A-261-1713-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Pareiškėja A-B

Administracinė byla Nr. A261-1713/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00292-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šilalės rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jozita“ skundą atsakovui Šilalės rajono savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja UAB „Jozita“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Šilalės rajono savivaldybės UAB „Jozita“ naudai 14 888,05 Lt žalos atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde ir jo patikslinime (b. l. 4-8, 84-88), nurodė, kad UAB „Jozita“ priklauso degalinė esanti, Šolių kaime, Šilalės rajone. Šilalės rajono savivaldybė 2009 m. vasario 11 d. išdavė licenciją Nr. 193 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais degalinėje esančioje parduotuvėje prekybos laiku nuo 8 val. iki 22 val., o degalinėje įrengtame bare Šilalės rajono savivaldybė 2004 m. gegužės 4 d. išdavė licenciją Nr. 167 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą ir kad Šilalės rajono savivaldybės taryba 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. T1-300 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Jozita“ degalinės bare“ apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 8.00 val. iki 22.00 val.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-112-57/2011, nurodytas Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimas panaikintas. Pareiškėjo teigimu, teismas minėtu sprendimu konstatavo savivaldybės neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalies požiūriu. Pažymėjo, kad pagal CK 6.271 straipsnį dėl valstybės (savivaldybės) neteisėtų aktų atsiradusią žalą privalo atlyginti valstybė (savivaldybė) iš valstybės (savivaldybės) biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Dėl priežastinio ryšio, numatyto CK 6.247 straipsnyje, paaiškino, kad būtent Šilalės rajono savivaldybės neteisėto sprendimo pagrindu nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. (licencijos grąžinimo) nuo 22.00 val. iki 8.00 val. negalėjo prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinės bare, t. y. užsiimti iki neteisėto sprendimo priėmimo vykdyta komercine veikla, dėl to neteko dalies pajamų ir pelno ir patyrė nuostolius. Kitų priežasčių, dėl kurių sumažėjo UAB „Jozita“ alkoholinių gėrimų pardavimų apyvarta degalinės bare, nėra. paaiškino, jog degalinės bare nuo 22.00 iki 8.00 val. negalėjo prekiauti alkoholiniais gėrimais iš viso 167 dienas ir negavo pajamų, kurias paprastai gaudavo.

Žalą apskaičiavo palyginęs baro gautą pelną iš prekybos alkoholiniais gėrimais degalinės bare per 3 mėnesių laikotarpį iki neteisėto sprendimo priėmimo su pelnu, kurį gavo priėmimus sprendimą apriboti prekybos alkoholiu laiką, t. y., laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. vidutinis pelnas (be PVM) gaunamas per dieną prekiaujant alkoholiniais gėrimais (skaičiuojamas alus ir kiti alkoholiniai gėrimai) degalinės bare sudarė 101,25 Lt, o apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką per dieną gaunamas pelnas (be PVM) degalinės bare laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. sudarė 12,10 Lt.

Kiekvieną dieną pareiškėjas prarasdavo po 89,15 Lt. Pagal degalinės bare esančių kasos aparatų ataskaitas iki neteisėto sprendimo priėmimo dienos per trijų mėnesių laikotarpį (nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., 91 diena) degalinės bare parduoto alkoholio apyvarta siekė 28 488,43 Lt, t. y. vidutinė dienos apyvarta buvo 313,06 Lt be PVM. Parduotų prekių savikaina per šį laikotarpį sudaro 19 274,98 Lt, dienos parduotų prekių savikaina minėtu laikotarpiu sudaro 211,81 Lt be PVM. Dienos grynąjį pelną laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. sudaro skirtumas tarp vidutinės dienos apyvartos ir vidutinės dienos parduotų prekių savikainos, t. y. 101,25 Lt, kurį kavinė uždirbdavo kiekvieną dieną iš prekybos alkoholiniais gėrimais degalinės bare.

Per 167 dienas, kuriomis prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo apribotas (nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2011 m. gegužės 25 d.), parduodamų alkoholinių gėrimų (alaus ir kitų alkoholinių gėrimų) apyvarta sumažėjo ir sudarė 6925,33 Lt, t. y. vidutinė dienos apyvarta sudarė 41,47 Lt. Šių prekių savikaina sudarė iš viso 4904,75 Lt arba 29,37 Lt per dieną be PVM. Vidutinį dienos grynąjį pelną laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. sudaro skirtumas tarp vidutinės dienos apyvartos ir vidutinės dienos parduotų prekių savikainos, t. y. 12,10 Lt.

Teigia, jog UAB „Jozita“ patirtus nuostolius sudaro 14 888,05 Lt (89,15 Lt negautas dienos pelnas x 167 dienos). Argumentuoja, jog įrodytos visos sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, žala) savivaldybės atsakomybei kilti ir prašo iš Šilalės rajono savivaldybės priteisti 14 888,05 Lt žalos atlyginimą (b.l. 84-89).

Atsakovas Šilalės rajono savivaldybė su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 43-45) nurodė, jog pareiškėjo nurodyti nuostoliai nepagrįsti tinkamais įrodymais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 8 punktą visi prekybos ir viešojo maitinimo ūkio subjektai, prekiaujantys alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų), įplaukas, gautas už šių gėrimų realizavimą, turi registruoti atskirame kasos aparato skyriuje (skyriuose). Pagal pareiškėjo pateiktas sumines ataskaitas neįmanoma objektyviai nustatyti, kad tai buvo būtent alkoholio pardavimai, nenurodytas apskaitomas laikotarpis, tuo labiau – pagrįsti parduotų alkoholinių gėrimų kiekius ir gautas pajamas.

Pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytas laikotarpis, už kurį jis prašo nuostolių atlyginimo, yra nuo 2010 m. rugsėjo 2 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., t. y. 90 kalendorinių dienų, o ataskaitoje pateiktos 93 suminės ataskaitos (nuo 2364 iki 2456). Be to, pateiktos ataskaitos susideda iš dviejų dalių, kurių antrojoje dalyje nenurodyti rekvizitai, iš kurių būtų galima spręsti, kad tai UAB „Jozita“ ataskaita. Pareiškėjas nepagrįstai nuostolių skaičiavimą grindžia palyginimu tarp gautų pajamų iki prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojo ir po sprendimo, kuriuo apribotas laikas.

Toks metodas nepatikimas, nes pardavimų pajamos nėra pastovios ir nepriklausomos nuo konkretaus laikotarpio taip pat neįmanoma nustatyti, ar pajamos gautos būtent už alkoholinių gėrimų pardavimą naktį. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, prašydamas atlyginti ne turto netekimą, o negautą pelną, turi pateikti detalų, lengvai įrodomą ir pagrįstą jo skaičiavimą. Pareiškėjas neteisingai nurodo terminą, už kurį skaičiuoja patirtus nuostolius. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį savivaldybės taryba, neperžengdama įstatymų nustatytų įgaliojimų, priima sprendimus klausimais, kurie nėra išbraukti iš jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems viešojo administravimo subjektams, nagrinėjamu atveju tai prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nustatymas pagal Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba.

Nuo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo panaikinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. T1-300 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Jozita“ degalinės bare“ įsiteisėjimo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2011 m. gegužės 18 d. Tarybos posėdis nebuvo šaukiamas, todėl Taryba negalėjo panaikinti savo sprendimo anksčiau kaip 2011 m. gegužės 18 d. vykusiame Tarybos posėdyje. Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T1-394 patvirtinto Šilalės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 117 punktą priimtus Tarybos sprendimus per penkias darbo dienas pasirašo meras ar kitas Tarybos posėdžiui pirmininkavęs Tarybos narys.

Merui pasirašius Tarybos sprendimą, 2011 m. gegužės 25 d. UAB „Jozita“ buvo grąžinta patikslinta Licencija.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Jozita“ skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjai UAB „Jozita“ 8000 Lt turtinės žalos atlyginimą iš Šilalės rajono savivaldybės.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimais dlė Konstitucijos 30 straipsnio aiškinimo, Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu CK 6.263 straipsnio 1 dalies, 6.271 straipsnio 4 dalies, 6.246 straipsnio, 6.247 straipsnio, 6.248 straipsnio, 6.249 straipsnio, 6.271 straipsnio nuostatomis, padarė išvadą, jog pareiškėjo UAB „Jozita“ reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus. Šilalės rajono savivaldybės veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas pabrėžė, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2011 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2347-11, 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2768/2011 ir kt.), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Teismas nustatė, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-112-57/2011 buvo panaikintas Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. T1-300 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Jozita“ degalinės bare“. Teismas konstatavo, jog Šilalės rajono savivaldybės taryba, priimdama 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. T1-300 apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 22 val. iki 8 val. UAB „Jozita“ degalinės bare, neanalizuodama faktinių duomenų, veikė nepateisinamai aplaidžiai ir paviršutiniškai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas šios savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygos buvimą pripažįsta ir neginčija. Ginčo byloje dėl to, jog dėl neteisėto sprendimo apriboti prekybos alkoholiu laiką UAB „Jozita“ degalinėje esančiame bare pareiškėjas iš tikrųjų patyrė turtinę žalą taip pat nekyla, t. y. atsakovas pripažįsta ir žalos faktą bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos egzistavimą, tačiau atsakovas nepripažįsta, jog pareiškėjas įrodė prašomos priteisti žalos atlyginimo dydį.

Teismas nurodė, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Patirti nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis net ir tuo atveju, jei atsakovas pareiškėjo atžvilgiu būtų elgęsis teisėtai, t. y. pagal atitinkamoje situacijoje privalomas taikyti teisės normas. Ginčo atveju tai, ar pareiškėjos nurodyti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog iš pareiškėjo pateiktų duomenų neįmanoma tiksliai ir objektyviai nustatyti jo realiai patirtos žalos (b. l. 19-37 bei kasos operacijų žurnalo nuorašas). Iš UAB „Jozita“ pateiktų duomenų nematyti, kokia alkoholinių gėrimų apyvarta degalinės parduotuvėje ir bare, kokia apyvarta alkoholiniais gėrimais iki licencijos apribojimo buvo naktį bare ir kokia apyvarta nurodytomis sąlygomis apribojus prekybos laiką ir pan. Aplinkybę, jog nėra duomenų pilnai pagrįsti prašomos priteisti turtinės žalos dydį, pripažino ir pareiškėjo atstovas.

Iš liudytojos UAB „Jozita“ vyr. buhalterės Elenos Kazlauskienės parodymų teismas nustatė, jog pateikti tikslius duomenis iš esmės yra neįmanoma. Liudytoja parodė, jog įmonė turėjo du kasos aparatus, kurių vienas buvo naudojamas tik alkoholinių gėrimų pardavimui fiksuoti, tačiau apribojus prekybos alkoholiu laiką, toks atskyrimas tapo beprasmis ir kad nėra programos, kuria naudojantis būtų galima suskaičiuoti ir pateikti tikslius atsakovo prašomus duomenis, tai reikėtų daryti žmogui, todėl prie negautų pajamų dar reikėtų sumuoti ir patirtas išlaidas šiam darbui atlikti ir prašoma priteisti žala padidėtų.

Vertindamas nustatytas bylos aplinkybes teismas konstatavo, jog nors nepakanka įrodymų pareiškėjo prašomos priteisti žalos dydžiui 14888, 05 Lt pagrįsti pilna apimtimi, tačiau pats žalos faktas yra nustatytas ir įrodytas. Teismas padarė išvadą, kad konstatavus visas savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), atsižvelgiant į pareiškėjo siekį ne tiek patirtų nuostolių atlyginimo, kiek civilinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu, bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis jo negali tiksliai įrodyti, UAB „Jozita“ prašomos priteisti turtinės žalos dydis mažintinas ir UAB „Jozita“ priteistinas 8000 Lt turtinės žalos atlyginimas iš atsakovo Šilalės rajono savivaldybės.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepadavė prašymo dėl turėtų teismo išlaidų atlyginimo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu, todėl skunde nurodytas prašymas priteisti turėtų išlaidų atlyginimą turinio ir formos prasme neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų.

III. Atsakovas Šilalės rajono savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba sumažinti priteistinos žalos dydį.

Apeliacinis skundas (b. l. 107-109) grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal pareiškėjo pateiktas ataskaitas Z (suminė) 826-841 ir Z (suminė) 727-817 neįmanoma objektyviai nustatyti, kad tai buvo alkoholio pardavimai ir pagrįsti parduotų alkoholinių gėrimų kiekius ir gautas pajamas.

2. Prekių ataskaitose nuo Z ataskaitos 2364 iki Z ataskaitos 2456, ir ataskaitose nuo Z ataskaitos 2464 iki Z ataskaitos 2635 nenurodytas apskaitomas laikotarpis. Laikotarpio, už kurį pateiktos ataskaitos, data įrašyta ranka, ir tai kelia pagrįstas abejones pateiktų dokumentų įrodomąja verte.

3. Pagal galiojančius norminius teisės aktus Z ataskaita gali būti suformuojama kelis kartus per parą, Z ataskaitų skaičius nebūtinai turi sutapti su dienų skaičiumi. Tai patvirtina ir pareiškėjo pateiktų dokumentų kopijos.

4. Pareiškėjo nurodytas laikotarpis yra nuo 2010 m. rugsėjo 2 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., t. y. 90 kalendorinių dienų, o ataskaitoje pateiktos 93 Z ataskaitos (nuo 2364 iki 2456). Šiuose prieduose pateiktos ataskaitos susideda iš dviejų dalių, kurių antroji dalis neturi jokių rekvizitų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad ta ataskaita tikrai priklauso UAB „Jozita“.

5. Pareiškėjas nuostolių apskaičiavimą netinkamai grindžia palyginimo principu tarp pelno, gauto iš prekybos alkoholiniais gėrimais degalinės bare per 3 mėnesius iki sprendimo dėl apribojimų priėmimo, ir pelno, gauto per daugiau nei penkis mėnesius po sprendimo priėmimo.

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Jozita“ kavinės pardavimų pajamos yra pastovios, nepriklausomos nuo laikotarpio, t. y., kad rugsėjo mėnesio gaunamos pajamos yra tokios pat kaip ir sausio mėn. ir pan.

6. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis negalima nustatyti, kokiu principu vedama apskaita: suminiu ar kiekiniu. Bet kuriuo atveju, pateikdamas materialinių vertybių ataskaitas, pareiškėjas turėjo nurodyti ne tik vertybių savikainą, bet ir planuojamas pardavimo kainas. Kadangi pagal pateiktas kasos aparatų ataskaitas neįmanoma nustatyti, koks alkoholinių gėrimų kiekis buvo parduotas, todėl negalima teigti, kad pajamos buvo gautos būtent už vertybių, nurodytų judėjimų ataskaitose, pardavimus.

Prieduose Nr. 11-14 pateiktose materialinių vertybių judėjimo ataskaitose naudojami skirtingi matavimo vienetai – litras ir vienetas. Visi šie duomenys yra reikalingi savikainos, pardavimo pajamų, tuo pačiu – ir realizacinio pelno nustatymui. Pardavimo kainos gali būti keičiamos dėl įvairiausių priežasčių: akcijų, perkainavimų ir pan., tačiau tai tiesiogiai įtakoja realizacinį pelną. Kadangi pareiškėjas prašo atlyginti ne turto netekimą, o negautą pelną, todėl jo pateikiamas apskaičiavimas neabejotinai turi būti detalus, lengvai įrodomas, pagrįstas.

7. Priede Nr. 6 baro pardavimų ir nuostolių apskaičiavimo ataskaitoje pareiškėjas pateikia klaidingus duomenis. Nors į lentelę įtrauktos pajamos, kurių pagal pateiktus duomenis negalima priskirti būtent pajamoms už parduotus alkoholinius gėrimus, pagal kasos aparato LC 00000062D059 Z ataskaitą 826-841 apyvarta nurodoma už 167 dienas, tačiau ataskaita suformuota tik už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2011 m. sausio 31 d., t. y. už 52 dienas. Pirmojo teismo posėdžio metu UAB „Jozita“ direktorius pareiškė, kad kavinė nuo 2011 m. vasario 1 d. nedirbo, tačiau 2011 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio metu UAB „Jozita“ vyr. buhalterė pareiškė, kad kavinė dirbo, tik alkoholio pardavimas buvo fiksuojami viename kasos aparate. Darytina išvada, kad pareiškėjas UAB „Jozita“ sumažino vidutinę vienos dienos prekybos alkoholiu apyvartą ir remiasi tikrovės neatitinkančiais duomenimis, todėl ir bendras negauto pelno nuostolio apskaičiavimas yra klaidingas.

8. Apribojimas prekybai buvo taikomas tik nuo 22 val. iki 8 val., todėl apskaičiuojant negautą pelną reikia lyginti pajamas, kurios būdavo gaunamos tuo laikotarpiu ir kurių įmonė tariamai neteko dėl apribojimų.

Pareiškėjas UAB „Jozita“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 114-118) nurodė, kad:

1. Atsakovas pripažįsta visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, todėl reikalavimas atmesti prašymą priteisti žalos atlyginimą yra nepagrįstas.

2. ABTĮ 151 straipsnis reglamentuoja atskirųjų skundų išsprendimą apeliacinėje instancijoje ir nesuteikia apeliacinės instancijos teismui teisės pakeisti sprendimą, atmetant pareiškimą. vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu apeliacinės instancijos teismas turi teisę pakeisti sprendimą, tačiau sprendimo pakeitimas reiškia juo nustatyto įpareigojimo pakeitimą, t. y. sprendimas pakeičiamas dalyje. Apeliantas nepagrįstai reiškia reikalavimą pakeisti teismo sprendimą, nenurodydamas kokia apimti jis turėtų būti pakeistas, kartu prašydamas jį atmesti.

3. Teikdamas skundą apeliantas turi pareigą įrodyti, jog toks teismo sprendimas yra neteisėtas, pateikti argumentus ir motyvus, kodėl pirmosios instancijos teismas įgyvendindamas įstatymo jam suteiktą diskreciją (CK 6.249 str. 1 d.) pačiam nustatyti padarytos žalos dydį, tokį dydį nustatė nepagrįstai. Jokio siūlymo dėl jo nuomone protingo žalos dydžio nustatymo atsakovas nepateikė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nei apeliaciniame skunde.

4. Teismas tik iš dalies ir rėmėsi UAB „Jozita“ pateiktas įrodymais, tame tarpe ir Z ataskaitomis, nuostolių paskaičiavimo metodika (už tris mėnesius iki veiklos apribojimo).

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtintas Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašas nedraudžia alkoholinių gėrimų apskaitos vesti taip, kaip tai darė pareiškėjas, be to su padarytų nuostolių paskaičiavimu tai visiškai nėra susiję.

6. 3 mėnesių alkoholinių gėrimų pardavimo laikotarpis iki tokios prekybos apribojimo yra pakankamas laiko tarpas įvertinti vidutines iš tokios veiklos gaunamas pajamas, bei pelną. Į 3 mėnesių laikotarpį nebuvo įtrauktas šventinis periodas (gruodžio-sausio mėn.), kuriuo metu alkoholio prekyba būna didesnė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas yra dėl žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu iš atsakovo Šilalės rajono savivaldybės pareiškėjo UAB „Jozita“ naudai priteisė 8000 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas iš esmės sutinka su ginčo santykių kvalifikavimu, todėl atsakovo prievolės atlyginti žalą šiuo atveju teisėjų kolegija nevertina ir konstatuoja, kad pareiškėjas turi teisę į žalos atlyginimą. Tačiau apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl faktinių aplinkybių, kurių pagrindu nustatytas atlygintinos žalos dydis.

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Šiuo atveju teismas pagrįstai, remdamasi minėtos normos nuostatomis, prašomos žalos 14 888,05 Lt dydį sumažino iki 8000 Lt, nes prašomas priteisti žalos dydis nebuvo pilnai pagrįstas įrodymais.

Atsakovas, remdamasis ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi, nesutikdamas su pareiškėjo pateiktais įrodymais, turėjo teisę pateikti savo paskaičiavimus, paneigiančius priteistos žalos dydį. Tačiau tokių paskaičiavimu nepateikė, o tik nurodė, kad žala apskaičiuota neteisingai. Tačiau to nepakanka, kadangi šiuo atveju teismas sumažino priteistinos žalos dydį ir priteistos žalos neigimą turėjo būti pagrįsti realiais paskaičiavimais, kurie keltų abejones dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto atlygintino žalos dydžio.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos doktrina dėl įrodymų vertinimo pagrįsta nuostata, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pažymėtina, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštą šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kurias teigia (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A62-932/2011).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais dėl neturtinės žalos, jų neatkartoja.

Apeliantas nepateikė teismui argumentų, kurių pagrindu būtų galima naikinti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką analogiškose ir panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šilalės rajono savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Anatolijus Baranovas Stasys Gagys