b6d6ee7d-5cbf-4d36-a01d-1ddcf06fa247 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-955-340/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01341-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1.; 2.3.5.; 3.3.1.14; 3.3.1.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A.

P., D. P., Ž. S. ir B. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. P., D. P., Ž. S., B. B. ieÅ¡kinį atsakovams J. K., VÄ® Registrų centras, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, tretieji asmenys R. V., E. V., dėl įpareigojimo nugriauti statinius ir įregistruoti servitutÄ .Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami panaikinti 2008-10-15 statinio pripažinimo naudoti tinkamu aktÄ dalyje dėl pripažinimo naudoti tinkamu Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2I1/m;

įpareigoti J. K. nugriauti neteisėtai pastatytus statinius – Å«kinį pastatÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), medinę pavėsinę ir tvorÄ stovinčius kelio servitute nustatytame 2003-10-06 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 4892-41 žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), ir visiÅ¡kai atlaisvinti šį kelio servitutÄ bei netrukdyti juo naudotis ieÅ¡kovams; panaikinti VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo 2015-01-16 sprendimÄ Nr. VILRS-123 ir VÄ® Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-03-17 sprendimÄ Nr. csprl-59 bei įpareigoti VÄ® Registrų centrÄ Ä¯registruoti kelio servitutÄ nustatytÄ 2003-10-06 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 4892-41 žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad 2003-06-11 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-158 „Dėl žemės Å«kio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo bendrÄ ja tvarka“ buvo nuspręsta patvirtinti 2,1223 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirties pakeitimo į kitÄ paskirtį (privačioms namų valdoms iÅ¡dėstyti) ir padalijimo į 10 sklypų detalųjį planÄ bendrÄ ja tvarka. 2003-10-06 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 4892-41 „Dėl J.

K., J. J., V. Š. ir R. U. privačios žemės sklypo ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone“ buvo patvirtintas privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Antežerių kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, 21231 kv. m. ploto, padalijimo projektas, pagal kurį šis sklypas buvo padalintas į dešimt sklypų (sklypai Nr. 536-1 – 536-10). Po šio žemės sklypo padalijimo, ieškovai ir atsakovė J.

K. nuosavybėn įsigijo atitinkamus žemės sklypus. IeÅ¡kovai A. P. ir D. P. įsigijo žemės sklypÄ , Nr. 536-6, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Ž. S. ir B. B. žemės sklypÄ , Nr. 536-7, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė, J. K., žemės sklypÄ , Nr 536-5, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Pažymėjo, jog 2003-10-06 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 4892-41 atsakovei J.

K. priklausančiam žemės sklypui Nr. 536-5 (300 kv. m. plote), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas kelio servitutas, tačiau dėl VÄ® Registrų centro aplaidumo, įsakymu nustatytas servitutas buvo įregistruotas ieÅ¡kovams D. P. ir A. P. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).Dėl Å¡ios įsivėlusios klaidos ieÅ¡kovai A. P. ir D. P. kreipėsi į VÄ® Registrų centro Vilniaus filialÄ , Å¡is 2013-07-30 sprendimu VILIN(12.5.13)-20186 nurodė, jog iÅ¡registravo nekilnojamojo daikto – žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio D. ir A.

P., įregistruotÄ daiktinę teisę – kelio servitutÄ , o vėlesniu 2013-08-05 sprendimu Nr. (12.5.13.)-20858 nusprendė praÅ¡ymo dalį dėl servituto įregistravimo atsakovės žemės sklype, t. y. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), netenkinti, nes J. K. iÅ¡reiÅ¡kė savo nesutikimÄ dėl servituto įregistravimo jai priklausančiame žemės sklype. Å is Vilniaus filialo sprendimas buvo apskųstas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, tačiau ir Å¡i tais pačiais motyvais 2013-09-25 sprendimu Nr. 254 nusprendė, jog įregistruoti servitutÄ nėra teisinio pagrindo.Po tokių sprendimų buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , kuris 2014-05-15 sprendimu, administracinėje byloje Nr. 1-5709-208/2014, A.

P. ir D. P. skundÄ tenkino visa apimtimi, tačiau Å¡is sprendimas buvo apskųstas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2014-12-31 nutartimi, administracinėje byloje Nr. A502-1828/2014 panaikino VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo 2013-08-05 sprendimÄ Nr. (12.5.13.)-20858 ir įpareigojo iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti 2013-07-18 praÅ¡ymÄ , kuriuo buvo praÅ¡yta įregistruoti kelio servitutÄ Å¾emės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas, iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ , 2015-01-16 sprendimu Nr. VILRS-123 ir vėl atsisakė įregistruoti kelio servitutÄ Å¾emės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

Å is sprendimas buvo apskųstas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2015-03-17 sprendimu Nr. csprl-59 paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimÄ . Tiek teritorinio registratoriaus, tiek centrinio registratoriaus atsisakymo įregistruoti servitutÄ motyvai – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 8 p., t. y. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrÄ Ä¯raÅ¡ytais duomenimis apie tÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ .

Å ios institucijos laikėsi pozicijos, jog LR CK 4.124 str. 2 d. iÅ¡ servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams, iÅ¡skyrus atvejus, kai servitutÄ nustato įstatymai, atsiranda tik įregistravus servitutÄ , t. y. servitutas įsigalioja tik nuo jo, kaip daiktinės teisės, įregistravimo, tuo tarpu Å¡iuo atveju nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad pradiniams žemės sklypo savininkams – bendraturčiams V. Å ., R. U., J. K. ir E. J. įsakymu nustatytos iÅ¡ servituto kylančios pareigos perėjo esamai žemės sklypo savininkei J.

K.. Taip pat nurodė, jog pagal 2008-10-09 atliktų kadastrinių matavimų metu užfiksuotus duomenis toje žemės sklypo dalyje, kuri žemės sklypo plane pažymėta raide „S“ yra pastatytas pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).J. K. žemės sklype nustatytas servitutas yra užstatytas statiniu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2Il/m, medine pavėsine, aptvertas tvora, dėl ko ieškovai negali patekti į jiems priklausančius sklypus, bei tinkamai jais naudotis, vykdyti būsimus statybos darbus ir pan.

PrieÅ¡ pradedant atsakovei savo žemės sklype vykdyti statybos darbus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos buvo iÅ¡duotos 2004-02-23 specialiosios projektavimo sÄ lygos statinio architektÅ«rai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti Nr. Sa-106, kuriose yra nurodyta, jog statybos objektas: „gyvenamasis namas“. Taip pat Å¡ių sÄ lygų 9 p. yra nurodytas reikalavimas leisti kitiems naudotis 300 kv. m. keliu. Taigi, pastatydama statinius ant Å¡io kelio ieÅ¡kovė pažeidė minėtas sÄ lygas, dėl ko Å¡ie statiniai pripažintini pastatytais neteisėtai ir griautini.

Be to, projektavimo sÄ lygos, o taip pat prie 2005-10-17 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pridėtas atsakovės žemės sklypo planas (jame nurodytas 300 kv. m. servitutinis kelias), patvirtina, kad atsakovei J. K. jau žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu, kai jokie statiniai jos žemės sklype dar nebuvo pastatyti, buvo žinoma, kad jos žemės sklype nustatytas kelio servitutas. Taigi, buvo žinoma ir apie negalimumÄ statyti statinius ar tverti tvorÄ minėtame kelio servitute.

Tai pat, statant atsakovės žemės sklype statinius nebuvo laikytasi tuo metu galiojusio Statybos įstatymo reikalavimų.IÅ¡ statybos leidimo, kuris buvo pradžioje iÅ¡duotas R. V. ir E. V., vėliau Eugenijui ir J. K. (jie 2005-10-17 nupirko žemės sklypÄ ), ginčo žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)buvo numatyta statyti individualų gyvenamÄ jį namÄ ir pirtį. Tačiau leidime statybai yra nurodyti tik gyvenamojo namo techniniai rodikliai, o tai reiÅ¡kia, jog leidimas statyti buvo iÅ¡duotas tik jam.

LR Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ patvirtinimo“ patvirtinto techninio reglamento STR1.07.01:2002 14 p. nurodoma, jog „Visiems statiniams, suprojektuotiems viename statinio projekte ir esantiems tiek statinio statybos sklype, tiek už jo ribų (pagal statinio projektavimo sÄ lygas suprojektuotiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms), tarp jų – ir laikiniems statiniams, statomiems statybos reikmėms, taip pat visoms statybos rÅ«Å¡ims, numatytoms projekte (naujų statinių statybai, rekonstravimui, kapitaliniam remontui, griovimui, nekilnojamųjų kultÅ«ros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbams) iÅ¡duodamas vienas statybos leidimas [9.2].

Jame privaloma nurodyti Reglamento 2 priede (t. y. Statybos leidime) iÅ¡vardytus kiekvieno statinio techninius rodiklius bei naudojimo paskirtį. Nesant statybos leidimo Å«kiniam pastatui statyti, jis negalėjo, bÅ«ti statomas, vėliau pripažįstamas tinkamu ir registruojamas VÄ® Registrų centre.Ä®sakymu žemės sklypui Nr. 536-5, kuriam vėliau buvo suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas servitutas. Å ie duomenys buvo pateikti Registrų centrui dar 2003 metais, tačiau, per Vilniaus filialo neatidumÄ servitutas buvo įregistruotas kitame sklype.

Taigi, duomenys apie praÅ¡omÄ Ä¯registruoti servitutÄ Registrų centre atsirado anksčiau, nei duomenys apie pagalbinio Å«kio pastatÄ , todėl Vilniaus filialas privalėjo įregistruoti praÅ¡omÄ servitutÄ ir tuo pagrindu panaikinti atsakovės statinio registracijÄ . Atsakovė J. K. atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad faktiÅ¡kai kelias privažiavimui prie pareiÅ¡kėjų sklypo yra, to patvirtinimui pateikė matavimų (situacijos) schemÄ , iÅ¡ kurios akivaizdu, jog yra paliktas ir ieÅ¡kovai juo naudojasi – 5 metrų pločio keliu.

VirÅ¡ deÅ¡imt metų ieÅ¡kovai naudojosi keliu, nebuvo reiÅ¡kiamos jokios pretenzijos, servituto įteisinimo klausimas kilo tik dabar. IÅ¡ esmės yra esu davusi sutikimÄ Ä¯teisinti servitutinį keliÄ , bet tik tose ribose ir apimtyje, koks plotas paliktas pravažiavimui ir kokiu naudojamasi po Å¡iai dienai. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 0.1203 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-10-06 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 4892-41 žemės sklypui kelio servitutas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nebuvo.

Å is sklypas 2003-12-12 pirkimo pardavimo sutartimi, reg. Nr. 9975, buvo perleistas R. V. ir E. V. nuosavybėn. Žemės sklypo perleidimo sandoryje duomenų apie žemės sklypui nustatytÄ kelio servitutÄ nėra. Vadovaujantis sandorio sudarymo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, naujiesiems žemės sklypo savininkams iÅ¡ 2003-10-06 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 4892-41 nustatyto servituto kylančios pareigos neperėjo, kadangi minėto įstatymo 11 str. 4 d. buvo nustatyta, jog apskrities virÅ¡ininko sprendimu nustatyti servitutai kartu su žemės sklypo nuosavybės bei naudojimo teisės perleidimu kitiems asmenims pereina tik juos įregistravus.

Taigi, R. V. ir E. V. 2005-10-17 pirkimo pardavimo sutartimi, reg. Nr. R8-7668, žemės sklypÄ , unikalus Nr. 4400-0112-6798, perleidus jai ir jos sutuoktiniui E. K., kaip naujiesiems žemės sklypo savininkams iÅ¡ 2003-10-06 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 4892-41 nustatyto servituto kylančios pareigos neperėjo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 str. 2 d. nustatyta, kad iÅ¡ servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams, iÅ¡skyrus atvejus, kai servitutÄ nustato įstatymai, atsiranda tik įregistravus servitutÄ , t. y. servitutas įsigalioja tik nuo jo, kaip daiktinės teisės, įregistravimo.

Kadangi ieÅ¡kovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pirminiams žemės sklypo savininkams – bendraturčiams J. K., J. J., V. Å . ir R. U. iÅ¡ 2003-10-06 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 4892-41 nustatyto servituto kylančios teisės ir pareigos perėjo jai – žemės sklypo savininkei, VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo 2015-01-16 sprendimu Nr. VILRS-123 bei VÄ® Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-03-17 sprendimu Nr. csprl-59, buvo pagrįstai atsisakyta tenkinti ieÅ¡kovų 2013-07-18 praÅ¡ymÄ ir įregistruoti daiktinę teisę – kelio servitutÄ Å¾emės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).Specialiosios sÄ lygos, dalyje dėl įpareigojimo leisti kitiems naudotis 300 kv. m. keliu, buvo suformuotos nesant Nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės teisės – kelio servituto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).Vėl tenka grįžti prie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 str. 2 d., kur nustatyta, kad iÅ¡ servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams, iÅ¡skyrus atvejus, kai servitutÄ nustato įstatymai, atsiranda tik įregistravus servitutÄ , t.y. servitutas įsigalioja tik nuo jo, kaip daiktinės teisės, įregistravimo. 2004-08-17 Statybos leidimo Nr. 578 grafoje „Statybos objektas“ yra nurodyta – individualus gyvenamasis namas ir pirtis.

Taigi, pagalbinis pastatas pirtis statybos leidime nurodytas, o jo pavadinimas pilnai apibÅ«dina ir naudojimo paskirtį, ir kitus duomenis, reikalingus Å¡io statinio projektui Nr. 260404/100, parengtam 2004 metais.2008-10-15 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, todėl sutinkamai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 23 punkte nurodyta, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti data laikoma akto suraÅ¡ymo data, o minėtos tvarkos 24 punkte – pasiraÅ¡ius statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , statytojas privalo statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, ginčijamas aktas užregistruotas 2006-02-01.

Nuo Å¡ios datos ieÅ¡kovai per mėnesį laiko galėjo apskųsti ginčijamÄ aktÄ , bet to nepadarė. Pagal ABTÄ® 34 straipsnio 1 dalį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios.

Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti keliÄ asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti Å¡iÄ teisę, ar pareiÅ¡kimas atnaujinti praleistÄ terminÄ paduotas per protingÄ laiko tarpÄ nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai j į paduoti, iÅ¡nykimo. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnis įtvirtina teisės naudotis Nekilnojamojo turto registro duomenimis vieÅ¡umo principÄ , Å¡io straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog tais atvejais, kai kyla asmenų ginčas dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto ir teisių į jį, nė viena iÅ¡ ginčo Å¡alių negali teisintis nežinojusi Nekilnojamojo turto registro duomenų.

Taigi, Nekilnojamojo turto registre vieÅ¡ai prieinamas aktas užregistruotas 2006-02-01, ieÅ¡kovai termino akto apskundimui atnaujinti nepraÅ¡o, iÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, jog pagrindų apskundimo termino atnaujinimui nėra, praÅ¡ysiu teismÄ Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kinio senaties atmesti.Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime prašė taikyti specialųjį ieÅ¡kinio senaties terminÄ statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktui ginčyti ir ieÅ¡kinį dalyje dėl 2008-10-15 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto dalies panaikinimo atmesti kaip nepagrįstÄ , kitose ieÅ¡kinio dalyse spręsti teismo nuožiÅ«ra.Nurodė, kad pastatytas, rekonstruotas ar kapitaliÅ¡kai suremontuotas statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti vadovaujantis tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“.

Å ios tvarkos 2 punkte buvo nustatyta, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugiÄ produkcijÄ . Pagal 10 punktÄ statinius pripažįsta tinkamais naudoti komisijos. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai pateikiama statybos techninė ir vykdymo dokumentacija ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto projektas (15 punktas). Komisijos nariai, kiekvienas pagal savo kompetencijÄ , patikrino statinio atitiktį statinio projektui, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, įvertino statinio tinkamumÄ naudoti ir 2008-10-15 aktu Nr. (101)11.75-901 pripažino, kad pagalbinis statinys Å«kio pastatas, kurio bendras plotas 55 m2, yra tinkamas naudoti.IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas ginčijamÄ aktÄ panaikinti, nurodo, kad statinys pastatytas servituto, nustatyto administraciniu aktu, vietoje, be to, statybos leidimas buvo iÅ¡duotas gyvenamajam namui ir pirčiai statyti, tuo tarpu statybos leidimas Å«kiniam pastatui nebuvo iÅ¡duotas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 str. 2 d. nuostatomis, iÅ¡ servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai servitutÄ nustato įstatymai. Å iuo atveju servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, tačiau Nekilnojamojo turto registre registruotas nebuvo. Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams neatsirado. Taip pat pažymi, kad vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.17.4 punkto nuostatomis, pagalbinio Å«kio paskirties pastatas yra pirtis (sauna).

Pagal Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenis, Å«kinio pastato paskirtis yra pagalbinio Å«kio, todėl pagrįstai konstatuotina, kad Å«kinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gali bÅ«ti pirtis. Šį faktÄ pagrindžia ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota aplinkybė, kad Å¡alia tvoros yra pastatytas medinis pastatas – pirtis su priestatu. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad 2008-10-15 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra neteisėtas ir naikintinas.

Å iuo atveju statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktui ginčyti yra taikytinas vieno mėnesio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, jog ginčijamas aktas yra įregistruotas vieÅ¡ajame registre, kas laikoma Å¡io akto vieÅ¡u paskelbimu, ieÅ¡kovas turėjo apie jį sužinoti registracijos dienÄ . Dėl Å¡ios priežasties laikytina, kad terminas aktui apskųsti yra praleistas.Atsakovas VÄ® Registrų centras pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovų A. P. ir D. P. įgaliotas asmuo D.

Å . valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui pateikė 2013-07-18 praÅ¡ymÄ iÅ¡taisyti klaidÄ : panaikinti kelio servitutÄ Å¡iems ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įregistruotÄ Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-10-06 įsakymo Nr. 4892-41 (toliau – įsakymas) pagrindu, bei įregistruoti šį servitutÄ atsakovei J. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo sklypas).

IÅ¡nagrinėjęs šį praÅ¡ymÄ bei patikrinęs Vilniaus filialo archyve saugomus ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei atsakovei J. K. priklausančio Ginčo sklypo dokumentus, taip pat NTR įraÅ¡uose Nr. 44/76842 ir Nr. 44/76837 įraÅ¡ytus duomenis, Vilniaus filialas nustatė, kad 2003-10-19 įregistruojant kelio servitutÄ ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo NTR įraÅ¡e Nr. 44/76837 padaryta techninė klaida, nes įsakymu nustatytas servitutas tokio pat bendro ploto, tačiau gretimame žemės sklype – bÅ«tent Å¡iuo metu J.

K. nuosavybės teise priklausančiame Ginčo sklype. Nustatęs Å¡ias aplinkybes, Vilniaus filialas 2013-07-23 iÅ¡registravo servitutÄ pareiÅ¡kėjams priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), NTR įraÅ¡e Nr. 44/76837 ir vadovaudamasis NTR įstatymo 33 straipsniu, leidžiančiu iÅ¡taisyti techninę klaidÄ tik tuo atveju, jeigu nėra pagrindo manyti, kad toks iÅ¡taisymas pažeis teisių į tÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ turėtojų teisėtus interesus, bei VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 27 straipsniu, kuris numato asmenims teisę dalyvauti administracinėje procedÅ«roje, kurios sprendimas gali pakeisti Å¡ioje procedÅ«roje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusÄ , 2013-07-24 raÅ¡tu Nr. VILIN(12.5.13.)-19782 kreipėsi į J.

K., siekdamas sužinoti jos nuomonę dėl kelio servituto įregistravimo jai priklausančiame Ginčo sklype. J. K. 2013-07-30 raÅ¡te nurodė, jog jos sudarytose Ginčo sklypo įsigijimo sutartyse nebuvo duomenų apie Å¡iame žemės sklype įregistruotÄ servitutÄ , o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2013-07-17 raÅ¡te nurodė, jog jai priklausančiame žemės sklype kelio servitutas nebuvo nustatytas. J. K. nesutiko su servituto įregistravimu jai priklausančiame žemės sklype laikydama, kad tam nėra teisinio pagrindo.

Be to, J. K. pažymėjo, jog įsigydama žemės sklypÄ be jame nustatyto servituto mokėjo didesnę kainÄ , tikėdamasi valdyti visÄ Å¾emės sklypÄ , o kelio servituto įregistravimas sukeltų jai didelius nuostolius, nes galimai reikėtų griauti ir atstatyti pastatytus statinius. Kadangi J. K. nesutiko, jog jai priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«tų įregistruotas Ä®sakymu nustatytas bei Å¡io žemės sklypo plane, UAB Korporacijos „Matininkai“ 2003-07-07 parengtame žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte ir žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų formoje pažymėtas kelio servitutas – teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti ir ginti gyvulius keliu 0,0300 ha sklypo plote, Vilniaus filialas skundžiamu 2013-08-05 sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-20858 atsisakė tenkinti ieÅ¡kovų A.

P. ir D. P. praÅ¡ymÄ nurodydamas, jog NTR įstatymo 33 straipsnis Å¡iuo atveju neleidžia papildyti neiÅ¡samius NTR įraÅ¡o Nr. 44/76842 duomenis, nes toks duomenų tvarkymas pažeistų Ginčo sklypo savininkės J. K. interesus. Šį Vilniaus filialo sprendimÄ ieÅ¡kovai A. P. ir D. P. skundė valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2013-09-25 sprendimu Nr. 254 paliko jį galioti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-05-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-5709-208/2014 pareiÅ¡kėjų A.

P. ir D. P. skundÄ patenkino, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-12-31 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-2199/2014 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeitė, įpareigodamas Vilniaus filialÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovų A. P. ir D. P. 2018-07-18 praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti kelio servitutÄ Ginčo sklype. Ä®vykdęs šį teismo įpareigojimÄ Vilniaus filialas priėmė Å¡ioje byloje ginčijamÄ 2015-01-16 sprendimÄ Nr. VILRS-123, kuriuo atsisakė įregistruoti kelio servitutÄ Ginčo sklype, nes Å¡is servitutas nebuvo įregistruotas registruojant NTR pirminių Ginčo sklypo savininkų (V.

Å ., R. U., J. K. ir E. J.) nuosavybės teisę, taip pat ir vėlesnių savininkų (R. V. ir E. V.) nuosavybės teisę, todėl iÅ¡ Å¡io servituto kylančios teisės ir pareigos neperėjo ir dabartinei Ginčo sklypo savininkei J. K.. Be to, 2003-07-09 užfiksuoti Ginčo sklypo kadastro duomenys, apibÅ«dinantys servitutÄ , neatitiko 2008-10-09 kadastrinių matavimų metu statinių iÅ¡dėstymo plane užfiksuotų duomenų, rodančių, kad Ginčo sklype servituto nėra. Kartu ginčijamame Vilniaus filialo 2015-01-16 sprendime Nr. VILRS-123 pažymėta, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu 2012-03-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012 servituto kaip daiktinės teisės registracija yra neįmanoma ir teisiÅ¡kai nepagrįsta, jei registracijos metu faktiÅ¡kai neegzistuoja galimybė naudotis svetimu daiktu.

Atsakovė J. K. 2013-07-30 raÅ¡te Vilniaus filialui nurodė, jog kelio servituto įregistravimas Ginčo sklype gali sukelti jai didelius nuostolius – statinių nugriovimÄ ir atstatymÄ , kas rodo, kad naudojimasis tarnaujančiu daiktu nėra įmanomas dėl atsakovės servituto zonoje pastatytų statinių. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir ieÅ¡kovų į bylÄ pateikto antstolio G. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys bei ieÅ¡kovų reiÅ¡kiamas reikalavimas nugriauti Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinę ir tvorÄ , stovinčius servituto zonoje.

IeÅ¡kovai A. P. ir D. P. Vilniaus filialo 2015-01-16 sprendimÄ Nr. VILRS-123 skundė valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri ginčijamu 2015-03-17 sprendimu Nr. csprl-59 paliko jį galioti, pažymėdama, kad kelio servitutas, kuris atitiktų pasikeitusias faktines aplinkybes, gali bÅ«ti naujai nustatytas sutarties arba teismo sprendimo pagrindu.Nesutiko su ieÅ¡kovų argumentu, kad atsakovei J. K. nuosavybės teise priklausantis Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo bÅ«ti registruojamas NTR, nes Å¡is pastatas ir nuosavybės teisė į jį buvo įregistruota Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 punkte numatytų dokumentų – valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimo - Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2008-10-15 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (100)11.75-901 (toliau - Aktas) ir nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos pagrindu, kurie yra nenuginčyti ir galiojantys.

Vadovaujantis NTR įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, NTR tvarkytojas atsakingas už tai, kad NTR įraÅ¡yti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įraÅ¡yti. Teismų praktikoje yra vienareikÅ¡miÅ¡kai suformuota teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklė, kad atitinkamų daiktų bei teisių įjuos registracija vieÅ¡ajame registre atlieka ne teises nustatančiÄ , o teisių pavieÅ¡inimo funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-19 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-399/2010). Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų argumentas dėl negalimumo įregistruoti Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. 4400-1687-4596, NTR nepagrįstas materialinės teisės normomis, todėl atmestinas.Taip pat nesutiko su ieÅ¡kovų argumentu, kad Vilniaus filialas privalėjo įregistruoti kelio servitutÄ Ginčo sklype ir panaikinti J. K. nuosavybės teise priklausančio Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracijÄ vien dėl to, kad duomenys apie servitutÄ NTR tvarkytojui buvo pateikti anksčiau nei duomenys apie Å«kio pastatÄ .

Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.262 straipsnyje, bei NTR įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, visi į vieÅ¡Ä registrÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, o vadovaujantis NTR įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi NTR tvarkytojas atsakingas už tai, kad NTR įraÅ¡yti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įraÅ¡yti. Laikytina, kad tik nuginčijus Å«kio pastato, unikalus Nr. 4400-1687-4596, įregistravimo NTR pagrindus, atsirastų teisinis pagrindas panaikinti Å¡iuos duomenis NTR.

Kadangi ieÅ¡kovų reikalavimai dalinai nuginčyti AktÄ , kuriuo pripažintas tinkamu naudoti Å«kio pastatas, unikalus Nr. 4400-1687-4596, bei nugriauti servituto zonoje pastatytus statinius pareikÅ¡ti tik nagrinėjamoje byloje ir dar nėra teismo iÅ¡spręsti, negalima sutikti su ieÅ¡kovų argumentavimu, kad Vilniaus filialas privalėjo keisti (tvarkyti) NTR duomenis nesant iÅ¡spręstam ginčui dėl teisės į statybÄ nustatyto kelio servituto zonoje bei kelio servituto įregistravimo. Darytina iÅ¡vada, jog skundžiami NTR tvarkytojo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o ieÅ¡kovų reikalavimo įpareigoti įregistruoti Ginčo sklype Ä®sakymu nustatytÄ kelio servitutÄ tenkinimo klausimas spręstinas priklausomai nuo pagrindinių reikalavimų – dėl dalinio Akto panaikinimo, Å«kio pastato, unikalus Nr. 4400-1687-4596, ir kitų statinių, pastatytų Ä®sakymu nustatyto kelio servituto zonoje, tenkinimo.

Kaip minėta aukščiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, servituto kaip daiktinės teisės registracija yra įmanoma ir teisiÅ¡kai pagrįsta bÅ«tų tik tuo atveju, jei registracijos metu faktiÅ¡kai egzistuotų galimybė naudotis svetimu daiktu.IeÅ¡kovės Ž. S. ir B. B. nėra kreipusis į Vilniaus filialÄ praÅ¡ydamos įregistruoti Ä®sakymu nustatytÄ kelio servitutÄ Ginčo sklype, jų atžvilgiu Vilniaus filialas nėra priėmęs jokių sprendimų dėl NTR duomenų tvarkymo (atsisakymo tvarkyti), todėl laikytina, kad Å¡ios ieÅ¡kovės neturi jokio teisinio pagrindo reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl NTR tvarkytojo sprendimų, priimtų ieÅ¡kovų A.

P. ir D. P. atžvilgiu, panaikinimo ir yra netinkamos ieÅ¡kovės Å¡iam reikalavimui reikÅ¡ti. Taip pat ieÅ¡kinyje nėra jokių paaiÅ¡kinimų, kuo pasireiÅ¡kia ieÅ¡kovių Ž. S. ir B. B. teisių ar teisėtų interesų pažeidimas ir kaip jį paÅ¡alintų ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimas.Nagrinėjamo ginčo iÅ¡sprendimui svarbu įvertinti ir tas faktines aplinkybes, kad įsakymu suformavus Ginčo sklypÄ , Å¡iam žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas, o jo pirmieji savininkai - bendraturčiai V.

S., R. U., J. K. ir E. J. buvo įpareigoti patikslinti duomenis valstybės įmonėje Registrų centre, taip pat pakloti inžinerinius tinklus ir rengti kelio techninę infrastruktÅ«rÄ pagal detalųjį planÄ , tačiau Å¡ių savo pareigų neįvykdę, perleido teises į Ginčo sklypÄ neįregistravę Ä®sakymu Ginčo sklypui nustatytos daiktinės teisės – kelio servituto, patvirtindami, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių į minėtÄ turtÄ (2003-12-12 pirkimo-pardavimo sutarties, reg.

Nr. 9975, 3 punktas). Vėlesni Ginčo sklypo savininkai R. V. ir E. V. užsakė statinių statybos projekto Ginčo sklype parengimÄ , kurį atliko personalinė įmonė „Archigama“, gavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duotÄ 2004-08-17 statybos leidimÄ Nr. 1938 statyti Ginčo sklype suprojektuotus statinius, tačiau atliekant Å¡iuos veiksmus į Ginčo sklypo plane pažymėtas kelio servituto ribas galimai nebuvo atsižvelgta, nors Vilniaus savivaldybės administracijos 2004-02-23 sudarytose specialiosiose projektavimo sÄ lygose statinio architektÅ«rai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti buvo įraÅ¡ytas Ginčo sklypui nustatytas servitutas – leisti kitiems asmenims naudotis 300 kv. m keliu.

NežiÅ«rint į tai, R. V. ir E. V. 2005-10-17 žemės sklypo-pirkimo pardavimo sutartyje, reg. Nr. R8-7668, kuria perleido Ginčo sklypÄ E. K. ir J. K., patvirtino, kad trečiųjų asmenų teisių į Ginčo sklypÄ nėra, Ginčo sklypo valdymas, naudojimas ir disponavimas juo nėra teisiÅ¡kai apribotas, kitokių teisinių suvaržymų nėra nustatyta, nėra jokių apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į perkamÄ Å¾emės sklypÄ . Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad tiek buvę Ginčo sklypo savininkai, tiek dabartinė Ginčo sklypo savininkė J.

K. nebuvo rÅ«pestingi civilinių teisinių santykių subjektai disponuodami savo turtu – projektuodami ir statydami Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus NTR neįregistruotus statinius Ä®sakymu nustatyto ir Ginčo sklypo plane pažymėto kelio servituto zonoje. IeÅ¡kovai A. P. ir D. P. nepagrįstai ilgai – nuo 2004-2008 m., kuomet buvo statomas Å«kio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė savo pažeidžiamų teisių gynimo veiksmų, nes teismų praktikoje pripažįstama, kad statybos darbų atlikimo faktas yra akivaizdus ir apie jį asmuo sužino Å¡ių darbų atlikimo metu.

Be to, kadangi ieÅ¡kovai A. P. ir D. P. 2003-12-19 pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. 6-8270, įsigijo žemės sklypÄ su klaidingai NTR įregistruota daiktine teise - 0,0300 ha kelio servitutu iÅ¡ 0,1203 ha viso žemės sklypo ploto, Å¡iÄ klaidÄ iÅ¡taisius – iÅ¡registravus servitutÄ NTR įraÅ¡e Nr. 44/76837 laikytina, kad pareiÅ¡kėjai nepagrįstai praturtėjo – jų padėtis be pagrindo pagerėjo. Todėl sprendžiant šį ginÄÄ turėtų bÅ«ti įvertinta ir Å¡i faktinė aplinkybė.Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovių Ž.

S. ir B. B. reikalavimas dėl NTR tvarkytojo sprendimų panaikinimo nenagrinėtinas ir Å¡ioje dalyje byla nutrauktina, ieÅ¡kovų A. P. ir D. P. reikalavimas dėl NTR tvarkytojo sprendimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas, o reikalavimas dėl valstybės įmonės Registrų centro įpareigojimo įregistruoti Ginčo sklype Ä®sakymu nustatytÄ kelio servitutÄ tenkinimo spręstinas kaip iÅ¡vestinis priklausomai nuo pagrindinių reikalavimų iÅ¡sprendimo, kuriuos praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra.Tretieji asmenys R.

V., E. V. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodė, kad CK 4.124 str. 2 d. imperatyviai numato, kad iÅ¡ servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai servitutÄ nustato įstatymai. 1995 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos nutarimo Nr. 1278 „Dėl Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo“ 10 p. numatė, kad Valstybiniame žemės kadastre registruojami asmenys bei žemės sklypai, kuriems suteikta žemės servituto teisė.

Ieškovai nurodo, kad Sklype servitutas nustatytas administraciniu aktu, taigi tam, kad turėtų teisę reikšti reikalavimus dėl servituto (tiek įregistravimo, tiek įgyvendinimo), patys turėtų būti registruoti viešpataujančių daiktų savininkais. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, ieškovai nėra registruoti viešpataujančių daiktų savininkais, todėl neturi teisės reikšti reikalavimų dėl servituto teisės Sklype. Pažymėtina, kad ieškovės B. B. ir Ž.

S. teikia skundÄ dėl VÄ® „Registrų centras" sprendimų, nors VÄ® „Registrų centras“ jokio praÅ¡ymo nebuvo pateikę, nedalyvavo ikiteisminėje administracinėje procedÅ«roje dėl servituto Sklype registravimo. ABTÄ® 32 str. 1 d. numato, kad iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimÄ , priimtÄ iÅ¡nagrinėjus administracinį ginÄÄ ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo Å¡alis, nesutinkanti su iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu.

Net nevertinant kitų aplinkybių, B. B. ir Ž. S. neturi teisės reikalauti VÄ® „Registrų centras" sprendimų panaikinimo.Trečiųjų asmenų žiniomis (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir ieÅ¡kovų pateiktos antstolio darytos nuotraukos, ir patys ieÅ¡kovai patvirtino, kad keliu naudojasi, važinėja), faktiÅ¡kai per SklypÄ einantis kelias yra visiÅ¡kai pakankamas, o Sklype esantis atsakovės J. K. Å«kinis pastatas (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), toliau tekste vadinamas Ūkiniu pastatu) privažiavimui prie individualių namų gyvenvietėje netrukdo.

Nesant galimybės registruoti įsakyme nurodyto servituto, tam net nesant objektyvaus poreikio, svarstytina kito (pagal faktinį naudojimÄ ) servituto nustatymo galimybė.IeÅ¡kovai reikalauja nugriauti Ūkinį pastatÄ , medinę pavėsinę ir tvorÄ , tačiau patys ieÅ¡kovai pripažįsta, kad Ūkinis pastatas pastatytas su kompetentingų valstybės institucijų žinia ir pritarimu. 2004 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijos planavimo skyrius iÅ¡davė statybos leidimÄ individualaus gyvenamojo namo ir pirties statybai. 2008 m. spalio 15 d.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu paskirta komisija aktu gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniu pastatu pripažino tinkamu naudoti. Nei leidimo iÅ¡davimo, nei pripažinimo tinkamu naudoti akto sudarymo metu servitutas Sklype nebuvo registruotas, taigi – neegzistavo, todėl Ūkinio pastato vietos ar kitų sprendinių neįtakojo. IeÅ¡kovai nurodo, esÄ Sklypo savininkai pažeidė servitutÄ , numatytÄ 2004 m. vasario 23 d. iÅ¡duotose specialiosiose projektavimo sÄ lygose, taip pat pažymėtÄ Sklypo plane.

CK administraciniu aktu nustatyto servituto galiojimÄ sieja su vienintele aplinkybe – jo registracija. Servituto minėjimas kituose dokumentuose Å¡io reikalavimo nepakeičia ir nepaÅ¡alina. Atkreiptinas dėmesys, kad su ieÅ¡kiniu pateiktame Sklypo plane S raide pažymėtas tik „projektuojamas kelias“, galimai bÅ«simas, bet jo neįrengus ir neįregistravus registre, Å¡is žymėjimas nekeitė Sklypo teisinės padėties – galiojančio servituto nebuvimo. Nepagrįsti ir ieÅ¡kovų svarstymai dėl galimų leidimo statyti pildymo trÅ«kumų.

Leidime aiÅ¡kiai nurodyta, kad leidžiama statyti pirtį, tam tikrų jos duomenų nenurodymas nelemia leidimo negaliojimo, tai pažeistų sÄ Å¾iningų statytojų teises ir interesus. Pirties teisėtumas (leidimas jÄ statyti ir jos atitikimas reikalavimams) patvirtintas ir pripažinimo tinkamu naudoti aktu, jokio pagrindo pirtį pripažinti neteisėta (naikinti jÄ sankcionavusius dokumentus) ar griauti nėra.ABTÄ® 33 str. 1 d. numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo.

IeÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti 2008 m. spalio 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ dalyje dėl Ūkinio pastato pripažinimo tinkamu naudoti. Pagal VÄ® „Registrų centras“ Sklypo iÅ¡raÅ¡o duomenis, 2008 m. spalio 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas vieÅ¡ame registre registruotas dar 2008 m. spalio 22 d., tada vėliausiai apie jį tapo žinoma ieÅ¡kovams (tariamai ieÅ¡kovų interesus pažeidusi Ūkinio pastato statyba ieÅ¡kovams faktiÅ¡kai tapo žinoma (faktiÅ¡kai matoma) dar anksčiau), o ieÅ¡kinys teismui pateiktas tik 2015 m. balandžio 10 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų A. P., D. P., Ž. S., B. B. lygiomis dalimis atsakovui VÄ® Registrų centras po 2,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų A. P., D. P., Ž. S., B. B. lygiomis dalimis trečiajam asmeniui E. V. po 624,38 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad nors servitutas yra nustatytas 2003-10-06 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 4892-41, t. y. administraciniu aktu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nėra visų juridinių faktų, pagal įstatymÄ bÅ«tinų iÅ¡ servituto kylančioms teisėms ir pareigomis atsirasti sudėties, t. y. servituto teisinės registracijos.

Ginčo servitutas nepradėjo galioti, o iÅ¡ jo kylančios teisės ir pareigos neatsirado, nes servitutas nebuvo įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojusiÄ Å¾emės įstatymo redakcijÄ , tai, jog ginčo servitutas nebuvo įregistruotas ir nepradėjo galiojo, su žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimu negalėjo pereiti kitiems asmenims, iÅ¡ servituto kylančios teisės ir pareigos atsakovei J. K. neatsirado. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai galėjo matyti ginčo pastatÄ , esantį kaimynystėje, reikÅ¡ti reikalavimus dėl Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2008-10-15 akto Nr. (100) 11.75-901 dalies panaikinimo, kuris registruotas registre 2008-10-22, bei į tai, kad pateikė 2014-02-05 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodytas ginčijamas administracinis teisės aktas, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Atkreipė dėmesį, kad Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčijas aktas ieÅ¡kovams turėjo bÅ«ti įteiktas, ginčo pastatÄ statė atsakovė J. K. savo žemės sklype. Teismas taip pat pažymėjo, jog reikalavimas panaikinti 2008-10-15 statinio pripažinimo naudoti tinkamu aktÄ dalyje dėl pripažinimo naudoti tinkamu Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavimas nugriauti šį pastatÄ kildinamas iÅ¡ reikalavimo atlaisvinti kelio servitutÄ . Be to, iÅ¡ pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kitų byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog tik dalis nurodyto pastato patektų ant kelio servituto, tuo atveju jeigu jis galiotų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog įeiti į sklypÄ bei iÅ¡matuoti pastatų ploto nebuvo neįmanoma.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, jog komisijos nariai, kiekvienas pagal savo kompetencijÄ , patikrino statinio atitiktį statinio projektui, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, įvertino statinio tinkamumÄ naudoti ir 2008-10-15 aktu Nr. (101)11.75-901 pripažino, kad pagalbinis statinys Å«kio pastatas, kurio bendras plotas 55 m2, yra tinkamas naudoti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje yra atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad jog ginčo servitutas nebuvo įregistruotas ir nepradėjo galiojo, t. y. daiktinė teisė nagrinėjamu atveju nebuvo atsiradusi, reikalavimas atlaisvinti kelio servitutÄ ir nugriauti Å«kinį pastatÄ , tvorÄ ir medinę pavėsinę yra nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡iuo metu atsakovai turi galimybę, nors ir apsunkintÄ , privažiuoti prie savo žemės sklypų automobiliu, byloje nėra duomenų, kad ginčo tvora ar Å«kinis pastatas, ar pavėsinė stovėtų ne atsakovei J.

K. priklausančiame žemės sklype. Teismas sutiko su VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015-01-16 sprendime Nr. VILRS-123 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-03-17 sprendime nurodytomis aplinkybės bei išdėstytais argumentais. Šiuo atveju servitutas nėra galiojantis, kadangi nebuvo įregistruotas, iš servituto kylančios teisės ir pareigos atsakovei J. K. neatsirado, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo teigti, jog servitutas nagrinėjamu yra atveju yra realus ir įmanomas.

Todėl ieÅ¡kovų praÅ¡ymas atmestinas. Teismas taip pat sutiko su argumentais, kad ne visi ieÅ¡kovai, o tik A. P., D. P. galėjo skųsti nurodytus sprendimus. IeÅ¡kovės Ž. S. ir B. B. nesikreipė į Vilniaus filialÄ praÅ¡ydamos įregistruoti kelio servitutÄ , jų atžvilgiu nebuvo priimti ginčijami sprendimai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai A. P., D. P., Ž. S. ir B. B. prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodė Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus: Teismas, spręsdamas reikalavimÄ dėl įpareigojimo įregistruoti servitutÄ , supainiojo du skirtingus dalykus – servituto įregistravimÄ ir teisių bei pareigų iÅ¡ servituto atsiradimÄ . Teismas, atmesdamas reikalavimÄ dėl įpareigojimo įregistruoti servitutÄ , ieÅ¡kinio atmetimo argumentus siejo su tuo, kad neįregistravus servituto atsakovams teisės ir pareigos, kylančios iÅ¡ servituto, neatsirado, tačiau ieÅ¡kovei to ieÅ¡kinyje neįrodinėjo.

Ginčo sklypui servitutas yra nustatytas administraciniu aktu ir tai, kad jis nebuvo įregistruotas dėl aplaidžių Registrų centras veiksmų, nereiÅ¡kia, jog pats administracinis aktas negalioja. Teismas turėjo nagrinėti, ar Å¡iuo atveju yra objektyvi galimybė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka įregistruoti galiojančiu administraciniu aktu nustatytÄ servitutÄ ; Spręsdamas klausimÄ dėl įpareigojimo įregistruoti servitutÄ , teismas taip pat turėjo įvertinti atsakovės, t.y. asmens, kurios naudojimosi sklypu teises dalinai gali suvaržyti ieÅ¡kinio patenkinimas, sÄ Å¾iningumÄ .

Sutiktina, kad žemės sklypo įsigijimo metu kelio servitutas nebuvo įregistruotas, tačiau atsakovė ir jos vyras, kaip vidutiniÅ¡kai apdairÅ«s didelės vertės turto įgijėjai, žinojo arba privalėjo žinoti, kad toks servitutas jų sklype nustatytas administraciniu aktu; Teismas, nustatydamas, kad yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, turėjo nustatyti Å¡io termino pradžiÄ , tačiau konkretaus momento, nuo kurio skaičiavo ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nenurodė, o abstrakčiai pasisakė, kad ieÅ¡kovai turėjo 2017-02-05 Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodytas ginčijamas administracinis teisės aktas;

Priteisdamas trečiajam asmeniui bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas nukrypo nuo rekomendacijų Å¡iuo klausimu ir teisingumo bei protingumo kriterijų. Visos teismo iÅ¡vardintos iÅ¡laidos, iÅ¡skyrus dalyvavimÄ viename teismo posėdyje, buvo nebÅ«tinos Å¡ioje byloje.Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė Å¡iuos atsiliepimo argumentus:Teismas skundžiamame sprendime tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika bei pagrįstai konstatavo, kad neįregistravus servituto atsakovams teisės ir pareigos, kylančios iÅ¡ servituto, neatsirado;

Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo teismas, reikalavimas panaikinti aktÄ dalyje dėl Å«kinio pastato ir reikalavimas nugriauti šį pastatÄ kildinamas iÅ¡ reikalavimo atlaisvinti kelio servitutÄ . Be to, teismas nustatė, kad komisijos nariai, kiekvienas pagal savo kompetencijÄ , patikrino statinio atitiktį statinio projektui, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, įvertino statinio tinkamumÄ naudoti ir aktu pripažino, kad pagalbinis statinys Å«kinis pastatas yra tinkamas naudoti.

Pažymėtina, kad teismas nenustatė jokių nei procedÅ«rinių, nei formalių teisės aktų reikalavimų pažeidimų priimant šį ginčijamÄ aktÄ . Byloje netinkamo komisijos ar jos narių veikimo taip pat nenustatyta, todėl laikomės pozicijos, kad teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir esančius įrodymus;VÄ® Registrų centras pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė skundÄ atmesti.Nurodė, kad apeliantų skundo argumentai nepaneigia teismo teisingai aiÅ¡kintos ir taikytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuri nurodo, jog neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei vieÅ¡pataujančio, nei tarnaujančio daikto savininkams, o servituto teisinė registracija atlieka ne tik pavieÅ¡inamÄ jÄ , bet ir daiktinę teisę sukuriančiÄ funkcijÄ .

Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-10-06 įsakymu Nr. 4892-41 nustatyto servituto neįregistravus Ginčo sklype, servituto daiktinė teisė nebuvo sukurta. Sutikti su apeliantų argumentu, kad ginčo servitutui įregistruoti pakanka tik galiojančio administracinio akto ir suinteresuoto asmens praÅ¡ymo, nėra teisinio pagrindo, nes jis prieÅ¡tarauja aukščiau minėtam imperatyviam teisiniam reguliavimui dėl teisių ir pareigų perėjimo naujajam daikto savininkui ir aukščiau minėtam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimui dėl servituto neįregistravimo teisinių pasekmių.Atsakovė J.

K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė skundÄ atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė Å¡iuos atsiliepimo argumentus: Atsisakymas įpareigoti atsakovÄ VI Registrų centrÄ Ä¯registruoti servitutÄ teismo sprendime motyvuotai pagrįstas. Sprendime teismas nurodė, kad daiktinės teisės registracija yra neįmanoma ir teisiÅ¡kai nepagrįsta, jei registracijos metu faktiÅ¡kai neegzistuoja galimybė naudotis svetimu daiktu. Faktinis servituto egzistavimas reiÅ¡kia tai, kad naudojimasis tarnaujančiuoju daiktu yra realus ir įmanomas arba yra paÅ¡alintos kliÅ«tys juo naudotis;

IeÅ¡kovai klaidingai nurodė, jog teismas sprendime padarė vienokio ar kitokio pobÅ«džio iÅ¡vadas dėl mano sÄ Å¾iningumo. Teismas sprendime tik nurodė, jog iÅ¡analizavus byloje esančius Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡us su istorijomis, nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre nėra ir anksčiau nebuvo įregistruota jokių kitų, iÅ¡skyrus nuosavybės teisę, daiktinių teisių į žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkdama žemės sklypÄ buvau pakankamai atidi, įstatymo nuostatos Å¡iuo klausimu man buvo ir yra žinomos. ieÅ¡kovai visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, kad jau pirkdama žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)t.y. jau 2005 metais žinojau apie 2003-10-06 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 4892-41 perkamam žemės sklypui nustatytus naudojimo suvaržymus ir statydama statinius servitutui skirtoje vietoje pasielgiau nesÄ Å¾iningai;Teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčo servitutas nebuvo įregistruotas ir nepradėjo galioti, t. y. daiktinė teisė nagrinėjamu atveju nebuvo atsiradusi, reikalavimas atlaisvinti kelio servitutÄ ir nugriauti Å«kinį pastatÄ , tvorÄ ir medinę pavėsinę yra nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovų teiginiai dėl Å«kinio pastato statybos pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. ieÅ¡kovų teigimu buvo pakeista nustatyta ir suderinta statinio vieta sklype ir tokia statyba yra laikytina savavaliÅ¡ka, neatitinka tikrovės.Tretieji asmenys E. V. ir R. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė skundÄ atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad servituto neįregistravus pirminiams Sklypo savininkams, jis neperėjo naujiems Sklypo savininkams - R. ir E. V., o vėliau - J. ir E. K..

Pažymėjo, kad tretieji asmenys į bylÄ trečiųjų asmenų procesine padėtimi buvo įtraukti ne savo iniciatyva. Pats trečiojo asmens statusas, Å¡io procesinio instituto turinys ir esmė pagrindžia, kad bylos baigtis gali turėti įtakos trečiųjų asmenų R ir E. V. teisėms ir pareigoms. Taigi, teisinio iÅ¡silavinimo neturintys R ir E. V. buvo priversti kreiptis profesionalių teisinių paslaugų, įsigyti teisinį atstovÄ , užtikrinantį jų atstovavimÄ byloje. Trečiojo asmens statusas ne tik įtraukia proceso dalyvį į procesinius bylos veiksmus, tačiau ir suteikia teisę reikalauti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, kokiÄ turi ir kiti proceso dalyviai.

Nepagrįsti apeliantų samprotavimai, esÄ trečiųjų asmenų procesiniai dokumentai - paaiÅ¡kinimai, praÅ¡ymas dėl įrodymų prijungimo, baigiamoji kalba nebuvo reikalingi. Pastebėtina, kad advokatui ar pačiam proceso dalyviui procesinės teisės normos suteikia teisę pasirinkti galimo procesinio elgesio modelį, pakankamai užtikrinantį Å¡io asmens teisių ir pareigų efektyvų įgyvendinimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos esmės neatskleidimas sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami panaikinti 2008-10-15 statinio pripažinimo naudoti tinkamu aktÄ dalyje dėl pripažinimo naudoti tinkamu Å«kio pastatÄ (2I1/m); įpareigoti J. K. nugriauti neteisėtai pastatytus statinius – Å«kinį pastatÄ , medinę pavėsinę ir tvorÄ stovinčius kelio servitute nustatytame 2003-10-06 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 4892-41 žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), ir visiÅ¡kai atlaisvinti šį kelio servitutÄ bei netrukdyti juo naudotis ieÅ¡kovams; panaikinti VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo 2015-01-16 sprendimÄ Nr. VILRS-123 ir VÄ® Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-03-17 sprendimÄ Nr. csprl-59 bei įpareigoti VÄ® Registrų centrÄ Ä¯registruoti kelio servitutÄ nustatytÄ 2003-10-06 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 4892-41 atsakovei priklausančiame žemės sklype.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, motyvuodama, kad privažiavimas prie pareiÅ¡kėjų sklypo yra, ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai naudojasi 5 m. pločio keliu virÅ¡ deÅ¡imt metu.

IÅ¡ esmės ji sutinka įteisinti servitutinį keliÄ , bet tik tokiose ribose ir apimtyje, koks plotas buvo paliktas pravažiavimui ir kokiu faktiÅ¡kai naudojasi ieÅ¡kovai. Servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 straipsnis). Bylos duomenimis ginčas tarp Å¡alių vyksta ne tik dėl administraciniu aktu nustatyto servituto įregistravimo ir 2008-10-15 statinio pripažinimo naudoti tinkamu akto dalies panaikinimo, bet ir dėl civilinių teisinių pasekmių, kylančių iÅ¡ daiktinių teisių registracijos fakto – dėl ieÅ¡kovų teisės važiuoti, eiti per atsakovės žemės sklypÄ Ä¯gyvendinimÄ , Å¡ios teisės turinio, galimo pažeidimo ir pan.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo Å¡alių ginÄÄ tik dėl administraciniu aktu nustatyto servituto įregistravimo ir statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto panaikinimo, dėl ko Å¡alių ginčas dėl teisės važiuoti, eiti per atsakovės žemės sklypo liko neiÅ¡nagrinėtas, t.y. nagrinėjamos bylos esmė nebuvo atskleista (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Bylos duomenimis Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 41-12117 buvo atkurtos nuosavybės teisės J.

K. į nekilnojamÄ jį turtÄ , grÄ Å¾inant natÅ«ra  2,1223 ha žemės sklypÄ Å¾emės Å«kio veiklai jos paveldėtojams J. K.,  Z. U., V. S. ir J. J.. 2003-10-06 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 4892-41 „Dėl J. K., J. J., V. Å . ir R. U. privačios žemės sklypo ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone“ buvo patvirtintas privačios žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 21231 kv. m. ploto, padalijimo projektas, pagal kurį Å¡is sklypas buvo padalintas į deÅ¡imt sklypų (sklypai Nr. 536-1 – 536-10); kartu buvo nustatyti servitutai kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius keliu žemės sklype Nr. 356-1 – 200 kv. m. plote, Nr. 536-3 -300 kv. m. plote, Nr. 536-7 – 300 kv. m. plote, Nr. 536 -8 200 kv. m. plote, Nr. 536-9 – 300 kv. m. plote.

Po šio žemės sklypo padalijimo, ieškovai ir atsakovė J. K. nuosavybėn įsigijo atitinkamus žemės sklypus. Pažymėtina, kad kelio servitutai (tarp jų - ir ginčo kelio servitutas atsakovės sklypui) 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 buvo nustatyti privatiems žemės sklypams.Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais (CK 4.124 straipsnis). Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai išvardyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-458-611/2016 išaiškino, kad privačios žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi dviem atvejais: pirma, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, ir, antra, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.

Antruoju atveju administracinis aktas dėl servituto gali bÅ«ti priimamas, kai bÅ«tina suteikti teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktÅ«ros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) ir jiems naudoti bei juos aptarnauti reikalingus kelius bei takus.Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad tuo atveju, kai administraciniu aktu servitutas nustatytas privačioje žemėje, tai turi bÅ«ti įvertinta, ar apskrities virÅ¡ininkas, priėmęs tokį administracinį aktÄ , turėjo teisę tai daryti kuriuo nors iÅ¡ Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų pagrindų.

Jeigu servitutas privačios žemės sklypui administraciniu aktu nustatytas Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nenumatytu pagrindu, t.y. neteisėtai, jis nesukelia jokių teisinių padarinių - teisių ir pareigų, kylančių iÅ¡ servituto vieÅ¡pataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkams.Nagrinėjamoje byloje teismas ex officio turėjo įvertinti 2003-10-06 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 4892-41 buvo nustatyto servituto teisėtumÄ ; tačiau net ir pripažinus kelio servituto nustatymÄ administraciniu aktu neteisėtu, Å¡alių ginčas dėl teisės naudotis keliu per atsakovės sklypÄ gali bÅ«ti iÅ¡spręstas nagrinėjamoje byloje.

Å alys gali reikalauti nustatyti kelio servitutÄ teismo sprendimu bei reikÅ¡ti atitinkamus reikalavimus, siÅ«lyti kelio servituto planus, tartis dėl kompensacijos ar neatlygintino servituto nustatymo. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo teismo sprendimu iÅ¡plėtota ir nuosekli (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 13 d. nutartį , priimtÄ Â civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 ir joje nurodyta teismų praktika).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino didžiÄ jÄ dalį teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių , dėl ko byla turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais; tokios nustatytos bylos aplinkybes sudaro pagrindÄ grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Å alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,n u t a r ė : Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimÄ panaikinti ir civilinę bylÄ Â perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                                             JÅ«ratė Varanauskaitė                                                                                               Andrius Verikas Tatjana Žukauskienė