2025-12-10 Nr. AB-22351-3-61-3-01392-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1169-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01392-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.8; 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Utenos vandenys“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Utenos vandenys“ skundą atsakovui Aplinkos projektų valdymo agentūrai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Utenos vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, APVA) 2024 m. balandžio 2 d. rašte Nr. APVA-1839 „Dėl atnaujinto pažeidimo tyrimo projekte Nr. 05.3.2-APVA-V-013-02-0001“ nurodytą sprendimą (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad vykdė projektą „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, kuriam įgyvendinti 2018 m. rugpjūčio 23 d. paskelbė ir įvykdė „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbų pirkimą“, pirkimo Nr. 396827 (toliau – ir Pirkimas). Pirkimas užbaigtas 2019 m. kovo 14 d. sudarius Pirkimo sutartį. 2022 m. rugpjūčio 19 d., t. y. praėjus beveik 4 metams po Pirkimo paskelbimo, APVA pradėjo pažeidimo tyrimą. Tyrimas pradėtas dėl to, jog, atsakovo vertinimu, kai kurios Pirkimo sąlygos (Pirkimo sąlygų 7.1 p. (dėl subrangos ribojimo) ir 5.3.5 p. (dėl kvalifikacinių reikalavimų)) prieštarauja teisės aktams, nepagrįstai riboja konkurenciją. Pareiškėjas nurodė, kad APVA, atsižvelgdama į ankstesnę Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) išvadą, priėmė 2022 m. spalio 31 d. „Sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01“, kuriame, įvertinus Pirkimo sąlygų 7.1 ir 5.3.5 punktų nuostatas, nurodyta, jog pažeidimas nenustatytas, tačiau vėliau (praėjus 3 mėnesiams) APVA, gavusi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pastabas (toliau – ir Valstybės kontrolė), priėmė kitus, kardinaliai priešingus administracinius aktus – 2023 m. vasario 9 d. rašte Nr. APVA-602 „Dėl atnaujinto pažeidimo tyrimo“ nurodytą sprendimą ir 2023 m. vasario 9 d. Sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriais atnaujino tariamo pažeidimo tyrimą ir iškart pritaikė pareiškėjui 5 proc. finansinę pataisą nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti sutarties lėšų, t. y. 734 939,86 Eur finansinę korekciją.

3. Pareiškėjas nurodė, kad dėl 2023 m. vasario 9 d. Sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 kreipėsi į teismą, o Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1262-811/2024 panaikino sprendimą dėl ankstesnio tyrimo ir minėtą sprendimą dėl pažeidimo, įpareigojo atsakovą pažeidimo tyrimo klausimą svarstyti iš naujo, apeliacinis skundas dėl šio teismo sprendimo skundo padavimo metu dar nepaduotas, nes dar nėra pasibaigęs jo apskundimo terminas, todėl teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pareiškėjas pažymėjo, kad po minėto teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-1262-811/2024 atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodė, jog atnaujino pažeidimo tyrimą dėl projekto, rėmėsi teismo sprendimu, vadovavosi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 323 punktu, pagal kurį paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo įvertintos pažeidimo tyrimo metu, pažeidimo tyrimas gali būti atliekamas iš naujo ir atsižvelgiant į jo rezultatus atitinkamai gali būti pakeistas sprendimas dėl pažeidimo, nurodė Pirkimo sąlygas, kurios, anot APVA, pažeidžia teisės aktų reikalavimus, rėmėsi VPT 2023 m. liepos 12 d. išvada, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2283-502/2023 ir 2024 m. sausio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-325-662/2024 (toliau kartu – ir LVAT nutartys), be to, APVA pažymėjo, jog nurodytos aplinkybės APVA tapo žinomos jau po to, kai APVA 2022 m. spalio 31 d. atliko pažeidimo tyrimą ir priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 ir nebuvo įvertintos pažeidimo tyrimo metu, todėl nuspręsta pažeidimo tyrimą atlikti iš naujo, taip pat APVA nurodė, kad vadovaudamasi PAFT 312 punktu laikinai sustabdo dalies lėšų išmokėjimą pareiškėjui.

4. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas neteisėtas, kadangi neegzistuoja pagrindas atnaujinti tariamo pažeidimo tyrimą – sprendimas dėl ankstesnio tyrimo ir sprendimas dėl pažeidimo dar nėra panaikinti, kadangi teismo sprendimas, kuriuo minėtą administracinį aktą nuspręsta panaikinti, dar nėra įsiteisėjęs, todėl atsakovas neturėjo teisės priimti naujo administracinio akto, kai vis dar egzistuoja kitas, ankstesnis, administracinis aktas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu klausimu Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl atsakovo veiksmų susidarė situacija, kai egzistuoja du to paties viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai tuo pačiu (t. y. tariamo pažeidimo tyrimo) klausimu.

5. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas Sprendimas priimtas vėlesnės VPT 2023 m. liepos 12 d. išvados Nr. 4S-767 pagrindu, apie kurią pareiškėjas nebuvo informuotas, kuri parengta Pirkimui neaktualaus įstatymo pagrindu, pateikta atsakant į keletą raštų, kurių turinys pareiškėjui nežinomas, ir ji pateikta kitam subjektui. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas Sprendimas neteisėtas ir dėl to, kad jame nurodyti teisminiai precedentai ir / ar minėta vėlesnė VPT išvada nėra pagrindas atnaujinti tariamo pažeidimo tyrimą: teismo sprendimui įsiteisėjusius, APVA turėtų vertinti 2023 m. vasario 9 d., t. y. iki viešojo administravimo subjekto padaryto pažeidimo momento, egzistavusią situaciją, be to, LVAT nutartys, kurias kaip pažeidimo tyrimo atnaujinimo pagrindą nurodė atsakovas, pareiškėjui ne tik netaikytinos, bet buvo priimtos dar iki minėto teismo sprendimo priėmimo.

6. Atsakovas APVA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. APVA paaiškino, kad pažeidimo tyrimą inicijavo, kai 2022 m. rugpjūčio 16 d. gavo Valstybės kontrolės pastebėjimą, jog Pirkimo sąlygų 7.1 punktas nepagrįstai riboja tiekėjų galimybę teikiant pasiūlymą sutarties vykdymui pasitelkti ir pasiūlyme subrangovais nurodyti kitus tiekėją arba jungtinės veiklos partnerį, kuris tam pačiam pirkimui jau pateikė pasiūlymą kaip pavienis dalyvis arba kaip jungtinės veiklos partneris, o Pirkimo sąlygų 5.3.5 punkte nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra nepagrįsti ir dirbtinai riboja konkurenciją. APVA pažymėjo, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. APVA-7010 „Dėl pirkimo dokumentų nuostatų įvertinimo“ kreipėsi į VPT dėl Pirkimo sąlygų 7.1 punkto nuostatos įvertinimo ir gavo VPT 2022 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. 4S-849 „Vertinimo išvada, pirkimo Nr. 396827“, kuriame konstatuota, kad perkantysis subjektas Pirkimo sąlygose pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 48 straipsnio 4 dalies, 62 straipsnio 1 dalies nuostatas bei 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. APVA nurodė, kad įvertinusi Valstybės kontrolės pastebėjimus, teismų praktiką, VPT išvadą ir pareiškėjo pateiktus papildomus paaiškinimus, 2022 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriame konstatavo, jog pareiškėjas, nustatydamas Pirkimo sąlygų 7.1 punkto reikalavimą, padarė išimtinai formalų pažeidimą, kuris negali būti vertinamas kaip lemiantis viešųjų pirkimų principų pažeidimą, taip pat nenustatė pažeidimo dėl Pirkimo sąlygų 5.3.5 punkte nustatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo. APVA paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 17 d. gavo VPT patikslintą Pirkimo vertinimo išvadą, kurioje konstatuota, jog: „Perkantysis subjektas, nustatydamas reikalavimą pažeidė Įstatymo 48 straipsnio 4 dalies bei 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau šie pažeidimai vertintini kaip formalaus pobūdžio, kadangi reikalavimo nebuvimas nebūtų lėmęs kitokių Pirkimo rezultatų“.

8. APVA nurodė, kad atsižvelgdama į papildomas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pastabas ir į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. vasario 7 d. elektroniniu paštu nurodytą pavedimą atnaujinti pažeidimo tyrimą, 2023 m. vasario 9 d. raštu Nr. APVA-602 „Dėl atnaujinto pažeidimo tyrimo“ informavo pareiškėją apie atnaujintą pažeidimo tyrimą. APVA nurodė, kad 2023 m. vasario 9 d. priėmė atnaujintą sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 ir vadovaudamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų Gairių dėl su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo 2.1 papunkčio pateikiamos lentelės 11 ir 13 eilutėmis, pareiškėjui pritaikė 5 proc. Pirkimo sutarties vertės dydžio finansinę pataisą. APVA nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 6 d. padavė skundą teismui, prašydamas panaikinti APVA atnaujintą sprendimą ir APVA 2023 m. vasario 9 d. raštą Nr. APVA-602 „Dėl atnaujinto pažeidimo tyrimo“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, o Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1262-811/2024 panaikino minėtus sprendimus bei įpareigojo APVA atnaujinto pažeidimo tyrimo klausimą svarstyti iš naujo. APVA paaiškino, kad skundžiamu Sprendimu informavo pareiškėją apie atliekamą atnaujintą įtariamo pažeidimo tyrimą dėl vykdyto Pirkimo, kurį pareiškėjas apskundė teismui.

9. APVA teigė, kad vadovaudamasi PAFT 295 ir 323 punktu turi ne tik teisę atnaujinti pažeidimo tyrimą ir tinkamai ištirti bei įvertinti visas aplinkybes, kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą, bet gali turėti teisinės įtakos pažeidimo nustatymui pareiškėjo vykdytame pirkime. APVA pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirkimų priežiūrą atlieka VPT, todėl šios institucijos nustatytas pažeidimas dėl kito perkančiojo subjekto nustatytos analogiškos pirkimo dokumentų sąlygos yra svarbus ir APVA, nes tai laikytina preliminaria informacija, kurios užtenka įtarimui suformuoti.

II. 10. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1262-811/2024 nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, panaikino APVA 2023 m. vasario 9 d. rašte Nr. APVA-602 „Dėl atnaujinto pažeidimo tyrimo“ ir APVA 2023 m. vasario 9 d. „Sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT01“ ir įpareigojo APVA atnaujinto pažeidimo tyrimo klausimą svarstyti iš naujo bei paliko nenagrinėtu pareiškėjo reikalavimo dalį, kurioje jis prašė palikti galioti APVA 2022 m. spalio 31 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, įsigaliojo, taigi turi prejudicinę galią.

12. Teismas nurodė, kad APVA 2022 m. rugpjūčio 25 d. raštu „Dėl pirkimo dokumentų nuostatų įvertinimo“ Nr. APVA-7010 pateikė surinktą informaciją VPT, nurodė, kad APVA vertinimu, Pirkimo sąlygų punktas nebuvo neteisėtas ir prašė VPT, kaip kompetentingos institucijos, įvertinti, ar perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą ir numatydama Pirkimo sąlygų 7.1 punkte ribojimą konkurso dalyviui, jeigu jis jau pateikė pasiūlymą kaip pavienis dalyvis arba kaip jungtinės veiklos partneris tam pačiam pirkimui, dalyvauti pirkime kaip kito dalyvio subrangovas, pažeidė VPĮ ir kitas teisės aktų nuostatas.

13. Teismas nustatė, kad VPT pateikė vertinimo išvadas 2022 m. rugsėjo 22 d. Nr. 4S-849 ir 2023 m. liepos 12 d., kuriose konstatuoti perkančiosios organizacijos padaryti pažeidimai, bet atsižvelgiant į APVA pateiktą informaciją apie tai, kad 90 proc. pirkimo objektu apibrėžtų darbų yra atlikti, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, neteikė rekomendacijos Pirkimo sutartį nutraukti ir įpareigoja perkantįjį subjektą nedelsiant paskelbti Pirkimo sutartį.

14. Teismas aptarė PAFT nuostatas ir sutiko su atsakovo pozicija, kad šiuo atveju atsakovas vertino situaciją po teismo priimto sprendimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nebuvo įsitikinęs dėl viešųjų pirkimo taisyklių pažeidimo dėl tiekėjo ir subrangovo dalyvavimo tame pačiame pirkime, taip pat dėl Pirkimo sąlygų 5.3.5 punkto.

15. Teismas nurodė, kad pagal reglamentavimą bei teismų praktiką, Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – ir CPVA), nustačiusi, jog yra pažeisti teisės aktai, neatsižvelgiant į projekto įgyvendinimo etapą, privalo inicijuoti pažeidimo tyrimą ir priimti atitinkamą sprendimą dėl išlaidų tinkamumo, todėl CPVA turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą inicijuoti pažeidimo tyrimą, o pažeidimo tyrimas yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra ir šiuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-857/2014).

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pripažino, jog Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimas ginčo situaciją gražino į 2023 m. vasario 9 d. situaciją, kai buvo suformuluotos Valstybės kontrolės pozicija ir pastabos.

17. Teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai nusprendė atnaujinti tyrimą, nes kitu atveju, atsakovas rizikavo sudarydamas išskirtines sąlygas vienam tiekėjui pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies skaidrumo ir lygiateisiškumo principus (PAFT 323 p.). Teismas, atsižvelgęs į susiklosčiusias aplinkybes vertino, kad nėra pagrindo manyti, jog APVA atlieka pakartotinį tyrimą tuo pačiu klausimu.

18. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje pasisakoma, jog VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusiu nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 43 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas. Tuo tarpu VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų; VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenio „Teismų praktika“ Nr. 38, skirto viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgai, skyrių „Viešųjų pirkimų principai ir tikslas“). Teismas nurodė, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, jog lygiateisiškumo principas yra viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo pagrindas: perkančiosios organizacijos apibrėžti sutarties skyrimo kriterijai turi nepažeisti būtent pagrindinių vienodo požiūrio, nediskriminacijos ir skaidrumo principų, o pareiga laikytis vienodo požiūrio principo atitinka direktyvų viešųjų pirkimų srityje esmę, pasiūlymus pateikę asmenys turi būti vertinami vienodai tiek jiems rengiant savo pasiūlymus, tiek juos vertinant.

19. Teismas nustatė, kad atsakovas 2023 m. vasario 9 d. pritaikė pareiškėjui 5 proc. pirkimo sutarties vertės dydžio finansinę pataisą, taikytą atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas priėmė pasiūlymą, neatitinkantį techninės specifikacijos. Teismas vertino, kad pareiškėjui taikoma fiksuoto dydžio norma, ji yra proporcinga ir atitinkanti padaryto pažeidimo pobūdį, padarytas pažeidimas nebuvo formalaus pobūdžio. Teismas nurodė, kad administracinėje byloje Nr. eI3-1262-811/2024 teismas nusprendė, jog panaikinus ginčijamą sprendimą, finansinės korekcijos klausimas pasidaro nebeaktualus, todėl šioje byloje ginčo dėl Sprendimu pritaikyto 5 proc. finansinės korekcijos dydžio proporcingumo nebelieka, o atsakovas laikinai sustabdo dalies lėšų išmokėjimą perkančiajai organizacijai, remiantis PAFT 321 punktu.

20. Teismas konstatavo, kad APVA iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl APVA sprendimas dėl pažeidimo nustatymo yra pagrįstas ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 21. Pareiškėjas UAB „Utenos vandenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą (nurodyta data – 2024 m. lapkričio 13 d. – laikytina rašymo apsirikimu) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo reikalavimus patenkinti visiškai – panaikinti APVA 2024 m. balandžio 2 d. rašte Nr. APVA-1839 „Dėl atnaujinto pažeidimo tyrimo projekte Nr. 05.3.2-APVA-V-013-02-0001“ nurodytą sprendimą, bei priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovas negalėjo priimti skundžiamo Sprendimo, kadangi neegzistavo joks pagrindas atnaujinti tariamo pažeidimo tyrimą – Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1262-811/2024 nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios APVA galėtų atnaujinti pažeidimo tyrimą.

23. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas niekaip neaptarė ir neįvertino ginčui labiausiai aktualaus PAFT 323 punkte nustatyto reguliavimo. Pareiškėjo teigimu, šio PAFT punkto nuostatos pirmosios instancijos teismo sprendime net neminimos, į jas nereferuojama, vietoje to teismas sprendime komentavo PAFT nuostatas, susijusias su APVA kompetencija (9.3, 407–408 p. ir kt.), tačiau teismas niekaip neįvertino pareiškėjo argumentų ir nepateikė motyvų dėl to, ar APVA tinkamai taikė PAFT 323 punkto nuostatas, susijusias su galimybe atnaujinti pažeidimo tyrimą, neatsižvelgė į šio reguliavimo įtaką ginčo situacijai. Pareiškėjo vertinimu, tai yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nes pažeistos imperatyvios proceso teisės normos, nustatančios pareigą tinkamai motyvuoti teismo sprendimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 str. 4 d.).

24. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime niekaip neatsižvelgė ir neįvertino to, jog skundžiamas Sprendimas priimtas VPT 2023 m. liepos 12 d. išvados Nr. 4S-767 pagrindu, apie kurią pareiškėjas net nebuvo informuotas, ši VPT išvada parengta Pirkimui neaktualaus įstatymo pagrindu, pateikta atsakant į keletą raštų, kurių turinys pareiškėjui nežinomas, yra pateikta visai kitam subjektui. Pareiškėjo teigimu, iš skundžiamo atsakovo Sprendimo net nėra aišku, kodėl būtent VPT 2023 m. liepos 12 d. išvada Nr. 4S-767 (nurodyta ir skundžiamame Sprendime) turėtų būti taikoma pareiškėjo atžvilgiu ir kodėl neturėtų būti taikomos ankstesnės VPT 2022 m. rugsėjo 22 d. vertinimo išvada Nr. 4S-849 ir 2022 m. lapkričio 16 d. vertinimo išvada Nr. 4S-1029. Pareiškėjo vertinimu, tokie procedūriniai pažeidimai yra pagrindas atsakovo Sprendimą panaikinti kaip neteisėtą, o to nepadaręs, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

25. Pareiškėjas pažymi, kad PAFT 323 punkte įtvirtintas reguliavimas nėra savitikslis, juo siekiama užkirsti kelią priežiūros institucijoms vykdyti nepagrįstas pažeidimo tyrimo procedūras. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir netaikė ginčui aktualių teisės normų (jų net neanalizavo), tokiu būdu iš esmės neišnagrinėdamas bylos ir priimdamas nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

26. Atsakovas APVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. APVA pažymi, kad pažeidimus įtarti gali kiekvienas APVA darbuotojas pagal kompetenciją vykdydamas projektų sutarčių priežiūros ir kontrolės veiklas, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais. APVA paaiškina, kad tuo metu, kai 2022 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo ir konstatavo, jog pareiškėjas, nustatydamas Pirkimo sąlygų 7.1 punkto reikalavimą, padarė išimtinai formalų pažeidimą, kuris negali būti vertinamas kaip lemiantis viešųjų pirkimų principų pažeidimą, šiuo klausimu (dėl subrangos ribojimo) teismų praktika apskritai nebuvo suformuota, o vėliau tokiais atvejais jau buvo sprendžiama, kad buvo padarytas pažeidimas nustatant minėtą ribojimą pirkimų sąlygose, kuris yra analogiškas pareiškėjo Pirkimo sąlygose nustatytam reikalavimui, tokia pati situacija susiklostė ir dėl Pirkimo sąlygų 5.3.5 punkto, kuris galimai neproporcingas ir (ar) dirbtinai ribojantis konkurenciją.

28. Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo, jog APVA, reaguodama į paaiškėjusią informaciją ir vadovaudamasi PAFT 295 ir 323 punktais, turi ne tik teisę, bet ir prievolę atnaujinti pažeidimo tyrimą, tinkamai ištirti bei įvertinti visas aplinkybes, kurios nebuvo vertinamos priimant 2022 m. spalio 31 d. sprendimą dėl pažeidimo, bet gali turėti teisinės įtakos pažeidimo (nepažeidimo) nustatymui pareiškėjo vykdytame Pirkime.

29. APVA nesutinka, jog tam, kad būtų galima atnaujinti pažeidimo tyrimą PAFT 323 punkte nurodytu pagrindu, turi egzistuoti 2 juridiniai faktai: pažeidimo tyrimo metu egzistavusios aplinkybės ir, jog šios aplinkybės pažeidimo tyrimo metu nebuvo įvertintos. APVA nuomone, pareiškėjas PAFT nuostatas dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių aiškina ir taiko per siaurai, be to, Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1262-811/2024, įpareigojo APVA iš naujo įvertinti visą situaciją ir tai, ar yra atsiradusių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų poreikis atnaujinti pažeidimo tyrimą, taigi pažeidimo tyrimas atnaujintas teisėtai ir pagrįstai. Taip pat, atsakovo vertinimu, tokia pareiškėjo pozicija prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-857/2014 suformuotai praktikai. APVA pažymi, kad VPT vertinimo išvada dėl Pirkimo dokumentų 7.1 punkto yra tik dalinio pirkimo vertinimo rezultatas. APVA nurodo, kad Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirkimų priežiūrą atlieka VPT, todėl šios institucijos nustatytas pažeidimas dėl kito perkančiojo subjekto nustatytos analogiškos pirkimo dokumentų sąlygos yra svarbus ir APVA, nes tai laikytina preliminaria informacija, kurios užtenka įtarimui suformuoti, todėl APVA, matydama, kad VPT praktikoje panašus kvalifikacijos reikalavimas yra vertinamas kitaip nei jį vertino APVA, pagrįstai sprendė, jog yra būtinybė atnaujinti pažeidimo tyrimą. APVA pažymi, kad jei būtų pripažinta, jog APVA nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis, PAFT 323 punkto taikymas neapsiriboja vien naujai paaiškėjusių aplinkybių buvimu. APVA vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina būtinybę atnaujinti pažeidimo tyrimą, o teismas pateikė kompleksinį vertinimą dėl PAFT nuostatų, betarpiškai susijusių su ginču.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra 2024 m. balandžio 2 d. raštu Nr. APVA-1839 „Dėl atnaujinto pažeidimo tyrimo projekte Nr. 05.3.2-APVA-V-013-02-0001“ pareiškėją informavo apie atliekamą atnaujintą pažeidimo tyrimą dėl projekto „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ Nr. 05.3.2-APVA-V-013-02-0001 apimtyje UAB „Utenos vandenys“ tarptautinio atviro konkurso būdu vykdyto viešojo pirkimo „Utenos dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 396827, paskelbimo data 2018 m. rugpjūčio 23 d.).

31. Rašte nurodoma, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2024 m. kovo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el3-1262-811/2024 panaikino APVA 2023 m. vasario 9 d. raštą Nr. APVA-602 „Dėl atnaujinto pažeidimo tyrimo“ ir APVA 2023 m. kovo 9 d. „Sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01“ bei įpareigojo APVA atnaujinto pažeidimo tyrimo klausimą svarstyti iš naujo.

32. Atsakovas taip pat nurodė, kad vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, 323 punktu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo įvertintos pažeidimo tyrimo metu, pažeidimo tyrimas gali būti atliekamas iš naujo ir atsižvelgiant į jo rezultatus atitinkamai gali būti pakeistas sprendimas dėl pažeidimo.

33. Šiuo pagrindu pažeidimo tyrimas dėl sąlygos, galimai nepagrįstai ribojančios subrangovų pasitelkimą, nustatytos Pirkimo sąlygų 7.1 punkte (konkurso dalyvis gali pateikti tiktai vieną pasiūlymą, skirtą tam pačiam pirkimui kaip pavienis dalyvis arba kaip jungtinės veiklos partneris. Joks konkurso dalyvis negali būti kito dalyvio subrangovu, jeigu jau pateikia pasiūlymą kaip pavienis dalyvis arba kaip jungtinės veiklos partneris tam pačiam pirkimui. Jei tas pats konkurso dalyvis pateikia daugiau nei vieną pasiūlymą, visi pasiūlymai dėl Sutarties, kuriuose dalyvauja tas konkurso dalyvis, bus atmesti), atnaujintas vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2283-502/2023, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-325-662/2024, kuriose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad bendrovė, pirkimo sąlygose nustatydama iš esmės analogišką ribojimą: „Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju“, nepagrįstai apsprendė subrangovų pasitelkimo galimybes, nors tai yra tiekėjų diskrecija, kuri negali būti ribojama kitais nei VPĮ nustatytais pagrindais bei konstatavo, jog toks VPĮ pažeidimas nelaikytinas formaliu ar mažareikšmiu, kuriam neturi būti taikoma finansinė korekcija.

34. Pažeidimo tyrimas dėl galimai konkurenciją dirbtinai ribojančio ir neproporcingo kvalifikacijos reikalavimo, nustatyto Pirkimo sąlygų 5.3.5 punkte (tiekėjas privalo pasiūlyti: rangovo atstovą, kuris turi patirtį vykdant rangovo atstovo funkcijas bent viename statinio statybos ir / ar rekonstrukcijos darbų ypatingo statinio projekto vadovą, kuris turi patirtį bent viename projektuotame ypatingo statinio objekte, kurio projektavimo vertė ne mažesnė, kaip 0,3 mln. Eur be PVM; kvalifikuotą ypatingo statinio statybos vadovą, kuris turi patirtį vykdant statybos vadovo funkcijas bent viename ypatingo statinio naujos statybos ar rekonstrukcijos darbų projekte, kurio apimtis ne mažesnė, kaip 4,41 mln. Eur be PVM.), atnaujintas vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos 2023 m. liepos 12 d. išvada Nr. 4S-767, kurioje, be kita ko, VPT vertino, kad pirkimo sąlygų 3.13.2 punkte numatytas kvalifikacijos reikalavimas, pagal kurį „Tiekėjas turi turėti bent vieną kvalifikuotą neypatingo statinio statybos darbų vadovą. Statinių grupė: susisiekimo komunikacijos: keliai; gatvės; kiti transporto statiniai; kuris per paskutinius 3 metus yra vadovavęs bent 1 susisiekimo komunikacijų darbų vykdymo sutarčiai, kurios vertė ne mažesnė negu 537190 eurų be PVM“, dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją, nes sutarties, projekto ar darbų vertė specialisto patirties neįrodo, o tik papildomai apriboja tiekėjų galimybę dalyvauti pirkime. VPT, be kita ko, šioje išvadoje pažymėjo, kad specialisto patirtis vertinama ne pagal tai, kokią sutartį ir už kokią sumą tiekėjas yra įvykdęs, o kokius projektus specialistas įvykdė, kokiems darbams vadovavo.

35. Atsakovas rašte pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad visos ankščiau nurodytos aplinkybės APVA tapo žinomos jau po to, kai APVA 2022 m. spalio 31 d. atliko pažeidimo tyrimą ir priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 ir nebuvo įvertintos pažeidimo tyrimo metu, todėl nuspręsta pažeidimo tyrimą atlikti iš naujo.

36. Šio teismo Sprendimo 32 punkte nurodyta, kad atsakovas tyrimą atnaujino remdamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, 323 punktu, t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo įvertintos pažeidimo tyrimo metu.

37. Tačiau iš šiame teismo sprendime (Sprendimo 33 ir 34 punktai) cituojamos atsakovo rašto dalies, kurioje nurodomi tyrimo atnaujinimo pagrindai, matyti, kad tai yra ne naujos faktinės aplinkybės, paaiškėjusios po APVA 2022 m. spalio 31 d. atlikto pažeidimo tyrimo ir priimto sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, o vėlesniuose teismų procesiniuose sprendimuose pateikiami teisės aiškinimai dėl subrangovų pasitelkimo sąlygų ir Viešųjų pirkimų tarnybos vėlesnėje – 2023 m. liepos 12 d. išvadoje Nr. 4S-767 dėl kitos perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose nurodytų rangovo atstovui keliamų kvalifikacinių reikalavimų, kaip dirbtinai ribojančių tiekėjų konkurenciją, pateikiamo teisinio kvalifikavimo.

38. Taigi, pažeidimo tyrimo atnaujinimas grindžiamas ne faktų, apie kuriuos nebuvo žinoma atlikto tyrimo metu, o aktualios teisės vėlesnių išaiškinimų pagrindais. Teismų, remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalimi, ir VPT, remiantis Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo 101 straipsniu, formuojama aktualios teisės aiškinimo ir taikymo praktika nepatenka į naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galimas tyrimo atnaujinimas, vadovaujantis PAFT 323 punktu, kvalifikacinę aprėptį, todėl APVA 2024 m. balandžio 2 d. rašte Nr. APVA-1839 „Dėl atnaujinto pažeidimo tyrimo projekte Nr. 05.3.2-APVA-V-013-02-0001“ nurodytas sprendimas neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

39. Teisėjų kolegija, be to, pažymi, kad teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, patikrina priimto administracinio akto pagrįstumą bei teisėtumą (ABTĮ 3 str.). Šios bylos kontekste nevertintina daugiau nei tai, ar atsakovo rašte nurodomi pagrindai atnaujinti tyrimą kvalifikuotini kaip paaiškėjusios naujos aplinkybės, remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 323 punktu. Peržengti šių ginčo ribų ir imtis vertinimų, ar apskritai galima APVA 2022 m. spalio 31 d. priimto sprendimo peržiūra, nėra teisinio pagrindo.

40. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas patenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir nauju sprendimu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2024 m. balandžio 2 d. rašte Nr. APVA-1839 „Dėl atnaujinto pažeidimo tyrimo projekte Nr. 05.3.2-APVA-V-013-02-0001“ nurodytas sprendimas panaikinamas.

41. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

42. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

43. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

44. Pareiškėjas prašo priteisti 3 902,25 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas už skundo teismui parengimą, pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2024 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2024 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymą. Pareiškėjo prašoma suma neviršija maksimalios rekomenduojamos pagal Rekomendacijų 8.2 punktą apskaičiuotos sumos – 5 275,75 Eur, todėl priteistina.

45. Pareiškėjas prašo priteisti 1 361,25 Eur už apeliacinio skundo parengimą, pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2024 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2024 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymą. Maksimali priteistina už tokio pobūdžio teisines paslaugas suma pagal Rekomendacijų 8.9 punktą sudaro 5 492 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija maksimalios rekomenduojamos, todėl priteistina.

46. Pareiškėjas taip pat sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį už skundo padavimą ir 11 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą, pareiškėjui iš atsakovo priteisia 5 297,50 Eur (3 902,25 + 1 361,25 + 23 + 11 = 5 297,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Utenos vandenys“ apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Utenos vandenys“ skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2024 m. balandžio 2 d. rašte Nr. APVA-1839 „Dėl atnaujinto pažeidimo tyrimo projekte Nr. 05.3.2-APVA-V-013-02-0001“ nurodytą sprendimą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Utenos vandenys“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 5 297,50 Eur (penkis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt septynis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys