b6cfbdfd-2a40-4152-9034-531155f9e3c8 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-409-634/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63798-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.6.4.2.; 2.4.7 Kauno apygardos teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Giačaitės,sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistiesiems S. M. ir G.

K., jų gynėjams advokatams Sauliui Majauskui ir Marytei Vietaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų G. K. ir S. M. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuoG. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 641 straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas.

Å iÄ bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo laikotarpis ir kardomasis kalinimas nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. vasario 27 d.S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 641 straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė paskirtas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas.

Å iÄ bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo laikotarpis ir kardomasis kalinimas 2017 m. gruodžio 7 d., 2017 m. gruodžio 11 d. ir nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. vasario 27 d. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : G. K. ir S. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje ir bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, 2017 m. gruodžio 7 d., apie 01 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), turėdami tikslÄ plėšimo bÅ«du pagrobti svetimÄ turtÄ , įsibrovė į M.

S. D. priklausantį butÄ ir panaudodami fizinį smurtÄ sudavė mažiausiai deÅ¡imt smÅ«gių rankomis, mediniu pagaliu ir spardydami kojomis R. K. į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir pasikėsino pagrobti R. K. priklausančius pinigus, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nukentėjusiajam pradėjus kviesti pagalbÄ , iÅ¡sigando ir pabėgo.Apeliaciniame skunde nuteistasis S. M. praÅ¡o grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teismui, įpareigojant perkvalifikuoti jo padarytÄ nusikaltimÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, arba nenustačius pagrindo bylos grÄ Å¾inimui BK 55 straipsnio pagrindu skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.Skunde nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja E. T. nepagrįstai perkvalifikavo jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies į 180 straipsnio 2 dalį.

Dėl naujai pareikÅ¡to įtarimo jis prisipažino tik dėl Å¡ios tyrėjos panaudoto psichologinio spaudimo, jai žadant, kad pripažinus kaltę dėl Å¡io nusikaltimo, jam bus paskirta laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymÄ . Be to, teisme teisėjas nuteistųjų klausė, ar jie atliko plėšimo veiksmus, tačiau jie nuosekliai parodė, kad jie ėjo su nukentėjusiuoju tik pakalbėti ir tuomet tarp jų įvyko konfliktas. Tačiau advokatai jiems patarė prisipažinti dėl plėšimo, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėtų sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Tokiu bÅ«du jis buvo neteisėtai priverstas prisipažinti dėl Å¡io nusikaltimo, nors jis tik sumušė nukentėjusįjį, jokių daiktų iÅ¡ jo nepaėmė.Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde ginčija ir G. K. parodymus, kuomet jis nurodė, kad bÅ«tent apeliantas buvo nusikaltimo iniciatorius. IÅ¡ tikrųjų G. K. nuteistajam pasiÅ«lė eiti pas kažkokį jo pažįstamÄ (ikiteisminio tyrimo metu jo nežinojo, dabar žino, kad tai buvo nukentėjusysis R. K.), be to, ir pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apelianto nepažįsta.

Nuteistajam G. K. sakė, kad pas R. K. gaus pinigų, tačiau tik nuėjus be jokių žodžių jis pradėjo spardyti duris, kadangi jam nepavyko durų iÅ¡spirti, jis paprašė nuteistojo jam padėti. Durys atsidarė nuo apelianto spyrio. Už durų stovėjo nukentėjusysis, kuris rankoje laikydamas pagalį jam pagrasino, nuteistasis bandė jį nuraminti, tačiau nukentėjusysis metė jam iÅ¡ tos medinės pliauskos. NeiÅ¡tvėręs tokių nukentėjusiojo veiksmų jis stipriu smÅ«giu sudavė jam į veidÄ , tačiau sudavė tik du kartus ir savo veiksmais negalėjo padaryti jam nustatytų sužalojimų.

Po apelianto suduotų smÅ«gių R. K. nukrito ant žemės ir ant jo puolė G. K., kuris kojomis ir rankomis jį talžė į įvairias kÅ«no sritis. Pamatęs tokius veiksmus nuteistasis išėjo namo, todėl nežino, kas toliau vyko tarp jų. Jam einant namo prie jo pribėgo G. K., kuris iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl to, kad jis jį paliko vienÄ , ir prašė, jeigu jie bus suimti, nepripažinti kaltės. Tokiu bÅ«du G. K. bandė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau supratęs, kad nuo pačios pirmosios apklausos nuteistasis davė teisingus parodymus, visÄ kaltę dėl nusikalstamo sumanymo suvertė jam.Apeliaciniame skunde nuteistasis G.

K. praÅ¡o grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teismui dėl Å¡aliÅ¡kumo, perkvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies 180 straipsnio 2 dalies į BK 138 straipsnį arba suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.Apelianto manymu, teismas netinkamai kvalifikavo jo nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kadangi jo veiksmai, kuomet jis sumušė nukentėjusįjį, tačiau iÅ¡ jo nepaėmė jokių daiktų, atitinka BK 138 straipsnį. Be to, nukentėjusysis teisme parodė, kad jokių pinigų neturėjo, taigi iÅ¡ jo paimti jie nieko ir negalėjo.

Todėl vien tai, kad buvo sulaužytos durys, nėra pakankamas pagrindas Å¡iÄ veikÄ kvalifikuoti kaip plėšimÄ .Apelianto manymu, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, tinkamai neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių. Visų pirma, neatsižvelgta į tai, kad nuteistasis savo veika nesukėlė jokių rimtų pasekmių nukentėjusiajam, jis pats sudavė tik kelis smÅ«gius, visus kitus kartus smÅ«giavo S. M.. Nebuvo įvertinta, kad nusikalstamÄ veikÄ apeliantas padarė tik dėl to, kad buvo apgautas S. M., kuris jam pasakė, kad tik nori pakalbėti su nukentėjusiuoju, tačiau nuėjus pas R.

K., jis buvo sumuÅ¡tas, viskas vyko labai greitai, nuteistasis nespėjo S. M. nuo nukentėjusiojo atitraukti. Aplinkybė, kad nukentėjusiojo duris iÅ¡laužė S. M., patvirtina, kad apeliantas jokio nusikaltimo nesiruošė daryti. Prisipažinti dėl nusikaltimo panaudodami psichologinį smurtÄ jį įkalbėjo prokuroras ir tyrėja. Tikėdamasis, kad jam nebus paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė melagingus, neteisingus parodymus. Nors jis ir teisme teigė, kad neturėjo tikslo apiplėšti R.

K., tačiau teisėjas jam nurodė, kad tokiu atveju nebus galima taikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo, dėl to jis buvo priverstas pripažinti savo kaltę dėl Å¡io nusikaltimo. Nuteistasis taip pat mano, kad byloje dalyvavęs prokuroras ArtÅ«ras Bartusevičius buvo Å¡aliÅ¡kas jo atžvilgiu, kadangi toje pačioje byloje prašė jam skirti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , ir Å¡i priemonė jam teismo nutartimi buvo paskirta, tačiau aukÅ¡tesniojo teismo nutartimi buvo paÅ¡alintas vienas netinkamai nustatytas suėmimo skyrimo pagrindas, kas rodo, kad prokuroras buvo suinteresuotas bet kokiu atveju skirti nuteistajam bausmę.

Prokurorui nušalinimo teisme nuteistasis nepareiškė dėl susijaudinimo.G. K. taip pat prašo teismo atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis pats išprovokavo smurtinius veiksmus, kas lengvina apelianto teisinę atsakomybę. Kaip jis nurodė anksčiau, pas R. K. jie su S. M. nuėjo tik norėdami pasikalbėti, tačiau jis pats būdamas neblaivus jiems sudavė pagaliu pirmas. Todėl jų smurtiniai veiksmai buvo tik gynyba nuo nukentėjusiojo elgesio, kuriuo buvo pažeisti BK 28 straipsnyje nurodyti būtinosios ginties pagrindai.

Be to, ir pats nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi. Skirdamas bausmę teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad didžioji dalis ankstesnių nusikalstamų veikų padarytos jam bÅ«nant nepilnamečiu, o per 1 metus 6 mėnesius, praleistus laisvėje, jis nė karto nenusikalto, oficialiai dirbo, iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio antstolė iÅ¡ieÅ¡kojo baudas ir sumas pagal ieÅ¡kinius, taip pat nuo pat suėmimo taikymo pradžios tardymo izoliatoriuje jis gerai elgiasi, nėra gavęs jokių drausminių nuobaudų, prieÅ¡ingai, yra pateikęs praÅ¡ymÄ dėl mokslų tęsimo.

Nuteistojo manymu, teismas atsižvelgė tik į neigiamai jo praeitį charakterizuojančias aplinkybes ir nepakankamai įvertino Å¡iuo metu pasikeitusį jo elgesį, kas lėmė aiÅ¡kiai per griežtos bausmės paskyrimÄ .Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji prašė perkvalifikuoti jų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir suÅ¡velninti jiems paskirtas bausmes, jų gynėjai advokatai M. Vietaitė ir S. Majauskas palaikė apeliacinius skundus juose iÅ¡dėstytais motyvais ir prašė juos tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų G.

K. ir S. M. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.Apeliantai pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jų nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį ginčija teisės taikymo aspektu, taip pat kelia paskirtų bausmių individualizavimo klausimÄ .

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡analizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje iÅ¡dėstė pagrįstas iÅ¡vadas dėl G.

K. ir S. M. kaltės pasikėsinus padaryti jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.Nuteistieji apeliaciniuose skunduose ginčija veikos kvalifikacijÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, teigdami, kad jų veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , su apeliacinių skundų argumentais nesutinka. Apylinkės teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad G.

K. ir S. M. nuteisimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 2 dalį yra pagrįstas.BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ . Plėšimo metu fizinis smurtas naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė. Aptariamas nusikaltimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota plėšimo sudėtis.

Nagrinėjamoje byloje nustatytas vienas iÅ¡ Å¡ioje dalyje numatytų kvalifikuojančių požymių – įsibrovimas į patalpÄ .Kaip matyti iÅ¡ apeliacinių skundų turinio, abu nuteistieji iÅ¡ dalies pripažįsta kai kurias įvykio detales, kurios sutampa su nukentėjusiojo parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau apeliaciniuose skunduose kiekvienas iÅ¡ jų bando suversti kaltę dėl nusikaltimo vienas ant kito ir sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme – S. M. nurodo, kad apiplėšimÄ sugalvojo ir duris iÅ¡spyrė G.

K., G. K. nurodo, kad nukentėjusiajam daugiausia smÅ«giavo S. M., o jis pats jokių reikÅ¡mingų smÅ«gių neatliko. Tokias nuo įrodymų visumos atsietas aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip nuteistųjų siekį suÅ¡velninti savo teisinę atsakomybę. Tačiau paminėti argumentai, kuris iÅ¡ nuteistųjų sumanė įvykdyti apiplėšimÄ ar kokius konkrečius veiksmus kiekvienas iÅ¡ jų atliko, Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡mingi teisinei veikos kvalifikacijai. Byloje nustatyta, kad G.

K. ir S. M. veikė bendrininkų grupėje, jiems inkriminuotame kaltinime kiekvieno iÅ¡ jų veiksmai atskirai nedetalizuoti, o teisėjų kolegijai abejonių dėl tarp jų buvusio susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį bei jų tyčios bendrumo nekyla.Å iuo atveju G. K. ir S. M. inkriminuotos faktinės veikos padarymo aplinkybės – pasikėsinimas pagrobti svetimÄ turtÄ , įsibraunant į patalpÄ ir panaudojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ R. K., neginčijamai įrodytos byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Visų pirma, tai patvirtina nuoseklÅ«s nukentėjusiojo parodymai, kuomet jis nurodė, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ iÅ¡girdo spardomas buto duris, paėmęs pagalį nuėjo prie jų, po keleto spyrių sulūžo durų stakta ir į butÄ Ä¯Ä—jo G. K., kurį nukentėjusysis pažinojo, ir kitas vyras, vardu S., kurį nukentėjusysis asmens parodymo atpažinti metu (1 t., b. l. 121-122) atpažino kaip S. M.. Nukentėjusysis norėjo gintis su pagaliu, tačiau kažkuris iÅ¡ užpuolikų tÄ pagalį iÅ¡ jo atėmė ir tuo pagaliu bei rankomis pradėjo jį muÅ¡ti, buvo smÅ«giuojama į įvairias kÅ«no vietas, po to jis nukrito ir buvo spardomas.

Tuo metu kažkuris iš tų asmenų šaukė: „kur pinigai padėti?“. Nuteistieji S. M. ir G. K. teisme pripažino, kad jie abu nusprendė apiplėšti R. K., abu suprato, kad pas nukentėjusįjį eina dėl pinigų. Jų abiejų duoti parodymai dėl esminių aplinkybių tarpusavyje sutapo ir iš esmės atitiko nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl įsibrovimo (pripažino, kad duris spardė abu, kad durys išlūžo nuo S. M. spyrio), jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto (rankomis ir kojomis smūgiavo abu) ir reikalavimo atiduoti pinigus (nors nuteistieji neprisiminė, kuris iš jų reikalavo pinigų, tačiau neneigė, kad toks reikalavimas buvo).

Å iÄ Ä¯rodymų grandinę taip pat papildo netiesioginiai liudytojos S. K., nurodžiusios, kad nukentėjusysis jai sakė, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ jis buvo sumuÅ¡tas S., parodymai ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga – G. K., S. M. ir R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolai, įvykio vietos ir daiktų apžiÅ«ros protokolai, specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, kurie atitinka tiek paties nukentėjusiojo, tiek nuteistųjų nurodytas aplinkybes dėl smÅ«gių rankomis į galvÄ ir spyrių į įvairias kÅ«no vietas sudavimo.Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad nuteistųjų veiksmai, įsibraunant į nukentėjusiojo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pavartojant prieÅ¡ jį smurtÄ , buvo nukreipti į svetimo turto užvaldymÄ ir yra teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas padaryti kvalifikuotÄ plėšimÄ .

Nuteistojo G. K. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad nukentėjusysis jokių pinigų namuose neturėjo ir jie iÅ¡ jo paimti nieko negalėjo, nepaneigia tyčios buvimo jų veiksmuose. Minėta aplinkybė, kad nuteistieji iÅ¡ įvykio vietos pabėgo, nepagrobę jokio turto, turėjo įtakos tik jų veikos, kaip nebaigto nusikaltimo, kvalifikavimui (BK 22 straipsnio 1 dalis).Ginčydami savo kaltę dėl plėšimo, nuteistieji apeliaciniuose skunduose taip pat kelia versijÄ , kad jie tik gynėsi nuo nukentėjusiojo smÅ«gių lazda ir veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.

Tačiau visa įvykio situacija, kuomet J. K. ir S. M. agresyviai spardė buto duris ir jas iÅ¡laužė, po to iÅ¡ karto pradėjo smÅ«giuoti nukentėjusiajam, patvirtina prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, tai yra kad bÅ«tent nukentėjusysis turėjo pagrindÄ gintis nuo nuteistųjų, o ne pastarieji nuo jo. Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentai dėl pavojingo nukentėjusiojo kėsinimosi ir BK 28 straipsnyje nurodytų bÅ«tinosios ginties sÄ lygų buvimo jų veiksmuose atmetami kaip nelogiÅ¡ki ir nepagrįsti.Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir apeliantų argumentus dėl jiems ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme daryto spaudimo pripažinti kaltę dėl R.

K. apiplėšimo. Byloje nėra jokių apeliantų paduotų skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, apie kokiÄ nors prieÅ¡ juos panaudotÄ prievartÄ ar kitokius neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus nuteistieji nieko nenurodė ir nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų, teisėjas spaudimo pripažinti kaltę apeliantams nedarė, nuteistuosius korektiÅ¡kai informavo apie galimybę atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir paaiÅ¡kino to pasekmes (kaltinamiesiems pripažįstant savo kaltę ir sutikus nedelsiant duoti parodymus, teismas, esant BPK 273 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, gali atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir, remiantis BK 641 straipsnio nuostatomis, sumažinti bausmę vienu trečdaliu).

Tokie teisėjo veiksmai nelaikytini neteisėtais, be to, kaip nurodė patys nuteistieji, dėl galimybės atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ jie tarėsi ir su juos ginančiais advokatais. Kolegija konstatuoja, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas Å¡ioje byloje atliktas teisėtai ir byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ manyti, kad ikiteisminis tyrimas ar teisminis bylos nagrinėjimas vyko pažeidžiant BPK normas. Tai, kad baudžiamojoje byloje dalyvavo prokuroras A. Bartusevičius, kuris toje pačioje byloje su pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo G.

K., nurodydamas suėmimo skyrimo pagrindus, iÅ¡ kurių vienÄ aukÅ¡tesnysis teismas paÅ¡alino, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nereiÅ¡kia, kad prokuroras tendencingai organizavo procesÄ , tai yra buvo Å¡aliÅ¡kas. Pažymėtina ir tai, kad BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagoje teisė pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimus nebuvo varžoma, tačiau ja nebuvo pasinaudota.IÅ¡dėstytų aplinkybių analizė leidžia spręsti, kad G.

K. ir S. M. apeliaciniuose skunduose nėra pateikta jokių pagrįstų argumentų dėl netinkamos nusikalstamos veikos kvalifikacijos ar esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Apygardos teismas sprendžia, kad padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 2 dalį ir Å¡ioje dalyje baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai. Å iÄ veikÄ kvalifikuoti kaip nežymų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip to praÅ¡o apeliantai, teisinio pagrindo nėra.

Tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad apylinkės teismas, apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje nurodydamas įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, nepagrįstai konstatavo, kad Å¡iÄ veikÄ G. K. ir S. M. pasikėsino padaryti bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio. Kaip matyti iÅ¡ teismo nuosprendyje pateiktų bausmės skyrimo motyvų, pats teismas teisingai pripažino, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, ir sprendė, kad nėra pagrindo Å¡ios aplinkybės pripažinti jų atsakomybę sunkinančia.

Esant tokiai situacijai, aukÅ¡tesnysis teismas tai laiko raÅ¡ymo apsirikimu, kuris iÅ¡taisytinas, iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinant aplinkybę, kad nuteistieji buvo apsvaigę nuo alkoholio.Dėl nuteistiesiems skirtų bausmių Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su nuteistųjų argumentais, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu S. M. ir G. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra aiÅ¡kiai per griežtos, taigi neteisingos.Pagal bendruosius bausmės skyrimo pagrindus teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis). Individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų nesuteikiant iÅ¡skirtinės svarbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-492/2014).

BK 61 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni.BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki septynerių metų.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad teismas, skirdamas S. M. bausmę už pasikėsinimÄ padaryti šį nusikaltimÄ , atsižvelgė į nustatytÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ jis pasikėsino padaryti veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis pripažino kaltę padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat įvertino, kad padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, nutrÅ«kęs pasikėsinimo stadijoje, kad S. M. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, Å¡iuo metu nedirba.

Ä®vertinęs Å¡ias bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, kad S. M. skiriama 3 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 641 straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nuteistajam S. M. individualizuodamas ir skirdamas didesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, netinkamai įvertino bausmės skyrimo reikÅ¡mingas aplinkybes. Nors byloje nustatyta, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje (atsakomybę sunkinanti aplinkybė), tyčia pasikėsino padaryti sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamÄ nusikaltimÄ , tačiau jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltę dėl jam inkriminuotos veikos pripažino ir gailisi.

Taip pat įvertintina tai, kad nusikaltimas nebaigtas, juo nebuvo sukeltos sunkios pasekmės ir pats veikos pavojingumas, atsižvelgiant į padarymo aplinkybes, yra žymiai mažesnis nei kvalifikuoto plėšimo rūšinis pavojingumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam buvo paskirta jo asmenybei ir padarytos veikos pavojingumui neproporcinga bausmė. Šiuo atveju bausmės paskirtis ir teisingumo principas bus įgyvendintas S. M. paskyrus žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Tuo tarpu nuteistojo S. M. praÅ¡ymas skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę Å¡iuo atveju negali bÅ«ti tenkinamas. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame teismo nuosprendyje, pagal nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusiÄ BK 75 straipsnio redakcijÄ , asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už sunkų nusikaltimÄ , bausmės vykdymo atidėjimas negalimas. Pagrindo jam taikyti BK 62 straipsnio, numatančio Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimÄ , nuostatas taip pat nenustatyta. Nors jis formaliai ir atitinka Å¡iame straipsnyje numatytas sÄ lygas, tačiau bausmės Å¡velninimas Å¡io straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju be realaus nustatyto dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nebus pasiekti bausmės tikslai, ir minėtų nuostatų netaiko.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamame teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų bausmės skyrimo G. K. motyvų, teismas atsižvelgė į nustatytas dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai), taip pat į nustatytÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis pripažino kaltę padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgė į aptartas aplinkybes dėl padaryto nusikaltimo pavojingumo, kaltės formos ir nusikalstamos veikos stadijos, taip pat įvertino G. K. asmenybę – anksčiau teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, ir nusprendė, kad jam skiriama 4 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 641 straipsnio pagrindu taip pat mažintina vienu trečdaliu.Sutiktina, kad G. K. asmenybė yra pavojingesnė – jis anksčiau yra ne kartÄ teistas, taip pat ir už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamų veikų, susijusių su asmeninės turtinės naudos siekimu, darymÄ , nedirba, nagrinėjamÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ pasikėsino padaryti turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ taip pat už tyčinį nusikaltimÄ , kÄ apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Tačiau net ir Å¡ių neigiamų aplinkybių kontekste įvertinus minėtÄ mažesnį rÅ«Å¡inį nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir jos stadijÄ , taip pat nustatytÄ G. K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, teisėjų kolegija nuteistajam teismo nuosprendžiu paskirtÄ didesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę vertina kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ . Å iuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti G. K. paskyrus mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis.Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2018 m. vasario 28 d. nuosprendis keičiamas dėl S. M. ir G.

K. neteisingai paskirtų bausmių.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2018 m. vasario 28 d. nuosprendį pakeisti:G. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 2 dalį skirti 2 (dvejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ jÄ bausmę sumažinti trečdaliu ir G.

K. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius laisvės atėmimo.S. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 2 dalį skirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ jÄ bausmę sumažinti trečdaliu ir S. M. paskirti galutinę bausmę – 10 (deÅ¡imt) mėnesių laisvės atėmimo.PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio aplinkybę, jog nusikalstama veika padaryta G. K. ir S. M. esant apsvaigusiems nuo alkoholio.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                          Edita Dambrauskienė Giedrius Endriukaitis Danutė Giačaitė