2019-04-03 Nr. AB-8296-3-65-3-00034-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. C. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ prašymą atsakovui A. C. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2019-04-03 Nr. AB-8296-3-65-3-00034-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kupiškio komunalininkas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo A. C. (toliau – ir atsakovas) 51,75 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Full text
Administracinė byla Nr. A-2003-261/2019
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00034-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 14.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. C. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ prašymą atsakovui A. C. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kupiškio komunalininkas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo A. C. (toliau – ir atsakovas) 51,75 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Kupiškio rajono savivaldybėje yra įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą, kurios mokėtojai yra fiziniai asmenys, turintys komunalinių atliekų arba kurių veikloje tokios atliekos susidaro. Vietinės rinkliavos dydžius, mokėjimo tvarką ir kitus klausimus reguliuoja Kupiškio rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) tvirtinami Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Pagal 2014 m. sausio 15 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. B5-01.15.02 ir pagal 2015 m. balandžio 14 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. B5-04.14.02 vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas pareiškėjas. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 17 d. įgaliojimu Nr. S1-229(4.9) pareiškėjui pavesta atlikti visus procesinius veiksmus išieškant iš nemokių gyventojų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad iš jo komunalinių atliekų nebuvo paimta, todėl jam nesuprantama, kodėl jis privalo mokėti vietinę rinkliavą.
II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 51,75 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
6. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu atsakovas savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateiktais duomenimis per laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovas privalėjo sumokėti 51,75 Eur vietinės rinkliavos. Pareiškėjas apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą atsakovą informavo pranešimais.
7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, 16 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Nuostatais Kupiškio rajono savivaldybėje yra nustatyta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų, pastoviąją rinkliavos dedamąją moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, o kintamąją rinkliavos dedamąją moka mokėtojai, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Nuostatų 2.3 ir 2.4 punktai numatė, kad komunalinių atliekų turėtojas, o tuo pačiu ir vietinės rinkliavos mokėtojas, yra asmuo, kuris turi komunalinių atliekų arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų. Galiojančių 2016 m. Nuostatų 2.6 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo laikotarpiu atsakovo gyvenamoji vieta buvo deklaruota Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, sprendė, jog atsakovas yra atsakingas už vietinės rinkliavos mokėjimą. Atsakovas ginčo laikotarpiu šios pareigos gera valia nevykdė ir pareiškėjo nurodytų vietinės rinkliavos sumų nesumokėjo. Spręsdamas dėl priteistinos vietinės rinkliavos sumos, teismas atsižvelgė į tai, jog iki 2014 m. gruodžio 31 d. ketvirčiui vietinės rinkliavos apskaičiuojamas dydis sudarė 4,34 Eur, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 4,25 Eur, o nuo 2017 m. sausio 1 d. mokėtojams yra nustatyta vietinė rinkliava, susidedanti iš 2,25 Eur pastoviosios dedamosios dalies ir 3,25 Eur kintamosios dedamosios dalies.
9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad atsakovas pareigos mokėti vietinę rinkliavą nevykdė ir anksčiau, ką patvirtina Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1177-279/2015 nustatytos aplinkybės. Pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai 2017 m. vasario 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-65-822/2017.
10. Teismas sprendė, kad atsakovas, kaip vietinės rinkliavos mokėtojas, neturi diskrecijos pasirinkti vykdyti šią pareigą ar ne, o nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų kreipęsis į pareiškėją su prašymu atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar lengvatų taikymo.
11. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti pareiškėjo pateiktu nesumokėtos vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimu.
III. 12. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
13. Atsakovas pažymi, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovui nebuvo suteikta galimybė mokėti už faktiškai priduotų atliekų kiekį, svorį, į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas už atliekų tvarkymą nustatytas mokestis nėra privalomo pobūdžio rinkliava. Tokios rinkliavos mokėjimas, pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į gaunamą 100 Eur dydžio neįgalumo pensiją, sukelia jam materialinę žalą.
14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
15. Pareiškėjas nurodo, kad Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis vienam Lietuvos gyventojui teko 433 kg atliekų. Atsakovo skundo argumentas, jog jam neleidžiama mokėti pagal sukauptą atliekų kiekį, patvirtina, kad pareiškėjas atliekas sukaupia. Byloje nėra abejonių keliančių įrodymų, kad atsakovo ūkyje susidarančios atliekos nepatenka į Kupiškio savivaldybėje organizuotą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Atsakovas nepagrįstai remias CK nuostatomis. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014) akcentuoja, kad rinkliavai mokėti nereikia sudaryti sutarties, tai nėra atlygis už suteiktą paslaugą ir privatinės teisės objektas. Atsakovas negali pasirinkti mokėti ją ar ne, gali būti tik atleistas nuo mokėjimo pareigos teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
17. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Kupiškio komunalininkas“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. C. 51,75 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 51,75 Eur dydžio nesumokėtos rinkliavos už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
19. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė mokėti už faktiškai priduotų atliekų kiekį, svorį. Pareiškėjo prašomas priteisti mokestis, sutinkamai su CK nuostatomis, nėra privalomas mokėjimas. Vietinės rinkliavos mokėjimas jam sukelia materialinę žalą.
20. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, todėl nekartodama jame nustatytų faktinių aplinkybių ir teismo motyvų, kuriais grindžiamas sprendimas, pasisako dėl atsakovo argumentų, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas.
21. Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas ir Rinkliavų įstatymas, bei su šių įstatymų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.). Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 39 d.).
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad aptariama vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija), 12 str. 1 p.), kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką (Rinkliavų įstatymo 3 str.). Pabrėžtina ir tai, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004, 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).
23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pasisakė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į pareiškėją dėl atleidimo nuo rinkliavos ar lengvatų taikymo.
24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-181/2013 pripažino, kad Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. TS-147 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti ir 2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. TS-274 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. TS-174 „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeisti Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736redakcija) 3 straipsnio 3 punktui.
25. Tačiau kartu pažymėtina, jog, kaip minėta, savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą expressis verbis (lot. tiesiogiai) yra nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Nuostatų pripažinimas neteisėtais tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, nepaneigia mokėtojo prievolės mokėti vietinę rinkliavą, nes ji yra nustatyta aukštesnės galios teisės aktu, t. y. Rinkliavų įstatymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-831/2014).
26. Jau minėtoje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog, nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų, individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, kad iš atsakovo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal faktinį atliekų kiekį. Atsakovo argumentai apie jo gaunamos pensijos dydį šiuo atveju nesudaro pagrindo teigti, kad jis faktiškai sukaupia mažesnį komunalinių atliekų kiekį nei nustatytas vidurkis.
28. Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo šį sprendimą naikinti ar pakeisti, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo A. C. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Rytis Krasauskas
Ramutė Ruškytė