b6da4c7d-701d-4fd8-96ca-628aae87d099 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Stasys PunysPranešėjas Stasys Punys                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-781/2011Nr. 1-14-1-02115-2010-9Teisėja Alberta Baltušytė                      Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.9.;1.2.23.1; 2.1.7.4.; 2.3.4.6.; 2.3.6.3. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2011 m. liepos 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,teisėjų Audronės Kartanienės, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,gynėjui adv.

Vytautui Antanėliui,nuteistajam A. G.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 3-o apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas LR BK 259 str. 1 d. 90 (devyniasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to.             Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., 65 str. 2 d., paskirtoji bausmė subendrinta su 2011-01-31 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. paskirta 4 MGL (520 Lt) bauda, ir paskirta galutinė subendrintÄ 90 (devyniasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to ir 4 MGL (520 Lt) baudos bausmę.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

A. G. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo žalios spalvos plastikinį maiÅ¡elį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga metamfetaminas, kurio masė yra 2,263 g, ir kurį neteisėtai su savim laikė jam priklausančioje juodos spalvos vyriÅ¡koje kepurėje, kuriÄ gabeno automobiliu ,,O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinėje sėdynėje iki 2010-03-16 apie 18.00 val., kol jį Subačiaus g. 49A, Vilniuje, sulaikė Vilniaus aps.

VPK Patrulių rinktinės trečiosios kuopos Antrojo bÅ«rio pareigÅ«nai ir automobilio ,,O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinėje sėdynėje rado bei paėmė jam priklausančiÄ juodos spalvos vyriÅ¡kÄ kepurę, kurioje buvo žalios spalvos plastikinis maiÅ¡elis su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga metamfetaminas, kurio masė yra 2,263. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo pakeisti ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

Apelianto manymu, paskirta bausme yra per griežta. Nurodo, kad teisiamajame posėdyje jis prašė paskirti jam vieÅ¡uosius darbus, tačiau teismas į šį praÅ¡ymÄ neatsižvelgė. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog byloje nustatytos jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Apeliantas skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojos N. C. parodymai tuo pažeidžiant LR BPK 276 str. reikalavimus, kadangi jis kaip kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu turėjo teisę ir norėjo užduoti klausimus minėtai liudytojai, tačiau nebuvo galimybės, nes apelianto teigimu, liudytojai apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ nebuvo tinkamai praneÅ¡ta.Skunde taip pat teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis vien policijos pareigÅ«nų parodymais, tačiau apeliantas manymu, teismas jais rėmėsi nepagrįstai, kadangi jie yra tendencingi ir neparemti tokiais įrodymais kaip vaizdo kameromis ir kitų liudytojų parodymais.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas. Apeliantas skunde, neginčydamas kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme bei jų kvalifikacijos, praÅ¡o paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Nors nuteistasis A. G. ginčija jam paskirtÄ bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl nėra aiÅ¡kiai per griežta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė.

Nuteistajam A. G. paskirta tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kaltininko asmenybę. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formÄ , nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis – anksčiau teistas 6 kartus, baustas administracine tvarka, tačiau ankstesnės bausmės teigiamų rezultatų nedavė. Akivaizdu, kad nuteistasis A. G., pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių iÅ¡vadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti.

Pažymėtina ir tai, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu apeliantas jau buvo teistas už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ ir jam buvo paskirta 4 MGL dydžio bauda, tačiau minėtos baudos per teismo nustatytÄ terminÄ A. G. nesumokėjo. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus areÅ¡to bausmę. Apelianto praÅ¡ymas paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę ir paskirti jam vieÅ¡uosius darbus, atmestinas. Visų pirma pažymėtina, kad už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 259 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys – bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Minėtoje straipsnio sankcijoje tokia bausmės rÅ«Å¡is kaip vieÅ¡ieji darbai nėra numatyta. Teismas privalo kaltinamajam skirti tik tos rÅ«Å¡ies bausmę, kuri yra numatyta straipsnio sankcijoje, o taikyti LR BK 62 str. ir skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo nustatytÄ bausmę, turi bÅ«ti nustatytos tam tikros aplinkybės, kurių Å¡iuo atveju byloje nenustatytos. Nors apelianto padarytas nusikaltimas pagal LR BK 11 str. priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, tačiau padarytas veikiant tiesiogine tyčia, iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, už ankstesnius nusikaltimus jai buvo skiriamos Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmės, tačiau teigiamų rezultatų nedavė.

Todėl kolegija laiko, kad nuteistajam A. G. paskirta tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kaltininko asmenybę, todėl keisti bausmės rūšį į vieÅ¡uosius darbus, nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl apelianto skundo argumentai dėl per griežtos bausmės skyrimo yra atmestini.Apeliantas skunde nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog byloje nustatytos jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Tačiau tokie skundo argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad skiriant bausmę kaltinamajam A. G. teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliantas skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis vien policijos pareigūnų parodymais, tačiau apeliantas manymu, teismas jais rėmėsi nepagrįstai, kadangi jie yra tendencingi ir neparemti tokiais įrodymais kaip vaizdo kameromis ir kitų liudytojų parodymais.

Tačiau tokie apelianto argumentai yra atmestini. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso teorija ir teismų praktika leidžia, nesant tiesioginių įrodymų, asmens kaltę pagrįsti esamų duomenų viseto analizės, jų lyginimo ir vertinimo rezultatu. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Pagal BPK 20 str. prasmę, jei turimi duomenys gali patvirtinti arba paneigti bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, jie laikytini įrodymais.

Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia bei logiška grandine.Teisėjų kolegija remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pagrįsta baudžiamojo proceso teorija, jog tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrame bylos kontekste.

BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Todėl tai, jog apeliacinės instancijos teismas toliau Å¡iame nuosprendyje dėsto ir vadovaujasi tokiais netiesiogiai A. G. kaltę įrodančiais duomenimis (liudytojų parodymais), nėra baudžiamojo proceso įstatymo, taip pat ir BPK 20 str. 5 d. numatytų reikalavimų pažeidimas. Teismas, vertindamas kaltinamojo A.

G., liudytojų D. R., R. L., N. C., liudytojų - policijos pareigÅ«nų G. G., V. V., V. K., parodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Liudytojų policijos pareigÅ«nų G. G., V. V., V. K. parodymai papildo vienas kitÄ ir sutampa esminėse detalėse. Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, abejoti bei netikėti Å¡ių liudytojų parodymais neturi jokio pagrindo. Liudytojai policijos pareigÅ«nai G. G., V. V., V. K. iki nusikaltimo padarymo kaltinamojo nepažinojo, nėra suinteresuoti bylos baigtimi.

Duomenų apie tai, kad liudytojai G. G., V. V., V. K. kalbėtų netiesÄ , byloje nėra. Apelianto skundo argumentai, kad jo kaltė neparemta tokiais įrodymais kaip vaizdo kameromis ir kitų liudytojų, atmestinas. Visų pirma, tokio praÅ¡ymo pateikti arba iÅ¡reikalauti vaizdo kameras, nei kaltinamasis A. G., nei jo gynėjas teisiamajame posėdyje nepareiÅ¡kė. Antra, kaltinamasis nenurodė, kokias konkrečiai patvirtinančias ar paneigiančias aplinkybes nustatytų vaizdo kameros. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad psichotropinė medžiaga metamfetaminas buvo rasta A.

G. priklausančioje juodos spalvos vyriÅ¡koje kepurėje, kuri gulėjo automobilio ,,O. V.“ galinėje sėdynėje. Todėl kokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę Å¡iuo atveju turėtų vaizdo kameros, apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Apelianto skundo argumentai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojos N. C. parodymai tuo pažeidžiant LR BPK 276 str. reikalavimus, kadangi jis kaip kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu turėjo teisę ir norėjo užduoti klausimus nukentėjusiajai, tačiau nebuvo galimybės, nes apelianto teigimu, liudytojai N. C. apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ nebuvo tinkamai praneÅ¡ta, yra atmestini.

Apelianto skundo argumentai, kad liudytojai N. C. apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ nebuvo tinkamai praneÅ¡ta, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir atmestini. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad perdavus bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje į 2011-04-26 d. teismo posėdį Å¡aukimu buvo kviečiama atvykti liudytoja N. C. adresu Å irvintų g. 58, MaiÅ¡iagala, Vilniaus rajonas, kurį nurodė pati liudytoja N. C. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 19). Å aukimÄ pasirašė jos mama R. Č. (b.l. 195), tačiau į teismo posėdį N. C. neatvyko.

Teismo nutartimi N. C. už neatvykimÄ buvo paskirta bauda ir nutarta jÄ atvesdinti į teismo posėdį. IÅ¡ byloje esančio liudytojos N. C. praneÅ¡imo matyt, kad tiek į pirmÄ jį teisiamÄ jį posėdį, tiek į į 2011-05-10 d. paskirtÄ posėdį ji neatvyko ir neatvyks, kadangi yra iÅ¡vykusi gyventi ir dirbti į OlandijÄ . Apie kiekvieno teisiamojo posėdžio datÄ ir laikÄ liudytojai N. C. buvo praneÅ¡ta tinkamai. IÅ¡ 2011-05-10 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad dėl liudytojos N. C. atvesdinimo į 2011-05-10 d. 9.30 val. teismo posėdį buvo nuvykta adresu Å irvintų g. 58, MaiÅ¡iagala, Vilniaus rajonas, tačiau liudytojos N. C. namuose nebuvo.

Jos motina paaiÅ¡kino, jog N. C. yra iÅ¡vykusi į OlandijÄ ir planuoja sugrįžti į LietuvÄ 2011 m. gruodį, todėl atvesdinti N. C. į teismo posėdį galimybės nebuvo (b.l. 230). Taigi, akivaizdu, kad tiek apie 2011-04-26 d., tiek 2011-05-10 d. paskirtus teismo posėdžius liudytoja N. C. buvo informuota tinkamai ir buvo imtasi visų priemonių jai praneÅ¡ta apie teismo posėdį. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str.). Kartu pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ teismo nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Å¡i BPK nuostata neturi bÅ«ti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje.

Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 str. nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 str. 1 d. 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kaip liudytojai gali bÅ«ti apklausti apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu atlikę pareigÅ«nai (BPK 276 str. 1, 4 d.); perskaityti dokumentus bei apžiÅ«rėti daiktus.

Vadinasi, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis – Å¡iais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kasacinės bylos Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009) ir jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ bei specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus.

Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikÅ¡mės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui. Kartu pažymėtina, kad pareigÅ«no teisme duoti parodymai apie ikiteisminio tyrimo metu jam atliekant apklausÄ iÅ¡aiÅ¡kintas aplinkybes ar byloje esančius duomenis yra įrodymas ir juo teismas gali remtis priimdamas nuosprendį. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2011-05-10 teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojos N. C. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotus parodymus ir, pažeisdamas BPK 276 str. 1 d. 1 p., 4 d., 301 str. 1 d. nuostatas, jais grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d. nuostatomis, turėjo teisę ir galėjo teismo posėdyje perskaityti liudytojos N. C. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotus parodymus byloje esantiems įrodymams patikrinti. IÅ¡ baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamÄ jį A. G., liudytojus D.

R., R. L., liudytojus - policijos pareigÅ«nus I. K., G. G., V. V., V. K., balsu perskaitė liudytojos N. C. ikiteisminio tyrimo tyrėjui duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 str. 5 d. nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo nuteistÄ jį A. G. ir teisinančius, ir kaltinančius įrodymus. Teismas, laikydamasis BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo A.

G. parodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetÄ , liudytojos N. C. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymų, perskaitytų teisiamajame posėdyje, nevertindama kaip savarankiÅ¡ko įrodymo, daro iÅ¡vadÄ , kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais A. G. kaltės įrodymais, todėl A. G. pripažintas kaltu remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, o įrodymų visetu, kurio pakanka pripažinti A. G. padarius nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jis yra nuteistas.

Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad dėl pirmosios instancijos teismo padaryto BPK 276 str. 1 d. 1 p., 4 d., 301 str. 1 d. nuostatų pažeidimo nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir (ar) tai nesukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ sprendimÄ . Dėl to apelianto nurodytas minėtų nuostatų pažeidimas nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, dėl kurio reikėtų keisti ar naikinti priimtÄ teismo nuosprendį.Ä®vertinant iÅ¡dėstytÄ , pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : nuteistojo A.

G. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                               Stasys Punys Teisėjai                                                                                                    Audronė Kartanienė                                                                                                                              Stasys Lemežis