b6cf136e-bedd-40bb-a13d-4b7a8fcf3309 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-300/2022 Teisminio proceso Nr. 1-1-01-1-47759-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.4; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1; 2.4.6.4.4 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 10 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Ingai Jocienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G.

P. ir jo gynėjui advokatui Edgarui DereÅ¡kevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – ir Draudikų biuras arba Biuras) atstovo Teisės departamento teisininko T. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo G. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo pagal laidavimÄ be užstato, nustatant laidavimo terminÄ trejiems metams, laiduotoja paskiriant jo motinÄ V.

P., ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. P. uždrausta vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 8 d. Civilinės ieÅ¡kovės V. Å . civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro V. Å . 17 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 000,00 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieÅ¡kovo G.

Š. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro G. Š. 17  000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 550,00 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškovo G. Š. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro G. Š. 15 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškovo M. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro M.

S. 15 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. R. K. civilinis ieškinys kaltinamajam G. P. paliktas nenagrinėtas, jai ieškinį atsiėmus ir kaltinamajam neprieštaraujant ieškinio atsiėmimui. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. G. P., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2020 m. gruodžio 5 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)), vairuodamas V.

Å . priklausantį visureigį automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedraustÄ privalomuoju draudimu, neįregistruotÄ nustatyta tvarka, kurio techninė apžiÅ«ra neatlikta, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 127 punkto, 226 punkto reikalavimus, o bÅ«tent, nesilaikydamas visų bÅ«tinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, kelyje neatsižvelgęs į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio posÅ«kyje nesuvaldė automobilio, kuris vertėsi ant Å¡ono, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo patirtų sužalojimų – galvos sumuÅ¡imo ir suspaudimo, lydimo gilių odos nubrozdijimų kakle, veide, sprande, plėštinės žaizdos kaktoje, virÅ¡ugalvyje su skeveldriniais apatinio ir virÅ¡utinių žandikaulių, veidinės dalies kaulų, atvirais skeveldriniais kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galvos smegenų kietojo dangalo plyÅ¡imų, galvos smegenų deÅ¡inio pusrutulio paÅ¡alinimo iÅ¡ kaukolės ertmės, smegenų kamieno, pailgųjų smegenų, smegenėlių suardymų, kraujo iÅ¡siliejimo virÅ¡ ir po kietuoju bei po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, – žuvo žmogus – automobilio „Opel Frontera“ keleivis nukentėjusysis V.

Å .. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo Draudikų biuro atstovas Teisės departamento teisininkas T. Ž. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieÅ¡kinių priteisimo – civilinių ieÅ¡kovų Draudikų biurui pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius atmesti. 2.1. Skunde nurodoma, kad Draudikų biuras neturi teisinio pagrindo civiliniams ieÅ¡kovams mokėti draudimo iÅ¡mokų, nes Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 21 straipsnio 4 dalies nuostatose įtvirtinta, kad Biuras yra atleidžiamas nuo iÅ¡mokos mokėjimo nukentėjusiems tretiesiems asmenims, savo noru pasinaudojusiems žalÄ padariusia transporto priemone, jeigu biuras įrodo, kad jie žinojo, jog transporto priemonė nebuvo apdrausta.

Nagrinėjamu atveju informacijos, kad 2020 m. gruodžio 5 d. eismo įvykio metu transporto priemonės „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu, galėjo nežinoti nebent G. P., bet ne V. Å ., kuris buvo transporto priemonės savininkas, t. y. asmuo, atsakingas už draudimo sutarties sudarymÄ (TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalis). 2.2. Pasak apelianto, Å¡iuo atveju aplinkybė, ar G. P. žinojo, ar nežinojo, kad transporto priemonės „Opel Frontera“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu, neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant, ar buvo pagrindas taikyti TPVCAPDÄ® 21 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes G. P. buvo eismo įvykio kaltininkas, o ne nukentėjęs asmuo. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo nustatyti tai, ar eismo įvykio metu nukentėjęs V. Å ., važiuodamas nedrausta transporto priemone, žinojo jos neapdraudimo faktÄ . Ä®rodymas, kad V. Å . Å¡ios aplinkybės negalėjo nežinoti yra tai, kad bÅ«tent V.

Å . buvo transporto priemonės savininkas, t. y. asmuo, atsakingas už draudimo sutarties sudarymÄ . Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad transporto priemonės neapdraudimo ir techninės apžiÅ«ros neatlikimo faktus žinojo ne tik V. Å ., bet ir kiti jo artimos aplinkos asmenys. Be to, V. Å ., net ir žinodamas Å¡iÄ informacijÄ , su transporto priemone važinėdavo nuolatos, o eismo įvykio dienÄ tÄ darė ir bÅ«damas neblaivus, taip keldamas grėsmę jo vežamiems keleiviams ir kitiems eismo įvykio dalyviams.

Apelianto įsitikinimu, Å¡iuo atveju teismas žalos atlyginimÄ galėjo priteisti tik iÅ¡ atsakingo už eismo įvykį asmens, t. y. G. P., o ne Biuro. 2.3. Kartu skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė žalos dydį, o teisingas žalos nustatymas draudimo iÅ¡mokÄ mokant Biurui yra svarbus tuo, kad Biuras, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , atsižvelgdamas į TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ .

Teismas Å¡iuo atveju ne tik netinkamai motyvavo, kodėl bÅ«tent tokioje apimtyje tenkinami civiliniai ieÅ¡kiniai, bet ir nesivadovavo aktualaus teisinio reglamentavimo bei teismų praktikoje suformuotų aktualių teisės aiÅ¡kinimo taisyklių nuostatomis. Nustatydamas žalos dydį, teismas nevertino eismo įvykio metu nukentėjusio V. Å . neatsargių ir pavojingų veiksmų, neatsižvelgė į TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad nei draudikas, nei Biuras nemoka iÅ¡mokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymÄ valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui, nevertino, ar byloje yra surinkti įrodymai apie V.

Å . turto paveldėjimo faktÄ ir kt. 2.4. Apeliantas nurodo, kad bylos duomenimis žuvusysis V. Å . buvo įsigijęs automobilį „Opel Frontera“ ir buvo jo faktinis valdytojas, todėl nekyla abejonių, kad pastarasis žinojo, kad jo automobilis „Opel Frontera“ yra nedraustas, taip pat, kad neatlikta automobilio techninė apžiÅ«ra. V. Å . nukentėjo (žuvo) savo noru pasinaudojęs įvykį sukėlusiu automobiliu, o tokios susidariusios situacijos atveju taikytina TPVCAPD įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata.

Be to, nuosprendyje konstatuota, jog ir žuvusiojo tėvas G. Š. „žinojo, kad techninės apžiūros automobilis neturėjo, žino, kad negalima vairuoti“. Taigi, be paties žuvusiojo V. Š., buvo daugiau asmenų, kurie žinojo, kad automobilis nepraėjęs techninės apžiūros, kad jo negalima eksploatuoti, tačiau visgi nebuvo imtasi jokių veiksmų dėl automobilio naudojimo, tuo mažinant tikimybę nelaimingam įvykiui įvykti. 2.5. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog V.

Š. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,43 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,79 promilės etilo alkoholio, o tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Taip pat minėtoje išvadoje nurodyta, kad žuvusiojo V. Š. kūne tyrimo metu nerasta požymių, nurodančių į tai, kad jis buvo prisisegęs saugos diržu. Toks žuvusiojo V. Š. elgesys, kai būdamas automobilio „Opel Frontera“ valdytoju ir žinodamas, kad šis automobilis yra nedraustas, kad jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, automobilis „Opel Frontera“ buvo techniškai netvarkingas (įvykio dalyviams bevažiuojant, prieš įvykį vienas valytuvas užstrigo ir nebeveikė), paprašė automobilį vairuoti alkoholį, kad ir nedideliu kiekiu, vartojusio asmens – G.

P., kuris žuvusiojo V. Å . automobilio prieÅ¡ tai niekada nebuvo vairavęs, važiuoti vairuotojui nežinomu keliu, pats žuvusysis nesegėjo saugos diržo, turėjo bÅ«ti vertinamas kaip paties žuvusiojo didelis neatsargumas ir rizikos prisiėmimas. Deja, teismas, priimdamas sprendimÄ dėl atlygintinų žalų civiliniams ieÅ¡kovams, nevertino paties žuvusiojo V. Å . neatsargumo, nors, vadovaujantis baudžiamojoje byloje surinkta informacija, akivaizdu, kad žuvusysis V. Å . nesiėmė atsargumo priemonių žalai sumažinti ar jai iÅ¡vengti, bet jas didino (vartojo alkoholį, vairuoti savo automobilį patikėjo taip pat alkoholį vartojusiam draugui, nurodė vairuotojui vykti jam nežinomu žvyruotu, vingiuotu keliu, nepasirÅ«pino savo automobilio technine bÅ«kle (sugedo valytuvas), nesegėjo saugos diržo). 2.6.

Apeliantas akcentuoja, kad, vadovaujantis teismų praktika, žūties atveju turi bÅ«ti atliekamas vertinimas dėl žuvusiojo neatsargumo, žuvusiojo didelis neatsargumas turi įtakos nustatant nukentėjusiems asmenims priteisiamų sumų dydžius (pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnį, žalos atlyginimas gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas tada, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti.

Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ ar sudarė sÄ lygas jai atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-788/2016). 2.7. Apelianto įsitikinimu, teismas, neatsižvelgęs į didelį paties žuvusiojo neatsargumÄ , nepagrįstai priteisė civilinei ieÅ¡kovei V. Å . 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du teismas apskaičiavo, kad V.

Å . patyrė 5 000 Eur turtinę žalÄ . Pažymi, kad civilinė ieÅ¡kovė V. Å . nurodė patyrusi 7 200 Eur turtinės žalos, o pagal teismo surinktÄ informacijÄ , kaltinamasis G. P. atlygino pastarajai 1 500 Eur žalos, t. y. 1 100 Eur turtinės žalos ir 400 Eur neturtinės žalos, ir dar planuoja V. Å ., G. Å . atlyginti 400 Eur turtinės žalos. Kadangi pati V. Å . nurodė, kad jai atlyginta 1 500 Eur už laidotuves, darytina iÅ¡vada, kad visgi kaltinamasis G. P. civilinei ieÅ¡kovei V. Å . atlygino 1 500 Eur turtinės žalos.

Nustatydamas žalos dydžius, teismas nedetalizavo, kurias iÅ¡laidas laiko pagrįstomis, o kurias nepagrįstomis. Jeigu, teismo vertinimu, V. Å . neatlygintinos iÅ¡laidos yra už duobės kasimÄ (300 Eur), aukos bažnyčiai (300 Eur), mokėjimÄ morgo darbuotojui (100 Eur), tuomet sutiktina su teismo sprendimu dėl Å¡io tipo iÅ¡laidų atmetimo, nes Å¡ios iÅ¡laidos nėra pagrįstos iÅ¡laidas įrodančiais dokumentais. Tačiau tuomet visgi nesutiktina su teismo sprendimu atlyginti 400 Eur iÅ¡laidas už žvakes, gėles, kurÄ , kai Å¡ios iÅ¡laidos nepagrįstos iÅ¡laidas įrodančiais dokumentais.

Taip pat nesutiktina su teismo sprendimu, jei jis toks buvo, dėl 500 Eur priteisimo už medinės tvorelės pastatymÄ Å¾uvimo vietoje – Å¡ios iÅ¡laidos ne tik nepagrįstos jas įrodančiais dokumentais, jos yra apskritai neatlygintinos, nes tai nesusiję su žala, atsiradusia dėl gyvybės atėmimo, taip kaip numato teisės aktai. Tai nėra bÅ«tinosios iÅ¡laidos, kurias, vadovaujantis teisės aktais, privalo atlyginti Biuras. 2.8. Teismas priteisė civiliniam ieÅ¡kovui (žuvusiojo tėvui) G. Å . iÅ¡ Biuro 17 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti taip pat neatlikęs vertinimo dėl paties žuvusiojo V.

Å . neatsargumo, nors, vadovaujantis teismine praktika, pačių žuvusiųjų neatsargumas turi įtakos priimant sprendimus dėl žalos atlyginimo – tai yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumas. Be to, teismas G. Å . iÅ¡ Biuro nepagrįstai priteisė 550 Eur už sugadintÄ nedraustÄ automobilį „Opel Frontera“, kuriuo buvo sukeltas įvykis, nes TPVCAPD įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad: „Šio įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka iÅ¡mokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymÄ valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui”, t. y.

Biuras nemoka išmokos dėl žalos, padarytos kaltininko naudojamai transporto priemonei. Šiuo atveju byloje taip pat nėra įrodymų, kad G. Š. – automobilio „Opel Frontera“ teisėtas paveldėtojas. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuota tvarka dėl turtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į tai, ar sugadinto turto remontas yra tikslingas, ar ne.

Å iuo atveju sugadintas automobilis „Opel Frontera“ nebuvo pateiktas apžiÅ«rai nei Biurui, nei Biuro atstovui – draudimo bendrovei, nors tokiÄ pareigÄ nukentėjusi Å¡alis turi (Taisyklių 27 punktu reglamentuota, kad: „Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo nepristato atsakingam draudikui ar Biurui, jų įgaliotiems asmenims (ekspertams) sugadinto ar sunaikinto turto apžiÅ«rėti tiesiogiai, jis turi praneÅ¡ime apie eismo įvykį tiksliai nurodyti adresÄ , kur ir kada galima bÅ«tų atlikti turto apžiÅ«rÄ , ir suteikti galimybę draudiko ar Biuro įgaliotam asmeniui apžiÅ«rėti sugadintÄ ar sunaikintÄ turtÄ â€œ), taip pat nebuvo pateikta turto vertintojo ataskaita ar kiti dokumentai, kuriais vadovaujantis galėtų bÅ«ti apskaičiuota žala dėl sugadinto automobilio „Opel Frontera“, todėl nėra galimybės objektyviai nustatyti žalos dydžio.

Atsižvelgiant į teismo iÅ¡vadÄ , kad automobilis „Opel Frontera“ po įvykio tapo bevertis, darytina iÅ¡vada, kad automobilio „Opel Frontera“ remontas galėjo bÅ«ti pripažintas netikslingu (taikytina Taisyklių 14 punkto sÄ lyga). Tokiu atveju žalai apskaičiuoti turėjo bÅ«ti nustatinėjama tiek sugadinto automobilio rinkos vertė iki sugadinimų, tiek sugadinto automobilių likučių vertė, nes turtas pats savaime rinkos prasme negali bÅ«ti bevertis, automobilių likučių vertė negali bÅ«ti lygi nuliui, nes, pvz., automobilio metalinės dalys (metalo svoris) turi savo vertę net ir priduodant į metalo lauÅ¾Ä . 2.9.

Pasak apelianto, teismas taip pat nepagrįstai priteisė civiliniams ieÅ¡kovams (žuvusiojo broliams) G. Å . ir M. S. iÅ¡ Biuro po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Å iuo atveju priimdamas sprendimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo žuvusiojo broliams, teismas taip pat neįvertino paties žuvusiojo V. Å . didelio neatsargumo, be to, vertinant žuvusiojo broliams priteistų sumų dydžius, vadovaujantis teismų praktika, žuvusio asmens broliams (ar seserims) priteisiamos žymiai mažesnės sumos nei buvo priteista civiliniams ieÅ¡kovams G.

Š. ir M. S. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-788/2018, 2K-262-303/2018). 2.10. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliantas teigia, kad skundžiamas nuosprendis turi būti keičiamas dėl šių priežasčių:

1) pirmosios instancijos teismas, atsižvelgus į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimÄ , nepagrįstai žalÄ priskyrė Biuro kompetencijai;

2) teismas, civiliniams ieškovams iš Biuro priteisdamas neturtines žalas, nevertino paties žuvusiojo didelio neatsargumo, taip pat nėra aiškus teismo nustatytos turtinės žalos apskaičiavimas.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras Linas Vitkus, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės G. P. ir jo gynėjas advokatas Edgaras DereÅ¡kevičius prašė Draudikų biuro atstovo T. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 4. Civilinio atsakovo Draudikų biuro atstovo T. Ž. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinių ieÅ¡kinių klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas). 5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde G. P. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimas neginčijami, keliami tik civilinių ieÅ¡kinių priteisimo iÅ¡ Draudikų biuro pagrįstumo ir civilinių ieÅ¡kinių dydžių klausimai. 6. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla.

BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas paduodant ieÅ¡kinį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). 7. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia yra įtvirtinta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-489/2017). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens patirtos išlaidos, turi atitikti tokius požymius:

1) jos yra priverstinės, 2) jos yra bÅ«tinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusiojo praÅ¡omos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar iÅ¡laidos atitinka Å¡iuos reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002). Pagal CK 6.291 straipsnį atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo iÅ¡laidos, o pagal teismų praktikÄ atlyginamos tik tos laidojimo iÅ¡laidos, kurios yra bÅ«tinos ir kurias patvirtina ieÅ¡kovų pateikti įrodymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2019). 8. Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.

Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Kasacinės instancijos teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020).

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

Teisingo žalos atlyginimo principas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti užtikrinta tokia žalÄ patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalÄ atlyginti turinčiam asmeniui. Taip pat pažymėtina, kad sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamÄ jį aspektÄ , kai atsižvelgiama į panaÅ¡iose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

9. BPK 111 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad civiliniais atsakovais gali bÅ«ti įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo ar kaltinamojo veika padarytÄ Å¾alÄ . Pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 punkto nuostatas, Draudikų biuras moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Tai reiÅ¡kia, jog Draudikų biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytÄ Å¾alÄ . Draudikų biuras yra savotiÅ¡kas garantas, nes jis moka draudimo iÅ¡mokas tais atvejais, kai, pvz., kaltininkas vairuoja neapdraustÄ transporto priemonę, pabėga iÅ¡ eismo įvykio vietos ir nenustatomas, bei kitais TPVCAPDÄ® nustatytais atvejais. Tokiu teisiniu reguliavimu ginami ne transporto priemonės valdytojo, bet nukentėjusiojo interesai, kartu suteikiant teisę iÅ¡mokėjusiam iÅ¡mokÄ draudikui ar draudikų biurui atgręžtiniu reikalavimu susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2017).

10. Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo atstovas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju žalos atlyginimas turėjo bÅ«ti priteistas ne iÅ¡ Draudikų biuro, o iÅ¡ G. P., nes TPVCAPDÄ® 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog Biuras yra atleidžiamas nuo iÅ¡mokos mokėjimo nukentėjusiems tretiesiems asmenims, savo noru pasinaudojusiems žalÄ padariusia transporto priemone, jeigu Biuras įrodo, kad jie žinojo, jog transporto priemonė nebuvo apdrausta, o Å¡iuo atveju automobilio savininkas V. Å . neabejotinai žinojo, kad automobilis ne tik neapdraustas, bet jam neatlikta ir techninė apžiÅ«ra, tai žinojo ir kiti „jo artimos aplinkos asmenys“.

Sutikti su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atkreipiamas dėmenys, kad šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas ne automobilio savininkas (V. Š.) – nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti žuvusiojo V. Š. tėvai ir broliai (1 t., b. l. 86, 100, 109, 119, 137, 152, 167, 182), kurie įvykio metu automobiliu „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedraustu privalomuoju draudimu, nesinaudojo. Be to, nukentėjusioji V. Š., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji nežino, ar jos žuvusio sūnaus V.

Å . automobilis „Opel Frontera“ buvo techniÅ¡kai tvarkingas ir apdraustas. Kadangi sÅ«nus automobilį laikė jų (savo tėvų) namų kieme, ji matydavo, kad sÅ«nus pats automobilį tvarkė ir remontavo (1 t., b. l. 82–83). Nukentėjusysis G. Å . ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog sÅ«nui V. Å . nusipirkus automobilį „Opel Frontera“, jis pastarojo klausė, ar susitvarkė Å¡io automobilio dokumentus, sÅ«nus į šį klausimÄ atsakė, kad viskas tvarkoje, ir liepė nesikiÅ¡ti.

Jis matydavo, kad sÅ«nus pats remontavo automobilį (1 t., b. l. 105–106). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. Å . patvirtino, kad nusipirkęs automobilį sÅ«nus jam sakė, jog viskas tvarkoje. Taip pat nurodė žinojęs, kad automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiÅ«ra, žinojo, kad tokio automobilio vairuoti negalima (4 t., b. l. 27). Nukentėjusysis G. Å . teisiamajame posėdyje į jam pateiktÄ klausimÄ atsakė, kad jis žinojo, jog brolis įsigijo automobilį, tačiau juo niekada nevažiavo, nežinojo, kad automobilis neregistruotas, jam neatlikta techninė apžiÅ«ra (4 t., b. l. 28).

Taigi byloje nėra duomenų, patvirtinančių civilinio atsakovo atstovo teiginį, kad nukentėjusieji žinojo, jog V. Å . automobilis neapdraustas. Nors nukentėjusysis G. Å . teisiamajame posėdyje ir nurodė žinojęs, kad sÅ«naus V. Å . automobiliui neatlikta techninė apžiÅ«ra, tačiau jis nenurodė žinojęs, kad automobilis neapdraustas. Kartu akcentuotina ir tai, kad jeigu nukentėjusieji ir bÅ«tų žinoję, jog V. Å . priklausantis automobilis „Opel Frontera“ neapdraustas įstatymo nustatyta tvarka, tai nebÅ«tų pagrindas vadovaujantis TPVCAPDÄ® 21 straipsnio 4 dalimi atleisti Draudikų biurÄ nuo iÅ¡mokos mokėjimo nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims, nes jie žalÄ padariusia transporto priemone nesinaudojo.

Byloje nustatyta, kad V. Å . įvykio dienÄ pats važinėjo jam priklausančiu automobiliu „Opel Frontera“, o po to, kai pavartojo alkoholinių gėrimų, paprašė, kad automobilį vairuotų jo draugas G. P.. BÅ«tent G. P. vairuojant automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedraustÄ privalomuoju draudimu, neįregistruotÄ nustatyta tvarka, su neatlikta technine apžiÅ«ra (1 t., b. l. 38–41; 2 t., b. l. 137) įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio savininkas V.

Å .. Ä®vertinus tai, kad G. P., vairuodamas V. Å . priklausantį automobilį, neapdraustÄ privalomuoju draudimu, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo automobilio savininkas V. Å ., o nukentėjusieji, t. y. žuvusiojo V. Å . motina, tėvas ir broliai, įvykio metu automobiliu „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedraustu privalomuoju draudimu, nesinaudojo, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju civiliniu atsakovu pagrįstai pripažintas ir nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

11. Nukentėjusioji V. Š. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro bei G. P. 25 000 Eur neturtinei žalai ir 7 200 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 82–83; 4 t., b. l. 12–14). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios V. Š. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jai iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaip minėta, sprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, be to, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis, atlyginamos tik tos laidojimo iÅ¡laidos, kurios yra bÅ«tinos ir kurias patvirtina ieÅ¡kovų pateikti įrodymai.

PraÅ¡ydama priteisti 7 200 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusioji V. Å . nurodė, kad Å¡iÄ sumÄ sudaro: 1 100 Eur UAB „R. r.“ už laidojimo paslaugas (iÅ¡skaičiavus 312 Eur laidojimo paÅ¡alpÄ ), 300 Eur už duobės kasimÄ , 300 Eur bažnyčiai, 400 Eur už pirktas žvakes, gėles, kurÄ , važiuojant tvarkyti dokumentus, rÅ«pinantis laidotuvėmis, 500 Eur už medinę tvorelę žuvimo vietoje, 100 Eur morgo darbuotojui, 2 500 Eur įmokėtas avansas už paminklÄ ir atliktus darbus, 2 000 Eur, sumokėti už paminklÄ ir paminklo statymo darbus (1 t., b. l. 82–83; 4 t., b. l. 12–14).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad įrodytos yra tik nukentėjusiosios patirtos iÅ¡laidos, susijusios su V. Å . laidojimu – PVM sÄ skaita faktÅ«ra, (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad V. Å . už sÅ«naus laidojimo paslaugas sumokėjo 1 100 Eur (1 t., b. l. 98–99), taip pat iÅ¡laidos, susijusios su kapo sutvarkymu – pinigų priėmimo kvitai, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)ir serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už paminklÄ ir priedus pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) V.

Š. iš viso sumokėjo E. Š. įmonei 4 500 Eur (1 t., b. l. 97, 99; 4 t., b. l. 15). Taigi byloje neginčijamai įrodyta, kad nukentėjusioji V. Š. turėjo 5 600 Eur išlaidų. Įrodymų, kad ji patyrė ir kitas civiliame ieškinyje nurodytas išlaidas, nukentėjusioji V. Š. nepateikė, o jos pačios rašyto „raštelio“ (1 t., b. l.

99) apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įrodymu nepripažįsta – ieÅ¡kinys turi bÅ«ti grindžiamas jį įrodančiais dokumentais. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad į UAB „R. r.“ pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, įtrauktos ir iÅ¡laidos už velionio paruoÅ¡imÄ , aprengimÄ , gėlių puokÅ¡tes, žvakes (1 t., b. l. 98). Kartu pažymėtina, kad jeigu nukentėjusioji ir patyrė 500 Eur iÅ¡laidas už medinės tvorelės sÅ«naus žuvimo vietoje pastatymÄ , Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti laikomos civilinio atsakovo atlygintinais nuostoliais, nes tai nėra bÅ«tinos laidojimo iÅ¡laidos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. Å . patvirtino, jog G. P. atlygino jai 1 500 Eur „už laidotuves“ (4 t., b. l. 27), skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas V. Å . priteistÄ 5 000 Eur turtinės žalos atlyginimÄ sumažinant iki 4 100 Eur.

12. Nukentėjusysis G. Å . pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 25 000 Eur neturtinės ir 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 116–118). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios G. Å . civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė jam iÅ¡ civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 550 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis G. Å . savo ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis patyrė ne tik neturtinę, bet ir turtinę žalÄ , nes eismo įvykio metu buvo nepataisomai sudaužytas automobilis „Opel Frontera“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl to jam padaryta 1 000 Eur turtinė žala. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė, kad jis nepageidauja, jog jam bÅ«tų grÄ Å¾intas automobilis, mano, kad Å¡is automobilis turėtų bÅ«ti priduotas į metalo supirktuvę kaip metalo laužas (4 t., b. l. 27–28). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos G. Å . priteisimo, nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog įrodymų dėl patirtos žalos G. Å . neteikė, bylos duomenimis žuvusiajam įsigyjant transporto priemonę ji buvo įvertinta 550 Eur, po eismo įvykio automobilis tapo bevertis, ir priteisė G.

Š. 550 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimas tenkinti nukentėjusiojo G. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Bylos duomenimis automobilis „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė žuvusiajam V. Š., šio automobilio vertė jį registruojant VĮ „Regitra“ buvo 550 Eur (1 t., b. l. 64, 67–68). Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio metu automobilis buvo stipriai apgadintas (1 t., b. l. 45–46, 53–54), kokia šio automobilio vertė po eismo įvykio, nenustatyta, pats nukentėjusysis G.

Å . šį automobilį po įvykio vertina kaip metalo lauÅ¾Ä . Be to, kaip teisingai pažymėta civilinio atsakovo atstovo apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, kad žuvusiojo V. Å . tėvas yra automobilio „Opel Frontera“ paveldėtojas. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas ir nukentėjusiojo G. Å . ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

13. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų, t. y. žuvusiojo V. Š. tėvų, V. Š. ir G. Š. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė jiems iš Draudikų biuro po 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Byloje civilinius ieškinius pareiškė ir žuvusiojo V. Š. broliai G. Š. bei M. S.. Nukentėjusysis G. Š. prašė priteisti jam iš Draudikų biuro 30 000 Eur neturtinės žalos, padarytos G. P. nusikalstamais veiksmais (1 t., b. l. 150–151; 4 t., b. l. 39–40), o nukentėjusysis M. S. prašė priteisti jam iš Draudikų biuro arba G. P. 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 180–181). Teismas skundžiamu nuosprendžiu civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir priteisė G. Š. bei M. S. iš Draudikų biuro po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Iš dalies tenkindamas nukentėjusiųjų V. Š. ir G. Š. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgė į tai, kad juos su sūnumi siejo stiprus emocinis ryšys, dėl sūnaus netekties jie labai dvasiškai išgyveno, nes sūnus buvo dar labai jaunas, todėl tokia jo netikėta mirtis yra sunkiai suvokiama, jie prarado ryšį, kurio jau nebeįmanoma atkurti, blogai miega naktimis, nuo streso, liūdesio pablogėjo sveikata.

15. Nukentėjusiojo G. Å . civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ dalies teismas tenkino atsižvelgęs į tai, kad įvykio metu žuvo G. Å . labai brangus žmogus – brolis, su kuriuo jis palaikė giminiÅ¡kus ir artimus santykius, nuolat bendraudavo, po brolio netekties patyrė itin skaudžius ir sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, Å¡okÄ ir stresÄ , iki Å¡iol jį kankina nemiga, vartoja raminančius vaistus, jaučia nuolatinį nerimÄ ir baimę, jo psichologinė bÅ«sena yra labai bloga. Nukentėjusiojo M. S. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas iÅ¡ dalies tenkino įvertinęs tai, kad pastarasis užaugo kartu su broliu V. Å ., tarp jų buvo geri santykiai, iki jo mirties juos siejo artimas ryÅ¡ys, dėl brolio V. Å . netikėtos mirties jis patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sielvartÄ .

16. IÅ¡analizavus skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį matyti, kad teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams priteistinų sumų dydžio, nurodė, jog atsižvelgia ir į tai, kad G. P. yra jauno amžiaus, turto neturi, dirba, tačiau jo gaunamos pajamos nėra didelės, kad padarė neatsargų nusikaltimÄ , žuvusiojo praÅ¡ymu vairuodamas pastarajam priklausantį automobilį, draugams ekstremaliai važinėjantis visureigiais, kartu leidžiant laisvalaikį, žuvusiajam nesegint saugos diržo, automobiliui esant nedraustam, neturinčiam galiojančios techninės apžiÅ«ros, įvertino ir tai, kad kaltininkas neteko artimo draugo, dalyvavo laidotuvėse, nors kaltu prisipažino ne iÅ¡ karto, kas padidino nukentėjusiųjų dvasinius iÅ¡gyvenimus, privertė jausti neteisingumo jausmÄ , tačiau nukentėjusiųjų atsiprašė, pagal galimybes stengėsi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį žuvusiojo broliams, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis M. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog tam tikrÄ laiko tarpÄ iki įvykio broliai gyveno skirtinguose miestuose.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nekvestionuoja apylinkės teismo nuosprendyje nurodytų aplinkybių, kad nukentėjusiuosius ir žuvusįjį siejo glaudūs tarpusavio ryšiai, ir neabejoja tuo, jog dėl V. Š. mirties nukentėjusieji patyrė neigiamas emocijas, didelius dvasinius išgyvenimus. Tačiau šiuo atveju labai svarbu įvertinti ir tai, kad G. P. savo neatsargiais veiksmais nesiekė tokių sunkių ir neatitaisomų padarinių – kito asmens, šiuo atveju, savo draugo, mirties ir su tuo susijusių pasekmių – nukentėjusiųjų dvasinių išgyvenimų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad G. P. vairavo žuvusiajam priklausantį automobilį pastarojo prašymu, draugams ekstremaliai važinėjantis visureigiais, kartu leidžiant laisvalaikį, žuvusiajam nesegint saugos diržo, tačiau į šias aplinkybes pakankamai neatsižvelgė. Kaip teisingai pažymėta civilinio atsakovo apeliaciniame skunde, teismas neįvertino paties žuvusiojo neatsargumo, t. y. to, kad jis, žinodamas, jog automobiliui neatlikta techninė apžiūra, jis neapdraustas įstatymų nustatyta tvarka, ne tik pats važinėjo šiuo automobiliu, nesistengė išlikti blaivus ir pats parvairuoti automobilį į namus, tačiau, kaip nurodė G.

P. ir liudytojas J. P., iki įvykio važinėjant miško keliais V. Š. vairuojamu automobiliu, sustojimų metu visi, įskaitant V. Š., vartojo alkoholinius gėrimus (žuvusiojo lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,43 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 76–78)), o prieš įvykį V. Š. paprašė jam priklausantį automobilį vairuoti savo draugo G. P., kuris, kaip matyti iš jo parodymų, tuo metu buvo blaiviausias iš kitų automobiliais po miškus važinėjusių asmenų, tačiau nebuvo visiškai blaivus (jam nustatytas 0,35 promilės neblaivumas (2 t., b. l. 21–22)), kaip nurodė G.

P. ir kartu automobiliu važiavęs liudytojas J. P., nė vienas iš automobiliu „Opel Frontera“ važiavusių asmenų nesegėjo saugos diržo, V. Š. sakė, kad galės važiuoti žvyrkeliu, o po to – per pelkynus, nors, kaip nurodė G. P., jis šiais keliais niekada nebuvo važiavęs, jiems važiuojant per pelkes, užstrigo ir nebeveikė vairuotojo pusės valytuvas, visi langai buvo aptaškyti purvu ir pro juos nieko nesimatė, tačiau jie vis tiek važiavo šiuo automobiliu, kaip nurodė G.

P., automobilis vertėsi ne tik dėl blogo matomumo, bet ir blogos stabdžių bÅ«klės. Taigi iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. Å . ne tik pats vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ automobilį, bet ir davė jį vairuoti kitam asmeniui, kuris nebuvo visiÅ¡kai blaivus, be to, niekada anksčiau Å¡io automobilio nebuvo vairavęs ir važiavęs miÅ¡ko keliais, Å¡ie keliai iki įvykio jam nebuvo žinomi. Tai neabejotinai rodo didelį žuvusiojo neatsargumÄ , o pagal teismų praktikÄ neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusiojo didelis neatsargumas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, turinčiomis reikÅ¡mės Å¡iam klausimui teisingai iÅ¡spręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2021, 2K-418-222/2016, 2K-110-699/2017, 2K-252-697/2020). 18. Esant visumai nurodytų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas, kuriose kaltininkas pažeidė KET reikalavimus, dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžiai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur tėvui, motinai; nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur seseriai, broliui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-788/2018, 2K-294-303/2018, 2K-119-303/2021, 2K-132-942/2021, 2K-191-942/2021), teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingas ir protingas neturtinės žalos atlyginimo dydis žuvusiojo tėvams (V.

Å . ir G. Å .) yra po 10 000 Eur, o broliams (G. Å . ir M. S.) – po 3 000 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2021 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti: nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams V. Å . ir G. Å . iÅ¡ civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ sumažinti iki 10 000 Eur (deÅ¡imties tÅ«kstančių eurų) kiekvienam; nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams G.

Å . ir M. S. iÅ¡ civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ sumažinti iki 3 000 Eur (trijų tÅ«kstančių eurų) kiekvienam; nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei V. Å . iÅ¡ civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistÄ turtinės žalos atlyginimÄ sumažinti iki 4 100 Eur (keturių tÅ«kstančių vieno Å¡imto eurų); nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo G. Å . pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė Virginija Žindulienė