2019-11-20 Nr. AB-21838-3-61-3-03177-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2637-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01372-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2018 m. kovo 22 d. raštą Nr. (50-1)-D8-1692 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. liepos 18 d. skundo dalį dėl srutų rezervuaro talpos, srutų kvapo bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) darbuotojų veiksmų.

2. Pareiškėja nurodė, kad Rašte pateikti argumentai yra nepagrįsti ir formalūs, neatsižvelgta į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-463-789/2018 nurodytus motyvus bei pastabas ir iš esmės neatsakyta į pareiškėjos skunde keliamus klausimus dėl ūkininko ūkio žemės ūkio veiklos teisėtumo gyvenamųjų namų teritorijos sklype, aplinkosauginių pažeidimų, srutų tvarkymo reikalavimų laikymosi, Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmų.

3. Pareiškėja teigė, kad Rašte nėra duomenų, ar vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) 2010 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 3D-472 „Dėl mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 03:2010 patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis nėra pažeidžiamas mėšlo ir srutų bei gamybinių nuotekų šalinimo technologinis procesas. Taip pat Rašte nenurodyta, kokia įranga traukiamos srutos, kaip dažnai tai daroma, kaip dažnai ir kaip valomas mėšlas, nėra informacijos apie srutų rezervuaro atitiktį keliamiems reikalavimams ūkininko gyvulininkystės ūkyje, taip pat nėra informacijos, kaip ūkyje tvarkomos gamybinės nuotekos, nors Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendime įpareigojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją įvertinti Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmus, nurodė, kad turėjo būti vertinta aplinkybių visuma, susijusi su sklype vykdoma ūkine veikla ir pareiškėjos gyvenamojoje aplinkoje jaučiama kvapo koncentracija. Tačiau ginčijamame Rašte nepaaiškinta, kokių veiksmų ir priemonių imsis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, spręsdama susidariusią problemą.

4. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Rašte buvo pateikta informacija, jog tirštas mėšlas iš tvarto šalinamas kas kelios dienos į sandarią priekabą, pastatytą po stogine (stoginės pagrindas betonuotas), ir išvežamas į laukus tręšti, o draudžiamu tręšti laikotarpiu – į lauko rietuvę. Klaipėdos RAAD pareigūnai 2018 m. vasario 23 d. patikrinimo akte užfiksavo, kad srutų rezervuaras stoginėje, srutų rezervuaras šalia mėšlo rietuvės ir 5 metalinės cisternos patikrintos mechaniniu būdu, apskaičiuotas jų tūris, naudojant 50 m metalinę matavimo juostą „Topex Nr. L 17491 I“, patikros sertifikatas Nr. 0296775, ir pateikė išvadą, jog ūkininkas V. R. laikosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtinto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimų ir kad aplinkosauginių pažeidimų tvarkant susidariusį mėšlą ir srutas nenustatyta.

6. Atsakovas teigė, kad jis, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimą, kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC), prašydamas pateikti informaciją apie NVSC Klaipėdos departamento pareiškėjos skundo nagrinėjimo rezultatus, priimtus sprendimus ir kitą susijusią informaciją. Pareiškėja 2017 m. birželio 1 d. NVSC Klaipėdos departamento raštu Nr. 2.3- 2151 (16.3.187.3.12.) „Dėl informacijos pateikimo“ buvo informuota, kad, siekiant išnagrinėti pranešime išdėstytas faktines aplinkybes, NVSC Klaipėdos departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. VK.3-3 „Dėl kvapų kontrolės komisijos“ sudaryta kvapų kontrolės komisija ir pareiškėjos paprašyta, jeigu gyvenamojoje aplinkoje bus jaučiamas kvapas dėl ūkininko ūkio veiklos, nedelsiant informuoti NVSC Klaipėdos departamentą. NVSC rašte nurodyta, kad pareiškėjos skundo nagrinėjimas nenutrauktas. Jeigu pareiškėja informuos apie gyvenamojoje aplinkoje atsiradusius kvapus, kvapų kontrolė bus vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkybės, ar pareiškėjai priklausančiame gyvenamajame name jaučiamas toks kvapas, kuris gali pakenkti jos ar kitų asmenų sveikatai bei pažeisti teisės aktų reikalavimus, gali būti nustatomas tik faktiškai vietoje patikrinus nurodytas aplinkybes dėl kvapo koncentracijos vietoje, atsižvelgiant į ūkininkavimo sezoniškumo ypatybes bei oro sąlygas.

Ginčijamame Rašte pareiškėjai akcentuota, kad, vadovaujantis Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų 1 priedu, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ pateikta informacija ir atliktais skaičiavimais, iš viso nuo laikomų galvijų per tvartinio laikotarpio 6 mėnesius teoriškai turėtų susidaryti 51,84 m3 srutų (2018 m. vasario 20 d. patikrinimo metu tvartuose buvo laikoma 18 sutartinių gyvulių vienetų). Klaipėdos RAAD pareigūnai, įvertinę, kad tvartai yra gausiai kreikiami (sekliuose dviejuose tvartuose laikomam 1 gyvuliui tenkantis kraiko kiekis prilygsta ant gilaus kraiko (giliajame tvarte) laikomiems gyvuliams vienai dienai tenkančio kraiko kiekiui), tvarte telpa dalis susidarančio mėšlo ir jame susigėrusių srutų, o srutų surinkimo rezervuaras po stogine yra apsaugotas nuo paviršinių nuotekų patekimo į rezervuarą, konstatavo, kad ūkininko turimų talpų srutoms surinkti ir laikyti pakanka, kad juose galima būtų sukaupti ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarančias srutas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjos R. P. skundą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. kovo 22 d. rašto Nr. (50-1)-D8-1682 (pareiškėja skunde klaidingai nurodo rašto Nr. 1692) teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nustatė, pareiškėja 2017 m. liepos 18 d. pateikė Aplinkos ministerijai skundą dėl sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Dauparai, Klaipėdos r. (toliau – ir Sklypas), vykdomos ūkio veiklos. Pareiškėja pateikė klausimus dėl taršos sampratos, Sklype juntamo srutų kvapo, srutų talpinimo aplinkybių ir su tuo susijusio teisinio reglamentavimo, dėl Klaipėdos RAAD specialistų veiksmų atliekant Sklypo patikrinimus.

Aplinkos ministerija 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. (50-l)-D8-5187 Klaipėdos RAAD direktoriui pavedė atlikti pakartotinį Sklype esančio ūkio patikrinimą, pateikti paaiškinimą dėl pareiškėjos nurodytos informacijos, įvertinti, ar Klaipėdos RAAD pareigūnai, atlikdami ūkio patikrinimus, tarnybines pareigas atliko tinkamai. Klaipėdos RAAD 2017 m. rugpjūčio 7 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (14)-LT1-71, kuriame konstatuota, jog, atlikus Sklype patikrinimą, aplinkosauginių pažeidimų nenustatyta. Klaipėdos RAAD 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (14)-LV4-1795 atsakė į Aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 26 d. raštą Nr. (50-l)-D8-5187.

Klaipėdos RAAD 2017 m. liepos 26 d. rašte nurodė, kad Sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Klaipėdos RAAD 2017 m. liepos 26 d. rašte nurodyta, kad Sklype, be gyvenamojo namo, kaip priklausiniai yra įregistruoti 3 tvartai. Aplinkos ministerija 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (50-1)-D8-5822 atsakė į pareiškėjos 2017 m. liepos 18 d. skundą, konstatuodama, kad Sklype vykdoma ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-463-789/2018 pagal pareiškėjos R.

P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimu skundas buvo patenkintas iš dalies bei panaikinta Aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. (50-1)-D8-5822 dalis, kurioje konstatuota, jog srutų rezervuaro talpa atitinka teisės aktų reikalavimus, kitų aplinkosauginių reikalavimų pažeidimų nenustatyta, Aplinkos ministerija nevertins pareiškėjos 2017 m. liepos 18 d. skundo aplinkybių dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojų veiksmų; taip pat teismas įpareigojo Aplinkos ministeriją iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2017 m. liepos 18 d. skundo dalį dėl srutų rezervuaro talpos, srutų kvapo bei Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmų.

Aplinkos ministerija 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. (50-l)-Nr.(50-l)-D8-866 pavedė Klaipėdos RAAD pareigūnams pagal kompetenciją atlikti pakartotinį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Dauparai, Klaipėdos r., patikrinimą ir pateikti informaciją, susijusią su pareiškėjos skundo minėtos dalies nagrinėjimu. Pagal Klaipėdos RAAD 2018 m. vasario 28 d. rašte Nr. (2)- LV4-472 „Dėl pavedimo“ pateiktą informaciją, susijusią su srutų rezervuaru, dėl mėšlo ir srutų skleidžiamo kvapo, dėl Klaipėdos RAAD pareigūnų veiksmų vertinimo, Aplinkos ministerija ginčijamame Rašte pateikė pareiškėjai paaiškinimą į minėtus klausimus.

9. Teismas nurodė, kad srutų ištraukimo dažnis teisės aktuose nėra reglamentuotas, todėl skundžiamas ūkio subjektas, vykdydamas ūkinę veiklą, gali srutas traukti pagal poreikį, laikydamasis Aprašo reikalavimų.

10. Teismas konstatavo, kad pareiškėja skunde nepagrįstai teigė, jog Rašte nėra informacijos apie srutų rezervuaro atitiktį keliamiems reikalavimams ūkininko gyvulininkystės ūkyje, kadangi Rašte atsakovas nurodė tikslias srutų rezervuarų talpas, kokiu būdu jos patikrintos ir kaip apskaičiuotas jų tūris bei aplinkybes, kur ir kaip laikomos srutos, netelpančios į rezervuarą; taip pat pareiškėja buvo informuota, kad V. R. turimų talpų srutoms surinkti ir laikyti pakanka, kad juose galima būtų sukaupti ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarančias srutas, ir kad srutų ištraukimo dažnis teisės aktuose nėra reglamentuotas.

Taigi Rašte aiškiai nurodoma, kad, vadovaujantis Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklių 11 punktu, kenksmingų dujų iš tvartų, mėšlidžių ir nuotekų tvarkymo įrenginių išsiskyrimas į aplinką neturi viršyti nustatytų normų pagal Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. D1-329/V-469 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d.

įsakymo Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintame Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąraše išvardyti teršalai, kurių ribinė vertė, leistinas nukrypimo dydis ir pavojaus slenkstis turi būti nustatomi pirmiausia: sieros dioksidas, azoto dioksidas, smulkiosios kietosios dalelės (įskaitant KD10), suspenduotos kietosios dalelės, švinas, ozonas ir kiti teršalai: benzenas, anglies monoksidas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, kadmis, arsenas, nikelis, gyvsidabris.

Teismas taip pat nurodė, kad Klaipėdos RAAD pareigūnai, vykdydami J. R. namų valdoje vykdomos veiklos patikrinimus, nustatė, jog šioje namų valdoje vienu metu buvo laikoma ne daugiau kaip 20 sutartinių gyvulių, t. y. 60 kartų mažesnis sutartinių gyvulių kiekis, nuo kurio atsiranda prievolė vykdyti ūkio subjektų poveikio aplinkos oro kokybei monitoringą, todėl sprendė, kad pagrįstai buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), Dauparuose, Klaipėdos r., vykdomai veiklai aplinkosauginiai leidimai yra neprivalomi.

11. Teismas taip pat sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog gyvenamosios aplinkos oro kokybę pagal kompetenciją kontroliuoja NVSC, kurio kompetencijai priskirta ir kvapų gyvenamosios aplinkos ore kontrolė, Klaipėdos RAAD pareiškėjos 2017 m. gegužės 14 d. skunde pateiktą informaciją dėl (duomenys neskelbtini), Dauparų k., Klaipėdos r., vykdomos veiklos skleidžiamų kvapų pagal kompetenciją 2017 m. gegužės 17 d. raštu persiuntė nagrinėti NVSC Klaipėdos departamentui. Teismas padarė išvadą, kad Aplinkos ministerija Rašte tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl srutų skleidžiamo kvapo, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, jog atsakovas nenurodė, kaip bus vertinama aplinkybių visuma, susijusi su ūkininko sklype vykdoma ūkine veikla ir pareiškėjos gyvenamojoje aplinkoje jaučiama kvapo koncentracija.

Taip pat pareiškėja skunde nepagrįstai nurodo, kad iš esmės neatsakyta į keliamą klausimą dėl Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmų ir kad pateiktas atsakymas yra aptakus, nes Rašte aiškiai nurodomi Klaipėdos RAAD sprendimo priėmimo motyvai, kodėl nebuvo pradėta tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūra dėl Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmų; taip pat pareiškėja informuota, kad buvo įvertinti Klaipėdos RAAD pareigūnų, atlikusių patikrinimus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Dauparai, Klaipėdos r., veiksmai, ar jie tinkamai atliko tarnybines pareigas; pagal pareiškėjos skundus ir pranešimus dėl mėšlo ir srutų aplinkosauginių reikalavimų laikymosi 2016–2017 metais ūkininko ūkį tikrino Klaipėdos RAAD Šilutės rajono agentūros (2016 m. gegužės 4 d. patikrinimo aktas Nr. (17)-LTl-48), Šilalės rajono agentūros (2016 m. gruodžio 1 d. patikrinimo aktas Nr. (16)-LT1-170), Kontrolės organizavimo skyriaus, Palangos miesto agentūros ir Kretingos rajono agentūros (2017 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktas Nr. (14)-LT1-71), Klaipėdos rajono agentūros (2017 m. lapkričio 30 d. patikrinimo aktas Nr. (10)-LT1-186) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai; visi ūkį tikrinę Klaipėdos RAAD pareigūnai aplinkosauginių pažeidimų nenustatė.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundžiami Klaipėdos rajono agentūros aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai laiku reagavo į pateiktus pranešimus ir skundus, tinkamai vykdė pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas atlikdami neplaninius ūkio patikrinimus, tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūra jiems nebuvo nepradėta, taigi priimtas pagrįstas sprendimas tarnybinio nusižengimo tyrimo nepradėti.

12. Teismas taip pat sprendė, kad Aplinkos ministerija pagrįstai nevertino klausimų, ar nėra pažeidžiamas mėšlo ir srutų bei gamybinių nuotekų šalinimo technologinis procesas, taip pat dėl ūkininko ūkio veiklos teisėtumo vienbučių dvibučių gyvenamųjų namų teritorijoje, nes jie nepateko į skundo dalį, dėl kurio buvo priimtas teismo sprendimas. Teismas padarė išvadą, kad, priešingai nei teigė pareiškėja, šiuo atveju Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 3D-472 „Dėl Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 03:2010 patvirtinimo“ 21, 46.2, 34 punktų nuostatos neaktualios, nes namų valdoms šie reikalavimai nėra taikomi, kadangi jose nėra steigiami gyvulininkystės, paukštininkystės ar žvėrininkystės ūkiai. Teismas vertino, kad Rašte pareiškėjai buvo išsamiai atsakyta į pateiktus klausimus, imtasi priemonių užtikrinti, kad būtų atliktas papildomas ūkininko ūkio patikrinimas siekiant nustatyti, ar nėra aplinkosauginių pažeidimų, todėl atsakovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jo veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

III. 13. Pareiškėja R. P. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti visą arba iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14. Pareiškėja vertina, kad teismo sprendimas prieštarauja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimui, kuriuo pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies. Teismas nemotyvuotai netaiko Ūkininko ūkio įstatymo (4 str. 2 p.), o sprendime, konstatuodamas, kad Rašte pareiškėjai išsamiai paaiškinta apie ūkininko V. R. turimus srutų rezervuarus bei jų atitiktį keliamiems reikalavimams, jokių srutų rezervuarų techninių specifikacijų ar kitų faktinių įrodymų, kad srutų rezervuarai atitinka keliamus reikalavimus, Aplinkos ministerija nepateikia jokių tai įrodančių dokumentų. Teismas, akcentuodamas, kad pagal Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų 1 priedą atliktus skaičiavimus iš viso nuo laikomų galvijų turėtų susidaryti 51,84 kub. m srutų, nesivadovauja šių patarimų 6.1. pastraipoje aptariamu tvarto įrengimu, kur akcentuojama, kad pastatai turi atitikti technologinių procesų reikalavimus; 6.2. pastraipa, kur išdėstytos rekomendacijos apie tvartuose susidarančiomis kenksmingomis medžiagomis – amoniaku, sieros vandeniliu bei kitų gyvulių ir žmogaus sveikatai kenksmingų dujų susidarymą. Šiuo atveju neaišku, kur susigeria srutos (tvartuose kietas pagrindas). Tai, kad gyvulininkystės ūkiai namų valdose nesteigiami, konstatuoja ir teismas savo sprendime, tačiau ūkininkas V. R. pieninių galvijų gyvulininkystės ūkio veiklą realiai ir vykdo namų valdoje. Taigi periodinis srutų traukimas ir pilstymas į neaiškios paskirties cisternas, jų pakartotinis traukimas iš jų neabejotinai kelia didžiulę smarvę ir kyla pagrįsta abejonė, ar nepažeidžiami aplinkosauginiai reikalavimai. Kaip namų valdoje ir kokia jos teritorijos dalis išskirta fermai taip pat lieka neaišku, be to, kaip pagalbinio ūkio pastatai, kurie neturi jokio techninio projekto, atitinka kitos (fermų) paskirties pastatus. Tačiau teismas sprendime visiškai nenagrinėja ūkininko ūkinės-komercinės veiklos – pienininkystės ūkio veiklos namų valdoje teisėtumo, bei statinių, skirtų vykdyti žemės ūkio veiklą, atitikimo. Teismas skundžiamame sprendime nesigilina į atitinkamą teisinį reguliavimą. Teismas sprendime taip pat nevertina pareiškėjos pateiktos informacijos apie Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmus, ypač 2016 metais.

15. Pareiškėja paaiškina, kad nei Klaipėdos RAAD darbuotojai, nei Aplinkos ministerija nepateikia duomenų, koks srutų rezervuaras yra po stogine. Visi ūkininkai, laikantys daugiau nei 5 SG, privalo prie tvarto būti įsirengę srutines ir mėšlidės, tačiau statiniai, reikalingi vykdyti žemės ūkio veiklą, namų valdose negali būti statomi. Taigi nei žemės ūkio veikla, nei statiniai šiai veiklai vykdyti, namų valdoje negalimi. Pareiškėjos atveju mėšlo ir srutų kvapas jaučiamas 30 metrų nuo pareiškėjos namo durų mažiausiai du kartus per dieną ir esant tokiam dideliam kiekiui naminių gyvulių statiniuose be jokių technologinių projektų, toks kvapas yra kiekvieną dieną. Tačiau Aplinkos ministerija nemato jokių technologinių nusižengimų, tam nepagrįstai pritaria ir teismas, vadovaudamasis ne teisės aktais, o perrašydamas Aplinkos ministerijos atsiliepime pateiktus argumentus be jokių faktinių įrodymų.

16. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovas atkreipia dėmesį, pareiškėjos nurodyti argumentai dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo neatitinka teisinių ir faktinių aplinkybių, klaidina teismą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą, kurioje buvo keliamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. kovo 22 d. rašto Nr. (50-l)-D8-1682 teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau pareiškėja apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad Aplinkos ministerija 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (50-l)-D8-5822 atsakė į pareiškėjos 2017 m. liepos 18 d. skundą, t. y. pareiškėja klaidingai nurodo faktines aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikinti Aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. (50-l)-D8-5822 dalis bei Aplinkos ministerija įpareigota iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2017 m. liepos 18 d. skundo dalį dėl srutų rezervuaro talpos, srutų kvapo bei Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmų, buvo parengtas ginčijamas 2018 m. kovo 22 d. Raštas Nr. (50-l)-D8-1682.

18. Atsakovas teigia, kad pareiškėja klaidingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenurodo, kokius teisės aktų reikalavimus atitinka vykdoma ūkinė veikla ir, kad sprendimas prieštarauja Ūkininko ūkio įstatymui. Atkreipia dėmesį, kad Aplinkos ministerija, rengdama Raštą, o teismas, vertindamas visas faktines aplinkybes bei skundo ribas, šio klausimo nevertino, nes jis nepateko į skundo dalį, dėl kurio buvo priimtas teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimas. Be to, pažymi, kad teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimu konstatuota, jog sklype teisėtai vykdoma ūkininko veikla ir srutų rezervuaras įrengtas tinkamu atstumu nuo pareiškėjai priklausančio gyvenamojo namo.

19. Atsakovas teigia, kad teismas pagrįstai vertino, jog Rašte pareiškėjai išsamiai paaiškinta apie ūkininko V. R. turimus srutų rezervuarus bei jų atitiktį keliamiems reikalavimams, taip pat nurodytos tikslios srutų rezervuarų talpos bei aplinkybės, kur ir kaip laikomos srutos, netelpančios į rezervuarą. Klaipėdos RAAD pareigūnai, atlikę neplaninį patikrinimą, įvertinę visas faktines aplinkybes, 2018 m. vasario 23 d. patikrinimo akte Nr. (10)-LT1-15 pateikė išvadą, kad ūkininkas V. R. laikosi Aprašo reikalavimų ir kad aplinkosauginių pažeidimų tvarkant susidariusį mėšlą ir srutas nenustatyta. Taip pat teismas teisingai akcentavo, kad pagal Aprašo 7 punkto reikalavimus mėšlas ir srutos gali būti kaupiamos tvartuose, mėšlidėse, srutų kauptuvuose ir (ar) tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjos subjektyvia nuomone, kad teismas nepasisakė ir nevertino rezervuarų techninių specifikacijų ar kitų faktinių įrodymų ar srutų rezervuarai atitinka keliamus reikalavimus. Be to, pati pareiškėja pripažino, kad Aplinkos ministerijos argumentas, įrodantis srutų atitikimą keliamiems reikalavimams, yra Klaipėdos RAAD pareigūnų 2018 m. vasario 23 d. patikrinimo akte Nr. (10)-LTI-15 nurodyta metalinė matavimo juosta Topex Nr. I. 174911, patikros sertifikatas Nr. 0296775. Nesutinka ir su pareiškėjos subjektyviu vertinimu, kad tvartai yra pakankamai maži ir žemi, o pareiškėjos pateiktos neinformatyvios fotonuotrauktos negali būti laikomos daiktiniais įrodymais.

20. Atsakovas teigia, kad teismas teisingai akcentavo, jog srutų ištraukimo dažnis teisės aktuose nėra reglamentuotas. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad Rašte nėra informacijos apie srutų rezervuaro atitiktį keliamiems reikalavimams ūkininko ūkyje. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja klaidina teismą, painiodama teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo argumentus dėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. (50-l)-D8-5822 su skundžiamo sprendimo dėl ginčijamo 2018 m. kovo 22 d. Rašto Nr. (50-l)-D8-1682 argumentais, susijusiais su srutų kvapu jos gyvenamojoje aplinkoje. Atkreipia dėmesį, kad amoniakas neįrašytas į teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašą ir skaičiuoti jo koncentracijų sklaidą aplinkos ore, projektuojant mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinius, neprivaloma. Pareiškėja skunde taip pat klaidingai interpretuoja ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro pateiktą informaciją dėl kvapų kontrolės, nurodydama, kad 2018 m. balandžio 13 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento specialistai yra pradėję kvapų kontrolės tyrimą, kas įrodo, jog jos gyvenamojoje aplinkoje srutų ir mėšlo smarvė yra. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad teismas nepasisakė ir nevertino apeliantės pateiktos informacijos apie Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmus. Pažymi, kad Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos nuostatos šiuo atveju neaktualios, nes minėta metodika taikoma tik pateikusiems paraišką gauti tiesiogines išmokas, paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemones.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjos reikalavimų panaikinti Aplinkos ministerijos 2018 m. kovo 22 d. raštą Nr. (50-1)-D8-1692 ir įpareigoti ją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. liepos 18 d. skundo dalį dėl srutų rezervuaro talpos, srutų kvapo bei Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmų pagrįstumo.

22. Bylos duomenimis, pareiškėja 2017 m. liepos 18 d. pateikė Aplinkos ministerijai dokumentą, įvardytą skundu, kuriame nurodžiusi aplinkybes dėl Sklype vykdomos ūkio veiklos, teikė klausimus dėl taršos sampratos, Sklype juntamo srutų kvapo, srutų talpinimo aplinkybių ir su tuo susijusio teisinio reglamentavimo, taip pat dėl Klaipėdos RAAD specialistų veiksmų atliekant Sklypo patikrinimus. Aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštą Nr. (50-1)-D8-5822, kuriuo pastaroji atsakė į 2017 m. liepos 18 d. skundą, pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. sausio 23 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-463-789/2018, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad Aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašto dalis, kurioje nurodyta, jog Srutų rezervuaro talpa atitinka teisės aktų reikalavimus, kiti aplinkosauginių reikalavimų pažeidimai nenustatyti, Aplinkos ministerija nevertins pareiškėjos 2017 m. liepos 18 d. skundo aplinkybių dėl Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmų, yra nepagrįsta, todėl naikintina, panaikino Aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. (50-1)-D8-5822 dalį, kurioje konstatuota, jog srutų rezervuaro talpa atitinka teisės aktų reikalavimus, kiti aplinkosauginių reikalavimų pažeidimai nenustatyti, Aplinkos ministerija nevertins pareiškėjos 2017 m. liepos 18 d. skundo aplinkybių dėl Klaipėdos RAAD veiksmų, ir įpareigojo Aplinkos ministeriją iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2017 m. liepos 18 d. skundo dalį dėl srutų rezervuaro talpos, srutų kvapo bei Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmų.

23. Vykdydama šį teismo sprendimą, Aplinkos ministerija 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. (50-l)-Nr.(50-1)-D8-866 pavedė Klaipėdos RAAD pareigūnams pagal kompetenciją atlikti pakartotinį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Dauparai, Klaipėdos r., patikrinimą ir pateikti informaciją, susijusią su pareiškėjos skundo nagrinėjimu. Gavusi Klaipėdos RAAD 2018 m. vasario 28 d. rašte Nr. (2)- LV4-472 „Dėl pavedimo“ pateiktą informaciją, susijusią su srutų rezervuaru, dėl mėšlo ir srutų skleidžiamo kvapo, dėl Klaipėdos RAAD pareigūnų veiksmų vertinimo, Aplinkos ministerija nagrinėjamoje byloje ginčijamu 2018 m. kovo 22 d. raštu Nr. (50-1)-D8-1692 pateikė pareiškėjai atsakymą dėl 2017 m. liepos 18 d. rašte keliamų klausimų. Nesutikdama su šiuo 2018 m. kovo 22 d. raštu Nr. (50-1)-D8-1692, pareiškėja jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris skundžiamu 2018 m. liepos 11 d. sprendimu jos skundą atmetė, konstatavęs, kad skundžiamu raštu pareiškėjai buvo išsamiai atsakyta į pateiktus klausimus, imtasi priemonių užtikrinti, kad būtų atliktas papildomas ūkininko ūkio patikrinimas siekiant nustatyti, ar nėra aplinkosauginių pažeidimų. Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimu, pareiškėja padavė skundą, kuriuo prašo jį panaikinti visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24. Teisėjų kolegija, pareiškėjos apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Byloje nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma, primintina, kad Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 14 d.); prašymu vadinamas asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 15 d.), o pranešimu – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 16 d.). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka, prašymai – Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), nustatyta tvarka (VAĮ 14 str. 1 ir 3 d.).

25. Kaip matyti iš pareiškėjos 2017 m. liepos 18 d. kreipimosi, įvardyto skundu, į Aplinkos ministeriją dalies, kurią ji Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimu įpareigota išnagrinėti iš naujo (dėl srutų rezervuaro talpos, srutų kvapo bei Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmų), turinio, šis dokumentas Viešojo administravimo įstatymo prasme laikytinas ne skundu, o prašymu, kadangi jame, nors ir nurodomos aplinkybės dėl jos, kaip teigiama, teises ir teisėtus interesus pažeidžiančių trečiųjų asmenų vykdomos veiklos kaimyniniame sklype, Aplinkos ministerijos buvo prašoma atsakyti į pareiškėjos nurodomus klausimus / pateikti vertinimus dėl Klaipėdos RAAD darbuotojų veiksmų. Aplinkos ministerija 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. (50-l)-Nr.(50-l)-D8-866 pateikė pareiškėjai atsakymus dėl pareiškėjos 2017 m. liepos 18 d. prašyme nurodytų klausimų, į kuriuos buvo įpareigota atsakyti, duomenų, kad šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas / įvykdytas netinkamai, nėra. Pažymėtina, kad sistemiškai aiškinant Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, Prašymų nagrinėjimo taisyklių 44 punktą, ginčas dėl atsakymo į prašymą pateikti informaciją Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme atsakymo į prašyme pateiktus klausimus pakankamumo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2002/2012; 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-921/2014 ir kt.), todėl pareiškėjos skundo ir apeliacinio skundo argumentai aspektais, kuriais kvestionuojamas atsakymų / vertinimų pagrįstumas, nėra nagrinėtini tokio ginčo kontekste.

26. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjos apeliacinio skundo nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl, nenustačius ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, jis netenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė