b6cee633-4ce4-4571-87ee-abc1e358cff5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-550/2012                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.1.(N) (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės, teisėjų Laimos Garnelienės ir Rūtos Mickevičienės, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

K. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-511/2011 pagal ieÅ¡kovų Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinius ieÅ¡kinius atsakovui A. K. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, tretysis asmuo (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

A. K. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 ir 2 dalis, BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Panevėžio skyrius baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius. Panevėžio apygardos teismas pripažino jų teisę į civilinių ieÅ¡kinių patenkinimÄ , o klausimÄ dėl civilinių ieÅ¡kinių dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendyje konstatuota, jog dalis civilinių ieÅ¡kinių susijusi su A. K. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas atsižvelgdamas į tai, kad pasitvirtino tik dalis Å¡io kaltinimo, sprendė, jog bÅ«tina atlikti naujus paskaičiavimus dėl žalos dydžio. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga tokių paskaičiavimų iÅ¡ esmės neįmanoma padaryti tik apklausiant teismo posėdyje specialistę, taigi bÅ«tina atidėti bylos nagrinėjimÄ , atlikti specialių žinių reikalaujantį naujÄ tyrimÄ , kurio metu bÅ«tų gauti nauji duomenys apie padarytos žalos dydį.

Juolab, kad bylos duomenimis civilinio ieškinio išsprendimo klausimas gali būti susijęs ir su bendrovės (duomenys neskelbtini) bankroto byla.Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartimis Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius Panevėžio apygardos teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo nuteistojo A.

K. priteisti 60775,35 Lt žalos atlyginimo pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atlikto (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2009-08-12 išvados Nr. 5-5/49 duomenis.Ieškovas Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija Panevėžio apygardos teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo nuteistojo A. K. priteisti 103719 Lt žalos atlyginimo pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atlikto (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2009-08-12 išvados Nr. 5-5/49 duomenis.Panevėžio apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinius tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A.

K. ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai 5319 Lt ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 85949 Lt nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Likusiose Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieÅ¡kinių dalyse priėmė ieÅ¡kovų atsisakymus nuo ieÅ¡kinių ir Å¡iose dalyse bylÄ nutraukė.Teismas nurodė, jog Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu nustatyta, jog A.

K. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , neįtraukė į įmonės apskaitÄ visų turėtų įmonės (duomenys neskelbtini) pajamų, neteisingai deklaravo pelno mokestį, mokėjo įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytus atlyginimus darbuotojams. Å ias aplinkybes patvirtino Finansinių nusikaltimo tyrimo tarnybos tyrimo iÅ¡vados Nr. 5-5/49 duomenys. Minėtu teismo nuosprendžiu iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinus aplinkybę dėl dalies – 15465 Lt neoficialaus darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo A.

Č., D. B. ir V. D., valstybinio socialinio draudimo įmokos už samdomus darbuotojus mažintinos 7339 Lt suma nuo paskaičiuotų specialisto išvadoje 12658 Lt ir ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui priteistina 5319 Lt suma nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.Teismas taip pat nurodė, jog tyrimo išvadoje Nr. 5-5/49 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu (2007-06-04 – 2008-01-31) neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo valstybės biudžetui ir fondams 103719 Lt mokesčių.

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu konstatavus, jog nepasitvirtino minėtoje iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės, kad neoficialiai dirbusiems darbuotojams A. Č., D. B. ir V. D. buvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, kuris nedeklaruotas bei nuo jo nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis, iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino 5486 Lt apimtyje gyventojų pajamų mokesčio sumažinimÄ pajamų deklaracijoje bei paÅ¡alino 12284 Lt dydžio pelno mokesčio sumažinimÄ dėl nedeklaruotų 91869 Lt pardavimo pajamų.

Teismas konstatavo, jog A. K. nusikalstamais veiksmais padarė 85949 Lt žalÄ valstybei, nes neapskaičiavo ir į valstybės biudžetÄ nesumokėjo 85949 Lt mokesčių (62720 Lt PVM, 13859 Lt pelno mokesčio, 5229 socialinio mokesčio, 4067 Lt GPM, 74 Lt įmokų į Garantinį fondÄ ).Apygardos teismas konstatavo, jog žalos atlyginimo – atitinkamai dėl 5319 Lt nesumokėtų socialinio draudimo įmokų ir 85949 Lt nesumokėtų mokesčių, iÅ¡ieÅ¡koti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka nėra galimybės, nes (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto neturi, 2009-04-01 iÅ¡kelta bankroto byla, o nuo 2010-01-26 laikoma bankrutavusia.

Nei B(duomenys neskelbtini), nei A. K. minėtų sumų nėra sumokėję, t. y. žala nėra atlyginta. Teismas nurodė, jog Å¡ioje byloje iÅ¡ieÅ¡koti dėl įmonės vadovo A. K. nusikalstamų veiksmų padarytos žalos – nesumokėtų (duomenys neskelbtini) mokesčių ne ginčo tvarka ar bankroto byloje nėra galimybių, todėl minėtos sumos priteisiamos iÅ¡ atsakovo A. K..Atsakovo A. K. atstovas advokatas Albertas Kručkauskas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, sudarysiančias bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo atstovas nurodo, jog Panevėžio apygardos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo praÅ¡ymus dėl naujos specialisto iÅ¡vados pateikimo ar teismo ekspertizės skyrimo, rėmėsi žinomai neteisinga iÅ¡vada ir dėl Å¡ios priežasties priėmė aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ (CPK 329 straipsnio 1 dalis ir CPK 330 straipsnis).Apeliantas teigia, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atlikto (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veiklos tyrimo iÅ¡vada Nr. 5-5/49 yra nepagrįsta ir ja negalima remtis apskaičiuojant priteistas sumas iÅ¡ atsakovo A.

K.. Å iÄ aplinkybę patvirtina Panevėžio apygardos teismo nuosprendis bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuriuose konstatuota, jog iÅ¡vada nėra tiksli ir ja negali bÅ«ti remiamasi apskaičiuojant A. K. mokėtinas mokesčių ir su jais susijusias sumas, kadangi yra bÅ«tina atlikti naujus paskaičiavimus. Teismai atskirai pabrėžė, kad neužtenka specialistės žodinių paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje, o yra bÅ«tina iÅ¡sami specialisto iÅ¡vada, kadangi apskaičiuoti A. K. mokesčius bÅ«tinos specialios žinios, nauji paskaičiavimai.

Atsakovo atstovo nuomone, Panevėžio apygardos teismas į nurodytas teismų konstatuotas aplinkybes neatsižvelgė, neįsigilino į teismo posėdyje pateikto praÅ¡ymo esmę, atmestinai ir aplaidžiai iÅ¡tyrė ieÅ¡kovų pateiktus įrodymus. Be to, teismas neįvertino Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartyje konstatuoto fakto, kad dalis A. K. IÅ¡vadoje apskaičiuotų mokesčių jau yra priteista kaip žalos atlyginimas (duomenys neskelbtini), todėl yra bÅ«tina atlikti naujÄ ir iÅ¡samų A.

K. mokestinių prievolių apskaičiavimÄ .Be to, apelianto nuomone, IÅ¡vados netikslumÄ ir nepagrįstumÄ patvirtina ir kitos abejones keliančios aplinkybės:iÅ¡ atsakovo A. K. valstybės naudai priteista 62720 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), tačiau priteisiant Å¡iÄ PVM sumÄ iÅ¡ atsakovo, nėra įvertintos aplinkybės, susijusios su PVM atskaita, kas vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais yra laikytina esminiu PVM apmokestinimo elementu (administracinės bylos Nr. A- 556-1310-09, Nr. A1 - 355/2004, ESTT iÅ¡aiÅ¡kinimai bylose C-177/99, C-l 10/98 ir kt.).

Neįvertinus aspektų, susijusių su PVM atskaita, iÅ¡ atsakovo A. K. nepagrįstai atimta galimybė pasinaudoti teise į PVM atskaitÄ ir susimažinti mokėtinas PVM sumas į PVM atskaitÄ Ä¯traukiant už prekių ir paslaugų įsigijimus sumokėtas valstybei PVM sumas;iÅ¡ atsakovo A. K. valstybės naudai priteistas 13859 Lt Pelno mokesčio, tačiau vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsniu, pelno mokesčio mokėtojais Lietuvos Respublikoje gali bÅ«ti tik juridiniai asmenys;iÅ¡ atsakovo A.

K. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu priteisus (duomenys neskelbtini) naudai A. K. pasisavintas pinigų sumas, kartu buvo priteistos ir visos (duomenys neskelbtini) pajamos, kurias (duomenys neskelbtini) turėjo gauti už atliktus darbus. IÅ¡ Å¡ios pinigų sumos ir turėjo bÅ«ti mokamas pelno mokestis ir PVM. Dėl Å¡ios priežasties Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartyje konstatavo, kad pakartotinai priteisus (duomenys neskelbtini) mokėtinas mokesčių sumas į valstybės biudžetÄ iÅ¡ A.

K., iÅ¡ A. K. žala bÅ«tų priteista du kartus, t. y. A. K. privalėtų sumokėti negautų pajamų kompensacijÄ (duomenys neskelbtini) ir už (duomenys neskelbtini) papildomai sumokėti mokesčių sumas, kurias (duomenys neskelbtini) privalėtų sumokėti gavusi iÅ¡ A. K. priteistas negautas pajamas į valstybės biudžetÄ ;mokestine (ne baudžiamÄ ja) prasme neįvertintos A. K. ir (duomenys neskelbtini) patirtos iÅ¡laidos pajamoms uždirbti, kas be jokios abejonės mažintų (duomenys neskelbtini) ir A.

K. mokėtinas mokesčių ir su jais susijusias sumas;neįvertinta, kokiÄ dalį (duomenys neskelbtini) mokestinių prievolių gali įvykdyti savarankiÅ¡kai, (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ atsakovo A. K. priteisus nustatyto dydžio žalos atlyginimÄ .Atsakovo atstovas pažymi, jog vadovaujantis Mokesčių įstatymų nuostatomis, kad pareigÄ tinkamai ir tiksliai apskaičiuoti mokėtinas mokesčių ir su jais susijusias sumas Lietuvos Respublikoje turi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir jos teritoriniai padaliniai – teritorinės mokesčių inspekcijos.

Apskaičiuoti mokesčius pagal kitų institucijų parengtus dokumentus (iÅ¡vadas), leidžiama tik griežtai įstatymų nustatytais atvejais, kai yra neabejotina, kad kitos valstybės institucijos tinkamai ir kompetentingai apskaičiavo mokėtinas mokesčių ir su jais susijusias sumas. PrieÅ¡ingu atveju, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos privalo atlikti savo, kaip mokesčių administratoriaus pareigas ir atlikusi specialiÄ mokesčių apskaičiavimo procedÅ«rÄ (mokestinį patikrinimÄ ) pateikti tikslų mokėtinų mokesčių paskaičiavimÄ .Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo įpareigoti ieÅ¡kovÄ (Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Finansų ministerijos) imtis mokesčių administratoriaus funkcijos ir remiantis specialia procedÅ«ra – mokestinių patikrinimu (Mokesčių administravimo įstatymo VI skyriaus nuostatos) arba iÅ¡vados pateikimo procedÅ«ra (Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 8 punktas) įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Finansų ministerijos pateikti arba naujÄ iÅ¡vadÄ dėl A.

K. mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio, arba pavesti atlikti mokestinį patikrinimÄ ir jo pagrindu A. K. apskaičiuoti mokesčių ir su jais mokėtinas pinigų sumas.Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neatsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo civiline tvarka nagrinėti ieÅ¡kinius, susijusius su mokesčių ir su jais susijusių sumų priteisimu. Skundžiamame sprendime teisingai nurodyta, jog civiline tvarka mokesčių ir su jais susijusios sumos kaip žala valstybės biudžetui gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos tik tada, kai yra akivaizdu, kad Å¡ių sumų neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kadangi bÅ«tent Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos turi pirmenybę Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatų atžvilgiu (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nėra privalomos ir bÅ«tinos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) mokėtini mokesčiai ir su jais susijusios sumos galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ atsakovo A. K., t. y. nėra negalimumo Å¡ias sumas iÅ¡ieÅ¡koti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad iÅ¡ atsakovo A. K. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu priteisus (duomenys neskelbtini) naudai A. K. pasisavintas pinigų sumas, (duomenys neskelbtini) mokėtinos mokesčių sumos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos tiesiogiai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) neatsižvelgiant į įmonės statusÄ ((duomenys neskelbtini) yra bankrutavusi), kadangi patenkinus (duomenys neskelbtini) reikalavimus iÅ¡ A.

K. turto, (duomenys neskelbtini) turi pakankamai turto, kad galėtų atsiskaityti su valstybės biudžetu, Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka sumokėdama mokesčius ir su jais susijusias sumas. Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis spręsdamas ginÄÄ , susijusį su mokestiniais teisiniais santykiais (CK 1.1 straipsnio 2 dalis) ir padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimÄ , sÄ lygojusį nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimÄ (CPK 330 straipsnis).IeÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovė atsiliepime į atsakovo A.

K. atstovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį apeliacinį skundÄ atmesti.IeÅ¡kovo atstovė teigia, jog teismas tinkamai iÅ¡tyrė visas bylos faktines aplinkybes, civilinių ieÅ¡kinių teisinis ir faktinis pagrindas buvo įvertintas 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, kuriuo nuspręsta civilinius ieÅ¡kinius tenkinti, tik dydžio klausimÄ spręsti civiline tvarka. Atstovė atkreipia dėmesį, jog nuteistÄ jį A. K. atstovavo advokatas, be to, paaiÅ¡kinimus dėl civilinių ieÅ¡kinių nuteistasis jau yra davęs, civilinių ieÅ¡kinių teisiniai ir faktiniai pagrindai įvertinti teismo nuosprendyje.IeÅ¡kovo atstovė nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog apskaičiuojant civilinius ieÅ¡kinius negalima remtis specialisto iÅ¡vada Nr. 5-5/49. 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinta aplinkybė dėl dalies – 15465 Lt iÅ¡mokėto darbo užmokesčio A.

C., D. B. ir V. D.. PaÅ¡alinus Å¡iÄ aplinkybę valstybinio socialinio draudimo įmokos už samdomus darbuotojus sumažintos 7339 Lt, todėl ieÅ¡kovo civilinis ieÅ¡kinys sumažėjo iki 5319 Lt.Be to, ieÅ¡kovo atstovė pažymi, jog tokio juridinio vieneto kaip (duomenys neskelbtini) nėra. Bendrovė bankrutavo ir nuo 2009-04-01 suteiktas bankrutuojančios įmonės statusas, o nuo 2010-01-14 – bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto statusas. Nuteistojo veiksmais buvo padaryta žala (duomenys neskelbtini), todėl pasikeitus įmonės statusui civiliniu ieÅ¡kovų buvo pripažinta (duomenys neskelbtini) ir patenkintas civilinis ieÅ¡kinys iÅ¡ A.

K. priteisiant 264 772,38 Lt. Å is civilinis ieÅ¡kinys nesusijęs su ieÅ¡kovo pareikÅ¡tu ir priteistu civiliniu ieÅ¡kiniu 5319 Lt. (duomenys neskelbtini) bankroto procese priteista iÅ¡ A. K. civilinio ieÅ¡kinio suma yra priskiriama prie gautinų pajamų bankroto procese, todėl vadovaujantis 2001-03-20 Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 nuostatoms iÅ¡ gautų pajamų bankroto procese visų pirma bus dengiama administravimo iÅ¡laidų sÄ mata, po to tenkinami kreditoriniai reikalavimai (Ä®BÄ® 34, 35 straipsniai).

Civilinio ieÅ¡kinio suma 5319 Lt, iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ nuteistojo A. K., į ieÅ¡kovo kreditorinį reikalavimÄ 53414,35 Lt sumai, patvirtintÄ Panevėžio apygardos teismo 2010-01-14 nutartimi, (duomenys neskelbtini) neįtraukta, nes nebuvo ir nėra pagrindo.IeÅ¡kovo atstovė atsikirtime į apeliacinį skundÄ taip pat atkreipia dėmesį, jog įmonė ir fizinis asmuo yra du atskiri civilinės teisės subjektai. Kreditorinius reikalavimus (duomenys neskelbtini) bankroto procese ieÅ¡kovas gali pareikÅ¡ti dėl įmonės – juridinio asmens socialinio draudimo įmokų, baudų bei delspinigių nesumokėjimo, bet ne dėl fizinio asmens padarytos žalos dėl nusikalstamos veikos.

Reikia įvertinti tai, kad baudžiamoji, mokestinė ir privatinė atsakomybė yra atskiros teisinės atsakomybės rÅ«Å¡ys. Civilinės atsakomybės taikymas bankroto procese negali pakeisti baudžiamajame kodekse numatytų sankcijų už neteisėtÄ veikÄ ir atvirkščiai. Kalbant apie ieÅ¡kinius, galima pasakyti, kad jų tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iÅ¡ bankroto teisinių santykių.

Kreditorius, gindamas savo interesus, pasinaudoja savo teise, pareikšdamas kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, kurioje priimamas procesinis teismo sprendimas dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Šis sprendimas priimamas dėl kreditoriaus ir įmonės, kuri bankroto procese yra atsakovas. Todėl baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio sumos priteistos iš nuteistojo A. K. (duomenys neskelbtini) bankroto procese ieškovas išieškoti negali, kadangi tai yra žala padaryta fizinio asmens valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.Ieškovo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė atsiliepime į atsakovo A.

K. atstovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį apeliacinį skundÄ atmesti.IeÅ¡kovo atstovė teigia, jog ieÅ¡kovas – valstybinė mokesčių inspekcija Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo pareiÅ¡kusi atsakovui A. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl 103 719 litų žalos atlyginimo remiantis specialisto iÅ¡vada Nr. 5-5/49. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytas 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendyje, ieÅ¡kovas patikslino savo civilinį ieÅ¡kinį atsisakydama dalies sumų, kadangi iÅ¡ kaltinimo A.

K. buvo paÅ¡alintos veikos dėl kurių padarymo atsirado žala valstybei, t. y. buvo nesumokėtos tam tikros mokesčių sumos. Tokiu bÅ«du atsakovui buvo pareikÅ¡tas patikslintas civilinis ieÅ¡kinys 85949 Lt sumai. Å iÄ sumÄ sudarė atsakovo nusikalstamais veiksmais padaryta žala valstybei, t. y. į valstybės biudžetÄ nesumokėti mokesčiai – 62720 Lt PVM, 13859 Lt pelno mokesčio, 5229 Lt socialinio mokesčio, 4067 Lt GPM ir 74 Lt įmokų į Garantinį fondÄ . Likusioje dalyje ieÅ¡kinio buvo atsisakyta.IeÅ¡kovo atstovė nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovas paaiÅ¡kino, kad pagal (duomenys neskelbtini) bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus bei įmonių bankroto įstatymo nuostatas, ieÅ¡kovų palaikomoje dalyje ieÅ¡kininiai reikalavimai bankroto byloje nėra patvirtinti kaip kreditoriniai reikalavimai ir iÅ¡ieÅ¡kojimo požiÅ«riu nesidubliuotų, o bankroto administratorius iÅ¡ (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ieÅ¡kotinų sumų iÅ¡skaičiuoti mokesčius neturi pagrindo.IeÅ¡kovo atstovės nuomone, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-5/49 pateikti skaičiavimai bei ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys, atsisakius dalies sumų atsižvelgiant į teismo priimtÄ nuosprendį, yra pagrįsti ir teisingi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakoma, kad kai turtinė žala valstybei buvo padaryta BK 219, 220, 221, 222 ir 223 straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių ir, kai tokia žala negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tai valstybei atstovaujanti institucija, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį, kas ir buvo konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, pripažįstant ieÅ¡kovui teisę į civilinio ieÅ¡kinio tenkinimÄ .

Vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. IeÅ¡kovo atstovės nuomone ir Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iÅ¡ieÅ¡koti dėl A. K. nusikalstamų veiksmų padarytos žalos – valstybei nesumokėtų (duomenys neskelbtini) Mokesčių administravimo įstatymo tvarka ar bankroto byloje nėra galimybės, nes (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto neturi, jai 2009-04-01 iÅ¡kelta bankroto byla, o nuo 2010-01-26 laikoma bankrutavusia.

Nei (duomenys neskelbtini), nei atsakovas A. K. Å¡ių sumų nėra sumokėję, t. y. žala nėra atlyginta. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, bankroto administratorius priteisto (duomenys neskelbtini) civilinio ieÅ¡kinio reikalavimo teisę pardavė fiziniam asmeniui už deÅ¡imteriopai mažesnę sumÄ nei priteistasis civilinis ieÅ¡kinys, todėl netgi esamų kreditorių pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymas yra mažai tikėtinas.Atsakovo A. K. atstovo advokato A. Kručkausko apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu padaręs BK 220 straipsnio 2 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu civiliniams ieÅ¡kovams Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ieÅ¡kinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (t. 13, b. l. 172-207). Apeliacinės instancijos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi Nr. 1A-393/2011 nuteistojo A. K. ir civilinių ieÅ¡kovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus bei Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliaciniais skundai atmesti (t. 14, b. l. 67-91).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi Nr. 2K-213/2012 nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestas (t. 15, b. l. 16-28). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡imtinais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Å ioje byloje apkaltinamuoju nuosprendžiu Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , civiliniam ieÅ¡kovui pripažinus teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir perdavus ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas pagal CPK taisykles. Nagrinėdamas civilinio ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ , teismas jau nesprendžia, ar yra ieÅ¡kinio pagrindas. Be to, jis negali ieÅ¡kinio atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teismų praktikos biuletenis“ Nr. 29, 490 psl.).

Pažymėtina ir tai, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, tačiau tik tiek, kiek jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).Taigi, Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl to paties teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimu neturi būti keičiamas ir iš naujo nagrinėjamas ieškinio pagrįstumas, o turi būti nagrinėjamas tik civilinio ieškinio dydis.

Ä®siteisėjusiu pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad A. K. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , neįtraukė į įmonės apskaitÄ visų turėtų (duomenys neskelbtini) pajamų, neteisingai deklaravo pelno mokestį, mokėjo įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytus atlyginimus darbuotojams. Å ias aplinkybes patvirtino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atlikto (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veiklos tyrimo iÅ¡vada Nr. 5-5/49, tačiau minėtu nuosprendžiu, nepasitvirtinus iÅ¡vadoje nurodytoms aplinkybėms, iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alintos aplinkybės dėl dalies – 15465 Lt neoficialaus darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo A.

Č., D. B., V. D., 5486 Lt apimtyje gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas pajamų deklaracijoje bei 12284 Lt dydžio pelno mokesčio sumažinimas dėl nedeklaruotų 91869 Lt pardavimo pajamų.Panevėžio apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu ieškovų pareikštus patikslintus civilinius ieškinius patenkino. Teismas konstatavo, kad civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui yra padaryta 5319 Lt turtinė žala, civiliniam ieškovui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai yra padaryta 85949 Lt turtinė žala, ir šias sumas priteisė iš atsakovo A.

K. turtinei žalai, padarytai nusikalstamais veiksmais, atlyginti. Atsakovo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atlikto (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veiklos tyrimo iÅ¡vada Nr. 5-5/49, apeliantas remiasi teismų sprendimais, kuriuose pabrėžta, jog apskaičiuoti A. K. mokesčius reikalingos specialios žinios, nauji paskaičiavimai, todėl bÅ«tina iÅ¡sami specialisto iÅ¡vada, taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ pateikti naujÄ iÅ¡vadÄ dėl A.

K. mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio arba pavesti atlikti mokestinį patikrinimÄ ir jo pagrindu apskaičiuoti mokesčius ir su jais mokėtinas pinigų sumas. Be to, apelianto nuomone, teismo priteistas sumas galima iÅ¡ieÅ¡koti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Nagrinėjamu atveju apygardos teismas pagrįstai rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrimo iÅ¡vados Nr. 5-5/49 duomenimis, kurios teisėtumas ir pagrįstumas įvertintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tiek apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgę į tai, kad dalis civilinių ieškinių, susijusių su A. K. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nepasitvirtino, sprendė, jog būtina atlikti naujus paskaičiavimus dėl žalos dydžio, kas ir buvo padaryta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, civiliniai ieškovai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, atsižvelgę į tai, jog apygardos teismo nuosprendžiu pašalintos aplinkybės dėl dalies – 15465 Lt neoficialaus darbo užmokesčio išmokėjimo, 5486 Lt apimtyje gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas pajamų deklaracijoje bei 12284 Lt dydžio pelno mokesčio sumažinimas dėl nedeklaruotų 91869 Lt pardavimo pajamų, pateikė patikslintus civilinius ieškinius, kurių pagrindu apygardos teismas priteisė iš atsakovo A.

K. ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai 5319 Lt ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 85949 Lt nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Nepagrįstas atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neįvertino Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuoto fakto, kad dalis A. K. išvadoje apskaičiuotų mokesčių jau yra priteista kaip žalos atlyginimas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartyje konstatavo, jog civilinio ieškinio išsprendimo klausimas gali būti susijęs ir su bendrovės (duomenys neskelbtini) bankroto byla.

Iš byloje pateiktų nutarčių (t. 15, b. l. 68-70) bei remiantis (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus V. P. paaiškinimais pirmosios instancijos teisme, matyti, jog Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. ir 2010 m. sausio 14 d. nutarčių pagrindu buvo patvirtinti bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) kreditoriai ir jų kreditoriniai reikalavimai, tačiau ieškovų patikslintos sumos dėl žalos atlyginimo valstybės biudžetui į (duomenys neskelbtini) kreditorinių reikalavimų sumas nėra įtrauktos.

Be to, atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismo sprendimu priteistas sumas galima išieškoti ne ginčo tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai) 33 punktu, baudžiamosiose bylose, kuriose kaltininkas yra mokesčių administravimo teisinio santykio subjektas, t. y. mokesčių mokėtojas, ir turtinė žala valstybei buvo padaryta BK 219, 220, 221, 222 ir 223 straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių, tokios žalos atlyginimas išsprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu.

Tais atvejais, kai tokia žala negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tai valstybei atstovaujanti institucija, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį. Bylos duomenimis nustatyta, jog iÅ¡ieÅ¡koti ne ginčo tvarka nėra galimybės, nes (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto neturi, 2009-04-01 (duomenys neskelbtini) iÅ¡kelta bankroto byla ir nuo 2010-01-26 (duomenys neskelbtini) laikoma bankrutavusia. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Å ios aplinkybės rodo, kad tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, tiek Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniai ieÅ¡kiniai buvo pareikÅ¡ti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir jie patenkinti pagrįstai.Apeliantas papildomai pateikė raÅ¡ytinius įrodymus – 2012 m. spalio 5 d. specialisto iÅ¡vadÄ , kuri, pasak apelianto, patvirtina aplinkybę, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atlikto (duomenys neskelbtini) Å«kinės finansinės veiklos tyrimo 2009 m. rugpjūčio 12 d. iÅ¡vada Nr. 5-5/49 duomenimis yra netiksli ir nepatikima.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinius dėl nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo, patenkino iš dalies. Žalos dydžio nustatymas tėra fakto klausimas, kurį nustatant teismas pagrįstai vadovavosi byloje surinktais įrodymais, tame tarpe Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atlikto (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2009 m. rugpjūčio 12 d. išvada Nr. 5-5/49, kurios, kaip jau buvo minėta, teisėtumas ir pagrįstumas yra įvertintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, minėta išvada iš naujo negali būti vertinama.

Be to, atsakovo atstovo pateikta specialisto iÅ¡vada, teisėjų kolegijos nuomone, negali bÅ«ti vertinama kaip turinti teisinės reikÅ¡mės bylai, nes nėra susijusi su nagrinėjama byla. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju yra nustatinėjamas nusikalstamais veiksmais valstybei padarytos žalos, kuri konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, dydis, tuo tarpu pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje duota iÅ¡vada dėl specialistui pateikto klausimo dėl (duomenys neskelbtini) patirtos žalos bei mokesčių nesumokėjimo į biudžetÄ .Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuris yra pagrįstas ir teisėtas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti nepakeistÄ Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ .Atsisakyti priimti atsakovo A.

K. atstovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus (2012 m. spalio 5 d. specialisto iÅ¡vadÄ ) ir juos grÄ Å¾inti atsakovo atstovui – advokatui Albertui Kručkauskui. Kolegijos pirmininkė                                                                 Regina Gaudutienė Teisėjos                                                                              Laima Garnelienė                                                                               RÅ«ta Mickevičienė