b6cc99a2-e97c-4071-a6ac-cde05b8ed438 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas A

                                                                                                                 Â

         NUORAÅ AS           Â

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas                                  Baudžiamoji

byla Nr. 1A-342-190/2013                                    Teisėja Irma

Randakevičienė                                          Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02150-2012-3

Procesinio sprendimo

kategorija:

 (S)

                                                                                     2.4.5.,

2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS

TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. birželio 5 d.

Vilnius

                    Â

Vilniaus

apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, Â

teisėjų Reginos Pocienės ir Angelės

Ikasalienės,

sekretoriaujant Linai Žalaitei,

dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Navasaitienei,

nuteistajam D.

N.,

nuteistojo gynėjai advokatei Kazimirai

Kanišauskienei,

vertėjai Irinai Siniavskai,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. N. (D. N.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus

miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180

straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 140

straipsnio 1 dalyje, ir jį nubaustas:

pagal

BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims)

mėnesiams;

pagal

BK 180 straipsnio 1 dalį –

laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal

BK 302 straipsnio 1 dalį– laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal

BK 140 straipsnio 1 dalį– laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu – dėl idealių

nusikalstamų veikų sutapčių bausmės apimtos, po to dėl realių nusikalstamų veikų sutapčių- bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ir D. N. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3

(trejiems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiojo V. J. 623 Lt

dydžio civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo

J. L. 400 Lt civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš kaltinamojo D. N. nukentėjusiojo naudai 400 Lt

turtinei žalai atlyginti.Â

Valstybinės ligonių kasos 464,61 Lt civilinis ieškinys

tenkintas visiškai ir 464,61 Lt priteista atlyginti iš kaltinamojo D. N..

Kolegija,

iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

n u s t a t ė :

D. N. nuteistas už tai, kad 2012-08-27, apie 19.30 val., turėdamas tikslÄ pagrobti

svetimÄ turtÄ , Vilniuje prie Å eÅ¡kinės g. 28, V. J. atžvilgiu

panaudojo fizinį smurtÄ , t.y. nugriovęs V. J. ant žemės,

spardė pastarÄ jį kojomis į įvairias kÅ«no vietas, suduodamas nenustatytÄ skaičių

smūgių ir tokiu būdu padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose,

poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvÄ kairės akies obuolio

junginėje, kairės akies tinklainės sukrėtimÄ , kas specialisto vertinama nežymiu

sveikatos sutrikdymu, bei iš rūbų kišenės ištraukė 2 vnt. raktų su pakabuku,

300 Lt vertės, piniginę, 40 Lt, kurioje buvo: 20 Lt grynųjų pinigų įvairiomis

monetomis, „Iki“ parduotuvės kortelė, 5 Lt vertės, „Maxima“ parduotuvės

kortelė, 5 Lt vertės, nuolatinis bilietas, 8 Lt vertės, taip pat rankinį

laikrodį „Kwon Kwo“, 100 Lt vertės, po ko jis buvo sulaikytas bei pas jį rasta

dalis iš nukentėjusiojo pagrobtų daiktų, tokiu būdu nukentėjusiajam padarė

nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei 478 Lt turtinę žalÄ .

Be to, D. N. nuteistas už tai, kad 2012-09-16, apie 9.00 val.,

turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , Vilniuje prie Å eÅ¡kinės g. 32, J. L. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , t.y. J. L. užkalbino, po ko 4 kartus sudavė pastarajam kumščiu į

veidÄ bei 8 smÅ«gius kojomis į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du padarydamas odos

nubrozdinimus kairėje momeninėje srityje, nosies nugarėlės kairiame šoniniame

pavirÅ¡iuje, odos nubrozdinimÄ kairėje alkÅ«nėje, poodinę kraujosruvÄ kairėje

plaštakoje, kas specialisto vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei iš J. L. kelnių kišenės ištraukė 80 Lt vertės piniginę su 400

Lt grynųjų pinigų ir asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu bei

mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, 200 Lt vertės, po ko su minėtais daiktais

pabėgo, tokiu bÅ«du nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei

pagrobė 680 Lt vertės svetimÄ turtÄ ir svetimus fizinio asmens dokumentus.

Be to, D. N. nuteistas už tai, kad 2012-09-17, apie 00.30 val., (duomenys

neskelbtini) bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,67 promilių), konflikto

su mama - L. N., metu tyčia, suduodamas 6 kartus kumščiu

bei 4 kartus spirdamas koja į įvairias kūno vietas bei tampydamas už plaukų,

pastarajai, t.y. savo motinai - L. N., sukėlė fizinį

skausmÄ .

Pirmosios instancijos teismas dėl D. N. nusikalstamos

veikos prieš nukentėjusįjį V. J. pažymėjo, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, t.y. parodė, jog sumušė

nukentėjusįjį V. J. po to, kai šis palietė jo lytinį

organÄ Å¡lapinantis, bet daiktų iÅ¡ nukentėjusiojo negrobė. Pats nukentėjusysis V. J. paties įvykio fakto neprisiminė, parodė, jog buvo

neblaivus, atsigavo sumuštas tik ligoninėje ir perrengtas. Iš specialisto

išvados matyti, jog nukentėjusiajam V. J. padarytas

nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, fakto, jog mušė

nukentėjusįjį kaltinamasis neginčija. Liudytojai J. B., D. S., A. Gubanovas, N. Rešetnikovas teisiamajame posėdyje patvirtino, jog buvo mušamas

žmogus, buvo sumuštas, jam iškviesta greitoji medicinos pagalba. Teismas

nurodė, jog liudytoja J. B. teisiamajame

posėdyje pateikė prieštaringus parodymus: nurodė, jog tai matė, tai nematė, kad

būtent D. N. mušė nukentėjusįjį. Tuo tarpu ikiteisminio

tyrimo metu liudytojos J. B. parodymai nuoseklesni,

labiau atitinka kitus įrodymus, t.y. liudytojų A. V., M. G. parodymus, dėl to teismas vadovosi jais. Kitus kaltinamojo D. N. parodymus, apie

tai, jog negrobė daiktų iš nukentėjusiojo, paneigia liudytojų D.

S., A. Gubanovo, N. Rešetnikovo

parodymai, daiktų parodymo atpažinti protokolo duomenys. Liudytojai, policijos

pareigÅ«nai, parodė, jog nukentėjusysis, kai jie atvyko pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ ,

buvo jau be striukės. Liudytoja D. S. parodė, jog matė,

kaip kažkoks žmogus krapštėsi, ėmė nukentėjusiojo daiktus. Vėliau šie daiktai

buvo išimti iš sulaikyto D. N.. Nukentėjusysis V. J. tyrimo metu atpažino savo piniginę, dviejų raktų

ryÅ¡ulį su pakabuku, kurie buvo paimti pas įtariamÄ jį D. N.,

kai jis buvo po įvykio pristatytas į Vilniaus m. 6 PK. Taigi, šioje dalyje

kaltinamojo D. N. parodymai atmestini. Nukentėjusiajam

priklausantys daiktai, D. N. sulaikius, buvo rasti, kaip

minėta, pas jį. Taigi, D. N. kaltę ir nusikalstamos veikos

padarymÄ patvirtina iÅ¡ dalies jo paties parodymai, specialisto iÅ¡vada, daiktų

parodymų atpažinti protokolai, liudytojų J. B. ikiteisminio

tyrimo metu duoti parodymai, liudytojos D. S., N. Reštenikovo, A. Gubanovo parodymai. Visus šiuos parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti A. V. ir M. G. parodymai.

Teismo manymu, kaltinamojo D. N. nusikalstama

veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos

Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį kaip plėšimas.

Dėl D. N. nusikalstamų

veikų prieš nukentėjusįjį J. L. pirmosios instancijos

teismas pažymėjo, jog kaltinamasis D. N. savo

kaltę pripažino iš dalies, parodė, jog sumušė nukentėjusįjį J.

L., nes pamanė, kad nukentėjusysis nori jam suduoti, ne tokiu žvilgsniu į

jį pažiūrėjo. Tai, kad buvo sumuštas nukentėjusysis J. L.,

patvirtina jo paties parodymai, specialisto išvados duomenys, kur nurodyta, jog

nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis J. L. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog iš jo buvo

pagrobti daiktai: vienas telefonas, piniginė, kuriÄ vėliau surado numestÄ ,

dalyje iÅ¡kraustytÄ . Vėliau nukentėjusiojo pateikta piniginė buvo tyrimo metu

apžiÅ«rėta. Nukentėjusysis tyrimo metu atpažino kaltinamÄ jį, bÅ«tent nurodė D. N. kaip jį sumuÅ¡usį ir apvogusį asmenį. Netikėti Å¡iais

nuosekliais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, todėl juos laikė patikimais, nes juos patvirtina visa tyrimo eiga: piniginės apžiūros

protokolas, nukentėjusiojo parodymų nuoseklumas, prieštaravimų nebuvimas,

nukentėjusiajam parodymo atpažinti asmenį kaip padariusį nusikalstamÄ veikÄ

protokolas, vėliau paties kaltinamojo nepaneigimas, jog tai jis sumušė J. L.. Taigi, kaltinamojo D. N. nusikalstamos

veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, kvalifikuotinos pagal Lietuvos

Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį kaip idealioji

nusikalstamų veikų sutaptis.

Teismas, pripažindamas D. N. kaltu

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl savo motinai L.

N. sukelto fizinio skausmo pažymėjo, kad iš surinktų, ištirtų ir įvertintų

įrodymų visumos, t.y. nukentėjusiosios L. N., liudytojos J. B., iš dalies paties kaltinamojo parodymų, skambučio

registracijos duomenų, pareigūnų tarnybinių pranešimų teismas darytina išvada,

jog kaltinamasis D. N. padarė Å¡iÄ jam inkriminuojamÄ

nusikalstamÄ veikÄ . Nukentėjusioji L. N. parodė, jog

sÅ«nus jÄ , motinÄ , stumdė, purtė, kratė, trenkė jai kojomis, rankomis. Trenkė į

petį, griebė už veido. Sugriebė jÄ už rankų, smÅ«giavo ranka, ji nuvirto, yra

senyvo amžiaus, vos spėjo iÅ¡kviesti policijÄ . TÄ patvirtina skambučio

registracijos duomenys. Liudytoja J. B. parodė, jog

tÄ kart girdėjo riksmus, motina rėkė, Daniilas taip pat rėkė, keikėsi. Atvažiavo

policija. Taigi, kaltinamojo D. N. nusikalstama veika

baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK

140 straipsnio 1 dalį.

 Apeliaciniu skundu

nuteistasis D. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario

27 d. nuosprendį ir jo padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 248 str. 1 d., o pagal Lietuvos

Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. – išteisinti. Be to, prašo

apeliacinės instancijos teisme atlikti įrodymų tyrimÄ .

Nuteistojo teigimu, pirmosios

instancijos teismo jo atžvilgiu priimtas nuosprendis turėtų būti panaikintas

dėl to, jog jame nenurodyta, kokios bausmės už kokias nusikalstamas veikas yra

skiriamos bei kurios bausmės yra bendrinamos apėmimo būdu.

Be to, anot D.

N., buvo pažeistos jo teisės į gynybÄ , nes valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos paskirtas jį ginti advokatas P. Prijalgauskas faktiškai atsisakė jį

ginti – nereikalavo gynybai reikalingų įvykio vietÄ filmuojančių aplinkos

stebėjimo kamerų vaizdo įrašų, neginčijo akivaizdžiai nepagrįsto jo veikų

kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., nei

karto neatvyko pas jį į įkalinimo įstaigÄ ir nesuteikė jam jokių teisinių

konsultacijų bei nesurašė apeliacinio skundo, t.y. jo teisė į gynybÄ nebuvo

užtikrinta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ pirmosios

instancijos teisme. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis nemoka

valstybinės kalbos, proceso metu buvo suimtas, todėl gynėjo dalyvavimas procese

buvo privalomas. Taigi, jam paskirtas gynėjas neatliko pareigų, kas yra esminis

jo teisės į gynybÄ pažeidimas (BPK 369 str. 3 d.).

Apeliaciniame skunde teigiama,

kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažeidė įrodymų

teisme vertinimo taisykles.

D. N. dėl jo

padarytos nusikalstamos veikos V. J. atžvilgiu pažymi,

kad teismas, vadovaudamasis jo prisipažinimu ir liudytojų J.

B. bei M. G. parodymais, teisingai pripažino įrodytu

faktÄ , kad jis sumušė nukentėjusįjį. Tačiau teismas nepaÅ¡alino akivaizdžių

prieštaravimų tarp Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto

išvados ir liudytojo policijos pareigūno A. Gubanovo parodymų. Liudytojas A. Gubanovas tvirtino, kad įvykio vietoje buvo žiauriai sumuštas

žmogus, o specialisto išvadoje konstatuojama, kad nukentėjusiajam padarytas

nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, teismas nepašalinimo liudytojų J. B. ir M. G. parodymų prieštaravimo

jam pareikštam kaltinimui – minėti liudytojai tvirtino, kad jie mėgino jį

sulaikyti, tačiau jis vis tiek atkakliai mušė V. J.. Tai,

apelianto teigimu, paneigia kaltinimÄ , jog jis turėjo tikslÄ pagrobti svetimÄ

turtÄ . Teismas, anot D. N., taip pat nepaÅ¡alino liudytojų

parodymų prieštaravimo nuosprendyje išdėstytoms išvadoms: liudytojai J. B., M. G. ir A. V.

tvirtino, kad jokių nukentėjusiojo V. J. daiktų jis

neėmė, nešališka liudytoja D. S. parodė,

kad be jo (D. N.) V. J. mušė ir kitas

asmuo, tas kitas asmuo kraustė nukentėjusiojo kišenes ir tai įvyko anksčiau nei

į įvykio vietÄ atėjo jis su liudininkais J. B. ir M. G. ir įvyko jo ir V. J. konfliktas.

Nuteistasis atkreipia dėmesį į

tai, kad liudytojai policijos pareigūnai A.

Gubanovas ir N. Reštenikovas

patvirtino, kad jokių nukentėjusiojo V. J. daiktų pas jį

(D. N.) nebuvo, o jo sulaikymo įvykio vietoje metu jo

asmens krata atlikta nebuvo. D. N. pažymi, jog jis nuo

sulaikymo momento įgijo įtariamojo statusÄ ir teisę turėti gynėja, todėl

pristačius jį į Vilniaus miesto 6 PK jokie įrodymų rinkimo veiksmai, gynėjui

nedalyvaujant, su juo atliekami negalėjo būti.

Kadangi jokių V.

J. daiktų jis neėmė, jokie nukentėjusiojo daiktai pas jį surasti nebuvo,

apeliantui nesuprantama, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė

iÅ¡vadÄ neva pas jį buvo surasti kažkokie V. J. daiktai.

D. N. dėl jo

padarytos nusikalstamos veikos J. L. atžvilgiu pažymi,

kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas, vadovaudamasis jo prisipažinimu

pripažino įrodytu faktÄ , kad jis sumušė nukentėjusįjį J. L.,

tačiau byloje nėra kitų tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantas teigia, jog jis

viso proceso metu tvirtino, kad įvykio vietÄ filmuoja mažiausiai trys aplinkos

stebėjimo kameros ir prašė išreikalauti įrašus tikslu įrodyti, jog nepadarė

nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., o padarė

veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., tačiau Å¡is jo praÅ¡ymas

buvo ignoruojamas. D. N. manymu, J. L. parodymai

neva jis savo piniginę rado gatvėje kažkur prie policijos komisariato, neva

piniginėje iš buvusių 400 litų tebuvo 270 litai, todėl neva 130 litu neva

pagrobė jis (D. N.) yra nelogiški. Be to, nukentėjusiojo

galimybe liudyti teisme, anot nuteistojo, verčia abejoti ir jo parodymai, kad

jis (D. N.) iš jo pagrobė pigesnįjį mobiliojo ryšio

telefonÄ , o brangesnįjį paliko.

D. N. pažymi,

kad nukentėjusysis J. L. nenurodė nei tariamai pagrobto

telefono modelio, nei jo įsigijimo datos ir kainos, t.y. nepagrindė turto

vertės. Be to, nukentėjusysis nenurodė nei kokio operatoriaus SIM kortelė

paskutinį kartÄ buvo naudojama Å¡iame telefone, nei koks jos numeris, nei kada

ir kurioje vietoje Å¡iuo telefonu paskutinį kartÄ buvo skambinta. Atsižvelgiant

į tai, nuteistojo manymu, nukentėjusiojo J. L. neįmanoma

patikrinti dėl paties jo kaltės, todėl tokie parodymai negali būti pripažinti

įrodymais.

Kadangi jokių J.

L. daiktų jis neėmė, jokie nukentėjusiojo daiktai pas jį surasti nebuvo,

apeliantui nesuprantama, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė

iÅ¡vadÄ neva jis turėjo tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ .

Skunde nuteistasis D. N. teigia, kad teismas privalėjo paskirti bausmes įstatymo

numatytas veikas, kurias jis įvykdė savo veiksmais. Jo veiksmai V. J. atžvilgiu, apelianto teigimu turėjo būti

kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 248 str. 1 d.. o

veiksmai J. L. atžvilgiu - pagal Lietuvos Respublikos BK

140 str. 1 d., jei be jo paties prisipažinimo būtų dar bent vienas jo kaltės

įrodymas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje

nuteistasis D. N. ir jo gynėja prašė apeliacinį

skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

D. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė D. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. dėl įvykdyto plėšimo V. J. atžvilgiu

bei pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1

d. ir 302 str. 1 d. dėl plėšimo J. L. atžvilgiu ir

asmens dokumento pagrobimo. Nuteistojo

kaltumÄ dėl jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina

įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos

nagrinėjimo metu bei aptarti nuosprendyje.

Pagal Lietuvos

Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas

pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20

str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai

įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku

visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga

vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir

nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal

savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių

išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs D.

N. kaltę įvykdžius aukščiau nurodytas nusikalstamas veikas, išanalizavo tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymus,

rašytinius įrodymus ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl

faktinių bylos aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo taikymo.

Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo

kaltės pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų

visetu. Vien tai, kad nuteistasis D. N. apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis

iÅ¡vadomis dėl jam inkriminuotų plėšimų bei asmens dokumento pagrobimo, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį.

Kaip matyti iš skundžiamojo nuosprendžio, teismas  pripažindamas D. N. kaltu dėl

to, jog jis panaudodamas fizinį smurtÄ pagrobė V. J. priklausantį

turtÄ , vadovavosi tiek nukentėjusiojo V. J., liudytojų J. B., D. S., A. Gubanovo, N.

Rešetnikovo, A. V., M. G. parodymais,

kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais, tiek ir paties D.

N. parodymais.

Nors

nuteistasis D. N. apeliaciniame skunde neigia padaręs

plėšimÄ ir mano, jog turėjo bÅ«ti nuteistas tik už V. J. sužalojimÄ ,

tačiau toks apelianto teiginys yra paneigiamas nukentėjusiojo, liudytojos D. S. parodymais, 2012-08-31 Daiktų ir kitų objektų parodymo

atpažinti protokolu. Nors nukentėjusysis dėl girtumo ir nesuprato, kad buvo

apiplėštas būtent D. N., tačiau nurodė, kokie dingo

daiktai, jų požymius ir vertę. Liudytoja D. S., kuri D. N. nepažįsta, o nusikaltimo liudytoja tapo atsitiktinai,

todėl neturi pagrindo apkalbėti nuteistojo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek

teisme nurodė, jog matė, kaip nukentėjusįjį sumušęs asmuo lando po jo kišenes. Pažymėtina

, kad, nors po Å¡io nusikaltimo padarymo D. N. asmens krata

nebuvo atlikta, tačiau iš jo buvo paimti laikinai saugoti pas jį rasti daiktai,

kÄ patvirtina 2012-08-27 Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas, kuriame

jis nurodė, kad dalis daiktų jam nepriklauso (t. 1, b.l. 1). Pas D. N. surasti daiktai buvo apžiūrėti (2012-08-29 Apžiūros

protokolas), iš 2012-08-31 Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolų

matyti, kad nukentėjusysis V. J. atpažino savo raktų

ryšulį ir piniginę, kurie buvo paimti D. N. apžiūros metu

(t. 2, b.l. 2-5, t. 1, b.l. 22-25), o 2012-08-31 Pakvitavimas tvirtina, kad V. J. buvo grÄ Å¾inti Å¡ie daiktai: kortelė „IKI“ (A. J.), kortelė „AČIŪ“, e-bilietas, kortelė „TOKS“,

vienkartiniai bilietai (4 vnt.), žiebtuvėlis, piniginė, dviejų raktų ryšulys

(t. 1, b.l. 26).

Kolegijos

vertinimu, aukščiau išvardintų įrodymų visuma paneigia

apelianto teiginį, jog pas jį nebuvo surasti nukentėjusiojo daiktai ir neabejotinai

patvirtina, jog D. N. padarė plėšimÄ V.

J. atžvilgiu (Lietuvos

Respublikos 180 str. 1 d.), o apeliaciniame skunde nurodyti neva teismo

nepaÅ¡alinti liudytojo parodymų prieÅ¡taravimai jo kaltės nepaneigia.Â

Taip

pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog D.

N. padarė plėšimÄ J. L. atžvilgiu bei pagrobė jo asmens dokumentÄ .

Nors D. N. neigia paėmęs nukentėjusiojo nurodytus daiktus,

tačiau jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagrindžia

nukentėjusiojo J. L. parodymai, 2012-09-17 Asmens

parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas, Valstybinės teismo medicinos

tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus

specialisto išvada Nr. G2116/12(01), 2012-09-16 Daiktų, dokumentų pateikimo

protokolas, 2012-09-16 Apžiūros protokolas. Kolegija, vertindama byloje surinktus

įrodymus, atsižvelgia į tai, kad bylos tyrimo metu nukentėjusiojo J. L. parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys, netikėti

jais teismas neturi pagrindo. Nukentėjusysis nurodė, kokius smūgius ir į kūrias

kūno vietas jam sudavė D. N., juto, kaip jis kraustė jo

kišenes, nurodė tiksliai, jog iš kairės džinsų kišenės buvo paimtas mobiliojo

ryšio telefonas „Nokia“, o iš dešinės – piniginė su joje buvusiais pinigais

(400 Lt) ir dokumentais. J. L. 2012-09-16 ikiteisminio

tyrimo pareigūnui pateikė mėlynos spalvos piniginę, teigdamas, jog išėjęs ir

Vilniaus miesto 6 PK rado jÄ ant betoninių plytelių Å¡alia žolės, mano, kad jÄ

galėjo išmesti jį sumušęs ir apiplėšęs asmuo. 2012-09-16 Apžiūros protokolas

tvirtina, jog piniginėje yra 270 Lt bei vairuotojo pažymėjimas. Iš nukentėjusiojo

parodymų seka, jog jis D. N. nepažįsta, kas leidžia

kolegijai pagrįstai manyti, kad J. L. neturėjo pagrindo

duoti melagingų parodymų teisėsaugos institucijoms bei apkalbėti nuteistÄ jį. Nukentėjusysis

2012-09-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu atpažino D. N. kaip jį sumuÅ¡usį bei apvogusį asmenį. Pirmosios

instancijos teismas, atsižvelgęs, jog iš piniginės buvo pagrobta dalis pinigų

ir asmens tapatybės kortelė pagrįstai D. N. pripažino

kaltu už plėšimÄ bei asmens dokumento

pagrobimÄ ir tenkino nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį.

Nepagrįstas D. N. teiginys, jog J. L. parodymų

negalima pripažinti įrodymais, nes jis nenurodė nei tariamai pagrobto telefono

modelio, nei jo įsigijimo datos ir kainos, nes nukentėjusysis nurodė, kad iš jo

buvo pagrobtas 200 Lt mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, kurio vertė, kolegijos

manymu, negali būti pripažinta per didelė. Tai, kad, kaip teigia apeliantas,

nukentėjusysis nenurodė nei kokio operatoriaus SIM kortelė paskutinį kartÄ buvo

naudojama Å¡iame telefone, nei koks jos numeris, nei kada ir kurioje vietoje

Å¡iuo telefonu paskutinį kartÄ buvo skambinta, jo nusikaltimo kvalifikavimui

reikÅ¡mės neturi. Apeliacinė instancija taip pat pažymi, kad anksčiau D. N. jau ne vienÄ kartÄ buvo teistas už smurtinių

nusikaltimų padarymÄ , plėšimÄ , vagystes, kas suponuoja mintį, jog neigdamas

padaręs plėšimus šioje baudžiamojoje byloje, jis tokiu būdu siekia sušvelninti

savo teisinę padėtį.

Be to, anot D. N., buvo pažeistos jo teisės į gynybÄ , nes valstybės

garantuojamos teisinės pagalbos paskirtas jį ginti advokatas P. Prijalgauskas

faktiÅ¡kai atsisakė jį ginti, nei karto neatvyko pas jį į įkalinimo įstaigÄ ir

nesuteikė jam jokių teisinių konsultacijų bei nesurašė apeliacinio skundo, t.y.

jo teisė į gynybÄ nebuvo užtikrinta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei

nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Kolegija atkreipia dėmesį į tai,

kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad advokatas P. Prijalgauskas dalyvavo

visuose su įtariamuoju, vėliau su kaltinamuoju D. N. atliekamuose

veiksmuose nuo pirmos jo apklausos, pareiÅ¡kus įtarimÄ , taip pat gynė pirmosios

instancijos teisme, tačiau D. N. jam paskirto advokato

neatsisakė, nors tokiÄ galimybę turėjo, kas patvirtina, jog jį tenkino gynybos

paslaugos. Apeliacinio skundo teiginys, jog advokatas P. Prijalgauskas nesurašė

apeliacinio skundo pripažintinas deklaratyviu, nes nėra pagrįstas jokiais

objektyviais duomenimis, be to, kaip jau minėta aukščiau, D.

N. dėl interesų konflikto ir netinkamų teisinių paslaugų suteikimo galėjo

kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ .

Pažymėtina ir tai, kad apeliacinio skundo nesurašymas nepaneigia D. N. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų

padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas,

atsižvelgdamas į D. N. apeliacinio skundo argumentus dėl

advokato P. Prijalgausko neva netinkamų teisinių paslaugų suteikimo,

kreipdamasis į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos

tarnybÄ ir siekdamas iÅ¡vengti interesų konflikto, prašė koordinatorių D. N. parinkti ne advokatÄ P. PrijalgauskÄ , o kitÄ advokatÄ ,

kas ir buvo padaryta – D. N. ginti apeliacinėje instancijoje

buvo parinkta advokatė K. Kanišauskienė.

Nuteistojo teigimu, pirmosios

instancijos teismo jo atžvilgiu priimtas nuosprendis turėtų būti panaikintas

dėl to, jog jame nenurodyta, kokios bausmės už kokias nusikalstamas veikas yra

skiriamos bei kurios bausmės yra bendrinamos apėmimo būdu. Pažymėtina, kad

pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje aiškiai ir

konkrečiai nurodė, kokias bausmes D. N. skiria už

kiekvienÄ iÅ¡ keturių nusikalstamų veikų, tačiau ne visiÅ¡kai tiksliai iÅ¡dėstė

dalį, kuria subendrino paskirtÄ sias bausmes, nurodydamas tik bendrinimo bÅ«dus

ir galutinę bausmę, tačiau nenurodydamas bendrinamų konkrečių veikų. Atsižvelgiant į tai Vilnniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nuosprendis tikslintinas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27

d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti

nuteistojo D. N. apeliaciniame skunde

išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1

d. 1 p., kolegija

n u t a r ė:

D. N. apeliacinį skundÄ

atmesti.

Patikslinti Vilniaus

miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario

27 d. nuosprendžio dalį ir jÄ

išdėstyti taip:

Vadovaujantis

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu – dėl idealių

nusikalstamų veikų sutapčių bausmes, paskirtas  pagal

Lietuvos Respublikos BK 180 str,. 1 d. (plėšimas J. L. atžvilgiu)

ir 302 str. 1 d. (J. L. asmens dokumento pagrobimas) apimti ir D. N. paskirti laisvės

atėmimÄ 2 (dvejiems) metams ir 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis

- dėl realių nusikalstamų veikų sutapčių, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies

jas sudedant, ir D. N. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės

atėmimÄ 3 (trejiems) metams ir 10 mėnesių, bausmę

atliekant pataisos namuose.

Kolegijos pirmininkas                                                                                  Vladislavas

Lenčikas

Teisėjai                                                                                        Â

              Regina Pocienė                                                               Â

  Â

                             Angelė

Ikasalienė