b6d1bfd8-acd2-4e22-bb27-5a3f6450bcb0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-626-121/2014Teisminio proceco Nr. 3-61-3-02109-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.6.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    Vilnius                                                                                                        2014 m. sausio 7 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės ŽalnieriÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. R. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.                 Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                  n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas R.

R. kreipėsi į teismÄ su skundu (b.l. 1–6), kurį patikslino (b.l. 46–52), praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2013-06-11 raÅ¡te Nr. (75)-18-1423 iÅ¡dėstytÄ sprendimÄ netenkinti pareiÅ¡kėjo 2013-05-22 praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti valstybinės pensijos nepriemokÄ ;

2) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalį (44 165,92 Lt) nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01, kuriÄ atsakovas atsisakė iÅ¡mokėti 2013-06-11 raÅ¡tu Nr. (75)-18-1423;

3) atnaujinti terminÄ skundui dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos paduoti. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2007-10-16 jam buvo paskirta 1 945,93 Lt dydžio valstybinė pareigÅ«no pensija (toliau – Pensija). Tačiau nuo 2010-01-01 atsakovas pradėjo mokėti sumažintÄ PensijÄ , t.y. 467,02 Lt, kuri buvo sumažinta vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) nuostatas.

Pasak pareiÅ¡kėjo, taikant Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymÄ ir Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas, kurios prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jo konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeistos. Teigia, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Å ie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui.

Konstitucinis Teismas (KT) ne kartÄ pažymėjo, kad, neužtikrinus asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. KT 2003-07-04 nutarime konstatuota, kad asmens reikalavimai iÅ¡mokėti jam paskirtÄ PensijÄ yra ginami ne tik pagal Konstitucijos 52 straipsnį, bet ir pagal Konstitucijos 23 straipsnį. Pasak pareiÅ¡kėjo, tokiu bÅ«du neteisėtai yra apribotas mokamos Pensijos dydis ir, remdamasis KT 2002-04-23 ir 2002-11-25 nutarimais, pažymi, kad sumažintos Pensijos gali bÅ«ti mokamos tik laikinai, t.y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija.

Net ir tokiais iÅ¡imtiniais atvejais Pensijos negali bÅ«ti mažinamos pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintÄ pusiausvyrÄ tarp asmens ir visuomenės interesų: toks Pensijų mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principÄ . Savo pozicijÄ dėl neteisėtai sumažintos Pensijos grindžia ir KT 2000-06-30, 2002-11-25, 2012-02-06 nutarimais. Tvirtina, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį atsakovas pareiÅ¡kėjui nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 nepagrįstai sumažindamas jam priklausančiÄ PensijÄ , neiÅ¡mokėjo 12 670,08 Lt Pensijos dalies, pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalį atsakovas – neiÅ¡mokėjo 31 495,84 Lt paskirtos Pensijos.

Anot pareiÅ¡kėjo, įstatymų leidėjas Laikinuoju įstatymu, neatsižvelgdamas į kintančius valstybės ekonomikos rodiklius, nepagrįstai sumažino Pensijas pensininkams, nepaisant jų nuosavybės formos, pasielgė neteisėtai. Tai sudarė neteisėtÄ pagrindÄ sumažinti pareiÅ¡kėjo PensijÄ ir tuo sukėlė pasekmes (turtinę ir neturtinę žalÄ (Civilinio kodekso 6.271 str.)).Termino skundui paduoti praleidimo priežastimis nurodė tai, kad iki 2009-09-21 neturėjo jokio teisinio pagrindo manyti, kad Laikinasis įstatymas prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Buvo įsitikinęs, jog tokio pobūdžio skundams terminas skaičiuojamas nuo KT 2012-02-06 nutarimo ir baigiasi 2015 m. rugsėjį. Be to, savo įsitikinimus grindžia ir Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) pirmininko 2010-06-30 įsakymu Nr. T-55, kuriame nurodyta, jog pratęsiami pradėtų pasiruošimų byloms nagrinėti terminai, neskiriamos bylos teisėjams. Atsižvelgęs į didelį VAAT krūvį ir savo įsitikinimus, jog terminas yra nepraleistas, neskubėjo teikti teismui skundo.

Pažymi, kad terminas praleistas nežymiai. Atsakovas ir atsakovės Valstybės atstovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) atsiliepimuose į skundÄ ir į patikslintÄ skundÄ su skundais nesutinka, praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus (b.l. 17–18, 60–61). PaaiÅ¡kino, kad, įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pareiÅ¡kėjui paskirta (mokėtina) Pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalies ir 5 str. 1 dalies nuostatomis, taikant Å¡io įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytas formules.

KT 2004-12-13 nutarime konstatavo, jog visi teisinių santykių subjektai privalo vykdyti įstatymus tol, kol jie nėra pakeisti arba panaikinti arba nėra KT pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai. Tad VSD iki KT 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo, t.y. iki 2012 m. rugsėjo mėnesio, mokėdamas pareiÅ¡kėjui pagal tuo metu galiojusias Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalies ir 5 str. 1 dalies nuostatas sumažintÄ PensijÄ , tinkamai vykdė teisės aktų nuostatas. Pabrėžė, kad Pensijos dalies neiÅ¡mokėjimas pareiÅ¡kėjui buvo sÄ lygotas ne VSD veiksmų, nes Å¡iuo atveju Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas LaikinÄ jį įstatymÄ , kurio atitinkamos nuostatos KT buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, netinkamai reglamentavo Pensijos mokėjimo klausimus (LVAT 2012-07-23 nutartis byloje Nr. A-552-2747-12).Taip pat atkreipė dėmesį, jog iki KT 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo, t.y. iki 2012 m. rugsėjo mėn., mokėdamas pareiÅ¡kėjui pagal tuo metu galiojusias teisės aktų, reglamentuojančių valstybinių pensijų skaičiavimÄ ir mokėjimÄ , nuostatas, sumažintÄ valstybinę pensijÄ , VSD tinkamai vykdė teisės aktų nuostatas, nes, kol įstatymai nėra KT pripažinti prieÅ¡taraujančiais, tol jie yra vykdytini.

Taigi, panaikinti 2013-06-11 raÅ¡te Nr. (75)-18-1423 iÅ¡dėstytÄ sprendimÄ nėra teisinio pagrindo. Terminas skundui pateikti atnaujinamas, skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Faktinės bylos aplinkybės.RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad VSD 2007-10-16 sprendimu Nr. (67)-18-1882 „Dėl pareigÅ«nų valstybinės pensijos skyrimo R. R.“ pareiÅ¡kėjui nuo 2007-10-16 paskirta 1 945,93 Lt dydžio Pensija (b. l. 13, 25-26).VSD 2013-05-27 buvo gautas pareiÅ¡kėjo 2013-05-22 praÅ¡ymas dėl paskirtos nustatyto dydžio Pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 ir 4 str. 1 dalis ir neiÅ¡mokėtos Pensijos dydžio paskaičiavimo (b. l. 20–21).

VSD 2013-06-11 sprendime Nr. (75)-18-1423 pareiÅ¡kėjui nurodė, kad, skaičiuodamas ir mokėdamas laikinai sumažintÄ PensijÄ , vadovavosi tuo metu galiojančiais Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis ir Laikinojo įstatymo nuostatomis. Taip pat pažymėjo, kad iki 2012-02-06 KT nutarimo įsigaliojimo, t.y. iki 2012 m. rugsėjo mėn., mokėdamas sumažintÄ PensijÄ , tinkamai vykdė galiojančių teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas iÅ¡mokėti Pensijos nepriemokÄ negali bÅ«ti tenkinamas (b. l. 9–10).

Pagal teismui pateiktÄ R. R. Pensijos paskaičiavimÄ , 2010–2012 metais pareiÅ¡kėjui sumažinus PensijÄ dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalies taikymo, per 2010 metus pareiÅ¡kėjui iÅ¡ viso buvo priskaičiuota 18 680,88 Lt Pensijos, per 2011 metus - 19 544,88 Lt Pensijos, per 2012 metus - 12 453,92 Lt Pensijos. Perskaičiavus PensijÄ pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, pareiÅ¡kėjui per 2010 metus iÅ¡ viso buvo iÅ¡mokėta 5 604,24 Lt Pensijos, per 2011 metus - 9 843,44 Lt Pensijos, per 2012 metus - 3 736,16 Lt Pensijos (b.l. 24).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei iÅ¡vados.Å ioje byloje yra kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjui valstybinės pareigÅ«no pensijos nepriemokos, kuri susidarė dėl nekonstitucinėmis pripažintų įstatymo teisės normų taikymo, priteisimo (priteisimo). Dėl termino kreiptis į teismÄ . Pagal 2005-05-19 Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. X-209 45 str. 1 dalį VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ , gali bÅ«ti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Pensijų įstatymo 45 str. 2 dalyje nustatyta, kad VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali bÅ«ti apskundžiami teismui.Minėta, kad pareiÅ¡kėjas pirmÄ pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintÄ pensijÄ gavo 2010 m. vasario mėnesį, tad termino kreiptis į teismÄ su skundu eiga prasidėjo 2010 m. vasarį, baigėsi 2013 m. vasarį, priklausomai nuo dienos, kuriÄ gavo sumažintÄ pensijÄ . PareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu iÅ¡mokėti jam pensijos nepriemokÄ kreipėsi 2013-06-19 (b.l. 1), t.y. praleidęs 3 metų terminÄ .

             Teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , įvertino praktikÄ , formuojamÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) iÅ¡plėstinių teisėjų kolegijų nutartyse administracinėse bylose Nr. A552-519/2013 bei A444-2232/2013.             LVAT nutartyje byloje Nr. A444-2232/2013 pasisakė, jog teisė kreiptis į administracinius teismus yra suprantama plačiai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008).

Å iuo aspektu LVAT priminė, kad teisė naudotis teisminiais gynybos bÅ«dais administraciniame teisme visų pirma grindžiama konstituciniu teisminės gynybos principu, įtvirtintu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje ne kartÄ konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ â€“ arbitrÄ , kuris iÅ¡spręstų ginÄÄ ; Å¡ios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme; asmens teisės turi bÅ«ti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai).

Teisė į veiksmingÄ teisminę apsaugÄ Ä¯tvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos E. S. pagrindinių teisių chartijos (OL C 364, 2000, p. 1) 47 straipsnyje. LVAT darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje nėra įvertintos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, galinčios pagrįsti pareiÅ¡kėjo delsimÄ kreiptis į teismÄ . <...> pirmosios instancijos teismas neįvykdė jam tenkančių pareigų, bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog pareiÅ¡kėjas praleido terminÄ kreiptis į teismÄ .

LVAT pažymėjo, kad, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 7 dalimi, teismas, skundo nagrinėjimo metu nustatęs, jog skundas paduotas praleidus terminÄ , administracinę bylÄ nutraukia. Å iame kontekste pažymėjo ir tai, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tokiomis aplinkybėmis bylÄ nagrinėjantis teismas turėtų padėti pareiÅ¡kėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTÄ® 10 str.) ir iÅ¡aiÅ¡kinti pareiÅ¡kėjui jo teisę reikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo skundui paduoti.

Nutraukus administracinę bylÄ ir nepasiÅ«lius pareiÅ¡kėjui praÅ¡yti atnaujinti skundo padavimo terminÄ , suinteresuotiems asmenims nepagrįstai apribojama teisė ginti galbÅ«t pažeistas teises (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-75/2009).              Teismas Å¡iuos LVAT argumentus vertina taip, kad administracinėse bylose dėl valstybinių pensijų nepriemokų priteisimo teismas turi padėti pareiÅ¡kėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTÄ® 10 str.) ir iÅ¡aiÅ¡kinti pareiÅ¡kėjui jo teisę reikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo skundui teismui paduoti, nes nutraukus administracinę bylÄ ir nepasiÅ«lius pareiÅ¡kėjui praÅ¡yti atnaujinti skundo padavimo terminÄ , suinteresuotiems asmenims nepagrįstai gali bÅ«ti apribota teisė ginti galbÅ«t pažeistas teises.

Minėta, jog pareiÅ¡kėjas tokį praÅ¡ymÄ teismui yra pateikęs.    Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminÄ argumentus, mano, jog jie yra pagrįsti ir sudaro pagrindÄ praÅ¡ymui tenkinti. Teismas, priimdamas tokį sprendimÄ , nurodo, kad teismų praktika dėl kreipimosi į ikiteismines institucijas ir teismus terminų iki Å¡iol yra labai nevienoda, vieningos praktikos kol kas nėra, kas neabejotinai sudaro sunkumų pensijų gavėjams apsispręsti, kuomet suėjo terminas kreiptis dėl ginčo ikiteismine ir (ar) teismine tvarka.

Tokioje situacijoje piliečiams objektyviai yra sudėtinga suvokti, kad įstatymas galimai prieštarauja Konstitucijai. Valstybėje susidarytų paradoksali situacija, jog dėl kiekvieno teisės akto pakeitimo (ypač jų pakeitimų, kuriais kaip nors keičiamos piliečių turėtų teisių apimtys), „dėl visa ko“ dera kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas, darbdavius ir pan., nes gal kada nors ateityje šis teisės aktas (jo pakeitimas) Konstitucinio Teismo sprendimu bus pripažintas nekonstituciniu.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės Valstybės atstovas nekelia skundo kreiptis į teismÄ termino praleidimo klausimo. Todėl teismas atnaujina pareiÅ¡kėjui R. R. terminÄ kreiptis su skundu dėl pensijos nepriemokos priteisimo.Dėl skundžiamo VSD 2013-06-11 raÅ¡to Nr. (75)-18-1423 teisėtumo.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti VSD 2013-06-11 raÅ¡tÄ Nr. (75)-18-1423, kuriuo netenkintas pareiÅ¡kėjo 2013-05-22 praÅ¡ymas iÅ¡mokėti valstybinės pensijos nepriemokÄ , kaip neteisėtÄ .Kolegija sutinka su atsakovo VSD argumentais, kad iki KT 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo, t.y. iki 2012 m. rugsėjo mėnesio, mokėdamas pareiÅ¡kėjui pagal tuo metu galiojusias Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalies ir 5 str. 1 dalies nuostatas sumažintÄ PensijÄ , jis tinkamai vykdė teisės aktų nuostatas, o Pensijos dalies neiÅ¡mokėjimas pareiÅ¡kėjui buvo sÄ lygotas ne VSD veiksmų, nes Å¡iuo atveju Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas LaikinÄ jį įstatymÄ , kurio atitinkamos nuostatos KT buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, netinkamai reglamentavo Pensijos mokėjimo klausimus (LVAT 2012-07-23 nutartis byloje Nr. A-552-2747-12).

VSD, iki KT 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo, t.y. iki 2012 m. rugsėjo mėn., mokėdamas pareiÅ¡kėjui pagal tuo metu galiojusias teisės aktų, reglamentuojančių valstybinių pensijų skaičiavimÄ ir mokėjimÄ , nuostatas, sumažintÄ valstybinę pensijÄ , tinkamai vykdė teisės aktų nuostatas, nes, kol įstatymai nėra KT pripažinti prieÅ¡taraujančiais, tol jie yra vykdytini, todėl panaikinti 2013-06-11 raÅ¡te Nr. (75)-18-1423 iÅ¡dėstytÄ sprendimÄ nėra teisinio pagrindo.

Dėl reikalavimo priteisti Pensijos nepriemokÄ pagrįstumo.PareiÅ¡kėjas yra buvęs VSD pareigÅ«nas. 1994-12-22 Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 1 str. 3 dalyje (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) nustatyta, k ad inter alia pareigÅ«nų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialiuosius įstatymus.Toks įstatymas yra 2005-05-19 PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas Nr. X-212, kurio 4 str. 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymÄ skiriamos pareigÅ«nų valstybinės pensijos inter alia už tarnybÄ (1 p.).

Å io įstatymo 16 str. 6 dalyje (2005-12-23 įstatymo Nr. X-477 redakcija) nustatyta, kad pensininkui, kuris nėra vienas iÅ¡ asmenų, iÅ¡vardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, taip pat nėra Å«kininkas ar jo partneris pagal Ūkininko Å«kio įstatymÄ , prie pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, iki jis įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensijÄ .

Kai pensininkas įgyja Å¡iÄ teisę, Å¡ioje dalyje nurodytas priedas nebemokamas, neatsižvelgiant į valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimÄ , nuo tos dienos, nuo kurios jis tapo vienu iÅ¡ asmenų, iÅ¡vardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, arba Å«kininku ar jo partneriu.2010 m. sausio 1 dienÄ Ä¯sigaliojo 2009-02-09 Laikinasis įstatymas Nr. XI-537, kurio 1 str. 2 d. 1 punkte nustatyta, kad Å¡is įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas inter alia pagal Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ .

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Laikinojo įstatymo 1 priede nustatyta koeficiento, taikomo apskaičiuojant valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų dalį, apskaičiavimo formulė K = 0,95, kai P < = 70 Lt; K = 1 – {0,05 + [(0,1 – 0,05): (200 – 70)] x (P – 70)}, kai 70 < = P < = 200 Lt; K = 1 – {0,1 + [(0,15 – 0,1): (800 – 200)] x (P – 200)}, kai 200 < = P < = 800 Lt; K = 1 – {0,15 + [(0,2 – 0,15): (1 800 – 800)] x (P – 800)}, kai 800 < = P < = 1 800 Lt; K = 0,8, kai P > = 1 800 (K – koeficientas;

P – iÅ¡mokos (iÅ¡mokų sumos) dydis). Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalyje (2010-02-11 įstatymo Nr. XI-680, 2010-10-26 įstatymo Nr. XI-1072 redakcija) nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tÄ mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtinÄ iÅ¡mokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei iÅ¡moka yra perskaičiuota pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos iÅ¡mokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas.Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2195 nuo 2012-09-01.Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė iki 2010-07-01 parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos apraÅ¡Ä .

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis (2010 m. vasario 11 d. redakcija; 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ;pripažino, kad Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalis tiek, kiek įstatymu nėra nustatyti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų esminiai kompensavimo elementai, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai; nutraukė bylos dalį pagal pareiÅ¡kėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo – praÅ¡ymus iÅ¡tirti, ar Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalis tiek, kiek joje nenustatytas pareigÅ«nų ir karių sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Laikinasis įstatymas tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; Laikinojo įstatymo 16 straipsnis tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitikties Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucinis Teismas pasisakė, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ ; jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ .

Pažymėtina ir tai, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtÄ valstybinę pensijÄ , taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendrÄ sumÄ tiek tais atvejais, kai Å¡i iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų iÅ¡mokų dydį, gauta iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) pagal nustatytÄ formulę gali bÅ«ti mažinama ne daugiau nei 20 procentų.

Pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl Å¡ioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu.

Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 str. 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Konstitucinis Teismas nustatė, kad pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies (2009-12-09 redakcija) nuostatas valstybinės pensijos perskaičiuojamos draudžiamųjų pajamų turintiems ir privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiamiems asmenims, dirbantiems tam tikrÄ darbÄ , iÅ¡skyrus asmenis, užsiimančius tam tikru verslu; jiems valstybinės pensijos dar kartÄ perskaičiuojamos pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 2 dalies nuostatas. Valstybines pensijas gaunantiems, tačiau nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems asmenims Laikinojo įstatymo 5 str. 1, 2 dalių (2009-12-09 redakcija) nuostatos netaikomos.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

             IÅ¡ pasakyto darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo Pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį jo interesų ir Konstitucijos ginamų teisių nepažeidė, todėl skundas Å¡ioje dalyje yra atmetamas, gi pareiÅ¡kėjo Pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, kuris pripažintas nekonstituciniu, laikytinas jo Konstitucijos saugomų teisių pažeidimu ir jos turi bÅ«ti ginamos, tad pareiÅ¡kėjui priteistina Pensijos dalis, sumažinta dėl Å¡ios teisės normos taikymo.               PareiÅ¡kėjui priteistinÄ Pensijos nepriemokÄ pagal atsakovo VSD iÅ¡duotÄ pažymÄ (b.l. 24), kurios teisingumo pareiÅ¡kėjas neginčija,sudaro skirtumas tarp pareiÅ¡kėjui per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį priskaičiuotos (perskaičiuotos) ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį dar kartÄ perskaičiuotos ir realiai iÅ¡mokėtos pensijos, t.y. 31 495,84 Lt (13 076,64 + 9701,44 + 8717,76).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str., 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str., teisėjų kolegijan u s p r e n d ė :atnaujinti R.

R. skundo teismui padavimo terminÄ .PareiÅ¡kėjo R. R. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti R. R. (a.k(duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, 31 495,84 Lt (trisdeÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis litus 84 centus) valstybinės pareigÅ«no pensijos nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 dienos iki 2012 m. rugpjūčio 31 dienos.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

             Teisėjai                                                    Egidija Puzinskaitė                                                                               Henrikas Sadauskas                                                                               Nijolė Žalnieriūnienė