2025-03-12 Nr. AB-4224-4-16-3-00074-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1639-629/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00074-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui, prisistatančiam (duomenys neskelbtini) piliečiu J. K., jo atstovui advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams A. A., I. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio, prisistačiusio (duomenys neskelbtini)piliečiu, J. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio, prisistačiusio (duomenys neskelbtini), J. K. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti sulaikymą (duomenys neskelbtini) piliečiui J. K. (toliau – ir Užsienietis) iki 2025 m. gegužės 19 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas prašymas ir priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras Teikime nurodė, kad 2024 m. spalio 19 d. buvo sulaikyti 5 asmenys, tarp kurių buvo ir Užsienietis. Jis negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę bei suteikiančių jam teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. 2024 m. spalio 19 d. Užsienietis buvo laikinai apgyvendintas VSAT ir 2025 m. spalio 21 d. pristatytas į Centrą. Turimais duomenimis, jis neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus bei Europos bendrijos teisės normas, vyko iš Latvijos Respublikos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į kitas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybės nares. Nesurinkus reikiamų įrodymų, patvirtinančių Užsieniečio atvykimo iš Latvijos Respublikos faktą, klausimas dėl jo perdavimo Latvijai nebuvo sprendžiamas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu Užsieniečiui skirtas sulaikymas 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą Užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), kuris 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi atmetė jo apeliacinį skundą. 2024 m. lapkričio 22 d. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteiki prieglobstį iš esmės skubos tvarka.

3. Centro vertinimu, Užsienietis, neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, nesikreipė į institucijas dėl jo teisinės padėties nustatymo, o pasitelkęs asmenis, užsiimančius nelegalia migracija, bandė, pažeidžiant ES teisės normas ir Lietuvos Respublikos įstatymus tyčia, neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas ES valstybes nares. Jo veiksmai, Centro teigimu, parodo, kad jis piktnaudžiauja savo, kaip užsieniečio, teisėmis, yra linkęs nesilaikyti teisės aktų. Migracijos departamento 2025 m. sausio 31 d. pateiktoje nuomonėje nurodyta, kad Užsienietis nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neteisėtai atvykęs į Lietuvą, nesikreipė į institucijas dėl jo teisinės padėties nustatymo, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai nelegaliai patekęs į Lietuvos teritoriją buvo sulaikytas pasieniečių, taigi jo atvykimo į Lietuvą tikslas nebuvo kreiptis ir gauti prieglobstį, todėl yra pagrindas manyti, jog jis gali pasislėpti ir Migracijos departamentas neturės galimybės nustatyti, patikslinti visas reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą jo prieglobsčio byloje.

4. Centras pažymėjo, jog, įvertinus nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, kadangi neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvoje. Jis gali siekti išvykti į kitą ES valstybę narę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus, ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę ES teritorijoje bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties nustatymo.

II. 5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. vasario 17 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu paskirtą sulaikymą į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. gegužės 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis 2024 m. spalio 19 d. buvo sulaikytas. Jis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. VSAT 2024 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. MD-2643 Užsienietis iki 2024 m. gruodžio 18 d. apgyvendintas VSAT. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 2025 m. vasario 19 d. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 24S268328 nagrinėti Užsieniečio prašymą iš esmės skubos tvarka. Šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, jo asmenybė nenustatyta.

7. Įvertinęs tai, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas ir prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

8. Kadangi Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, jis neturi asmens tapatybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, prašymą suteikti prieglobstį pateikė teisme nagrinėjant prašymą dėl jo sulaikymo, kartu su kitais užsieniečiais vyko į Lenkiją, šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, o galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas ir neaišku kada bus priimtas, nėra duomenų, kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis faktiškai yra sulaikytas nuo 2024 m. spalio 19 d., taip pat nėra duomenų, kad jis vengia bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą asmens griežčiausiam judėjimo laisvės suvaržymui, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo sprendimu taikytas sulaikymas šiuo metu nebėra proporcinga ir būtina priemonė. Teismo vertinimu, Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. vasario 17 d. sprendimą ir paskirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

10. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, jog jis neturi asmens dokumentų ir negali jų pateikti ((duomenys neskelbtini) valdžios institucijos jam neišdavė tapatybės dokumentų), tačiau nėra duomenų, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis jį identifikuojant. Jis pateikė vardą, pavardę, pilietybę ir gimimo metus. Nors jis yra sulaikytas nuo 2024 m. spalio 19 d., VSAT nepateikė duomenų, kad institucijos ėmėsi kokių nors konkrečių veiksmų jo tapatybei nustatyti ar patikrinti. Todėl, siekiant išsiaiškinti asmens tapatybę, nėra pagrindo jį laikyti sulaikytu.

11. Užsienietis 2024 m. lapkričio 22 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jo prašymas, vadovaujantis Įstatymo 81 straipsnio 2 dalimi, vėliausiai turėjo būti išnagrinėtas 2024 m. gruodžio 6 d., tačiau Migracijos departamentas to nepadarė. Pasibaigus maksimaliam prieglobsčio nagrinėjimo terminui sprendimas vis dar nėra priimtas, tačiau asmuo vis tiek yra sulaikytas, o tai negali būti laikoma proporcinga priemone siekiant išsiaiškinti tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo motyvus.

12. Šiuo atveju nenustatyta, kad Užsienietis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, nėra duomenų, kad jis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu bandė išvykti iš Lietuvos, nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą, todėl, Užsieniečio manymu, teismo taikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina.

13. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

14. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad, nustačius Užsieniečio neteisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, VSAT iki 2024 m. lapkričio 20 d. atliko veiksmus, susijusius su jo perdavimu ES valstybei narei, kurios išorinę sieną jis kirto atvykdamas į ES teritoriją. Tokiu atveju asmens tapatybės nustatymo veiksmai neatliekami. Nenustačius tokios valstybės, 2024 m. lapkričio 20 d., siekiant nustatyti jo teisinę padėtį Lietuvoje, priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus, buvo kreiptasi į teismą dėl Užsieniečio sulaikymo. Šiuo atveju asmens tapatybės nustatymas yra būtinas kelionės dokumentui gauti. Teismo posėdžio metu Užsieniečiui pateikus tarptautinės apsaugos prašymą, VSAT neteko galimybės kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl asmens identifikavimo bei kelionės dokumento gavimo. Šiuo metu klausimas dėl Užsieniečio tapatybės nustatymo sprendžiamas Migracijos departamente nustatant prieglobsčio prašymo motyvus. Centras pažymi, jog Užsienietis nesiima jokių veiksmų nustatant jo tapatybę bei pilietybę.

15. Centras atkreipia dėmesį, jog pirminės prieglobsčio prašytojo apklausos metu Užsienietis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) užblokavo jo dokumentus, taip pat nurodė, kad jo šeimoje yra 4 broliai, iš kurių 2 yra Prancūzijoje ir vienas Turkijoje. Iš asmens paaiškinimų, Centro vertinimu, galima daryti išvadą, jog jis turėjo asmens dokumentus, kuriais galbūt jis negali disponuoti, nes jie yra užblokuoti. Be to, vardo, pavardės ar gimimo metų pateikimas nėra laikomas bendradarbiavimu, nes bendradarbiavimas apima ir asmens elgesį iki jo sulaikymo.

16. Migracijos departamentas 2025 m. sausio 31 d. pateikė nuomonę, kad būtų tikslinga apriboti asmens judėjimo laisvę prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, kadangi jis tarptautinės apsaugos prašymą pateikė tik po to, kai neteisėtai vykdamas per Lietuvą buvo sulaikytas pasieniečių, o jo tikslas buvo ne tarptautinė apsauga, o patekimas į kitas Šengeno valstybes. Užsieniečiui taikomas sulaikymas, siekiant priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti, yra proporcingas.

17. 2024 m. spalio 19 d. neteisėtai atvykęs į Lietuvą, jis nesikreipė į kompetentingas valdžios institucijas dėl jo teisinės padėties nustatymo, o pasitelkęs asmenų, užsiimančių nelegalia migracija, pagalbą, bandė tyčia, neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas ES valstybes nares. Jo veiksmai akivaizdžiai parodo, kad jis piktnaudžiauja savo, kaip užsieniečio teisėmis, yra linkęs nesilaikyti migracinių įstatymų ir tvarkos.

18. Centro įsitikinimu, Užsieniečiui jau paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuria jis nėra atskirtas nuo kitų gyventojų, jo judėjimo laisvė neribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra prilyginama sulaikymui. Užsienietis iki šiol aktyviai naudojasi galimybe išvykti iš apgyvendinimo vietos.

19. Atsižvelgus į tai, kad Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema ir toks jo elgesys suponuoja realią ir pagrįstą galimybę jam pasislėpti ar bandyti vėl išvykti į kitą ES valstybę, bei įvertinus jo judėjimo laisvės apribojimų trukmę ir tai, kad jo prieglobsčio byloje nėra priimtas galutinis sprendimas, Centro vertinimu, negalima teigti, jog prašymą suteikti prieglobstį grindžiantys motyvai yra išaiškinti ir prašymo nagrinėjimo metu negalėtų kilti poreikis surinkti papildomą informaciją. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Užsieniečiui taikomas gyvendinimo režimas laikino apgyvendinimo vietoje pernelyg pažeistų jo teises ar varžytų jo judėjimo laisvę, dėl to, siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti bei įgyvendinti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje, Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas yra pagrįsta ir proporcinga priemonė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimas, kuriuo Užsienietis buvo sulaikytas, ir Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. gegužės 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, įvertinęs Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką ir jo sulaikymo aplinkybes, tai, jog Užsieniečio tapatybė nenustatyta, nėra duomenų, kad Užsienietis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis sulaikytas nuo 2024 m. spalio 19 d., sprendė, jog teismo sprendimu pritaikytas sulaikymas šiuo metu nebėra proporcinga ir būtina priemonė, o Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

22. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jis neturi asmens dokumentų ir negali jų pateikti, o jam taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra per griežta ir šiuo atveju Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekiami ir taikant švelnesnes, mažiau jo teises varžančias, priemones.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turi prieglobsčio prašytojo statusą.

24. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

25. Teisėjų kolegija, vertindama, ar yra pagrindas sulaikyti Užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, pažymi, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, buvo sulaikytas su grupe kitų neteisėtai atvykusių asmenų, per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu į Lenkijos Respubliką (šių aplinkybių Užsienietis neginčija), nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė tik 2024 m. lapkričio 20 d. (Migracijos departamente jo prašymas registruotas 2024 m. lapkričio 22 d.), nors sulaikytas Lietuvos Respublikoje buvo 2024 m. spalio 19 d.

26. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad siekiant tinkamai išnagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tikėtina, kad Užsienietis, netaikant judėjimo laisvės apribojimo, gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.

27. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

28. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai Užsieniečiui taikė alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės taikymo, padarė pagrįstą išvadą, jog taikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę (arba netaikius visiškai jokios priemonės) nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes yra rizika, jog Užsienietis, turėdamas judėjimo laisvę, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.

30. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) piliečiu, J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė