b6d43cce-b8a9-4fa4-b199-04a1cdba8854 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?N U T A R I M A S NuoraÅ¡as Byla Nr. A5-3193-486/2020 Proceso Nr. 4-68-3-02888-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. lapkričio 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas JeugenijuÅ¡ Jaglinski, sekretoriaujant AuÅ¡rai Razutienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui I. S., UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui I. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs I. S., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : I. S. bÅ«dama UAB (duomenys neskelbtini) vadove/direktore pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, o bÅ«tent esant darbo požymiams, 2020-09-11 (duomenys neskelbtini) nuo 13.00 val., leido įmonėje dirbti V. Å ., nesudariusi raÅ¡ytinės darbo sutarties bei neužtikrinusi, kad teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų pateiktas praneÅ¡imas apie dirbti priimtų asmenų socialinio draudimo pradžiÄ , tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 bei 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Å iais savo veiksmais I. S. padarė administracinį nusižengimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinio kodekso 95 straipsnio 1 dalyje. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo I. S. parodė, kad kaltę dėl įvykdyto administracinio nusižengimo pripažįsta. Per mažai pastangų įdėjo, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko. Jeigu gerai atsimena datÄ , tai rugsėjo 10 dienÄ moteris buvo atsiÅ¡aukusi į skelbimÄ , ir susitarė, kad ji 11 dienÄ ateina pasiraÅ¡yti dokumentų.

Kadangi I. S. fiziÅ¡kai dalyvauti negalėjo, tai paprašė kitos darbuotojos, A. R., kad patarpininkautų ir tuos dokumentus užpildytų. Žmogus turėjo pradėti darbÄ nuo pirmadienio. Ji, kÄ turėjo, tai tik pasiraÅ¡yti dokumentus ir iÅ¡eiti iÅ¡ darbo vietos. O padalinys, tai valgykla, todėl ji turėjo turėti drabužius ar tai bÅ«tų ji atsineÅ¡usi savo, ar bÅ«tų A. davusi. Ji nežino, kaip ten A. su ja Å¡nekėjo, bet ji atsinešė savo. Jokių priėmimų nebuvo, darbo sutarties nebuvo, ir tik iÅ¡ jos žodžių žino, kad „norėjo padėti“.

Faktas yra, I. S. Å¡io fakto neginčija. Ji praeityje neteista, augina nepilnametį vaikÄ , taip pat studentę dukrÄ , turi įsipareigojimų bankui, vyrui skirtas neįgalumas. PraÅ¡o atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes, ir skirti jai kuo mažesnę baudÄ kaip fiziniam asmeniui. Teismo posėdžio metu UAB (duomenys neskelbtini) atstovas I. V. (juristas) paaiÅ¡kino, kad sutinka su administracinėn atsakomybėn trauktino asmens I. S. nuomone. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, nors formaliai jos atrodo absurdiÅ¡kos, praÅ¡o pagal galimybes I.

S. skirti kuo mažesnę baudÄ . Be I. S. visiÅ¡ko prisipažinimo, jos kaltė, įvydžius jai inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ patvirtina ir kiti byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai. 2020 m. spalio 7 d. suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole nurodytos visos esminės faktinės aplinkybės (b. l. 2). Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo veiksmų protokole užfiksuota, kad atliekant UAB (duomenys neskelbtini) objekte patikrinimÄ , buvo nustatytas nelegaliai dirbantis asmuo V.

Å . (b. l. 3-4). A. R. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad 2020-09-11 V. Å . atėjo į darbÄ , jai buvo aprodytos patalpos (b. l. 5). V. Å . 2020-09-11 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime pažymima, kad 2020-09-11 į valgyklos patalpas atvyko 12.45 min., su savimi atsinešė savo darbinius rÅ«bus. Atėjęs vadovas ir kolektyvo nariai padėjo susipažinti su atliekamais darbais. Po pietų V. Å . valė stalus, padėjo iÅ¡neÅ¡ti įrankius, susipažino su bendru inventoriumi. Nurodė, kad darbo sutartį pasiraÅ¡ys pasibaigus darbo dienai (b. l. 6).

Ä®rodymų vertinimas, teismo iÅ¡vados. ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už nelegalų darbÄ . Nelegaliu darbu pagal UÄ® 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai:

1) asmuo pradėjo dirbti realiai;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai;

3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018 ir kt.). Pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamÄ teismų praktikÄ , pagrindiniai įrodymai Å¡ios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojų, pareigÅ«nų, mačiusių pažeidimÄ ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai.

Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡ančiam pareigÅ«nui, todėl pareigÅ«nų parodymai yra itin svarbÅ«s teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). IÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje pagristai įrodyta, jog I. S. bÅ«dama UAB (duomenys neskelbtini) vadove/direktore pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, o bÅ«tent esant darbo požymiams, 2020-09-11 (duomenys neskelbtini) nuo 13.00 val., leido įmonėje dirbti V.

Å ., nesudariusi raÅ¡ytinės darbo sutarties bei neužtikrinusi, kad teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų pateiktas praneÅ¡imas apie dirbti priimtų asmenų socialinio draudimo pradžiÄ , nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties bei neužtikrinęs, kad teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų pateikti praneÅ¡imai apie dirbti priimtų asmenų socialinio draudimo pradžiÄ , tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 bei 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Å iais veiksmais ji padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje (tai atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 413 straipsnio 1 dalį), gali bÅ«ti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria Å¡is nepadaro to, kÄ privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

I. S. kaltę įvykdžius jai inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ patvirtina jos visiÅ¡kas prisipažinimas, kÄ ji patvirtino teismo posėdžio metu, jai suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus tyrimo aktas, nelegaliai dirbusio asmens raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimas, kita bylos raÅ¡ytinė medžiaga. Tokiu bÅ«du I. S. kaltė įvykdžius jai inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ Ä¯rodyta visiÅ¡kai. Dėl nuobaudos. I. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimÄ ir dėl įvykdyto nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Pažymėtina, jog vertinant nelegalaus darbo reikÅ¡mę ir pavojingumÄ bÅ«tina atsižvelgti į materialinę žalÄ , jos dydį, taip pat į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai. Svarbu atsižvelgti į tai, ar nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktÄ , turėdamas tikslÄ nemokėti mokesčių į valstybės biudžetÄ , įmokų į socialinio draudimo fondus, iÅ¡vengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iÅ¡ darbo sutarties teisinių santykių.

Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudÄ pažeidimÄ darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetÄ , įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui iÅ¡mokamu darbo užmokesčiu. Å ioje byloje matyti, jog nelegalus darbas truko labai neilgÄ laiko tarpÄ , pažeidimas paÅ¡alintas, mokesčiai, kurių iÅ¡vengta mokėti į biudžetÄ , taip pat nebuvo dideli. Atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į jos atsakomybę sunkinančių nebuvimÄ , į tai, kad pažeidimas padarytas labiau dėl aplaidumo, o ne tyčios.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , siekdamas užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Teismui pateikta duomenų apie tai, kad I. S. praeityje nėra teista, nėra bausta už analogiÅ¡kÄ administracinį nusižengimÄ , nėra padariusi kitų Å¡iurkščių administracinių nusižengimų, turi nepilnametį vaikÄ , bei dukrÄ studentę (b. l. 39-40), turi įsipareigojimų bankui (b. l. 32-37), vyrui nustatytas neįgalumas (b. l. 31a-31). Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas vertina, kad Å¡iuo atveju net minimalios ANK 95 straipsnyje numatytos baudos taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingai savo pasekmėmis ir suvaržymais bei bÅ«tų aiÅ¡kiai per griežta poveikio priemonė pasiekti nuobaudos tikslams, todėl vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nuobauda Å¡velninama paskiriant I.

S. 300 eurų dydžio baudÄ . Vadovaudamasis LR ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas, n u t a r i a : I. S., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 300 (trijų Å¡imtų) eurų dydžio baudÄ . Nutarimas per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Išaiškinti, kad:

1) paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038.

Mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti įmokos kodÄ 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ ROIK: 20123921759.Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (ANK 676 str. 1 d., 2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Teisėjas (parašas) Nuorašas tikras: Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski