b6da7473-fe1e-4e5d-9fe2-52f6cf128dea · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-312/2013                                                                      Proceso Nr. 1-97-1-00522-2012-2                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.2.3 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 4 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio, teisėjų: Reginos Gaudutienės, Viktoro Kažio, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui, nuteistajai O. S., gynėjui advokatui Rostislavui Polubianko, nukentėjusiajam A. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios O. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo O.

S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ laisvės atėmimo bausme 2 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2012 m. birželio 22 d. IÅ¡ nuteistosios O. S. priteista 17 618 litų 24 centai Valstybinei ligonių kasai už A. J. gydymo iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

O. S. nuteista už tai, kad 2012 m. birželio 20 d. apie 14 val. Å alčininkų rajone, Dainavos seniÅ«nijoje, Dainavos kaime, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kuris priklauso jos seseriai K. S. ir tėvui Č. S., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo sugyventiniu A. J. metu tyčia sudavė jam vienÄ kartÄ puodeliu į galvos sritį, apversto sulaužyto stalo koja ne mažiau kaip tris kartus sudavė jam į galvos sritį, padarydama pastarajam atvirÄ Ä¯spaustinį deÅ¡inio momenkaulio lūžį su galvos smegenų sumuÅ¡imu ir tris muÅ¡tines žaizdas kaktoje bei momens - pakauÅ¡io srityje, taip pat sudavė vienÄ kartÄ peiliu A.

J. į pilvÄ , padarydama durtinę - pjautinę žaizdÄ kairėje pilvo pusėje su blužnies pažeidimu ir kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę. Å iais veiksmais O. S. sunkiai sutrikdė Å¡eimos nario - savo sugyventinio A. J. sveikatÄ ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Nuteistoji O. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir paskirti jai kitos rÅ«Å¡ies bausmę nei numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalyje.

Apeliantė nurodo, kad konfliktÄ pradėjo nukentėjusysis A. J., kuris į lėkÅ¡tę, iÅ¡ kurios ji tuo metu valgė, įmetė kažkokį daiktÄ , apvertė staliukÄ , norėjo juo suduoti, tačiau nepataikė. Nuteistosios teigimu, Å¡ie neteisėti nukentėjusiojo veiksmai iÅ¡provokavo jos veiksmus, kuriuos ji atliko dėl didelio susijaudinimo. Apeliaciniame skunde pažymima, kad O. S. galėtų bÅ«ti paskirta kitos rÅ«Å¡ies bausmė, nes ji su nukentėjusiuoju iÅ¡ karto po įvykio susitaikė, kartu gyvena, veda bendrÄ Å«kį.

Be to, O. S. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbÄ , kurį dirbdama nori atlyginti ligonių kasai padarytÄ Å¾alÄ . Nuteistoji nurodo ir tai, kad ji pakeitė gyvenimo bÅ«dÄ , stengiasi integruotis į visuomenę, sumokėti paskirtÄ 8 MGL baudÄ . Apeliantė teigia mananti, kad nusikalstama veika buvo jos netinkamo gyvenimo bÅ«do pasekmė. Nuteistoji nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, jai paskirta bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neįvertino jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos 59 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 ir 10 punktuose, neatsižvelgė, kad ji dirba, darbe charakterizuojama teigiamai, geranoriÅ¡kai moka paskirtÄ baudÄ .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji, jos gynėjas ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas. Skundžiamu nuosprendžiu O. S. pagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylÄ iÅ¡tyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliaciniame skunde neginčijamas minėtos nusikalstamos veikos įrodytumas bei kvalifikavimas. Apeliantė nesutinka su už šį nusikaltimÄ paskirta bausme. Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas nusikaltimo padarymo metu numatė ir Å¡iuo metu numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų.

Skundžiamu nuosprendžiu už šį nusikaltimÄ O. S. paskirta minimali sankcijoje numatyta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad O. S. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , anksčiau ji yra teista, į neigiamai asmenį charakterizuojančias įskaitas neįraÅ¡yta, tačiau Å alčininkų rajono savivaldybės administracijos Dainavos seniÅ«nijos charakterizuojama neigiamai. O. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltusi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamÄ veikÄ ji padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos Å¡ios veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė, kad O. S. susitaikė su nukentėjusiuoju, pripažino civilinį ieÅ¡kinį ir ruoÅ¡iasi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , po nusikalstamos veikos padarymo pradėjo dirbti, kas rodo, kad ji stengiasi integruotis į visuomenę. Nesutikdama su paskirta bausme, nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ arba kitais aktyviais veiksmais iÅ¡vengė ar bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių), 2 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis), 6 punkte (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) ir 10 punkte (veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai).

Visų pirma, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino, kad O. S. prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltusi, todėl papildomai apie Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę nepasisakoma ir dar kartÄ Ä¯ jÄ neatsižvelgiama. Norint pripažinti, kad kaltininko atsakomybę lengvina tai, kad jis suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbÄ arba kitais aktyviais veiksmais iÅ¡vengė ar bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), svarbu nustatyti, kad buvo aktyvÅ«s kaltininko veiksmai, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigÄ taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iÅ¡ dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų.

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji parodė, kad įvykio metu greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ iÅ¡kvietė jos sesuo J. S. (b. l. 32-33, t. 1). Liudytojos J. S. ir K. S. taip pat parodė, kad bÅ«tent liudytoja J. S. paskambino greitajai medicinos pagalbai, tuo pačiu teigė, kad medicinos darbuotojai buvo kviečiami ne nukentėjusiajam, o pačiai J. S., kuriai po kilusio konflikto skaudėjo pirÅ¡tÄ (b. l. 51, 56-57, t. 1). Tokius parodymus liudytoja J. S. davė ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 177, t. 1), liudytoja K.

S. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi (b. l. 178, t. 1). Pirmosios instancijos teisme nuteistoji iÅ¡ pradžių kiek kitaip nei ikiteisminio tyrimo metu parodė apie greitosios pagalbos iÅ¡kvietimo aplinkybes, teigdama, kad ji paprašė J. S., kad Å¡i iÅ¡kviestų sau ir nukentėjusiajam greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o ji (nuteistoji) pradėjo „tvarkyti galvÄ , kraujÄ â€œ (b. l. 173, t. 1). Tačiau atsakydama į užduotÄ klausimÄ , kodėl greitoji medicinos pagalba buvo kviečiama ne nukentėjusiajam, o jos seseriai, nuteistoji parodė, kad nebuvo reikalo sakyti, jog pagalba reikalinga dviem asmenims, „vis tiek atvažiuos“.

Atvažiavus greitajai medicinos pagalbai, ji paprašė, kad bÅ«tų apžiÅ«rėtas ir nukentėjusysis (b. l. 174, t. 1). Taigi Å¡ie byloje esantys duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad O. S. suteikė A. J. pagalbÄ arba kokiais nors aktyviais veiksmais siekė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių. PrieÅ¡ingai, sužalojusi A. J. ji elgėsi gana abejingai, nesistengė, kad Å¡iam kuo greičiau bÅ«tų suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. Aplinkybė, kad O. S. po padarytų sužalojimų (atviras įspaustinis deÅ¡inio momenkaulio lūžis su galvos smegenų sumuÅ¡imu, 3 muÅ¡tinės žaizdos kaktoje bei momens – pakauÅ¡io srityje, durtinės pjautinės žaizdos kairėje pilvo pusėje su blužnies pažeidimu ir kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę), kaip pati nurodė, plovė nukentėjusiajam galvÄ , taip pat neduoda pagrindo pripažinti, kad Å¡iais veiksmais ji siekė įsiterpti į įvykių eigÄ taip, kad padarinių visai neatsirastų arba jų nepadaugėtų.

Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Sprendžiant apie provokuojančius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jam artimÄ asmenį, buvo smurtinių ar kitokių pavojingų veiksmų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K- 377/2011, 2K-450/2011).

IÅ¡ byloje apklaustų asmenų parodymų yra žinoma, kad konflikto metu nukentėjusysis iÅ¡ tikrųjų puolė nuteistÄ jÄ , todėl pastaroji spontaniÅ¡kai puolė jį, suduodama stalo koja 3 smÅ«gius į galvÄ . Å i aplinkybė nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje. Tačiau po Å¡io spontaniÅ¡ko veiksmo, O. S. taip pat sudavė A. J. ir smÅ«gį peiliu. Nors pati nuteistoji pirmosios instancijos teisme tiksliai negalėjo nurodyti kokiomis aplinkybėmis ji sudavė smÅ«gį peiliu į pilvÄ , tačiau iÅ¡ liudytojų J.

S. ir K. S. parodymų matyti, kad O. S. smÅ«giavo peiliu po to, kai J. S. atitraukė besimuÅ¡antį A. J. nuo O. S., jį laikė ir bandė iÅ¡stumti iÅ¡ namų (b. l. 176-177, 178, t. 1). Tokia įvykio seka neduoda pagrindo teigti, jog visuma O. S. veiksmų – 3 smÅ«giai stalo koja per galvÄ bei smÅ«gis peiliu į pilvo sritį, kuriais ji sunkiai sutrikdė A. J. sveikatÄ , buvo padaryti dėl provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiojo elgesio. Pripažinus, jog smÅ«giai stalo koja buvo suduoti spontaniÅ¡kai, konflikto metu, kurio iniciatorius buvo nukentėjusysis, nėra pagrindo teigti, kad ir tolimesnis smurto naudojimas prieÅ¡ nukentėjusįjį, kuris jau realios grėsmės nekėlė, buvo atsakomoji reakcija į A.

J. elgesį. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad O. S. atsakomybę lengvina tai, kad jos nusikalstama veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Norint konstatuoti Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimÄ , bÅ«tina nustatyti du momentus:

1) neteisėtus nukentėjusio asmens veiksmus prieÅ¡ kaltininkÄ ;

2) kaltininko didelį susijaudinimÄ , kurį sukelia neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Be to, Å¡i aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jeigu kaltininko nusikalstami veiksmai seka iÅ¡ karto po nukentėjusio asmens neteisėto poelgio kaip greitas atsakas į tai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-377/2011). Kaip jau buvo minėta ankščiau, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad O. S. smÅ«gius stalo koja nukentėjusiajam į galvÄ sudavė spontaniÅ¡kai, kai Å¡is jÄ puolė, bandė suduoti.

Su Å¡iuo teiginiu apeliacinės instancijos teismas sutinka. Tačiau po to sekę nuteistosios veiksmai – smÅ«gis peiliu, nelaikytini greitu atsaku į nukentėjusiojo neteisėtÄ poelgį. Kaip buvo nurodyta pasisakant dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nebuvimo, O. S. smÅ«giavo A. J. peiliu tuo metu, kai pastarÄ jį laikė jos sesuo, bandydama jį iÅ¡stumti iÅ¡ namų. Pažymėtina ir tai, kad didelis susijaudinimas arba fiziologinis afektas yra emocinė žmogaus bÅ«sena, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų iÅ¡ dalies aptemsta sÄ monė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmų ir juos valdyti.

Fiziologinė afekto bÅ«sena lengvina asmens atsakomybę, nes pripažįstama, kad žmogui esant kritinėje situacijoje, jam sunku rasti tinkamÄ iÅ¡eitį iÅ¡ susidariusios padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-510/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nepagrindžia prielaidos, kad nuteistoji nusikaltimÄ galėjo padaryti bÅ«dama staiga labai susijaudinusi esant kritiÅ¡kai situacijai. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pačios nuteistosios apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes ji nesugebėjo tinkamai įvertinti situacijos ir į jÄ adekvačiai reaguoti.

Å i aplinkybė pagrįstai pripažinta nuteistosios atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad bausmė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skiriama sankcijos ribose. Å velnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę, kaip to praÅ¡o nuteistoji, skirti galima tik taikant Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį arba 54 straipsnio 3 dalį, tačiau Å¡ių normų taikymui O. S. nėra įstatyme reikalaujamų sÄ lygų. Asmeniui, kaltam padarius nusikalstamÄ veikÄ , skiriant Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, turi bÅ«ti nustatytos Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje numatytos sÄ lygos.

Skundžiamajame nuosprendyje nėra nustatyta, kad O. S. pati savo noru atvyko ir pranešė apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , atlygino dalį ar visÄ padarytÄ turtinę žalÄ (Å¡iuo atveju nepakanka vien tik civilinio ieÅ¡kinio pripažinimo ir ketinimo ateityje atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ) (Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalis). Nesant bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, O. S. netaikytina ir minėto straipsnio 2 dalis, nes mažiausiai dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas yra bÅ«tina Å¡ios teisės normos taikymo sÄ lyga.

To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja Å¡velnesnės, negu įstatymo numatytos bausmės, paskyrimÄ asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant. Taigi, nei viena Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio dalis, suteikianti galimybę kaltininkui skirti Å¡velnesnę už įstatymo numatytÄ minimaliÄ bausmę, O. S. netaikytina. Nors apeliantė teigia, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui, tačiau ir Å¡is jos argumentas yra nepagrįstas. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Tokių iÅ¡imtinių aplinkybių Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su teigiamai pasikeitusiu nuteistosios gyvenimo bÅ«du, bei tai, kad ji susitaikė su nukentėjusiuoju, ketina atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, rodo, kad O. S. stengiasi integruotis į visuomenę. Tačiau Å¡ios aplinkybės nelaikytinos prioritetinėmis ir negali nulemti bausmės skyrimÄ ar nuvertinti kitus įstatymo reikalavimus bei visuomenės intereso reikÅ¡mę vykdant teisingumÄ .

Vertinant nuteistajam paskirtÄ bausmę Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į visus tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, nėra pagrindo laikyti, kad paskirta minimali 2 metų laisvės atėmimo bausmė už Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymÄ , yra per griežta. Å i laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, kitoms reikÅ¡mingoms bausmės paskyrimui aplinkybėms bei neprieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies           1 punktu,  n u t a r i a:  nuteistosios O. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas Teisėjai Aloyzas Kruopys Regina Gaudutienė Viktoras Kažys Â