2023-03-15 Nr. AB-6279-3-62-3-02502-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1432-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02502-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6; 8.7; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. N. S. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 22S101480 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2022 m. liepos 15 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S101480, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga). Pareiškėjo vertinimu, Departamentas neįvykdė Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 22M62807, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo atžvilgiu priimtas Departamento 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. 21S45602. Departamentas neatliko papildomos pareiškėjo apklausos, pareiškėjas negavo jokių laiškų, kuriais atsakovas prašytų pareiškėjo dar kartą pateikti jau teiktus ar kitus reikalingus įvertinti jo prieglobsčio prašymą rašytinius įrodymus. Neatlikęs jokių esminių procesinių veiksmų, kuriais būtų ištaisyti pirminio sprendimo trūkumai, aiškiai įvardinti Komisijos sprendime, Departamentas, praėjus 10 mėnesių, priėmė naują sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio, remdamasis motyvais, kurie Komisijos buvo pripažinti nepagrįstais ir panaikinti. Kadangi Departamentas neįvertino pareiškėjo pateiktų dokumentų, kuriais jis grindžia savo priklausymą asmenų, kuriems (duomenys neskelbtini) gresia pavojus, grupei, Departamento atliktas tyrimas akivaizdžiai neatitinka reikalavimų, kylančių iš nuodugnaus prieglobsčio prašymo nagrinėjimo ir gero administravimo principo.

3. Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų direktyvos (2011/95/ES) 5 straipsnio 1 dalis numato, kad visiškai pagrįsta persekiojimo baimė ar realus didelės žalos pavojus gali būti grindžiami įvykiais, įvykusiais po to, kai prašytojas išvyko iš kilmės šalies. Asmuo tampa „sur place“ pabėgėliu dėl aplinkybių, atsiradusių jam nesant šalyje, iš kurios kilęs. Užsienyje tarnaujantys diplomatai ar kiti pareigūnai, karo belaisviai, studentai, darbininkai, migrantai ir kiti asmenys yra kreipęsi dėl pabėgėlio statuso, gyvendami užsienyje, ir buvo pripažinti pabėgėliais. Būtent tokioje situacijoje atsidūrė pareiškėjas, kuris nuo 2019 m. pabaigos gyveno ir studijavo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Departamentui yra nurodęs, kad, į valdžią atėjus (duomenys neskelbtini). Įvairių šaltinių pateikiama informacija apie situaciją (duomenys neskelbtini) aiškiai indikuoja, kad asmenims, siejamiems su buvusia (duomenys neskelbtini) ar užsienio subjektais bei jų šeimos nariams, kyla reali grėsmė patirti rimtą žalą, kuri priskirtina persekiojimui arba papildomos apaugos suteikimo pagrindams.

4. Pareiškėjas teigė, kad, atsižvelgiant į informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini) ir individualias pareiškėjo aplinkybes, yra pagrįsta tikimybė, jog pareiškėjui gresia rimta žala, t. y. persekiojimas dėl jo priklausymo asmens, susijusio su buvusia (duomenys neskelbtini) vyriausybe bei bendradarbiavusio su užsienio karinėms pajėgoms, šeimai. Sprendime pripažįstama, kad pareiškėjas studijavo (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. pabaigos, todėl pareiškėjas akivaizdžiai atitinka Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) pateiktą asmenų, suvokiamų, kaip „suvakarėję“, apibrėžimą. Atsakovas akivaizdžiai nesilaikė bendradarbiavimo su pareiškėju pareigos, kadangi, panaikinus pirminį atsakovo sprendimą, ne tik neištaisė jau Komisijos konstatuotų tyrimo trūkumų, susijusių būtent su jau pateiktų įrodymų vertinimu, bet ir nesiekė sudaryti galimybių asmeniui pateikti jo prieglobsčio prašymą pagrindžiančių įrodymų, t. y., neorganizavo papildomos apklausos, neinformavo apie tai, kad yra papildomų dokumentų poreikis. Nurodė, kad grėsmių vertinimas turėtų būti nukreiptas į ateitį, o Departamentui tenka pareiga nuodugniai įvertinti asmeniui gresiantį pavojų pagal jo profilį bei informaciją apie kilmės šalį. Pareiškėjas apibendrino, kad tiek jo nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai, tiek kilmės šalies informacija leidžia pagrįstai teigti, jog (duomenys neskelbtini) jam gresia rimta žala dėl priklausimo rizikos grupėms.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, kad neturi duomenų, jog pareiškėjo buvimas (gyvenimas) (duomenys neskelbtini) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsižvelgus į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, jo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta, o pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta „persekiojimui“ ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitiko Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Įvertinus duomenis apie saugumo situaciją paskutinėje gyvenamojoje vietoje, konstatuota, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl smurto veiksmų yra minimali, o individualių aplinkybių, kurios padidintų tokią riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį, nenustatyta.

7. Atsakovas nurodė, kad tam, jog asmeniui būtų suteiktas pabėgėlio statusas, visos minimos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos turi būti įvykdytos in corpore, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų. Pabėgėlio statuso suteikimą sąlygoja visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, nustatant visiškai pagrįstą baimę, vertinamas tik objektyvusis jos elementas, reikalavimo, kad subjektyvusis elementas būtų išpildytas nėra.

Apie visiškai pagrįstos baimės pagrįstumą sprendžiama atsižvelgus į objektyvią situaciją, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimai ir pan., t. y. prieglobsčio prašytojas turi pateikti individualaus pobūdžio aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti prieglobsčio reikalingumą. Pažymėjo, kad ne Departamentas, o būtent prieglobsčio prašytojas turi pagrįsti ir įrodyti tarptautinį apsaugos būtinumo poreikį, pateikti nuoseklų pasakojimą ir pateikti objektyvius įrodymus, o Departamentas, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, atlieka vertinimą.

Sprendime buvo vertinamas pareiškėjo pateiktas pasakojimas trijų apklausų metų ir daromos pagrįstos išvados, kad jo pasakojimas keitėsi. Apklausų metu buvo bandoma išsiaiškinti pareiškėjo istorijų keitimo priežastis, tačiau jis apsiribojo bendro pobūdžio paaiškinimais, kad buvo ištiktas šoko, nenorėjo, kad jį išsiųstų į kilmės valstybę. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamai užsienio kompanijoms dirbusį tėvą buvo nedetalus, jo pateikti dokumentai taip pat prieštaringi, nes, viena vertus, pareiškėjo tėvo rašytame laiške nurodoma, kad jis 2009 m. pradėjo dirbti R.

E. E. kompanijoje, o 2015 m. buvo Departamento vadovas (duomenys neskelbtini) kompanijoje, tačiau (duomenys neskelbtini) kompanijos pateiktame rašte nurodoma, kad pareiškėjo tėvas joje dirbo 2010-2016 m., o (duomenys neskelbtini) kompanijos rašte nurodyta, kad pastarosios darbuotoju jis buvo nuo 2012 m. kovo 3 d. iki 2014 m. vasario 30 d. Atkreipė dėmesį, kad vasario mėnuo neturi 30 dienų, todėl tokios datos buvimas abiejuose šios kompanijos tariamai rašytuose dokumentuose kelia abejonių dėl dokumento autentiškumo. Be to, (duomenys neskelbtini) kompanijos abiejuose dokumentuose nurodyta, kad pas juos dirbęs darbuotojas yra gimęs (duomenys neskelbtini), o iš pareiškėjo pateikto jo paso matyti, kad jo gimimo diena yra (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo pasakojimas apie jo tėvo darbą kilmės valstybėje buvo abstraktus, pareiškėjas nepateikė konkrečių detalių apie jo darbo pobūdį, pareigas, bendradarbiavimo su kilmės valstybės vyriausybe ar užsienio karinėmis pajėgomis pobūdį.

8. Pasisakydamas dėl Sprendime išdėstytų argumentų pareiškėjui prašytis prieglobsčio (duomenys neskelbtini) atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nesutinka su praktinėmis galimybėmis gauti (duomenys neskelbtini) prieglobstį, tačiau neginčija fakto, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dėl prieglobsčio niekada ir nesikreipė. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne kilmės valstybė ar šiuo atveju valstybė, kurioje pareiškėjas legaliai gyveno, studijavo, ir kaip jis pats sakė, dirbo, tačiau individuali prieglobsčio prašytojo situacija.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas, remiantis į bylą pateiktais duomenimis, nustatė, kad:

10.1. pareiškėjas prieglobsčio prašymą pateikė 2021 m. rugsėjo 15 d.

10.2. 2021 m. rugsėjo 16 d., 2021 m. lapkričio 12 d., 2021 m. gruodžio 1 d. atliktos pareiškėjo apklausos.

10.3. 2021 m. rugsėjo 16 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas teigė, kad jis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios jis išvyko iš (duomenys neskelbtini), yra tai, jog jis nenorėjo kovoti, o juos vertė kovoti prieš vyriausybę, jų šeimas, brolius. Jei pareiškėjas būtų nesutikęs kovoti, tai jį (duomenys neskelbtini) būtų nužudęs, nes taip jau buvo nutikę kitiems asmenims. Iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjas išvyko 2021 m. rugpjūčio 15 d., automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini), kur praleido 9 dienas, kol buvo paruošti dokumentai ir vizos kelionei į (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 28-29 dienomis atskrido į (duomenys neskelbtini), kur oro uoste jį ir kitus asmenis pasitiko asmuo, su kuriuo bendravo prieglobsčio prašytojo pusbrolis. Jis nuvežė pareiškėją į apleistą pastatą, vėliau – į kitą vietą. Lietuvos sieną kirto pėsčiomis, prieš tai 10 kartų bandė patekti į (duomenys neskelbtini). Pasak prieglobsčio prašytojo, abiejų šalių pareigūnai juos stumdė iš vienos sienos pusės į kitą. Beklaidžiodami mišku, užsieniečiai (duomenys neskelbtini) teritorijoje aptiko namą, kuriame gyveno moteris, jie apsistojo pas tą moterį. Užsieniečiai vėl bandė patekti į (duomenys neskelbtini), bet jų neįleido; jie klaidžiojo mišku, kol juos rado žurnalistai, po kurio laiko atvyko (duomenys neskelbtini) pareigūnai ir užsieniečius išsivežė.

10.4. 2021 m. lapkričio 12 d. Departamento atliktos apklausos metu A. N. S. pasakojo, kad jis (duomenys neskelbtini) studijavo mediciną; 2019 m. gruodžio mėnesį atvyko studijuoti į (duomenys neskelbtini). Studijuodamas (duomenys neskelbtini) pareiškėjas turėjo mokėti už mokslą, todėl jis kartu mokėsi ir dirbo restorane, kur plovė indus. Kai (duomenys neskelbtini) žlugo vyriausybė, jo tėvas dirbo vienoje iš vyriausybinių organizacijų inžinieriumi. Vėliau pareiškėjas patikslino, kad tėvas dirba užsienio organizacijoje. Pasak pareiškėjo, organizacijos pavadinimą jis pamiršo, bet gali atsiųsti visą informaciją ir įrodymus apie tėvo darbą. Vyriausybei žlugus, pareiškėjo šeima slapstėsi, todėl jis turėjo išlaikyti savo šeimą. Pareiškėjas savo šeimai siuntė pinigus tol, kol pinigai baigėsi; pareiškėjas nebeišgalėjo siųsti pinigų šeimai ir mokėti už savo medicinos mokslus, todėl bijojo, kad bus deportuotas atgal į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) ieško žmonių, kurie dirbo įvairiose tarptautinėse organizacijose. (Duomenys neskelbtini) nusprendė vykti į Europą ir tęsti studijas. Pasak pareiškėjo, jis su draugais nusprendė vykti į Europą; 2021 m. rugpjūčio 29 d. atvyko į (duomenys neskelbtini). Kai bandė patekti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigūnai sustabdydavo ir siųsdavo atgal, (duomenys neskelbtini) pareigūnai siųsdavo juos į (duomenys neskelbtini). Kai užsieniečiai susisiekė su teisininke, jiems pavyko patekti į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini).

10.5. 2021 m. gruodžio 1 d. atlikta papildoma (duomenys neskelbtini) apklausa. Apklausos metu pareiškėjas teigė, kad visą laiką su šeima (tėvais, broliais, seserimis) gyveno (duomenys neskelbtini). Jo tėvas šiuo metu kas 2-3 dienas keičia gyvenamąją vietą, nes dirbo su užsieniečiais. Tėvas dirbo keliose įmonėse, dabar prisimena pavadinimą – (duomenys neskelbtini), bet yra daugiau pavadinimų, vienas jų (duomenys neskelbtini). Iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) šalyje nebuvo saugumo – buvo savižudžių sprogimų, apiplėšimų, žmogžudysčių. Universitete grasino studentams, buvo reikalaujama, kad jie nutrauktų mokslus. 2019 metais, kai prieglobsčio prašytojas išvyko iš (duomenys neskelbtini), jokios asmeninės grėsmės nebuvo, jo nepersekiojo, tačiau visi žmonės bėgo iš šalies, bėgo ir jis. Pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini) studijuoti už savo pinigus. Jis turėjo vizą, kurią kasmet universitetas pratęsdavo. Paskutinė viza buvo išduota 2021 m. rugpjūčio mėnesį ir galiojo iki 2022 m. rugpjūčio. Paso pareiškėjas neturi, nes atėmė žmonių gabentojas, tačiau turi paso nuotrauką. (Duomenys neskelbtini) pareiškėjas studijavo kompiuterių inžineriją, mokslo įstaiga (duomenys neskelbtini), pilno pavadinimo nežino, patvirtinančių dokumentų taip pat neturi. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl finansinių sunkumų, grėsmės ten nebuvo.

10.6. 2021 gruodžio 2 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 21S45602, kuriuo nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; įvesti į 2-os kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

10.7. 2021 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas apskundė Departamento sprendimą, skundu prašė panaikinti Departamento sprendimą bei išnagrinėti pareiškėjo prašymą, suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

10.8. 2022 m. sausio 11 d. Komisija išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir nusprendė jį tenkinti.

10.9. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2022 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 22S101480 atsisakė pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statusą bei papildomą apsaugą).

11. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad pareiškėjo apklausose buvo siekiama detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl pareiškėjo pateiktų prašymų suteikti jam prieglobstį. Įvertinęs tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei pagrįstas prielaidas, konstatavo, kad, netgi neatsižvelgus į pareiškėjo pasakojimų trūkumus, jo istorija neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Pareiškėjo įvardinama baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, tokių įrodymų nepateikta ir teisme, todėl teismas sutiko, kad, remdamasis pateikta medžiaga, Departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

12. Teismas pažymėjo, kad prieglobsčio prašymo pagrįstumą lemia ne tik pasakojimo turiniui keliami reikalavimai, bet ir jo neprieštaravimas kilmės valstybės informacijai bei atitikimas tarptautinės apsaugos statusui gauti kriterijų elementams, o nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jo tėvas dirbo užsienio / vyriausybės įmonėse, todėl (duomenys neskelbtini) jo ieško, atitinkamai kyla grėsmė visai šeimai. Be to, (duomenys neskelbtini) nesaugu gyventi.

13. Departamentas, įvertinęs A. N. S. pasakojimą apie priežastis, privertusias jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) ir ieškoti prieglobsčio, pirmiausia pastebėjo, kad pareiškėjas pakeitė savo pasakojimą, lyginant apklausų metu nurodytas priežastis. Tiek savo prieglobsčio prašyme, tiek 2021 m. rugsėjo 16 d. vykusios apklausos metu A. N. S. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) provinciją užėmė (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 12 d. vykusioje Departamento apklausoje pareiškėjas jau nurodė, kad jo tėvas dirbo užsienio ir vyriausybės organizacijoje, o (duomenys neskelbtini) tokių žmonių kaip tik ieško. Ir kadangi tėvas yra jo šeimos narys, grėsmė kyla ir prieglobsčio prašytojui. Toks pareiškėjo pasakojamos istorijos pasikeitimas, teismo vertinimu, kelia tam tikrų abejonių dėl paties užsieniečio patikimumo bei galėtų būti paaiškintas bandymu „priderinti“ savo pasakojimą prie „tinkamų“ pagrindų prieglobsčiui gauti. Paprašius paaiškinti, dėl kokių priežasčių pakeitė savo pasakojimą, pareiškėjas teigė, kad nekeitė savo istorijos, pakeitė tik tą dalį, kur sakė apie atvykimą iš (duomenys neskelbtini). Dar kartą pasiteiravus, kodėl jis pirminėje apklausoje nurodė kitokias aplinkybes, pasakodamas apie (duomenys neskelbtini) daromą spaudimą prisijungti prie jų, prieglobsčio prašytojas nurodė, kad sakė netiesą, nes buvo ištiktas šoko, pavargęs. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo paaiškinimai dėl skirtingų istorijų atsiradimo nėra įtikinami ir pakankami. Departamentas sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – ir EŽTT) taip pat pateikė klaidingą informaciją ir papasakojo, kad į (duomenys neskelbtini). EŽTT, remdamasis melagingais parodymais, įpareigojo Lietuvą iki 2021 m. rugsėjo 29 d. palikti ieškovus Lietuvos teritorijoje. Šios aplinkybės charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį teikti tikrovės neatitinkančią informaciją, bei kelia pagrįstų abejonių dėl bendro jo patikimumo.

14. Pareiškėjas skunde nurodė, kad, remiantis ESPA 2022 m. gairėmis, jis priskirtinas padidintos rizikos patirti persekiojimą asmenų grupei dėl jo tėvo darbo bei dėl to, kad jis nuo 2019 m. yra išvykęs iš (duomenys neskelbtini), studijavo (duomenys neskelbtini), todėl grįžimo atveju bus laikomas „suvakarėjusiu“ asmeniu. Teisėjų kolegija nesutiko su tokiais pareiškėjo teiginiais. Vien tai, kad asmuo patenka į asmenų grupių, galinčių susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, sąrašą, nesuponuoja individualios grėsmės pareiškėjui atsiradimo tikimybės bei nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjui kyla tarptautinės apsaugos suteikimo poreikis.

Pareiškėjo pasakojimas apie jo tėvo darbą kilmės valstybėje buvo abstraktus, pareiškėjas nepateikė konkrečių detalių nei apie jo darbo pobūdį, pareigas, bendradarbiavimo su kilmės valstybės vyriausybe ar užsienio karinėmis pajėgomis pobūdį ir lygmenį. Pareiškėjas atsakovui pateikė savo tėvo dalyvavimo mokymuose sertifikatus ar dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjo tėvo darbovietės, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykdė inžinerinius projektus nepagrindžia, kad pareiškėjo tėvas tiesiogiai bendravo ir bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) vyriausybe ar užsienio karinėmis pajėgomis ir dėl to gali būti laikomas kaip esantis priešiškas (duomenys neskelbtini).

Tačiau teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, jog jo tėvas nebuvo įmonių vadovas, o tik darbuotojas. Be to, įmonės per jo darbo laikotarpius atliko tik kelis inžinerinius projektus civiliniuose objektuose. Pareiškėjo tėvo pase, kuris darytas 2019 m., nurodyta, kad jis dirba pats sau, nėra jokių duomenų apie jo darbą su nei vyriausybe, nei užsienio karinėmis pajėgomis. Pasisakydamas dėl pareiškėjo „suvakarėjimo“ kaip riziką keliančio veiksnio, teismas pažymėjo, kad tai, jog ESPA suvakarėjimą vertina ne tiek dėl Vakaruose praleisto laikotarpio, kiek dėl to, kokią įtaką tai padarė užsieniečio pažiūroms ir ar jos gali būti keliančios grėsmę naujajam (duomenys neskelbtini) režimui.

Atsakovui nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo pažiūros yra suvakarėjusios, jo elgesys ir išvaizda iššaukianti ir neatitinka (duomenys neskelbtini) požiūrio ar gali būti laikytina kaip einanti prieš nusistovėjusias normas (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo pagrindo pareiškėją, vien dėl to, kad jis nuo 2019 m. gyvena ne (duomenys neskelbtini), vertinti kaip priklausantį padidintos rizikos patirti persekiojimą asmenų grupei.

15. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, Departamentas atliko perspektyvinį rizikos vertinimą. Esamomis aplinkybėmis rizikos vertinimas atliekamas bei sprendimai dėl prieglobsčio suteikimo būtų priimami padidinto neapibrėžtumo sąlygomis, kadangi susidariusi situacija neišvengiamai vystosi bei gali dinamiškai keistis. Tarp grupių, galinčiu nukentėti nuo (duomenys neskelbtini) ESPA išskiria asmenis, kurie dirbo su užsienio karinėmis pajėgomis arba laikomi jas palaikančiais (galimas persekiojimo pagrindas – (priskiriami) politiniai įsitikinimai). Anot ESPA, didžiausia grėsmė kyla vertėjams, (duomenys neskelbtini) dirbusiems su užsienio kariais. Tuo tarpu, informacijos apie (duomenys neskelbtini) politiką prieš kitus asmenis, dirbusiems su užsienio kariais, yra nedaug. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, be to, tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) grėstų mirties bausmė, nenustatyta, kad šio individualaus atvejo atžvilgiu yra priežastinis ryšys tarp šios grėsmės ir konvencinių priežasčių, todėl jis neatitiko ir papildomos apsaugos kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte.

16. Remdamasis pareiškėjo pateikta informacija, Departamentas svarstė, ar pareiškėjas galėtų būti priskirtas prie sveikatos priežiūros specialistų ir humanitarinės pagalbos darbuotojų, įskaitant asmenis, dirbančius nacionalinėse ir tarptautinėse nevyriausybinėse organizacijose. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigė studijavęs mediciną (duomenys neskelbtini), tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, (duomenys neskelbtini) sveikatos sektoriuje niekada nedirbo, todėl nėra priskirtinas šiai pažeidžiamajai grupei, bei nei vienai kitai iš ESPA išvardintų asmenų kategorijų. Taigi, Departamentas padarė teisingą išvadą, kad mažai tikėtina, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjas susidurs su persekiojimu. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

17. Įvertinusi pateiktus rašytinius dokumentus, teisėjų kolegija konstatavo, kad Departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, padaryti garso įrašai, detaliai analizuoti ir įvertinti jo nurodyti argumentai. Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į faktinę situaciją jo kilmės valstybėje. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs pareiškėjo individualią situaciją, pateiktus paaiškinimus bei surinktą kilmės valstybės informaciją, Departamentas nenustatė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, žeminantis elgesys. Nustatyta, jog ESPA nieko nepraneša apie šiuo metu vykstančius kovinius veiksmus (duomenys neskelbtini) teritorijoje, taip pat atviruose šaltiniuose nerandama jokių pranešimų apie tai. Tačiau yra aptinkami pranešimai apie kelis nuo praeitų metų rugpjūčio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) teritorijoje vyksta žemu lygiu, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl smurto veiksmų yra minimali, o individualių aplinkybių, kurios padidintų tokią riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį, nenustatyta. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas taip pat neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjų paaiškinimus, todėl nėra pagrindo abejoti Departamento padaryta išvada, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, kurios negali paneigti Departamento padarytos išvados. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, todėl padarė išvadą, kad jo baimė dėl pavojaus gyvybei yra sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis.

19. Įvertinęs anksčiau minėtų aplinkybių visumą, teismas nustatė, jog nėra individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio, nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl pagrįstai Departamentas 2022 m. liepos 25 d. sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso, neatitikus Įstatymo 87 straipsnio reikalavimų ir papildomos apsaugos.

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Konstatavus, jog pagrįstai Departamentas Sprendimu pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso, o neatitikus Įstatymo 87 straipsnio reikalavimų ir papildomos apsaugos, nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI3-380-386/2023 ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Departamento Sprendimą ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo; 2) priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateiksime iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos).

22. Pareiškėjas nurodo, kad Komisija 2022 m. sausio 11 d. sprendime konstatavo: „Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime daroma išvada, kad pareiškėjas pasakojimui patvirtinti nepateikė jokių įrodymų, tačiau pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo pateikė dokumentus, kurie ginčijamame sprendime visiškai nebuvo įvertinti (skundo priedas Nr. 2) ir kurie, anot pareiškėjo, pagrindžia jo pasakojimą. Atsižvelgiant į tai, Komisija sprendžia, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas išnagrinėtas netinkamai, pažeidžiant nustatytus teisės aktų reikalavimus. Tinkamai neįvertinus šios informacijos, nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 86 str. 1 d. įtvirtintų pabėgėlio statuso suteikimo sąlygų.“ Naujai priimtame Departamento Sprendime pareiškėjo 2021 m. lapkričio 30 d., 2021 m. gruodžio 1 d. pateikti įrodymai (žr. skundo pirmosios instancijos teismui priedą Nr. 2, 3) neaptarti ir neįvertinti, Departamentui Sprendime nurodant, kad „2021-12-01 apklausoje teigė, kad tėvas dirbo keliose užsienio įmonėse. 2021-12-01 apklausos metu A. N. S. teigė, kad įrodymus apie tėvo darbą jau siuntė, tačiau kadangi dokumentai nebuvo gauti, paprašyta pakartotinai atsiųsti. Nepaisant pakartotinio priminimo, sprendimo parašymo momentu įrodymų nepateikė, nors dokumentus galėjo pateikti per jį atstovaujančią advokatę A. A.“ Pareiškėjas nurodytus dokumentus atsakovui pateikė dar 2021 m. lapkričio 30 d., vėliau pakartotinai juos išsiuntė po 2021 m. gruodžio 1 d. atliktos apklausos ir gavo gavimo patvirtinimą apie laiško gavimą, tada dar kartą juos pateikė kartu su skundu, siųstu Departamentui ir jau Komisijos sprendimu atsakovas buvo įpareigotas juos įvertinti, tačiau naujai priimtu sprendimu atsakovas vėl neigė juos gavęs, nepaisant to, kad rašytiniai bylos duomenys akivaizdžiai įrodo, jog atsakovas juos gavo. Remiantis Įstatymo 83 straipsnio 1 dalimi bei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 89 punktu, duomenų, reikiamų prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, nustatymas ir vertinimas atliekamas Departamentui bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju.

23. Šio reikalavimo taikymas teikiant ir vertinant įrodymus aptartas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2336-881/2022.

24. Komisijai panaikinus Departamento 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 21S45602 Departamentas neatliko papildomos pareiškėjo apklausos. Pareiškėjas negavo jokių laiškų, kuriais atsakovas prašytų pareiškėjo dar kartą pateikti jo jau teiktus ar kitus reikalingus įvertinti jo prieglobsčio prašymą rašytinius įrodymus. Neatlikęs jokių esminių procesinių veiksmų, kuriais būtų ištaisyti pirminio Sprendimo trūkumai, aiškiai įvardinti Komisijos sprendime, Departamentas, praėjus 10 mėnesių, priėmė naują sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio remdamasis motyvais, kurie Komisijos buvo pripažinti nepagrįstais ir panaikinti. Kadangi Departamentas neįvertino pareiškėjo pateiktų dokumentų, kuriais jis grindžia savo priklausymą asmenų, kuriems (duomenys neskelbtini) gresia pavojus, grupei, Departamento atliktas tyrimas akivaizdžiai neatitiko reikalavimų, kylančių iš nuodugnaus prieglobsčio prašymo nagrinėjimo ir gero administravimo principo.

25. Nurodyti argumentai buvo aiškiai iškomunikuoti ir pirmosios instancijos teismui, t. y., nurodant, kad, priešingai nei tvirtina atsakovas, pareiškėjas kelis kartus jam pateikė jo teiginius apie tėvo darbą patvirtinančius rašytinius įrodymus ir netgi gavo patvirtinimą apie nurodytų dokumentų gavimą iš paties atsakovo, tačiau Sprendime atsakovas juos neigė gavęs, dėl ko jie liko neįvertinti, tačiau, nepaisant nurodyto, pirmosios instancijos teismas nurodytų pareiškėjo argumentų apskritai nevertino ir dėl jų teismo sprendime nepasisakė, nors šie argumentai yra neatsiejamai susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, įrodinėjant atsakovo netinkamai atliktą pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Šie argumentai taip pat yra tiesiogiai susiję su esminėmis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis prašymo suteikti prieglobstį pagrindą. R. T. aprašo 99 punktu, šias aplinkybės Departamentas privalėjo nustatyti ir įvertinti.

26. Ginčijamame sprendime Departamentas konstatavo: „Prieglobsčio prašytojas nurodė, kad pagrindinė priežastis dėl kurios jis prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje yra tai, jog jo tėvas dirbo užsienio / vyriausybės įmonėse, todėl (duomenys neskelbtini) jo ieško, atitinkamai kyla grėsmė visai šeimai“. Pareiškėjas pažymi, kad, vertindamas šią esminę aplinkybę, Departamentas apsiribojo tariamais pareiškėjo pasakojimo trūkumais, tačiau ginčijamu Sprendimu neįvertino pateiktų papildomų įrodymų dėl jo tėvo darbo įmonėse, susijusiose su buvusia (duomenys neskelbtini) vyriausybe ir užsienio subjektais. Atsakovas atsiliepime, atsikirsdamas į pareiškėjo skundo motyvus, nurodė: „Pareiškėjo pasakojimas apie jo tėvo darbą kilmės valstybėje, kaip pasisakyta aukščiau, buvo abstraktus, pareiškėjas nepateikė konkrečių detalių nei apie jo darbo pobūdį, pareigas, bendradarbiavimo su kilmės valstybės vyriausybe ar užsienio karinėmis pajėgomis pobūdį ir lygmenį. Vien tai, kad pareiškėjas pateikė savo tėvo dalyvavimo mokymuose sertifikatus ar dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjo tėvo darbovietės, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykdė inžinerinius projektus, nepagrindžia, jog pareiškėjo tėvas tiesiogiai bendravo ir bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) vyriausybe ar užsienio karinėmis pajėgomis ir dėl to gali būti laikomas kaip esantis priešiškas (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų dokumentų, jo tėvas nebuvo įmonių vadovas, o tik darbuotojas. Be to, įmonės per jo darbo laikotarpius atliko tik kelis inžinerinius projektus civiliniuose objektuose. Pareiškėjo tėvo pase, kuris darytas (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad jis dirba pats sau, nėra jokių duomenų apie jo darbą su nei vyriausybe, nei užsienio karinėmis pajėgomis“. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės atkartojo atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, nevertindamas pareiškėjo skunde bei bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje pateiktų argumentų. Nurodyti teismo argumentai nepagrįsti, prieštarauja bylos rašytinei medžiagai, taip pat nesuderinami su kilmės valstybės informacija.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelis kartus atsakovui teikė jo teiginius apie tėvo darbą patvirtinančius rašytinius įrodymus, kurie Sprendimo priėmimo metu liko neįvertinti, atsakovui neigiant jų gavimą. Atsakovas bandė atlikti vertinimą nurodytų dokumentų tik nagrinėjant bylą teisminėje procedūroje, nors pagal taikytinus teisės aktus šį vertinimą Departamentas turėtų kruopščiai ir nuodugniai atlikti administracinėje procedūroje, kurios eiga ir taikytini reikalavimai detaliai aptarti Tvarkos apraše. Taip pat, jau bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas selektyviai įvertino pareiškėjo jam apie tėvo darbo specifiką pateiktus dokumentus ir, nevertinęs jų visumos, nepatikrinęs informacijos apie pareiškėjo tėvo darbovietes, pakartotinai priėjo prie nepagrįstų išvadų, kad „nėra jokių duomenų apie jo darbą su nei vyriausybe, nei užsienio karinėmis pajėgomis.“ Pareiškėjas atsakovui pateikė jo tėvo darbą patvirtinančius dokumentus, kuriuose matoma, kad jis dirbo su įvairiomis organizacijomis, periodiškai gavo veiklos atestatus ir sertifikatus iš organizacijų, dirbančių su vyriausybės organizacijomis bei (duomenys neskelbtini) kariuomene. Taigi, priešingai nei vertina atsakovas bei pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo Departamentui pateikti įrodymai patvirtina, kad jo tėvas (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų dirbo darbą su buvusia (duomenys neskelbtini) vyriausybe susijusiose įmonėse, kurios inter alia bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis (duomenys neskelbtini). Tinkamai neįvertinus nurodytų dokumentų turinio ir nesuteikus pareiškėjui galimybės pateikti paaiškinimus dėl Departamentui galimai kilusių neaiškumų ar abejonių, kaip to reikalauja Prieglobsčio procedūrų direktyvos (2013/32/ES) 16 straipsnis, nebuvo užtikrintas ir pareiškėjo teiginių patikimumo tinkamas vertinimas, taip pat ir jo baimės patirti persekiojimo veiksmus dėl tėvo vykdytos veiklos iš (duomenys neskelbtini) pagrįstumas.

28. Pareiškėjas gali priklausyti asmenims, kuriems (duomenys neskelbtini)perėmus valdžią gresia pavojus. Nurodytus teiginius patvirtina ir įvairių šaltinių pateikiama informacija apie situaciją (duomenys neskelbtini), kuri aiškiai indikuoja, kad asmenims, siejamiems su buvusia (duomenys neskelbtini) Vyriausybe ar užsienio subjektais bei jų šeimos nariams kyla reali grėsmė patirti rimtą žalą, kuri priskirtina persekiojimui (Įstatymo 86 str. 1 d.) arba papildomos apaugos suteikimo pagrindams (87 str. 1 d. 1 ir 2 p.). 2022 m. balandžio mėn. ESPA paskelbtose gairėse išskiriamos padidintos rizikos grupės, kurioms priklauso (i) su buvusia (duomenys neskelbtini) Vyriausybe susiję asmenys; (ii) asmenys, kurie dirbo užsienio karinėms pajėgoms arba yra laikomi jas remiančiais. Gairėse pabrėžiama, kad su buvusia (duomenys neskelbtini) vyriausybe susiję asmenys yra prioritetinis taikinys (duomenys neskelbtini) ir kad tokių asmenų šeimos nariams taip pat gali grėsti persekiojimo pavojus. Analogiškai vertinama ir asmenų, kurie dirbo užsienio karinėms pajėgoms arba yra laikomi jas remiančiais, situacija. Gairėse nurodoma, kad tokie asmenys, tikėtina, turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojami ir kad tokių asmenų šeimos nariams taip pat gali grėsti persekiojimo pavojus.

29. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu (tiek skundu, tiek bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžio metu) įrodinėjo, kad jis, dėl medicinos studijų (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. (Duomenys neskelbtini) būtų priskiriamas „suvakarėjusių“ asmenų grupei ir dėl to gali susidurti su sunkaus pobūdžio persekiojimo veiksmais. Atsakovas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė medicinos studijas patvirtinančių dokumentų ir nenurodė patyręs persekiojimo veiksmus praeityje, todėl nėra pagrindo pripažinti jo pasakojimo nustatytu. Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi išimtinai tik atsakovo pateiktais argumentais, nurodydamas: „Pasisakant dėl pareiškėjo „suvakarėjimo“ kaip riziką keliančio veiksnio pažymėtina tai, kad ESPA suvakarėjimą vertina ne tiek dėl vakaruose praleisto laikotarpio, kiek dėl to, kokią įtaką tai padarė užsieniečio pažiūroms ir ar jos gali būti keliančios grėsmę naujajam (duomenys neskelbtini) režimui. Atsakovui nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo pažiūros yra suvakarėjusios, jo elgesys ir išvaizda iššaukianti ir neatitinka (duomenys neskelbtini) požiūrio ar gali būti laikytina kaip einanti prieš nusistovėjusias normas (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo pagrindo pareiškėją, vien dėl to, kad jis nuo 2019 m. gyvena ne (duomenys neskelbtini), vertinti kaip priklausantį padidintos rizikos patirti persekiojimą asmenų grupei.“

30. Pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu pateikti argumentai, iš esmės paneigiantys atsakovo įrodinėjamas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendime apskritai nutylėti ir nevertinti. Tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje metu.

31. Pareiškėjas nuo 2019 m. pabaigos gyveno ir studijavo (duomenys neskelbtini), Sprendime konstatuojamas visuotinai žinomas faktas, kad iš (duomenys neskelbtini) ir jos sąjungininkų karines pajėgas, (duomenys neskelbtini). Persekiojimas žmogui gresia ateityje (t. y. jam grįžus į kilmės šalį). Todėl grėsmių vertinimas turėtų būti nukreiptas į ateitį Departamentui tenka pareiga nuodugniai įvertinti asmeniui gresiantį pavojų pagal jo profilį bei informaciją apie kilmės šalį.

32. Sprendime remiamasi ESPA 2022 m. gairėmis dėl (duomenys neskelbtini), pažymint, kad „dėl vis augančių pajėgumų ir šalies teritorijos kontrolės jų galimybės persekioti asmenis yra stipriai padidėjusios. Naujausiose gairėse ESPA išskiria sekančias padidintos rizikos grupes.“ Sprendime taip pat pateikiamas tokių rizikos grupių sąrašas. Viena tokių grupių yra „asmenys, suvokiami, kaip „suvakarėję“ [galimas persekiojimo pagrindas – religija ir (arba) (priskiriami) politiniai įsitikinimai arba priklausymas tam tikrai socialinei grupei]“. ESPA 2022 m. gairėse išaiškinama: „Šis profilis apima asmenis, kurie yra suvokiami kaip „suvakarėję“, pavyzdžiui, dėl jų elgesio, išvaizdos ar išreikštos nuomonės, kuri yra matoma kaip einanti prieš nustovėjusias normas (duomenys neskelbtini). Tai gali apimti ir tuos asmenis, kurie sugrįžo atgal į (duomenys neskelbtini) praleidę laiko Vakarų šalyse.“

33. Esant viešai prieinamai informacijai apie „suvakarėjusių“ asmenų persekiojimą, kuriems priskiriami ir asmenys, išvykę iš (duomenys neskelbtini) ir vėliau ten sugrįžę, atsakovui disponuojant informacija, kad pareiškėjas nuo 2019 m. studijavo (duomenys neskelbtini), kas nėra ginčitinas faktas, atsakovas pripažįsta pareiškėjo buvimą nuo 2019 m. (duomenys neskelbtini)), laikytina, kad Departamentas neįvykdė pareigos atlikti išsamų tyrimą dėl asmeniui kylančių grėsmių patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus, bei neatliko į ateitį nukreipto rizikos patirti persekiojimo veiksmus vertinimo. Tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu apskritai nepasisakė, nors nurodyti argumentai ir yra neatsiejamai susiję su bylos nagrinėjimo dalyku. Tokiu būdu Departamentas, taip pat ir pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT suformuotos praktikos, pagal kurią tuo atveju, kai nacionalinės institucijos disponuoja informacija, kad prieglobsčio prašytojas galimai priklauso grupei, kuri sistemingai veikiama netinkamo elgesio, ši turi atlikti išsamų tyrimą dėl asmeniui kylančių grėsmių patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus.

34. Apibendrinus, Departamentas surinko nepakankamai informacijos (duomenų) pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, neužtikrino bendradarbiavimo pareigos bei objektyvaus, išsamaus ir nešališko tyrimo, todėl Sprendimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, kuria vadovaujantis individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, reikalavimus.

35. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

36. Atsakovas pažymi, kad Sprendime buvo vertinamas pareiškėjo pateiktas pasakojimas trijų apklausų metų ir daromos pagrįstos išvados, jog pasakojimas keitėsi, jis buvo modifikuojamas ne nežymiai, o keitėsi esminės pasakojimo detalės. Pirmosios apklausos 2021 m. rugsėjo 16 d. metu pareiškėjas buvo nurodęs, jog jam buvo kilusi tiesioginė grėsmė iš (duomenys neskelbtini), nes jie pradėjo kviesti jaunimą jungtis prie jų, o kadangi pareiškėjas to nenorėjo, išvyko iš šalies. Tuo metu pareiškėjas nurodė, kad į (duomenys neskelbtini). Visgi, 2021 m. lapkričio 12 d. ir 2021 m. gruodžio 1 d. vykusiose Departamento apklausose užsienietis jau nurodė, kad persekiojimo grėsmę kildina ne iš savęs, o dėl to, kad jo tėvas dirbo užsienio ir vyriausybės organizacijose, o (duomenys neskelbtini) tokių žmonių kaip tik ieško. Be to, jis nurodė, kad jo tėvas ir šeima slapstosi nuo (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 12 d. apklausos metu užsienietis teigė, kad į Lietuvą atvyko iš (duomenys neskelbtini), kurioje studijavo mediciną, o 2021 m. gruodžio 1 d. jau teigė, kad mokėsi kompiuterių inžinerijos, dirbo, siuntė pinigus į (duomenys neskelbtini) šeimai. Apklausų metu buvo bandoma išsiaiškinti pareiškėjo istorijų keitimo priežastis, tačiau jis apsiribojo bendro pobūdžio paaiškinimais, kad jis buvo ištiktas šoko, nenorėjo, kad jį išsiųstų į kilmės valstybę, todėl atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Departamentas nesiekė išsiaiškinti pareiškėjo pasakojimo keitimosi priežasčių. Pareiškėjas, žinodamas tiek ginčijamo sprendimo turinį, tiek atsiliepimo į skundą turinį pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių su jo studijomis susijusių dokumentų, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl jo konkrečių studijų vertintini kaip deklaratyvūs ir nepaneigiantys Migracijos departamento išvadų.

37. Pažymi, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie tariamai užsienio kompanijoms dirbusį tėvą buvo nedetalus, o pateikti dokumentai prieštaringi ir kelia abejonių dėl jų autentiškumo. Persekiojimas galimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsnyje nurodytų priežasčių ir turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę, o nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Nors pareiškėjas skunde nurodo pareiškėjo tėvo buvusių darboviečių informaciją iš viešai prieinamų šaltinių, tačiau, atsakovas atkreipia dėmesį, kad ši informacija nepatvirtina, jog bendrovės uždarytos ir kilmės valstybėje nevykdo veiklos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, išskyrus abstrakčius teiginius apie tėvo slapstymąsi, kad jo tėvas yra persekiojamas. Atsižvelgiant į nenuoseklų ir abstraktų pareiškėjo pasakojimą tyrimo metu nebuvo vertinama, kad jam dėl jo tėvo veiklos gali grėsti persekiojimas kilmės valstybėje. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, prieglobsčio prašytojas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

38. Atsakovas nurodo, kad vien tai, jog asmuo patenka į asmenų grupių, galinčių susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, sąrašą, nesuponuoja individualios grėsmės pareiškėjui atsiradimo tikimybės bei nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjui kyla tarptautinės apsaugos suteikimo poreikis. Pareiškėjo pasakojimas apie jo tėvo darbą kilmės valstybėje buvo abstraktus, pareiškėjas nepateikė konkrečių detalių nei apie jo darbo pobūdį, pareigas, bendradarbiavimo su kilmės valstybės vyriausybe ar užsienio karinėmis pajėgomis pobūdį ir lygmenį.

39. Pasisakydamas dėl pareiškėjo „suvakarėjimo“ kaip riziką keliančio veiksnio atsakovas pažymi tai, kad ESPA suvakarėjimą vertina ne tiek dėl Vakaruose praleisto laikotarpio, kiek dėl to, kokią įtaką tai padarė užsieniečio pažiūroms ir ar jos gali būti keliančios grėsmę naujajam (duomenys neskelbtini) režimui. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo pažiūros yra suvakarėjusios, jo elgesys ir išvaizda iššaukianti ir neatitinka (duomenys neskelbtini) požiūrio ar gali būti laikytina kaip einanti prieš nusistovėjusias normas (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo pareiškėją, vien dėl to, kad jis nuo 2019 m. gyvena ne (duomenys neskelbtini), vertinti kaip priklausantį padidintos rizikos patirti persekiojimą asmenų grupei. Sprendime nurodoma, suvakarėjusių žmonių persekiojimo pagrindas susijęs su jų religija ir (arba) (priskiriamais) politiniais įsitikinimais arba priklausymu tam tikrai socialinei grupei, tačiau pareiškėjas nei vienos šios priežasties nebuvo nurodęs nei prieglobsčio prašyme, šių aplinkybių neatskleidė jokių apklausų metų, galų gale, jos nenurodytos nei teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

41. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

42. Byloje nustatyta, kad:

42.1. pareiškėjas prieglobsčio prašymą pateikė 2021 m. rugsėjo 15 d.

42.2. 2021 m. rugsėjo 16 d., 2021 m. lapkričio 12 d., 2021 m. gruodžio 1 d. atliktos pareiškėjo apklausos.

42.3. 2021 gruodžio 2 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 21S45602, kuriuo nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; įvesti į 2-os kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

42.4. 2021 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas apskundė Departamento sprendimą Nr. 21S45602, skundu prašė panaikinti Departamento sprendimą Nr. 21S45602 bei išnagrinėti pareiškėjo prašymą, suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

42.5. Komisija 2022 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 6K-108 pareiškėjo skundą tenkino. Komisija nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo daroma išvada, jog pareiškėjas pasakojimui patvirtinti nepateikė jokių įrodymų, tačiau pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo pateikė dokumentus, kurie ginčijamame sprendime visiškai nebuvo įvertinti, ir kurie, anot pareiškėjo, pagrindžia jo pasakojimą. Taigi, Komisija nusprendė, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas išnagrinėtas netinkamai, pažeidžiant nustatytus teisės aktų reikalavimus. Komisija konstatavo, kad tinkamai neįvertinus šios informacijos, nebuvo galima daryti išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pabėgėlio statuso suteikimo sąlygų.

42.6. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2022 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 22S101480 atsisakė pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statusą bei papildomą apsaugą).

V. 43. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 1 dalį valstybės narės gali laikyti, kad prašytojas privalo kuo greičiau pateikti visą informaciją tarptautinės apsaugos prašymui pagrįsti. Valstybės narės pareiga – bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju įvertinti atitinkamą su prašymu susijusią informaciją.

44. Direktyvos 2004/83 4 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas „kuo greičiau“ pateikti visą informaciją, kurios reikia prašymui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti, sušvelninamas kompetentingoms valdžios institucijoms nustatytu reikalavimu – pagal Direktyvos 2005/85 13 straipsnio 3 dalies a punktą ir Direktyvos 2004/83 4 straipsnio 3 dalį šios valdžios institucijos privalo vesti pokalbį atsižvelgdamos į asmenines ar bendrąsias su prieglobsčio prašymu susijusias aplinkybes, pirmiausia į prašytojo pažeidžiamumą, ir šį prašymą vertinti individualiai, atkreipdamos dėmesį į kiekvieno prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes (ESTT sprendimas A.B.C. sujungtose bylose C-148-13; C-150/13, ECLI:EU:C:2014:2406, 70 p.).

45. Taigi, ESTT praktikoje, aiškinant Direktyvos 2004/83 (pakeistos Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio 1 dalį, pabrėžiamas reikalavimas tarptautinės apsaugos prašytojui „kuo greičiau“ pateikti visą informaciją, taigi kuo greičiau įgyvendinti savo pareigą pagrįsti prašymą.

46. Įstatymo, į kurį perkelta Direktyva 2011/95/ES, 83 straipsnis, pabrėžiantis pareigą kiek įmanoma anksčiau pateikti prašymą suteikti prieglobstį, turėtų būti aiškinamas taip pat ir atsižvelgiant į Direktyvoje 2011/95/ES įtvirtintą reikalavimą „kuo greičiau“ pateikti visą informaciją, kurios reikia prašymui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

47. Vienas iš valstybės pareigos – bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju, aspektų yra tinkamai atlikta apklausa, tai yra specifinė prieglobsčio procedūrai būdinga teisės būti išklausytam įgyvendinimo forma. Taigi, teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos prašymo turi leisti prašytojui išreikšti savo nuomonę dėl visų šių aplinkybių, kad jis galėtų pagrįsti savo prašymą ir kad būtų sudarytos sąlygos administracijai visiškai susipažinus su aplinkybėmis individualiai įvertinti Direktyvos 2004/83 4 straipsnyje nurodytus faktus ir aplinkybes ir nustatyti, ar esama realios rizikos, kad šis prašytojas, jeigu bus grąžintas į savo kilmės valstybę, patirs smurto veiksmus, kaip jie suprantami pagal šią direktyvą (ESTT sprendimo M. prieš Minister of Justice and Equality, Ireland, Attorney General byloje C-560/14, ECLI:EU:C:2017:101, 37 p.).

48. Taigi prieglobsčio procedūroje įtvirtinta prieglobsčio prašytojo galimybė atvykti asmeniniam pokalbiui, kuriam taikomi tam tikri reikalavimai – konfidencialumo, pokalbį vykdančio asmens kompetencija atsižvelgti į prašymo asmenines ir bendrąsias aplinkybes, įskaitant prašytojo kultūrinę kilmę, lytį, lytinę orientaciją, lytinę tapatybę ar pažeidžiamumą, vertimo žodžiu, užtikrinimo, kad būtų teikiama išsami informacija, jos tinkamo užfiksavimo, kaip tai yra įtvirtinta, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir bendros tvarkos 14-17 straipsniuose. Įstatymo, į kurį perkelta Direktyva 2013/32/ES, 82 straipsnis, reglamentuojantis prieglobsčio prašytojo apklausą, turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į Direktyvoje 2013/32/ES įtvirtintus apklausos reikalavimus ir sąlygas.

49. Nustatyta, kad Departamentas dar 2021 gruodžio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 21S45602, kuriuo nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), tačiau Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2022 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 6K-108 nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Departamento 2021 gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 21S45602. Komisija 2022 m. sausio 11 d. sprendime Nr. 6K-108 pažymėjo, kad Departamento 2021 gruodžio 2 d. sprendime Nr. 21S45602 buvo daroma išvada, jog pareiškėjas pasakojimui patvirtinti nepateikė jokių įrodymų, nors pareiškėjas dar iki minėto ginčijamo sprendimo priėmimo pateikė dokumentus, kurie ginčijamame sprendime visiškai nebuvo įvertinti, ir kurie, anot pareiškėjo, pagrindžia jo pasakojimą. Taigi, Komisija nusprendė, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas išnagrinėtas netinkamai, pažeidžiant nustatytus teisės aktų reikalavimus. Komisija konstatavo, kad tinkamai neįvertinus šios informacijos, nebuvo galima daryti išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pabėgėlio statuso suteikimo sąlygų.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamu atveju skundžiamą Departamento Sprendimą, pažymi, jog jame vėl nurodoma, kad:„ 2021-12-01 apklausos metu A. N. S. teigė, kad įrodymus apie tėvo darbą jau siuntė, tačiau kadangi dokumentai nebuvo gauti, paprašyta pakartotinai atsiųsti. Nepaisant pakartotinio priminimo, sprendimo parašymo momentu įrodymų nepateikė, nors dokumentus galėjo pateikti per jį atstovaujančią advokatę A. A. <...>“, nors pareiškėjas yra pateikęs dokumentus, kurie, pareiškėjo vertinimu, pagrindžia jo pasakojimą.

51. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta pareiga administraciniame sprendime pateikti jo motyvus reiškia, jog sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3023-821/2022). Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas neatitinka nurodytų reikalavimų, todėl yra pagrindas panaikinti Sprendimą bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, įvertinant pareiškėjo 2021 m. lapkričio 30 d., 2021 m. gruodžio 1 d. pateiktus įrodymus (žr. skundo pirmosios instancijos teismui priedą Nr. 2, 3). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, siekiant bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju ir išsiaiškinti, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pabėgėlio statuso suteikimo sąlygas, Departamentas turėtų atlikti papildomą pareiškėjo apklausą (Tvarkos aprašo 92.1 p.).

VI. 52. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo, nurodo, kad iš Sprendimo matyti, jog Departamentas, įvertinęs tyrimo metu surinktą informaciją, priėjo prie išvadų, kad pagal 2022 m. sausio ESPA ataskaitą 2021 m. vasarą beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) buvo išaugęs, tačiau (duomenys neskelbtini) galutinai užėmus šalies teritoriją, žymiai nusmuko; atsižvelgus į tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) įvykdyto valdžios perėmimo situacija vis dar vystosi, taip pat į tai, jog yra prieinama nepakankamai informacijos, ESPA nepateikia rekomendacijų dėl vertinimo grėsmių, nurodytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte; beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) teritorijoje vyksta žemu lygiu; nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojui kiltų didelė rizika vien dėl jo buvimo (duomenys neskelbtini) teritorijoje, todėl papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą nesuteiktina.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad Direktyvos 2011/95/ES V skyriuje, skirtame reikalavimams, taikomiems priskyrimui prie papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų, reglamentuoti, 15 straipsnis apibrėžia didelės žalos kategoriją. Pagal šio straipsnio c punktą didele žala laikytina rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui, kylanti dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Aiškindamas šią nuostatą, ESTT yra nurodęs, kad kiek tai susiję su pagal Direktyvos 2011/95 15 straipsnio c punktą pateiktu tarptautinės apsaugos prašymu, net jei šiame prašyme nesiremiama konkrečiai su prašytojo situacija susijusiomis aplinkybėmis, iš šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies matyti, jog toks prašymas turi būti vertinamas individualiai, todėl reikia atsižvelgti į įvairias aplinkybes. Tarp šių aplinkybių, be kita ko, šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies a punkte yra nurodyti „visi vertintini faktai, susiję su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu“. Konkrečiau kalbant, be kita ko, galima atsižvelgti į ginkluotų susirėmimų intensyvumą, dalyvaujančių ginkluotųjų pajėgų organizuotumo lygį ir konflikto trukmę kaip į veiksnius, į kuriuos atsižvelgiama vertinant realų didelės žalos pavojų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 15 straipsnio c punktą; taip pat galima atsižvelgti į kitus veiksnius, pavyzdžiui, nesirenkamojo smurto geografinį paplitimą, konkrečią vietovę, į kurią prašytojas patektų, jeigu būtų grąžintas į atitinkamą šalį ar regioną, ir galimai tyčinę agresiją, kurią prieš civilius vykdo kariaujančios šalys (ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo CF, DN, byloje C‑901/19, EU:C:2021:472, 41–43 p.).

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimą informacijos apie kilmės šalį aspektu, konstatuoja, kad Migracijos departamentas Sprendime pakankamai neanalizavo, ar atsižvelgus į pareiškėjo gyvenamosios vietos regioną ir į bendrą situaciją (naujausius duomenis apie (duomenys neskelbtini) esančią situaciją), yra saugu pareiškėją gražinti į kilmės valstybę. Pažymėtina, kad Departamentas Sprendime nurodo, jog (duomenys neskelbtini) įvykdyto valdžios perėmimo situacija vis dar vystosi, prieinama nepakankamai informacijos. Taip pat teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad (duomenys neskelbtini)saugumo departamentas yra priėmęs sprendimą 18 mėnesių sustabdyti (duomenys neskelbtini) piliečių deportaciją dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio ginkluoto konflikto (https://www.dhs.gov/news/2022/03/16/secretary-mayorkas-designates-afghanistan-temporary-protected-status).

55. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Sprendime nurodytus argumentus, jog Sprendimas neatitinka nurodytų reikalavimų (žr. nutarties 51 p.), prieinama informacija apie situaciją (duomenys neskelbtini)išlieka ribota ir prieštaringa, (duomenys neskelbtini) veiksmus sunkus prognozuoti, o dėl augančių pajėgumų ir šalies teritorijos kontrolės jų galimybės persekioti asmenis yra stipriai padidėjusios, taip pat atsižvelgusi į tai, kad būtina kiek įmanoma surinkti papildomą naujausią informaciją apie pareiškėjo gyvenamojoje vietoje susiklosčiusią faktinę situaciją bei ją įvertinti, Sprendimas neatitinka nurodytų reikalavimų, todėl yra pagrindas panaikinti Sprendimą bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. N. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. N. S. skundą tenkinti.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 22S101480 panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti A. N. S. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan