 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 12 d. Å iuo konkrečiu atveju L. T. nurodė 13 pažeidimų, kuriuos jis įžvelgė ginčo Publikacijoje.

Atsakovė nustatė vienÄ pažeidimÄ , jog pareiÅ¡kėja paskleisdama L. T. garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ , peržengė saviraiÅ¡kos laisvės ribas ir pažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) reikalavimus. Pripažinęs pažeidimÄ , atsakovė pripažino L. T. skundÄ iÅ¡ dalies pagrįstu ir priėmė susijusius sprendimus, nurodytus Sprendimo 2 ir 3 punkte. Nurodo, jog bÅ«tent su Å¡ia Sprendimo dalimi ir nesutinka, todėl nepasisako dėl kitų Sprendimo argumentų, kadangi jais vadovaujantis trečiojo suinteresuoto asmens skundas likusioje dalyje pripažintas nepagrįstu.

PaaiÅ¡kino, kas nurodyta Publikacijoje ir teigia, jog analizuojant visÄ pastraipÄ , bet ne jos dalį, matyti, kad tai yra ne pareiÅ¡kėjos informacija, o pareiÅ¡kėjos paÅ¡nekovo, kuris pageidavo neatskleisti savo vardo ir pavardės, žodžiai. PareiÅ¡kėja straipsnyje Å¡iuos žodžius pateikė kaip citatÄ . Teigia, kad iÅ¡ Tarnybos argumentacijos matyti, kad ginčo informacija yra pripažįstama dezinformacija ir Å¡meižiančia vien dėl to, kad yra neatskleistas informacijos Å¡altinis. Atkreipia dėmesį, kad nėra pagrįsta tikėtis, jog trečiasis suinteresuotas asmuo tokio pobÅ«džio pasisakymÄ bÅ«tų padaręs raÅ¡tu ar sutikęs užfiksuoti kitomis priemonėmis.

Atitinkamai, esant tokioms aplinkybėms, pasisakymÄ girdėjusio asmens pasakojimas turi bÅ«ti pakankamas Å¡ios informacijos Å¡altinis. Atsižvelgiant į ginčo pasisakymo pobÅ«dį, trečiojo suinteresuoto asmens užimamas reikÅ¡mingas pareigas architektų bendruomenėje, informacijos Å¡altinio padėtį, yra natÅ«ralu ir suprantama, kad informacijos Å¡altinis pageidauja neatskleisti savo tapatybės, o pareiÅ¡kėja turi pareigÄ vykdyti tokį informacijos Å¡altinio norÄ . Teigia, jog civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio ėst (lot. iÅ¡ nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma).

Susidariusioje situacijoje reikalavimas pareiÅ¡kėjai pateikti kokius nors įrodymus yra praktiÅ¡kai neįgyvendinamas, t. y. esant tokiam traktavimui pareiÅ¡kėja nebetenka realios galimybės apsiginti, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma neįgyvendinamų dalykų. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, Å¡iuo atveju turi bÅ«ti nagrinėjama, ar pareiÅ¡kėja turėjo pakankamÄ pagrindÄ tikėti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo galėjo pasakyti tokius teiginius, kuriuos perteikė anoniminis Å¡altinis. PareiÅ¡kėja analizavo trečiojo suinteresuoto asmens iÅ¡sakomÄ kritikÄ Kauno miesto savivaldybės ir jos rengiamų konkursų atžvilgiu, vieÅ¡us komentarus ir darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja galėjo iÅ¡sakyti žodžius, kuriuos persakė informacijos Å¡altinis, nepanoręs vieÅ¡ai atskleisti savo tapatybės. Tokioje situacijoje reikalaujant iÅ¡ pareiÅ¡kėjos kokių nors kitokių įrodymų, bÅ«tų suvaržyta informacijos laisvė, kadangi negalėdama pateikti reikalaujamų įrodymų, pareiÅ¡kėja turėtų rinktis neskleisti informacijos, nepriklausomai nuo to, kad ji atitinka tikrovę.Taip pat pažymėjo, kad skaitytojai nėra klaidinami, kadangi ginčo teiginiai yra pateikiami kabutėse.

Taigi, yra aiÅ¡ku, kad tai ne pareiÅ¡kėjos informacija, o kito asmens pasakytų žodžių citata. Nurodoma, kad informacijos Å¡altinis – anonimas, taip pat nurodoma užimama Å¡io asmens padėtis, ryÅ¡ys su architektais.Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 64–67).PaaiÅ¡kino, kad atliko skundo tyrimÄ Ä®statymo nustatytose kompetencijose ribose ir laikėsi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų, todėl priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Skundas buvo iÅ¡nagrinėtas tinkamai, atsižvelgta į skundo tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , imperatyvias teisės aktų nuostatas ir teismų praktikÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėja skunde iÅ¡ esmės ginčija Sprendime aiÅ¡kiai aptartus motyvus, kuriais vadovaudamasi Tarnyba nustatė, jog Publikacijoje pareiÅ¡kėjos paskelbtas trečiojo suinteresuoto asmens ginčijamas teiginys: „Kauno architektÅ«ros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariams L. T. yra sakęs, kad stengsis iÅ¡ visų jėgų agituoti Lietuvos architektus, kad Å¡ie boikotuotų visus Kauno miesto skelbiamus konkursus.

Negana to, L. T. yra akcentavęs, kad yra pasiryžęs iÅ¡naudoti Lietuvos architektų rÅ«mų svertus, t. y. visomis įmanomomis priemonės kerÅ¡yti architektams, kurie iÅ¡drįs dalyvauti savivaldybės organizuojamuose konkursuose“ (toliau – ir Teiginys) peržengė saviraiÅ¡kos laisvės ribas ir pažeidė Ä®statymo reikalavimus. Nesutinka su pareiÅ¡kėjos argumentu, jog buvo analizuota tik pastraipos, kuriÄ sudaro Teiginys, dalis, neatsižvelgiant į pilnÄ pastraipÄ , kurioje pateikta informacija, jog tai Kauno architektÅ«ros ir urbanistikos ekspertų tarybos vadovybei artimo Å¡altinio, nenorėjusio atskleisti savo tapatybės (toliau – ir Anoniminis Å¡altinis), žodžiai pateikiami kaip citata, kadangi Sprendime nurodyta, jog atsakovė vertino Å¡iÄ pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimuose nurodytÄ informacijÄ , pripažino Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareiÅ¡kėjos teisę iÅ¡saugoti informacijos Å¡altinio paslaptį, tačiau pažymėjo, kad, nepaisant informacijos Å¡altinio apsaugos, pareiÅ¡kėja turi pareigÄ užtikrinti skleidžiamos vieÅ¡osios informacijos teisėtumÄ , nes prieÅ¡ingu atveju gali bÅ«ti pripažįstama, jog buvo vadovaujamasi gandais bei siekiu paskleisti sensacingÄ informacijÄ .PareiÅ¡kėja skunde teisingai pažymėjo, kad Teiginio teisėtumo įvertinimui turėjo bÅ«ti nagrinėjama, ar pareiÅ¡kėja turėjo pakankamÄ pagrindÄ tikėti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo galėjo pasakyti tokius teiginius, kuriuos perteikė Anoniminis Å¡altinis.

Tarnyba nesutinka su pareiÅ¡kėjos pozicija, jog ji analizavo trečiojo suinteresuoto asmens iÅ¡sakomÄ kritikÄ , vieÅ¡us komentarus, dėl ko padarė iÅ¡vadÄ , jog L. T. galėjo iÅ¡sakyti Teiginyje nurodytus žodžius, bei kad reikalavimas pateikti įrodymus, kurių pareiÅ¡kėja negalėtų gauti, varžytų informacijos laisvę, kadangi:

1) Teiginyje pateikiama informacija, jog Anoniminio Å¡altinio suteikta informacija buvo pasakyta vieÅ¡ai, t. y. jÄ girdėjo Kauno architektÅ«ros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariai, kurie bÅ«tų galėję Å¡iÄ informacijÄ patvirtinti arba paneigti;

2) trečiasis suinteresuotas asmuo skunde taip pat nurodė, kad ne kartÄ yra vieÅ¡ai pasisakęs su raginimais architektams dalyvauti architektÅ«riniuose konkursuose, nes jie yra geriausias ir bene vienintelis kelias parinkti kokybiÅ¡kiausiÄ sprendimÄ , todėl Tarnyba neturėjo pagrindo neatsižvelgti į tokius argumentus;

3) pareiÅ¡kėjos nurodyta analizė, apimanti tik trečiojo suinteresuoto asmens vieÅ¡us komentarus, skleidžiamÄ kritikÄ Kauno miesto savivaldybės ir jos rengiamų konkursų atžvilgiu, nepateikiant įrodymų, jog buvo įsitikinta žinių, kurioms taikomas tiesos kriterijus, tikrumu, negalėjo bÅ«ti pakankamu pagrindu teigti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėjo iÅ¡sakyti Teiginyje nurodytus žodžius;

4) vadovaujantis tik anoniminių Å¡altinių suteikta ir nepatvirtinta informacija galima sukompromituoti bet kurį asmenį ir taip suformuoti neigiamÄ visuomenės nuomonę jo atžvilgiu. Anonimais panorusių iÅ¡likti asmenų tariamai suteikta informacija ir dangstymasis informacijos Å¡altinio paslapties teise neatleidžia vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) nuo atsakomybės už vieÅ¡ai skelbiamÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . PrieÅ¡ingai – vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) prisiima visÄ tokios informacijos skleidimo rizikÄ su visomis iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis pasekmėmis.

PareiÅ¡kėja Publikacijoje paskelbdamas Teiginį vadovavosi vieninteliu informacijos Å¡altiniu – Anoniminiu Å¡altiniu, o negalėdama pateikti jokių įrodymų, jog buvo įsitikinta žinių, žeminančių trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumÄ , tikrumu, turi prisiimti atsakomybę už kritiÅ¡kai neįvertinto, nepatikrinto dėl patikimumo Anoniminio Å¡altinio galimų apkalbų paskleidimo.Nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, jog skaitytojai nebuvo klaidinami, kadangi Å¡iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėja vadovaujasi vien tik informacijos pateikimo visuomenės informavimo priemonėje forma, tačiau jos turinys, kuriuo skleidžiama trečiojo suinteresuoto asmens teises pažeidžianti informacija, visuomenėje suformuoja klaidingÄ nuomonę apie trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį, nepaisant to, kokiu bÅ«du informacija pateikta, kas yra informacijos Å¡altinis.

Skleidžiamos informacijos teisėtumo neužtikrinimas, kuomet visuomenės informavimo priemonėje pateikiamoje Anoniminio Å¡altinio informacijoje buvo skleidžiamos naujos žinios, žeminančios trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumÄ , dėl ko buvo pagrindas atsakovei pripažinti pareiÅ¡kėjÄ peržengusiÄ saviraiÅ¡kos laisvės ribas. Tokiu vertinimu atsakovė nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, teigdama, jog pareiÅ¡kėja turėjo tinkamai įvertinti Å¡altinio, kurio suteiktoje informacijoje buvo paskelbtos naujos žinios apie teisei ir gerai moralei prieÅ¡ingus trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus, patikimumÄ ir pasitikėjimo juo atitikimÄ vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) profesionalumo standartams.Trečiasis suinteresuotas asmuo L.

T. atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 122–123).Nurodo, kad kreipėsi į TarnybÄ bei į Visuomenės informavimo etikos asociacijÄ , kadangi Publikacija klaidina skaitytojus. Nors iÅ¡ Publikacijos turinio nematyti, jog tai yra dideli nusižengimai ir didelis melas, iÅ¡ tam tikrų netikslumų, nutylėjimų yra kuriamas neigiamas jo atvaizdas, kas žeidžia jį bei jo reputacijÄ . Dėl to jis galimai patyrė sveikatos sutrikimų. Sutinka su Sprendimo iÅ¡vadomis.

Mano, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai gina PublikacijÄ , kuriame pateikė tariamai kito žmogaus pasakytus žodžius, kurie neatitinka tikrovės ir Å¡meižia jo asmenį. Ä®statyme nustatyta pareiÅ¡kėjos pareiga patikrinti informacijos Å¡altinio tikrumÄ , taip pat pasekmės už pareigos neatlikimÄ . PareiÅ¡kėja skundu iÅ¡ esmės praÅ¡o atleisti jÄ nuo Ä®statyme įtvirtintos pareigos. PareiÅ¡kėja skunde bando nukreipti dėmesį nuo ginčo esmės, be to, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad patikrino informacijÄ .

Nurodo, kad iÅ¡ Publikacijos galima suprasti, jog jo mintys buvo iÅ¡sakytos kolektyve, todėl pareiÅ¡kėja galėjo pasiteirauti, ar Publikacijoje nurodyta informacija yra teisinga. Todėl susidaro įspÅ«dis, kad pareiÅ¡kėja nesiekė pateikti objektyvios informacijos, bet norėjo pateikti kažkam naudingÄ informacijÄ . Prie tokios iÅ¡vados veda paskutinių metų „Kauno dienos“ straipsniai. Teismas k o n s t a t u o j a : byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo L.

T. kreipėsi į TarnybÄ bei į Visuomenės informavimo etikos inspektorių dėl pareiÅ¡kėjos 2017 m. birželio 19 d. paskelbtos Publikacijos „Pagalių kaiÅ¡iotojams smagu, kai darbai stringa?“ (b. l. 87–89, 90).Atsakovė 2017 m. birželio 27 d. kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ dėl paaiÅ¡kinimų pateikimo (b. l. 85).PareiÅ¡kėja 2017 m. liepos 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 12 d. pateikė Tarnybai paaiÅ¡kinimus dėl pareiÅ¡kėjos skundo (b. l. 24–27, 38–40).Atsakovė, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (SK87)SPR-125 nusprendė pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos iÅ¡ dalies pagrįstu (1 punktas);

įspėti pareiÅ¡kėjÄ dėl Ä®statymo 3 straipsnio 3 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo ir reikalauti jį paÅ¡alinti (2 punktas); reikalauti, kad pareiÅ¡kėja nustatyta tvarka paneigtų paskelbtÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , žeminančiÄ L. T. garbę ir orumÄ , arba sudarytų jam galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokiÄ informacijÄ (3 punktas) (b. l. 9–21).PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismÄ dėl Sprendimo dalies, kurioje trečiojo suinteresuoto asmens skundas iÅ¡ dalies pripažintas pagrįstu, bei dėl Sprendimo 2 ir 3 punktų panaikinimo.

Taigi, byloje ginčas kilo dėl Sprendimo dalies, kurioje Tarnyba padarė iÅ¡vadas, jog pareiÅ¡kėja, paskleisdama garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ , peržengė saviraiÅ¡kos laisvės ribas ir pažeidė Ä®statymo 3 straipsnio 3 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, teisėtumo.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėja neskundžia Sprendimo dalies, kuria trečiojo suinteresuoto asmens L. T. skundas pripažintas nepagrįstu bei Sprendime padarytų iÅ¡vadų, jog paskelbtos žinios apie L.

T. yra įžeidžiančios bei žeminančios jo garbę ir orumÄ . PareiÅ¡kėja skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad ji turi teisę neatskleisti informacijos Å¡altinio, o Teiginyje pateikiami Anoniminio Å¡altinio, bet ne pačios pareiÅ¡kėjos argumentai. Be to, pareiÅ¡kėjos vertinimu, pareiga pareiÅ¡kėjai pateikti kokius nors įrodymus, susijusius su Teiginio pagrįstumu, yra neįgyvendinama, todėl ji, iÅ¡analizavusi L. T. iÅ¡sakomÄ kritikÄ Kauno miesto savivaldybės ir jos rengiamų konkursų atžvilgiu ir vieÅ¡us komentarus, pagrįstai konstatavo, jog L.

T. galėjo pasakyti Teiginyje nurodytus argumentus.Vadinasi, sprendžiant ginÄÄ administracinėje byloje bÅ«tina atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėja turėjo patikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumÄ , bei ar ji turėjo pakankamÄ pagrindÄ tikėti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo galėjo pasakyti Teiginyje nurodytus teiginius, kuriuos perteikė Anoniminis Å¡altinis. Nuo to priklausys atsakovės priimto administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas.Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai visuomenės informavimo principai: vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi inter alia (lot. be kita ko) pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kÅ«rybos, religijos ir sÄ Å¾inės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratijÄ , visuomenės atvirumÄ , skatina visuomenės pilietiÅ¡kumÄ ir valstybės pažangÄ , stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbÄ , tautinę kultÅ«rÄ ir dorovę.

Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.Įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys. Minėto straipsnio 36 dalyje nuomonė apibrėžiama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr.1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 punkte pažymėta, kad atribojant žiniÄ (faktÄ ir duomenis) nuo nuomonės, teismas turi vadovautis tomis sampratomis, jog faktas – tikras, nepramanytas įvykis, reiÅ¡kinys, dalykas.

Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiÅ«ris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimÄ galima nustatyti įstatyme numatytais įrodymais.

Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis tikrais faktais. Nuomonės yra subjektyvios, tačiau jų autorius privalo užtikrinti, kad nuomonė bÅ«tų reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai neiÅ¡kreipiant faktų ar duomenų. Atribojant žiniÄ nuo nuomonės, bÅ«tina analizuoti visÄ straipsnio ar kalbos kontekstÄ , pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukcijÄ ir kt. Kai asmuo, iÅ¡reikÅ¡damas nuomonę apie įvykius, reiÅ¡kinius, poelgius ir kt., paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumÄ ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos.Taigi, atribojant žiniÄ nuo nuomonės, analizuotinas pačios paskleistos informacijos bÅ«das –publikacijos turinys, jos tekstas, kontekstas, iliustracinė medžiaga.Teiginio turinys patvirtina, kad Å¡iuo atveju Teiginyje buvo paskelbtos naujos žinios apie trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį: 1) „L.

T. yra sakęs, kad stengsis <...> agituoti Lietuvos architektus, kad šie boikotuotų <...>“; 2) „L. T. yra akcentavęs, kad yra pasiryžęs <...> keršyti architektams <...>“. Tai yra naujo pobūdžio informacija apie asmenį, bet ne kito asmens nuomonė. Taigi, Teiginyje yra paskelbtas faktas, kuris, vertinant publikacijos antraštę „Pagalių kaišiotojams smagu, kai darbai stringa?“ bei Teiginio turinį yra panaudotas skelbti teisei ir gerai moralei priešingus trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus, t. y. pažymima, kad:

1) L. T. skatins Lietuvos architektus nedalyvauti Kauno miesto skelbiamuose konkursuose:

2) L. T., bÅ«damas atestuotu Lietuvos architektų rÅ«mų nariu, Tarybos nariu, yra pasirengęs pasinaudoti savo padėtimi ir kerÅ¡yti architektams, kurie iÅ¡drįs dalyvauti minėtuose konkursuose. Kaip teisingai pažymėjo Tarnyba Sprendime, Teiginyje paskelbtos žinios (bet ne nuomonė) apie L. T. yra žeminančio pobÅ«džio. Ä®statyme nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformacijÄ ir informacijÄ , Å¡meižiančiÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ (19 straipsnio 2 dalis); vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai skleisdami informacijÄ visuomenei, neturi iÅ¡kraipyti teisingos, neÅ¡aliÅ¡kos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiÅ¡kiems tikslams.

Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus; viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus; privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais; neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (22 straipsnio 11 dalies 1, 2, 4 punktai);

žurnalistas turi teikti teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos Å¡altinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje (41 straipsnio 2 dalies 1 punkte).SistemiÅ¡kai įvertinus aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi bendrÄ pareigÄ visais atvejais užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumÄ .

AnalogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje Nr. A-858-1304/2012; 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1250/2013; 2016 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-633-858/2016 ir kt.). Be to, LVAT yra pažymėjęs, jog apibÅ«dinant tam tikrÄ reiÅ¡kinį faktais bÅ«tina vadovautis fakto tikrumu ir jis negali bÅ«ti pramanytas (LVAT 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1293-09).Minėta, jog teiginyje buvo paskelbtos naujos žinios apie L.

T., kurios yra žeminančio pobÅ«džio. Tokių žinių konstatavimas kildinamas tik iÅ¡ Anoniminio Å¡altinio, t. y. Kauno architektÅ«ros ir urbanistikos ekspertų tarybos vadovybei artimo Å¡altinio, teiginių. Å iuo konkrečiu atveju matyti, kad nors pareiÅ¡kėja ir pasinaudojo Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiÅ¡kėjos teise iÅ¡saugoti informacijos Å¡altinio paslaptį ir ginčo dėl tokios pareiÅ¡kėjos teisės nėra, Å¡i aplinkybė negali atleisti pareiÅ¡kėjos nuo Ä®statyme nustatytos pareigos užtikrinti skleidžiamos vieÅ¡osios informacijos teisėtumÄ .

Teismo vertinimu, tik anoniminių Å¡altinių suteikta ir nepatvirtinta informacija gali sukompromituoti bet kurį asmenį, dėl ko prisidengimas anoniminių Å¡altinių neoficialia nuomone laikytinas nesÄ Å¾iningu teisės skleisti informacijÄ Ä¯gyvendinimu bei piktnaudžiavimu vieÅ¡osios informacijos rengėjo galimybėmis. Todėl akcentuotina, jog visuomenės informavimo priemonė turi įstatyme įtvirtintÄ pareigÄ skleisti tik patikrintÄ informacijÄ , nepaisant to, kokiu bÅ«du informacija skaitytojams pateikiama (naudojant citavimo priemones ar ne), ir net jeigu tokiÄ informacijÄ pateikė anoniminis Å¡altinis.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų klaidinami Publikacijos skaitytojai. IÅ¡ Teiginio turinio matyti, jog Anoniminio Å¡altinio suteikta informacija buvo pasakyta vieÅ¡ai, t. y. jÄ girdėjo Kauno architektÅ«ros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariai, kurie bÅ«tų galėję Å¡iÄ informacijÄ patvirtinti. PareiÅ¡kėja nei teismui, nei Tarnybai teiktuose paaiÅ¡kinimuose nepateikė jokių įrodymų, kad Anoniminio Å¡altinio suteikta informacija buvo patikrinta dėl jos patikimumo bei įsitikinta ketinamų skelbti faktų tikrumu (pvz. apklausus kitus Kauno architektÅ«ros ir urbanistikos ekspertų tarybos narius dėl Teiginyje nurodytų argumentų, suteikus galimybę L.

T. pateikti savo argumentus ir paaiÅ¡kinimus apie Teiginyje nurodytus teiginius ir pan.). Teismas sutinka su Tarnybos atsiliepime į skundÄ pateiktais argumentais, kad pareiÅ¡kėjos nurodyta analizė, apimanti trečiojo suinteresuoto asmens vieÅ¡us komentarus, skleidžiamÄ kritikÄ Kauno miesto savivaldybės ir jos rengiamų konkursų atžvilgiu, nepateikiant įrodymų, jog buvo įsitikinta žinių, kurioms taikomas tiesos kriterijus, negalėjo bÅ«ti pakankamų pagrindu daryti iÅ¡vadÄ , jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėjo iÅ¡sakyti Teiginyje nurodytus žodžius.Dėl pareiÅ¡kėjos teiginių, jog Anoniminio Å¡altinio argumentai yra patikimi Teiginyje nurodytų žodžių atžvilgiu, pažymėtina, jog Å¡iuo konkrečiu atveju yra aktuali Ä®statymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 bei LVAT 2016 m. liepos 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-633-858/2016 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, jog sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės bÅ«tina įvertinti aplinkybę, kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintÄ , tikrÄ informacijÄ , todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigÄ padaryti viskÄ , kÄ konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumÄ .

Tačiau yra atvejų, kai visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti kitais informacijos šaltiniais ir neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija. Taigi, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams.Nagrinėjamu atveju Anoniminio šaltinio pateikta informacija nelaikytina oficialia valstybės institucijų skelbiama informacija, ipso (lot. pats savaime) Anoniminis šaltinis, kaip galima suprasti iš Teiginio turinio, nėra Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narys, o tik tarybos vadovybei žinomas asmuo, dėl ko pareiškėja negalėjo vien tik pasitikėti Anoniminio šaltinio teiginiais ir laikyti jais teisėtais.

Be to, net jei ir Teiginyje nurodytÄ informacijÄ bÅ«tų pateikęs ne anoniminis Å¡altinis ir ji tam tikru aspektu bÅ«tų pasirodžiusi vieÅ¡ojo informavimo priemonėse, tokia informacija vis tiek turėtų bÅ«ti patikrinta (LVAT 2016 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-633-858/2016).Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja negalėjo vien tik vadovautis Anoniminio Å¡altinio pateikiama informacija, juolab, kad ji yra įžeidžiančio turinio, ir nepatikrinusi tokios informacijos teisėtumo, paskelbti jÄ Publikacijoje.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja turėjo tinkamai įvertinti Anoniminio Å¡altinio, kurio suteiktoje informacijoje buvo paskelbtos naujos žinios apie teisei ir gerai moralei prieÅ¡ingas trečiojo suinteresuoto asmens veikas, patikimumÄ ir pasitikėjimo juo atitikimÄ vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) profesionalumo standartams. LVAT 2016 m. liepos 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-633-858/2016 iÅ¡aiÅ¡kino, jog saviraiÅ¡kos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi bÅ«ti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendimÄ Constantinescu prieÅ¡ RumunijÄ ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad Å¡i laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informacijÄ apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Ä®statymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informacijÄ , yra įtvirtintos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve.

Taigi saviraiÅ¡kos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sÄ Å¾iningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tiksliÄ ir patikimÄ informacijÄ , laikytis etikos normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). Vadinasi, skleidžiant informacijÄ turi bÅ«ti nepažeidžiamos ir kitos gintinos vertybės, inter alia asmens garbė ir orumas.Kadangi nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos Teiginyje paskleistos naujos žinios apie trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį yra žeminančio pobÅ«džio, t. y.

žeidžiančios L. T. garbę ir orumÄ , laikytina, jog pareiÅ¡kėja, nepatikrinusi skleidžiamos informacijos teisėtumo bei neįvertinusi Anoniminio Å¡altinio patikimumo, peržengė saviraiÅ¡kos laisvės ribas ir pažeidė Ä®statymo 3 straipsnio 3 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Tarnyba skundžiamame sprendime nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, tinkamai įvertino ir iÅ¡analizavo nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , dėl ko priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ SprendimÄ , kurį naikinti pareiÅ¡kėjos nurodytais argumentais ar kitais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos reikalavimas panaikinti SprendimÄ dalyje, kurioje trečiojo suinteresuoto asmens L. T. skundas dėl publikacijoje paskelbtos informacijos pripažintas iÅ¡ dalies pagrįstu, ir panaikinti Sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktus, atmetamas kaip nepagrįstas.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai netenkinami, pareiÅ¡kėja neįgyja teisės reikalauti patirtų iÅ¡laidų atlyginimo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                       Marius Bajoras Violeta Petkevičienė Ernestas Spruogis