Legislator Case Law & Legislation
2025-03-05 Nr. AB-3819-3-61-3-00138-2025-4 AI generated

2025-03-05 Nr. AB-3819-3-61-3-00138-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2025-03-05 Nr. AB-3819-3-61-3-00138-2025-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Y. (R. Y.) atskirąjį skundą administracinėje byloje Nr. eAS-336-575/2025 dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2025-03-05 Nr. AB-3819-3-61-3-00138-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas R. Y. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 24S303400 (toliau – ir Sprendimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-336-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00138-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Y. (R. Y.) atskirąjį skundą administracinėje byloje Nr. eAS-336-575/2025 dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. Y. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 24S303400 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti Sprendimo galiojimą. Prašymą motyvavo tuo, kad iki 2025 m. sausio 31 d. atostogauja Turkijoje, pareiškėjas norėtų atvykti į Lietuvą ir tęsti darbą mažojoje bendrijoje (toliau – ir MB) „Milausta“ (toliau – ir Bendrovė), tačiau dėl priimto Sprendimo to padaryti negali. Nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas nebegalės tęsti darbo MB „Milausta“ ir abi darbo santykių šalys patirs ekonominių nuostolių.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2024 m. gegužės 20 d. dirba Bendrovėje, tačiau šiuo metu yra išvykęs į Turkiją, jam yra suteiktos nemokamos atostogos, kurios baigiasi 2025 m. sausio 31 d. Atsakovui priėmus Sprendimą, pareiškėjas neteko galimybės grįžti į Lietuvą ir tęsti darbo Bendrovėje.

Pareiškėjas nurodo, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, nebegalės tęsti darbo Bendrovėje ir abi darbo santykių šalys patirs ekonominių nuostolių. Taip pat, pareiškėjo vertinimu, nesustabdžius Sprendimo vykdymo, bus pažeistas teisingumo ir proporcingumo principas. Pareiškėjas pasinaudojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnyje suteikta teise pasinaudoti nemokamomis atostogomis, tačiau neteks galimybės grįžti į darbą ir tęsti darbinę veiklą Lietuvos įmonėje.

Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Migracijos departamentas teigia, kad pareiškėjas skunde nenurodo, kokia jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, o Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ normos, kurių pagrindu priimtas Sprendimas, yra imperatyvios, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės jomis nesivadovauti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti Sprendimo galiojimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, jog pareiškėjas neįrodė, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, atskirajame skunde nurodo, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžiamas susidariusia situacija, kai nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas nebegalės tęsti darbo Bendrovėje ir abi darbo santykių šalys patirs ekonominių nuostolių. Taip pat, pareiškėjo vertinimu, nesustabdžius Sprendimo vykdymo, bus pažeistas teisingumo ir proporcingumo principas. Pareiškėjas pasinaudojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnyje suteikta teise pasinaudoti nemokamomis atostogomis, tačiau neteks galimybės grįžti į darbą ir tęsti darbinę veiklą Lietuvos įmonėje.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; kt.).

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Sprendimu nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes (i) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, (ii) asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2024 m. birželio 20 d. įstatymas XIV-2784, kurio 35 straipsniu nuspręsta pripažinti Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą netekusiu galios. Įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą sprendimo dėl išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo apskundimas teismui jo vykdymo savaime nesustabdo: apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-646-624/2024; 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-777-520/2024; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-335-525/2025; ir kt.).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės nebegalės tęsti darbo Bendrovėje ir abi darbo santykių šalys patirs ekonominių nuostolių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį ir nurodytus argumentus, dėl kurių turėtų būti taikyta ši priemonė, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos taikyti prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad abi darbo santykių šalys patirs ekonominių nuostolių, savaime nereiškia, jog pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024 ir kt.).

Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017 ir kt.), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024 ir kt.).

Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė, kad, netaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, neatitaisomai bus pažeistos jo teisės ir teisėti interesai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. Y. (R. Y.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius